Civilinė byla Nr. 3K-3-559/2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01069-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Mobusta“ dėl buto remonto išlaidų priteisimo; trečiasis asmuo BUAB „Hronas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas rangovo atsakomybės už statinio defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį, klausimas.
2005 m. kovo 7 d. ieškovas A. K. įsigijo iš V. K. butą Vilniuje (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame yra ieškovo butas, pastatytas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“, pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. sausio 10 d.
Ieškovas nurodė, kad įsigytame bute atsirado statybos darbų defektų, t. y. namo stikliniame fasade, kuris ribojasi su buto virtuve bei svetaine, atsirado plyšių ir nesandarumų, pro kuriuos į butą skverbiasi drėgmė, o lyjant patenka vanduo. Nei pirmoji buto savininkė, nei ieškovas, sudarydami pirkimo–pardavimo sutartis, neaptiko jokių defektų, kuriuos jie galėjo pastebėti kaip racionalūs, atidūs ir rūpestingi asmenys, neturintys specialių statybos, projektavimo žinių, t. y. statybos defektų atsirado po darbų perdavimo–priėmimo (2009 m. vasarą) ir negalėjo būti nustatyti priimant darbus.
Nurodęs, kad dėl visuotinės ekonominės krizės neturi lėšų, pakankamų buto defektams ištaisyti, todėl negali suremontuoti buto savo lėšomis ir vėliau reikalauti, jog atsakovas atlygintų jo patirtas išlaidas, ieškovas pateikė teismui UAB „Visga“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodytos darbų ir medžiagų, reikalingų buto defektams šalinti, kainos, ir prašė iš atsakovo priteisti šiame pasiūlyme nurodytą sumą (14 350 Lt) bei kitas išlaidas, patirtas dėl atsiradusių buto defektų: 99,99 Lt už komercinį pasiūlymą, 121 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, 19,80 Lt pašto išlaidų, 121 Lt išlaidų už dokumentų atsakovui įteikimą per antstolį, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui A. K. 873,54 Lt nuostolių atlyginimo, 11 Lt žyminio mokesčio ir 225,50 Lt atstovavimo išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Remdamasis 2009 m. spalio 8 d. ir 2010 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, teismas nustatė, kad lyjant svetainėje per lango fasadą ir koloną jungiantį sujungimą laša vanduo į kambario vidų. Įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie namo fasade (išorinėje dalyje) atliktus remonto darbus, teismas nustatė, kad ieškovo bute ar namo išorėje atsiradę įtrūkimai (plyšiai) ir kiti gyvenamųjų patalpų sugadinimai (defektai) gali būti pašalinti atliekant skirtingos apimties remontą, todėl ieškovo gyvenamųjų patalpų būsimo remonto darbų kaina pagal jo pateiktą UAB ,,Visga“ komercinį pasiūlymą negali būti nustatyta, nes jame neįvertinti atsakovo 2010 m. rugpjūčio 4 d. atlikti gyvenamojo namo išorėje atlikti remonto darbai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodomos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina, kartais rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė, atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį. Nesant tokių dokumentų teismas nepripažino ieškovo pateikto komercinio pasiūlymo tinkamu jam padarytos žalos įrodymu. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs ir į tai, kad statybos defektų šalinimo darbai neatlikti.
Teismas pažymėjo, kad vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, galėtų būti nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, tačiau tokių įrodymų į bylą nė viena iš šalių nepateikė, be to, neprašė teismo ieškovo butui padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus teismas pripažino svarbiais rašytiniais įrodymais, tačiau vien ieškovo pateiktų įrodymų, nustatant jam padarytos turtinės žalos dydį, ginčo atveju byloje nepakanka.
Teismas konstatavo, kad dėl ieškovui padarytos turtinės žalos atsakingas yra atsakovas; pažymėjo, jog šiuo atveju, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, nėra pagrindo žalos dydžiui nustatyti kitais skaičiavimo būdais; tenkindamas prašymą pripažinti jo nurodytą žalos dydį, teismas pažeistų vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės tikslų – kompensuoti patirtus nuostolius.
Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas, nesant atitinkamų įrodymų šiai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydžio nepatvirtinančiais įrodymais; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiektas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Nors ieškovas teigė, kad neturi pinigų buto remontui, tačiau teismas nustatė, jog jis sumokėjo 14 350 Lt UAB „Visga“. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 14 350 Lt žalai atlyginti, tačiau pažymėjo, kad, ieškovui pateikus nurodytus įrodymus ar faktiškai atlikus remonto darbus, jam išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą dėl turėtų nuostolių atlyginimo ir tokiu atveju nebus taikoma CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Kadangi teismas netenkino pagrindinio ieškovo reikalavimo, tai taip pat atmetė reikalavimą dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
Teismas pažymėjo, kad vienas iš ieškovo reikalavimų susijęs su papildomų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurių jis patyrė tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek ir prasidėjus bylinėjimuisi teisme, atlyginimu (ar nuostolių išieškojimu). Teismas prie tokių priskyrė ieškovo sumokėtas sumas antstoliui, pranešimų siuntimo atsakovui per Lietuvos paštą išlaidas ir išlaidas dėl atsakovo statybos metu padarytų defektų nustatymo, kurių bendra suma 873,54 Lt; visas šias išlaidas pripažino būtinomis, nes jos susijusios su ieškovo veiksmais dėl jam padarytos žalos įvertinimo, todėl šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo.
Priteisdamas ieškovui dalį jo sumokėto žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų, teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 600 Lt išlaidų už procesinių dokumentų rengimą pagal 2010 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą nepagrįstas rašytiniu įrodymu, teismui pateiktas tik rašytinis įrodymas apie 1200 Lt sumokėjimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė ieškovo A. K. apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, papildomai priteisė ieškovui iš atsakovo 71,28 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo gyvenamųjų patalpų būsimo remonto darbų kaina pagal jo pateiktą UAB ,,Visga“ sudarytą komercinį pasiūlymą negali būti nustatyta. Kolegija sprendė, kad tai, jog apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos įrodinėjimo procesą nustatančios proceso teisės normos, todėl atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos šalims ir pažymėjo, kad ši civilinė byla nepriskirtina kategorijai bylų, kuriose įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam. Pažymėjusi, kad ieškovui nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. jog jam buvo padaryta 14 350 Lt žala, tačiau pirmosios instancijos teismui ieškovas (apeliantas) nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo būdais, skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidus CPK 176–185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, netenkinus pagrindinio ieškovo ieškinio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, neišsprendė ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo, todėl sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tik papildė jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimo dydžiui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš UAB „Mobusta“ visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl CK 6.248 straipsnio 1 dalies ir 6.249 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos įrodinėjant patirtus nuostolius tokio pobūdžio bylose. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys); šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų defektų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Bylą nagrinėję teismai visiškai nepagrįstai perkėlė kasatoriui įrodinėjimo naštą ne tik dėl žalos fakto ir dydžio, bet ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Antra, atsakovas pripažino, kad dėl jo neteisėtų veiksmų kasatorius patyrė nuostolių, šią aplinkybę konstatavo ir bylą nagrinėję teismai, todėl, nesant ginčo dėl atsakovo kaltės, keltinas esminis klausimas dėl kasatoriaus patirtų nuostolių dydžio šalinant atsakovo atliktų statybos rangos darbų defektus, tačiau teismai jo neišsprendė. Net ir padarius prielaidą, kad kasatorius neįrodė patirtų nuostolių dydžio, bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgdami į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, ex officio nustatyti nuostolių dydį.
2. Dėl rungimosi principo, įrodymų vertinimo bei tikėtinumo taisyklių, nustatytų CPK 185 straipsnyje, pažeidimo, CPK 177 straipsnio 1, 2 dalių nepagrįsto plečiamojo aiškinimo ir taikymo bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo bute atsakovo atliktų statybos rangos darbų defektų faktą, žalos faktą konstatavo ir bylą nagrinėję teismai, atsakovas neneigė ir neginčijo nuostolių padarymo fakto. Taip pat įrodymų visetas patvirtina, kad atsakovo atliktų statybos darbų defektų šalinimas kainuoja 14 350 Lt, kurie laikytini kasatoriaus realiai patirtais nuostoliais ir kuriuos jis jau yra sumokėjęs rangovei UAB „Visga“. Taigi kasatorius realiai patyrė 14 350 Lt nuostolių, kurių dydis tiek CPK 185 straipsnio prasme, tiek vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle laikytinas byloje įrodytu. Be to, bylą nagrinėję teismai nevertino bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas nepateikė kasatoriaus bute esančių statybos darbų defektų šalinimo sąmatos, t. y. nenuginčijo kasatoriaus nuostolių dydžio dėl statybos darbų defektų šalinimo, byloje jokių kitų įrodymų, paneigiančių kasatoriaus patirtus 14 350 Lt nuostolius, nėra, tačiau teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatoriaus pateikti įrodymai nepatvirtina jo patirtų nuostolių dydžio ir kad byloje esamų įrodymų kontekste kasatorius turėjo papildomai atlikti turto vertinimo ekspertizę. Teismų išvada, kad nėra pagrindo nustatyti žalos dydį kitais būdais, yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, tačiau, kasatoriaus teigimu, turto vertintojas neturi kompetencijos vertinti statybos darbų sąmatų dydžio – patvirtinti ar paneigti kasatoriaus patirtų nuostolių dydį. Teismas neleistinai plečiamai byloje aiškino ir taikė CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis.
