Administracinė byla Nr. II-2-898/2013
Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02527-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7; 78.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,
sekretoriaujant Editai Petrevičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Rusakienei
teismo posėdyje išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-2147613-12 pakeitimo, ir
n u s t a t ė :
M. B. 2012 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-2147613-12, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį buvo nubaustas 500 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, jog jis 2012 m. lapkričio 10 d. 20.20 val. Karčemų k., Radviliškio r. sav., vairuodamas automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš ženklą „Stop“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.
M. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti 2012 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-2147613-12, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo vairuotojo stažas yra nuo 2011 metų, už KET pažeidimus niekada anksčiau nėra baustas, byloje nėra jokio jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Be to, pareiškėjas pažymi, kad specialiosios teisės turėjimas jam yra būtinas kasdieniniame darbe, nes dirba UAB „Š. s.“ vadybininku ir darbo funkcijos vykdyti yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Netekęs vairuotojo pažymėjimo praras darbą, kuris yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Turi būsto kreditą, netekus darbo, žmona nepajėgtų padengti šios paskolos. Be to, turi mažametę dukrą U. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurią kasdien tenka vežti į darželį bei būrelius. Jis vienintelis šeimoje vairuoja automobilį, todėl būtų apsunkintas dukters vežimas į ugdymo įstaigas, kadangi viešuoju transporto ne visuomet spėtų tai padaryti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti, kadangi skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundą prašė nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Teismo posėdyje M. B. nurodė, jog palaiko savo skundą, su padarytu administraciniu teisės pažeidimu pilnai sutinka, pripažįsta savo kaltę ir dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus dokumentus, teismas laiko, jog skundas tenkintinas.
Skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatyta bauda vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Šio pažeidimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami ir paties pareiškėjo, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – teismo M. B. prašo paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
M. B. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimai – nagrinėjamu atveju kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu M. B. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnio sankcijoje nurodyta nuobauda – 500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje byloje yra tokių aplinkybių.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. B. nesilaikė kelio ženklo „STOP“ reikalavimo, tai yra nesustojo prie geležinkelio pervažos, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog M. B. ties šia pervaža būtų važiavęs neleistinu greičiu, ar nesustojęs policijos pareigūnams. Jam vairuojant automobilį ir nesilaikius kelio ženklo reikalavimo nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai.
M. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią konstatavo ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą. Jokių M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. yra vienintelį kartą baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies pažeidimą 2008-01-25 (kaip pats nurodė už gatvės perėjimą ne per pėsčiųjų perėją), tačiau nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (6–7 b. l.).
Teismų praktikoje ne kartą paminėta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. B. padarytas pažeidimas nesukėlė eismo įvykio, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai bei šiuo pažeidimu nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad M. B. iki šio pažeidimo administracine tvarka buvo baustas vieną kartą daugiau nei prieš keturis metus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat atsižvelgdamas į M. B. nurodytas aplinkybes, jog netekęs vairuotojo pažymėjimo jis netektų darbo, turi įsipareigojimų bankui (13-16 b.l.), o sutuoktinės pajamos nėra didelės (12 b.l.), auginą mažametę dukrą, kurią reikia vežioti į mokyklą ir į būrelius (11 b.l.), kad M. B. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (10 b.l.), ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus M. B. švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 301 str. 1 d.), t. y. nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu M. B. paskirta nuobauda yra per griežta, ji neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti M. B. skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą.
Remdamasis tuo, kas parašyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 dalimi, 3022 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. B. skundą patenkinti ir pakeisti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.40N-2147613-12:
taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir M. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatytą pažeidimą paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – panaikinti.
Nutarimo dalį dėl piniginės baudos paskyrimo palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Kolyčienė