3. Dėl CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Tik visiškai atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą, būtų pagrįstai netenkintinas išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas, tačiau ieškinys buvo patenkintas iš dalies, taigi teismai, atsisakydami tenkinti reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pažeidė CK 6.37 straipsnio 1 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį.
4. Dėl CPK 263 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl kasatoriaus pateiktų teisinių argumentų dėl CK 6.248 straipsnio 1 dalies ir 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, paaiškinimų dėl realiai patirtų nuostolių dydžio, taip pat nepateikė motyvų, kodėl nurodytų materialiosios teisės normų netaikė.
5. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų prieštaringumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; taip pat konstatavo, jog dėl kasatoriui padarytos žalos yra atsakingas atsakovas, kuris šios aplinkybės byloje neginčijo. Tokie motyvai akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam. Taip pat nesuprantamas teismo motyvas, kad tuo atveju, kai po sugadinimo turtas nėra atkurtas ir nukentėjęs asmuo dar nėra patyręs realių išlaidų, teismas neturi pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo būdais. Šiuo atveju byloje aktualu nustatyti nuostolių dydį, o ne jų buvimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatorius iš pradžių turi atlikti statybos darbų defektų šalinimo darbus ir tik po to gali reikalauti patirtų faktinių nuostolių atlyginimo, yra nepagrįsta ir negali sukelti kasatoriui teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas nieko nepasisakė dėl šių kasatoriaus argumentų ir jų nevertino.
6. Dėl CPK 93 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo. Pritaikius įstatymo analogiją, kitoms būtinoms bei pagrįstoms išlaidoms, nustatytoms CPK 88 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos už UAB „Tikroji turto kaina“ suteiktą jam teisinę pagalbą – procesinių dokumentų parengimą. Ieškovas pateikė teisinių paslaugų įmonės UAB „Tikroji turto kaina“ 2010 m. sausio 28 d. PVM sąskaita–faktūrą Nr. 60 ir 2010 m. kovo 2 d. PVM sąskaita–faktūrą Nr. 62 atitinkamai 1200 Lt ir 600 Lt sumai. Taikant teisės ir įstatymo analogiją, šios sumos atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktų nuostatas. Taigi, patenkinus ieškinį, kasatoriui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame procese teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą sprendimą ar nutartį teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pasisako dėl skunde keliamų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, susijusių su rangovo atsakomybės už statinio defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį, sąlygomis ir jų įrodinėjimo ypatumais.
Dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo
CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį.
Nagrinėjamoje byloje nustatytas defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu faktas, kurio atsakovas neginčijo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iš dalies sutiko su kasatoriaus pretenzijomis dėl statybos darbų defektų, tačiau ginčijo kasatoriaus pasirinktą jų šalinimo būdą ir mokėtinos žalos dydį. Kolegija pažymi, kad, vykdant statybos rangos darbų defektų šalinimo prievolę, kaip ir bet kurią kitą, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims. Bylos duomenimis, kasatorius kreipėsi į atsakovą dėl defektų pašalinimo – 2009 m. liepos 8 d. surašė vienašališką aktą, 2009 m. lapkričio 2 d. išsiuntė pranešimą. Atsakovas į šias pretenzijas reagavo netinkamai – kreipėsi į namo fasadų stiklinimo darbus atlikusį subrangovą, nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako generalinis rangovas (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Atsakovui neištaisius defektų, 2010 m. vasario 1 d. kasatorius kreipėsi į teismą, pateikęs UAB „Visga“ komercinį pasiūlymą atliktų darbų defektams pašalinti – sumontuoti naują aliuminio fasadą – ir nurodęs, kad neturi pakankamai lėšų darbų defektų šalinimo darbams apmokėti. Nagrinėjant bylą teisme 2010 m. kovo 2 d. kasatorius sudarė su UAB „Visga“ sutartį dėl defektų šalinimo, kuria UAB „Visga“ įsipareigojo pakeisti aliuminio fasado kampines detales, atlikti naujo fasado montavimo darbus, sumontuoti stiklo paketus; 2010 m. kovo 5 d. kasatorius sumokėjo UAB „Visga“ visą sutarties sumą – 14 350 Lt, tačiau darbų pagal sutartį UAB „Visga“ taip ir neatliko. Taigi kasatorius savo sąskaita nustatytų atsakovo darbų defektų nepašalino. Atsakovas 2010 m. kovo 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. atliko fasadų hermetizavimo darbus, tačiau šių darbų aktų kasatorius nepasirašė, į butą atsakovo atstovus įsileido tik 2010 m. rugpjūčio 11 d. vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį. Atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja abiejų šalių bendradarbiavimo stoką sprendžiant defektų pašalinimo klausimus. Kasatorius nesudarė pakankamų sąlygų atsakovui pačiam ištaisyti atliktų rangos darbų defektų, nepriėmė jo atliktų darbų, tačiau ir pats savo lėšomis defektų nepašalino. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakovui įvykdžius prievolę ištaisyti nustatytus defektus, pareiga įrodyti, kad šie defektų šalinimo darbai atlikti netinkamai, tenka kasatoriui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu defektai nepašalinti, atsakovas tebeturi prievolę juos pašalinti arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Nors kasatorius turi teisę defektams pašalinti sudaryti sutartį su kitu asmeniu, tačiau šia teise turi būti naudojamasi atsižvelgiant į prievolės šalių bendradarbiavimo pareigą – tais atvejais, kai, pavyzdžiui, rangovas defektų nepašalina arba iš jo veiksmų galima numanyti, kad jis negebės jų pašalinti, arba jei, siekiant išvengti nuostolių padidėjimo, defektus reikia taisyti skubiai ir pan. Kasatoriaus į bylą pateiktas komercinis pasiūlymas, kuriuo jis grindžia savo reikalaujamos priteisti žalos dydį, sudarytas 2010 m. sausio 15 d. – taigi jame neatsižvelgta į atsakovo vėliau atliktus defektų šalinimo darbus. Be to, defektų šalinimo darbai pagal sutartį, sudarytą remiantis nurodytu komerciniu pasiūlymu, neatlikti. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga ir ji nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį, kaip jau minėta, privalo įrodyti ieškovas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių ir, nepažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimų, išsamiai, siekdami padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, išanalizavo byloje esančius įrodymus bei padarė juos atitinkančią išvadą, jog nėra teisinio pagrindo priteisti kasatoriui defektų šalinimo išlaidų, nes jo prašoma atlyginti suma nepanaudota defektams šalinti. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo CK 6.249 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta galimybė teismui nustatyti nuostolių dydį tais atvejais, jeigu šalis negali jo tiksliai įrodyti, taikymo. Kasaciniame skunde nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai ex officio turėjo nustatyti nuostolių dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas procese veikia ex officio tais atvejais, kai reikia atkurti šalių teisių pusiausvyrą, kai ji yra pažeista silpnesniosios šalies (nagrinėjamos bylos atveju – kasatoriaus kaip vartotojo) nenaudai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kasatoriaus galimybės tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydį būtų ribotos – jis tiesiog neteikė kitokių, nei komercinis pasiūlymas ir mokėjimo dokumentas, patvirtinantis pinigų už neatliktus darbus sumokėjimo faktą, savo patirtų nuostolių įrodymų, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Kasacinis teismas nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su procesinių palūkanų ir išlaidų teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme priteisimu, nes šie argumentai nesudaro kasacijos dalyko – jais nesuformuluota teismų praktikai reikšminga teisės problema, kuri šioje byloje būtų esminė, galėjusi lemti neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties (CPK 346 straipsnis).
Kasaciniame teisme patirta 42,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K. (duomenys neskelbtini) 42,33 Lt (keturiasdešimt du litus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys