Civilinė byla Nr. e2-737-910/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01509-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.4; 2.6.4; 2.6.10.5.1; 2.6.26; 2.6.27; 2.6.39.2.6.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė,

sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei, Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TD Baltic“ atstovei advokatei R. S., trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE atstovui teisininkui M. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALPI Baltika“ atstovui advokatui G. A., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Titauta“ atstovui advokatui N. B.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. K.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Hoptrans Logistics“ atstovui teisininkui M. B., 

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, veikiančios per Estijos filialą, atstovams advokatui A. S., advokato padėjėjai D. B.,

                viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TD Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ALPI Baltika“, uždarajai akcinei bendrovei „Titauta“ dėl žalos, praradus krovinio dalį, atlyginimo, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ALPI Baltika“, uždarajai akcinei bendrovei „Titauta“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Hoptrans Logistics“, draudimo bendrovė Alandia Försäkring Abp, atstovaujama Marine Underwriting Services SIA, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, veikianti per Estijos filialą.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „TD Baltic“ (toliau – ieškovė, UAB „TD Baltic“) 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „ALPI Baltika“ (toliau – atsakovė, UAB „ALPI Baltika“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Titauta“ (toliau – atsakovė, UAB „Titauta“) solidariai 43 177,20 Eur žalai už prarastą krovinio dalį atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškimu patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad iš atsakovių UAB „ALPI Baltika“ ir UAB „Titauta“ solidariai prašo priteisti 32 382,90 Eur žalos už prarastą krovinio dalį atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pažymėjo, kad po ieškinio padavimo 2020 m. balandžio 6 d. trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, su kuriuo ieškovė yra sudariusi Vežamų krovinių draudimo sutartį, sumokėjo ieškovei 25 proc. bendros 43 177,20 Eur patirtų nuostolių sumos, t. y. 10 794,30 Eur, draudimo išmoką už 2019 m. balandžio 15 d. įvykį, kurio metu pavogta ieškovei priklausiusio krovinio dalis. Atsižvelgdama į tai, kad po ieškinio padavimo reikalavimo teisė dėl 10 794,30 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis) perėjo draudikui ERGO Insurance SE, ieškovė nurodė mažinanti prašomą priteisti nuostolių už prarastą krovinio dalį sumą gautos 10 794,30 Eur draudimo išmokos suma.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „ALPI Baltika“ 2015 m. birželio 12 d. sudarė Ekspedijavimo sutartį Nr. 12/06/2015-TDB (toliau – Ekspedijavimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo organizuoti ieškovės krovinių pervežimą kelių, geležinkelių, jūrų ir (ar) oro transportu, organizuoti pašto siuntų gabenimą, taip pat atlikti nurodytų krovinių ekspedicinį aptarnavimą. Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Užsakymą atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Nyderlandai-Lietuva. Krovinys – 21 paletė su dėžėmis, kuriose buvo kompiuterinė technika DELL, – 2019 m. balandžio 12 d. Nyderlanduose, (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta į atsakovės UAB „Titauta“ transporto priemonę VOLVO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėta plomba Nr. 2083744 ir išrašyti važtaraščiai NL1656581 bei NL 1656582. Atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojas D. K. 2019 m. balandžio 15 d. pristatė krovinį į sandėlį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, dar neatvykus ieškovės atstovams, nuo transporto priemonės priekabos vartų savavališkai nuplėšė plombą Nr. 2083744 ir atidarė priekabą. Ieškovės teigimu, jos darbuotojai nematė, kaip atsakovės vairuotojas nuplėšė plombą, kuri pagal savo paskirtį turi būti nukerpama. Atidarius priekabos vartus, viduje dėžės buvo išvartytos, viena paletė – tuščia, kitos dvi – nepilnos, ant dviejų palečių gulėjo atidarytos dėžės su DELL kompiuterine technika. Apie krovinio dalies vagystę buvo pranešta policijai. Sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo 2019 m. balandžio 16 d. aktu (toliau – 2019 m. balandžio 16 d. aktas) nustatyta, kiek ir kokios kompiuterinės technikos trūksta. Ieškovė atsakovei UAB „ALPI Baltika“ 2019 m. balandžio 16 d. pateikė pretenziją dėl krovinio dalies vagystė, nurodydama, kad padaryta 43 177,20 Eur žala, tačiau į šią pretenziją atsakovė neatsakė. Ieškovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į aptartas Ekspedijavimo sutarties vykdymo aplinkybes, ši sutartis kvalifikuotina pagal CMR konvencijos VI skyrių – vežimas, kurį paeiliui vykdo keli vežėjai, ir atsakovė UAB „ALPI Baltika“ laikytina susitariančiuoju vežėju, o atsakovė UAB „Titauta“ – faktiniu vėžėju, kuriam gabenant krovinį ir įvykdyta jo dalies vagystė. Atsakovės už krovinio dalies vagystę atsako solidariai, nes pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo gavėjui momento, o ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, vežusiems tą patį krovinį. Ieškovė taip pat nurodė, kad krovinio dalies praradimo faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog krovinio dalis prarasta dėl atsakovių didelio neatsargumo, todėl, vadovaujantis CMR 29 straipsniu, taikytina visiška atsakomybė. Dėl atsakovės UAB „ALPI Baltika“ didelio neatsargumo ieškovė pažymėjo, kad pagal Ekspedijavimo sutarties 11 punktą krovinio pervežimo maršrutą ir transportavimo būdą parenka atsakovė. Ieškovės teigimu, iš atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojo D. K., faktiškai vežusio ginčo krovinį, apklausos protokolo matyti, kad UAB „Titauta“ ir šios vairuotojui apkritai nebuvo duota jokių nurodymų nei dėl maršruto, kuriuo turi būti vežamas krovinys, nei dėl sustojimo ar nakvynės vietų, parinktų vadovaujantis rūpestingumo ir didelės vertės krovinio saugumo reikalavimais. Vairuotojas vienu atveju buvo sustojęs nesaugomoje aikštelėje Vokietijoje, kitu atveju – mokamoje aikštelėje Vokietijoje, dar kitu atveju – degalinės teritorijoje (Lenkijoje). Ieškovės nuomone, visos išvardytos sustojimo ir nakvynės vietos negali būti laikomos užtikrinančiomis saugų didelės vertės krovinio gabenimą. Be to, iš krovinio gabenimo faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė UAB „ALPI Baltika“ prieš krovinio pakrovimą neinformavo faktinio vežėjo apie tai, kokios rūšies ir vertės krovinys bus vežamas, taip pat neinstruktavo vairuotojo, kaip turi būti nuimamos plombos (nukerpant, bet ne nuplėšiant). Ieškovės teigimu, atsakovės UAB „ALPI Baltika“ elgesys, kai neparinktas krovinio gabenimo maršrutas, nenurodytos saugios sustojimo ir nakvynės vietos, laikytinas atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymu, lėmusiu neteisėtą ginčo krovinio užvaldymą, ir reiškia vežėjo didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams Lietuvos teisėje. Dėl atsakovės UAB „Titauta“ didelio neatsargumo ieškovė nurodė, kad, nors atsakovė UAB „ALPI Baltika“ nedavė nurodymų dėl didelės vertės krovinio saugaus gabenimo maršruto ir saugių sustojimo vietų, tačiau atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojas apklausos metu pripažino, jog, pamatęs kraunamas dėžės su užrašu Dell, suprato, kad veš kompiuterinę techniką, taigi didelės vertės krovinį (viso krovinio vertė – 312 927,25 Eur), kuris, atsižvelgiant į jo vertę bei likvidumą, yra itin vagiamas. Ieškovės nuomone, vairuotojas, net ir negavęs tikslaus maršruto bei sustojimo vietų, turėjo pareigą užtikrinti vežamo krovinio saugumą ypač nakties metu, savo nuožiūra parinkdamas tokias stovėjimo aikšteles, kuriose būtų užtikrintas didelės vertės krovinio saugumas. Pagal ginčo krovinį vežusio vairuotojo parodymus krovinys buvo pakrautas 13.36 val. sandėlyje Nyderlanduose, Tilburge; vairuotojas 16.44 val. sustojo Vokietijoje 46 minutėms, tačiau tikslios vietos nežino; po to sustojo Vokietijoje (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kurioje stovėjo nuo 21.42 iki 06.47 val. (2019 m. balandžio 13 d.); po to sustojo Lenkijoje tarp Poznan ir Vrešne miestų ir stovėjo nuo 10.14 iki 11.02 val.; po to stojo Lenkijoje prie Varšuvos ESSO degalinėje ir stovėjo nuo 15.05 iki 02.09 val. (2019 m. balandžio 14 d.); Lietuvoje sustojo 06.36 val. (duomenys neskelbtini) 46 minutėms; (duomenys neskelbtini), muitinėje buvo 08.47-08.48 val. (2019 m. balandžio 15 d.); dar sustojo Elektrėnuose Circle K degalinėje ir atvyko į Vilnių, (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, atsakovės vairuotojo pasirinktų sustojimo vietų niekaip negalima laikyti saugiomis: nurodyta aikštelė Vokietijoje (duomenys neskelbtini), kurioje stovėta net 9 valandas, yra degalinės Total stovėjimo aikštelė, kurioje galima pastatyti sunkvežimį nemokamose stovėjimo vietose, tačiau degalinės vaizdo kameros paprastai fiksuoja tik degalams pilti skirtas vietas, taigi atsakovės UAB „Titauta“ vilkikas naktį 9 valandas stovėjo vaizdo kameromis nestebimoje aikštelėje. Tuo tarpu iš viešai prieinamos informacijos (https://www.iru.org/apps/transpark-app) nuo atsakovės vairuotojo nurodytos sustojimo vietos (duomenys neskelbtini) 50 km spinduliu yra bent kelios stovėjimo aikštelės, iš kurių, pvz., Euro Rastpark – apšviesta, stebima vaizdo kamerų, mokama, joje veikia degalinė, maitinimo įstaiga, viešbutis, arba Autohof Lithe – apšviesta stovėjimo aikštelė, kurioje specialiai įrengtos mokamos vietos vilkikams, šalia visą parą veikia maitinimo įstaiga. Taigi atsakovės vairuotojas, pernelyg nenukrypdamas nuo maršruto, turėjo galimybę sustoti bent minimalius saugumo reikalavimus atitinkančioje aikštelėje, tačiau to nepadarė. Lenkijoje prie Varšuvos atsakovės vairuotojas su ginčo kroviniu stovėjo 11 valandų, tačiau jo nurodytos ESSO degalinės nepavyko rasti interneto paieškoje, taigi apskritai neaišku, kokioje degalinėje ir kurioje vietoje buvo stovėta. Tuo tarpu aplink Varšuvą 100 km spinduliu yra net 19 stovėjimo aikštelių, kurios aptvertos, apšviestos, filmuojamos, daugelyje jų veikia degalinės, maitinimo įstaigos, kai kuriose – viešbučiai, o viena iš jų – saugoma 24 val. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovei UAB „Titauta“ buvo žinoma gabenamo krovinio sudėtis, vertė, suprantama, jog tokio krovinio vagystei nereikia jokios specialios įrangos, todėl atsakovė, kaip krovinių pervežimo verslo profesionalė, turėjo iš anksto įvertinti visas galimas grėsmes ir imtis visų įmanomų priemonių rizikos veiksniams pašalinti, krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Atsakovės elgesys, kai, vežant didelės vertės krovinį, kasdienio poilsio laikui buvo sustojama net minimalių saugumo reikalavimų neatitinkančiose aikštelėse, vertintinas kaip labai neatsargus. Pagal kasacinio teismo praktiką vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitomis priemonėmis, kurioms būtų neprotinga priešintis). Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovės, būdamos profesionalios verslininkės, užsiimančios krovinių gabenimo veikla, nepaisė paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, ginčo krovinio dalis prarasta dėl abiejų atsakovių didelio neatsargumo, vadovaudamasi CMR konvencijos 29 straipsniu, prašo taikyti neribotą vežėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą priteisti iš atsakovių solidariai.

4.       Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

5.       Nurodė, kad pagal su ieškove 2015 m. birželio 12 d. sudarytą Ekspedijavimo sutartį atsakovė ieškovei teikė krovinių ekspedijavimo paslaugas. Informaciją apie ginčo krovinį Nyderlandų bendrovė Syncreon ((duomenys neskelbtini)) 2019 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku pateikė Nyderlandų bendrovei ALPI Netherlands BV ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė, remdamasi šia informacija, teikė ieškovei krovinio ekspedicinio aptarnavimo paslaugas. Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ ir trečiasis asmuo UAB „Hoptrans Logistics“ 2019 m. balandžio 10 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2019041007 (toliau – Vežimo sutartis 1), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo pervežti krovinį iš Nyderlandų į Lietuvą. Trečiasis asmuo pats krovinio nevežė, pasamdė atsakovę UAB „Titauta“, kuri faktiškai gabeno krovinį pagal 2019 m. balandžio 12 d. CMR važtaraščius NL 1656581 ir NL 1656582. Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ gavo 2019 m. balandžio 16 d. ieškovės pretenziją dėl nuostolių, praradus krovinio dalį, atlyginimo. Dėl šio įvykio atsakovė 2019 m. balandžio 19 d. pareiškė pretenziją trečiajam asmeniui (vežėjui) UAB „Hoptrans Logistics“, kuris 2019 m. gegužės 24 d. atsakė, kad atsakovės UAB „Titauta“ draudikas Marine Underwriting services SIA Lietuvos filialas priėmė sprendimą, sutikdamas atlyginti 3 312,57 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ 2019 m. spalio 2 d. pakartotinai pareikalavo, kad trečiasis asmuo UAB „Hoptrans Logistics“ ir atsakovė UAB „Titauta“ atlygintų ieškovei 43 177,20 Eur dydžio nuostolius. Atsakovės UAB „Titauta“ draudikas Marine Underwriting services SIA Lietuvos filialas 2019 m. spalio 16 d. atsakyme nurodė, kad pagal nepriklausomo survejerio pateiktas išvadas UAB „Titauta“ vairuotojas pasirinko saugias sustojimo vietas, todėl draudikas sutinka tik su ribota atsakovės UAB „Titauta“ civiline atsakomybe ir siūlo išmokėti 3 342,06 Eur žalos atlyginimą. Atsakovės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad, teikdama paslaugas pagal Ekspedijavimo sutartį, atsakovė UAB „ALPI Baltika“ tinkamai pasirinko vežėją, kuris yra transporto veiklos profesionalas, žinojo saugumo reikalavimus kroviniui, todėl atsakovei, tinkamai vykdžiusiai Ekspedijavimo sutartyje numatytas pareigas, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Pagrindiniu vežėju, savo vardu įsipareigojusiu pervežti ginčo krovinį, laikytinas trečiasis asmuo UAB „Hoptrans Logistics“. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Ekspedijavimo sutarties 24.2 punktą jos atsakomybė yra ribota – ekspeditoriaus atsakomybė už vieną prarastą krovinio kilogramą negali viršyti 8,33 SDR; Tarptautinio valiutų fondo skelbiamais duomenimis, 2019 m. balandžio 18 d. vienas euras sudarė 1,12540 SDR, todėl atsakovės atsakomybė ribojama 3 020,21 Eur suma. Atsakovės teigimu, ji, organizuodama ginčo krovinio pervežimą, neatliko jokių veiksmų, neatitikusių minimalių atidumo ar rūpestingumo standartų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas; priešingai, nagrinėjamoje situacijoje atsakovė elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, pasirinkdama patikimą ir profesionalų vežėją (trečiąjį asmenį UAB „Hoptrans Logistics“), t. y. atsakovė neatliko veiksmų, kurie sukeltų neribotos atsakomybės taikymą, todėl bet kuriuo atveju jos atsakomybė būtų ribojama 3 020,21 Eur suma. Atliepime taip pat nurodyta, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja solidariosios atsakovių atsakomybės: atsakovių atsakomybė kyla skirtingais pagrindais (UAB „ALPI Baltika“ – dėl galimo Ekspedijavimo sutarties netinkamo vykdymo, UAB „Titauta“ – pagal CMR konvencijos 17 straipsnį dėl krovinio dalies praradimo); nėra atsakovių bendrininkavimo, kuris galėtų nulemti solidariąją atsakomybę.

6.       Atsakovė UAB „Titauta“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

7.       Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 22 d. sudarytos neterminuotos Vežimo sutarties Nr. LOG-20150105 (toliau – Vežimo sutartis 2) pagrindu ją ir trečiąjį asmenį UAB „Hoptrans Logistics“ sieja ilgalaikis bendradarbiavimas. Nurodymus dėl vykimo į krovinių pakrovimo vietas, vežimo eigos, krovinių pristatymo UAB „Titauta“ vairuotojams teikia UAB „Hoptrans Logistics“ vadybininkai žinutėmis, telefonu. Nagrinėjamo ginčo atveju UAB „Titauta“ krovinį vežti priėmė pagal UAB „Hoptrans Logistics“ pateiktą žinutę; kitoks rašytinės formos užsakymas nebuvo gautas ir patvirtintas. Atsakovės teigimu, nors užsakovė UAB „Hoptrans Logistics“ buvo gerai žinoma atsakovei UAB „Titauta“, tačiau siuntėjo Syncreon krovinį ieškovei UAB „TD Baltic“ į Lietuvą atsakovė vežė pirmą kartą; šio siuntėjo krovinių pobūdis, pakavimo būdas, kiti duomenys atsakovei nebuvo žinomi iš ankstesnių vežimų; jokių specialių nurodymų dėl ginčo krovinio vežimo atsakovė negavo nei iš užsakovės UAB „Hoptrans Logistics“, nei faktinio krovinio siuntėjo. Transporto priemonę (tentinę puspriekabę su durimis) ginčo kroviniui vežti pasirinko UAB „Hoptrans Logistics“, kuri iš nuolatinio bendradarbiavimo žinojo atsakovės UAB „Titauta“ transporto priemonių pasirinkimą ir savybes. Krovinio siuntėjas neprieštaravo dėl tokios transporto priemonės naudojimo ginčo kroviniui vežti ir 2019 m. balandžio 12 d. į UAB „Titauta“ transporto priemonę (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą D. K., dirbančio UAB „Titauta“ nuo 2016 m. kovo 8 d., pakrovė krovinį – 990 + 4 vietas Computer Hardware pagal CMR važtaraščius. Nei susitarimo dėl krovinio vežimo metu, nei šio krovinio pakrovimo vietoje atsakovė UAB „Titauta“ negavo jokių instrukcijų dėl ypatingo šio krovinio pobūdžio, specialių vežimui taikomų reikalavimų, papildomos apsaugos, aikštelių parinkimo ir pan. CMR važtaraščiuose tebuvo nurodytas tik vietų skaičius, bendro pobūdžio krovinio pavadinimas, krovinio svoris; nenurodytas nei krovinio asortimentas, nei vertė. Iš vežimo eigą patvirtinančių tachografo duomenų matyti, kad krovinys buvo pakrautas 2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį), buvo sustota tris kartus būtino paros poilsio (Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje) ir krovinys gavėjui Vilniuje pristatytas 2019 m. balandžio 15 d. (pirmadienį). Atsakovės teigimu, jos pasirinktas sustojimo poilsiui aikšteles ieškovė nepagrįstai vertina kaip neatitinkančias minimalių saugumo reikalavimų. UAB „Titauta“ civilinės atsakomybės draudikas ginčo atveju pasirinktų stovėjimo aikštelių sąlygų tyrimui pasitelkė nepriklausomus ekspertus – survejerių kompaniją Inter Survey SIA, kurios atstovai buvo nuvykę į visas tris paros poilsiui pasirinktas stovėjimo aikšteles, šias apžiūrėjo, užfiksavo jose esančias saugumo priemones (kameras, įvažiavimo ribojimus ir kt.). Survejerių ataskaitose Nr. IS19125, IS19125-1, IS19125A aprašytas aikštelių faktinė situacija, kuria survejeriai įsitikino realiai, tuo tarpu ieškovė, kritikuodama atsakovės aikštelių pasirinkimą, naudoja tik informaciją iš internetinių bazių, kurios neprisiima atsakomybės už skelbiamus duomenis ir remiasi naudotojų pateikta informacija. Survejerių ataskaitose surinkta informacija patvirtina, kad atsakovė UAB „Titauta“ sustojimo aikšteles rinkosi pagal aukščiausius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl ieškovės argumentai dėl netoliese buvusių kitų stovėjimo aikštelių pasirinkimo, netinkamo maršruto planavimo yra nepagrįsti. Atsiliepime pabrėžta, kad atsakovės UAB „Titauta“ vykdyto vežimo metu ieškovei jau buvo žinoma, jog identiška ar panaši analogiško krovinio, kurį iš to paties siuntėjo vežė kitas vežėjas, vagystė buvo įvykdyta 2019 m. kovo 22 d., t. y. prieš tris savaites iki ginčo įvykio, tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių (nereikalavo kitokio kėbulo tipo, dviejų vairuotojų, signalizacijos įrengimo ir pan.), užsakė tokias pačias standartines vežimo paslaugas, tik nurodė plombuoti puspriekabę su kroviniu. Reikalavimas naudoti plombą nelaikytinas ypatingu saugumo reikalavimu. Nagrinėjamu atveju plomba ant puspriekabės durų buvo uždėta UAB „Titauta“ vairuotojo D. K., kai krovinys buvo pakrautas Nyderlanduose, plombos numeris buvo įrašytas CMR važtaraščiuose, pakrovimo vietoje plomba buvo patikrinta siuntėjo darbuotojų. Iki atvykimo pas krovinio gavėją (ieškovę) vairuotojas nepastebėjo vagystės požymių, nors teigia sustojimo vietose nuolat tikrinęs transporto priemonės išorinę būklę ir plombą. Pristačius krovinį gavėjui, plombą iš tiesų nuėmė atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojas, tačiau tai jis padarė ne savavališkai, o ieškovės atstovų leidimu. Pagal savo konstrukciją plomba gali būti arba nukerpama, arba nuplėšiama, kaip padaryta nagrinėjamu atveju. Tačiau plombos nuplėšimas nėra nei drastiškas, nei neįprastas vairuotojo veiksmas, kaip bandoma pateikti ieškinyje. Nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo pateikta jokių nurodymų, instrukcijų dėl plombos nuėmimo būdo. Be to, ieškovė pati galėjo nuimti plombą, tačiau to nepadarė. Atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojas, nuimdamas plombą įprastu praktikoje būdu (ją nuplėšdamas), neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, ieškovės argumentai dėl krovinio pobūdžio ir vertės neturi reikšmės atsakovių kaltei kvalifikuoti, nes pati ieškovė elgėsi kaip įprasto krovinio, nereikalaujančio ypatingų vežimo sąlygų ar neribotos vežėjo atsakomybės, gavėja (Ekspedijavimo sutarties 24.2 punkte ieškovė buvo sutarusi dėl atsakovės UAB „ALPI Baltika“ ribotos atsakomybės ir, užsakydama vežti ginčo krovinį, nesusitarė dėl didesnės atsakomybės taikymo). Ieškovės pozicija dėl ginčo krovinio kaip itin vagiamo tėra tik ieškovės nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovei nepateikus jokių nurodymų dėl vežamo krovinio pobūdžio, jo vertės, atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad gabena įprastą, nereikalaujantį ypatingų saugumo priemonių, krovinį už įprastą vežimo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Titauta“ elgėsi tinkamai ir rūpestingai, ėmėsi net gerokai saugesnių priemonių, nei būtinos gabenant įprastus krovinius, jai negali būti taikoma didesnė atsakomybė, nei reglamentuota CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Hoptrans Logistics“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 dalies d punktą prireikus CMR važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys apie deklaruotą krovinio vertę ir papildomą jo vertę siuntėjui. Tokio dispozityvaus pobūdžio reikalavimas CMR konvencijoje įtvirtintas tam, kad siuntėjas, gabenantis didelė vertės krovinius, galėtų maksimaliai apsaugoti savo teises, praplėsdamas vežėjo civilinės atsakomybės ribas tuo atveju, jeigu vežimo metu krovinys būtų prarastas ar sugadintas. Nagrinėjamu atveju vežėjui nebuvo žinoma, kokios vertės krovinį jis veža, nes ieškovė nenurodė siunčiamo krovinio vertės. Ginčo krovinio vežimui ieškovė nepateikė jokių ypatingų reikalavimų, nenurodė imtis didesnių nei įprasta saugumo priemonių. Ieškovė nėra paprasta užsakovė, ji – savo srities profesionalė, viena didžiausių IT distributorių Baltijos šalyse, tačiau ji, suvokdama pervežamo krovinio vertę, nusprendė jos neatskleisti, nedeklaruoti, dėl to turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė UAB „Titauta“ profesionaliai vykdė savo kaip vežėjos pareigas, nenustatyta tokių aplinkybių ar vežėjos veiksmų, kurie neatitiktų net paprasčiausių neatsargumo kriterijų ir galėtų būti vertinami kaip didelis neatsargumas, panaikinantis vežėjo atsakomybės ribojimą, nustatytą CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje, ir sudarantis pagrindą taikyti visišką vežėjo atsakomybę pagal CMR konvencijos 29 straipsnį. Atsakovė UAB „Titauta“ vilkiko sustojimo vietas parinko tinkamai, vadovaudamasi protingumo ir profesionalumo kriterijais: aikštelės buvo apšviestos, su stebėjimo technika, nebuvo nuošaliose, blogai matomose ar sunkiai pasiekiamose lokacijose. Ieškovė nepateikė nurodymų dėl papildomų saugumo reikalavimų (t. y. dėl sustojimų aptvertose ir (ar) saugomose aikštelėse ir pan.). Trečiąjį asmenį ir atsakovę UAB „Titauta“ sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai 2014 m. gruodžio 22 d. sudarytos sutarties pagrindu, per visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovė siuntėjams nesukėlė jokios žalos, negauta pretenzijų dėl atsakovės kaip vežėjos netinkamai suteiktų pervežimo paslaugų. Dėl to trečiasis asmuo, pasirinkdamas atsakovę kaip faktinį vežėją ginčo kroviniui pervežti, neturėjo pagrindo abejoti pasirinkimo tinkamumu.

9.       Trečiasis asmuo draudimo bendrovė ERGO Insurance SE 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamas iš atsakovių solidariai priteisti 16 383,55 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

10.       Trečiasis asmuo 2021 m. kovo 18 d. pareiškime nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl 3 573 Eur sumos ir prašo iš atsakovių solidariai priteisti 12 810,55 Eur žalos atlyginimo.

11.       Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal su ieškove UAB „TD Baltic“ sudarytą 2019 m. vasario 8 d. Vežamų krovinių draudimo sutartį Nr. 710-920-100740 draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei 16 383,55 Eur draudimo išmoką dėl 2019 m. balandžio 15 d. nustatyto krovinio dalies praradimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CMR konvencijos nuostatas atsakovė UAB „ALPI Baltika“ laikytina susitariančiuoju, o atsakovė UAB „Titauta“ – faktiniu vežėju, o krovinio dalis prarasta dėl didelio atsakovių neatsargumo, joms taikytina neribota vežėjo atsakomybė, ir iš atsakovių solidariai trečiajam asmeniui subrogacijos tvarka priteistina išmokėtos draudimo išmokos dydžio nuostolių atlyginimo suma – 12 810,55 Eur.          

12.       Ieškovė UAB „TD Baltic“ atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį nurodė, kad palaiko trečiojo asmens reikalavimą priteisti iš atsakovių solidariai 10 794,30 Eur nuostolių atlyginimo, o dėl 5 589,25 Eur sumos, kuri ieškovei buvo išmokėta teisinėms išlaidoms padengti, trečiajam asmeniui reikalavimo teisė subrogacijos pagrindu neperėjo.  

13.       Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį nurodė, kad su trečiojo asmens ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes šis pateiktas praleidus CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, be to, yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, jai negali būti taikoma vežėjo civilinė atsakomybė, nes ją ir ieškovę siejo ne krovinio vežimo, bet krovinio ekspedijavimo teisiniai santykiai, atsakovė savo įsipareigojimus pagal Ekspedijavimo sutartį įvykdė tinkamai, todėl neturi atsakyti už ieškovės nuostolius dėl prarastos ginčo krovinio dalies. Be to, pagal Ekspedijavimo sutarties 24.2 punktą atsakovės atsakomybė už krovinio praradimą yra ribota – negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Tarptautinio valiutų fondo skelbiamais duomenimis 2019 m. balandžio 18 d. vienas euras sudarė 1,12540 SDR, taigi atsakovės atsakomybė ribojama 3 020,21 Eur suma. Atsakovės teigimu, vykdydama Ekspedijavimo sutartį, ji neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip didelis neatsargumas ir teiktų pagrindą taikyti neribotą atsakomybę. Priešingai, nagrinėjamoje situacijoje atsakovė elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, parinkdama patikimą ir profesionalų vežėją UAB „Hoptrans Logistics“, todėl bet kuriuo atveju jos atsakomybė būtų ribojama 3 020,21 Eur suma. Pasak atsakovės, Ekspedijavimo sutartį pažeidė ieškovė, nes nutylėjo ginčo kroviniui gabenti reikšmingą informaciją apie mėnesiu anksčiau įvykdytą analogišką krovinio vagystę, taigi yra ir pačios ieškovės atsakomybė dėl kilusių nuostolių. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius iš atsakovių solidariai, nes abiejų atsakovių civilinė atsakomybė grindžiama skirtingais pagrindais, nėra atsakovių bendrininkavimo, kuris galėtų lemti jų solidariąją atsakomybę.                 

14.       Atsakovė UAB „Titauta“ atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taip pat kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo ERGO Insurance SE draudimo išmokos dalį ieškovei išmokėjo 2020 m. balandžio 6 d. ir turėjo visas galimybes pareikšti atitinkamus reikalavimus byloje, nepažeisdama CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino (iki 2020 m. balandžio 15 d.), tačiau ieškinį pateikė tik 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus net septyniems mėnesiams nuo CMR konvencijoje numatyto senaties termino pabaigos. Atsakovė taip pat nurodė, kad palaiko savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, jog nepažeidė jokių siuntėjo nurodymų ar reikalavimų, neatliko jokių neapdairių, nerūpestingų ar juolab sąmoningų veiksmų, kurie galėtų būti prilyginamai tyčiniams pagal CMR konvencijos 29 straipsnį ir suponuotų pagrindą taikyti neribotą vežėjo atsakomybę už prarastą ginčo krovinio dalį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo žalai dėl prarastos krovinio dalies atlyginti ieškovei išmokėjo 10 794,30 Eur draudimo išmoką, tuo tarpu 5 589,25 Eur išmoka sumokėta ieškovės bylinėjimosi išlaidoms šioje byloje (žyminio mokesčio, dokumentų vertimo, advokato pagalbos) padengti. Atsakovės nuomone, 5 589,25 Eur išmoka vertintina kaip ex gratia ir negali būti priteista iš atsakovių, nepaisant to, kaip būtų išspręstas atsakovių atsakomybės klausimas.    

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Hoptrans Logistics“ atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį nurodė, kad su šiuo ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį dėl praleisto CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino, taip pat kaip nepagrįstą.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“, veikianti per Estijos filialą, atsiliepime į ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka. Trečiasis asmuo, kuris yra atsakovės UAB „ALPI Baltika“ civilinės atsakomybės draudikas, pažymėjo, kad pritaria atsakovės argumentams, prašo ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti atsakovės procesiniuose dokumentuose.

17.       Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procesinių dokumentų nepateikė.

18.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė, remdamasi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė iš atsakovių, kaip susitariančiojo ir faktinio vežėjų, priteisti 32 382,90 Eur žalai už prarastą krovinio dalį atlyginti.

19.       Teismo posėdyje trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE atstovas, remdamasis tuo, kad draudimo bendrovė ieškovei išmokėjo draudimo išmoką, atlygindama dalį žalos už prarastą krovinio dalį, prašė iš atsakovių solidariai priteisti 12 810,55 Eur nuostolių atlyginimo.

20.       Atsakovės UAB „ALPI Baltika“ atstovas advokatas tiek ieškinį, tiek trečiojo asmens savarankišką reikalavimą prašė atmesti dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų.

21.       Atsakovės UAB „Titauta“ atstovas advokatas, remdamasis procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais argumentais, prašė ieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti kaip nepagrįstus, be to, trečiojo asmens savarankiškam reikalavimui taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir šį reikalavimą atmesti šiuo pagrindu.

22.       Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. K. nurodė, kad, veždamas ginčo krovinį, rinkosi saugias sustojimo poilsiu vietas; jokių nurodymų dėl ypatingos vežamo krovinio apsaugos nebuvo gavęs.                        

23.       Trečiojo asmens UAB „Hoptrans Logistics“ prašė ieškinį ir trečiojo asmens savarankišką ieškinį atmesti dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų.

24.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“, veikianti per Estijos filialą, nurodė, kad pritaria atsakovės UAB „ALPI Baltika“ pozicijai ir ieškovės ieškinį bei trečiojo asmens savarankišką ieškinį prašo atmesti.

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

25.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo ir civilinės atsakomybės taikymo už krovinio, vežto iš Nyderlandų į Lietuvą, dalies praradimą.

26.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „TD Baltic“ ir atsakovė UAB „ALPI Baltika“ 2015 m. birželio 12 d. sudarė Ekspedijavimo sutartį Nr. 12/06/2015-TDB (toliau – Ekspedijavimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo organizuoti ieškovės krovinių pervežimą kelių, geležinkelių, jūrų ir (ar) oro transportu, organizuoti pašto siuntų gabenimą, taip pat atlikti nurodytų krovinių ekspedicinį aptarnavimą (t. 1, b. l. 133-136).

27.       Nyderlandų bendrovė Syncreon ((duomenys neskelbtini)) elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 10 d. bendrovei ALPI Netherlands BV ((duomenys neskelbtini)) pateikė informaciją apie krovinį, kurį reikia pervežti iš Nyderlandų į Lietuvą gavėjui UAB „TD Baltic“.

28.       Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ ir trečiasis asmuo UAB „Hoptrans Logistics“ 2019 m. balandžio 10 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2019041007, kuria trečiasis asmuo UAB „Hoptrans Logistics“ įsipareigojo pervežti atsakovės nurodytą krovinį iš Nyderlandų į Lietuvą.

29.       Trečiasis asmuo UAB „Hoptrans Logistics“ pats krovinio nevežė, o pasamdė atsakovę UAB „Titauta“, kuri faktiškai gabeno krovinį (DELL kompiuterinę techniką) pagal 2019 m. balandžio 12 d. CMR važtaraščius NL 1656581 ir NL 1656582 (t. 1, b. l. 131-132, 143-144).

30.       Atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojui (trečiajam asmeniui) D. K. 2019 m. balandžio 15 d. pristačius krovinį į sandėlį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad trūksta krovinio dalies.

31.       Sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo 2019 m. balandžio 16 d. aktu nustatyta, kad prarastos krovinio dalies vertė – 43 177,20 Eur (t. 1, b. l. 11, 14).

32.       Ieškovė UAB „TD Baltic“ atsakovei UAB „ALPI Baltika“ 2019 m. balandžio 16 d. pateikė pretenziją, prašydama atlyginti 43 177,20 Eur dydžio nuostolius (t. 1, b. l. 12-13).

33.       Atsakovei nuostolių neatlyginus, ieškovė 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių UAB „ALPI Baltika“ ir UAB „Titauta“, kaip susitariančiojo ir faktinio vežėjo, solidariai 43 177,20 Eur žalai už prarastą krovinio dalį atlyginti, remdamasi tuo, kad krovinio dalis prarasta dėl abiejų atsakovių didelio neatsargumo, todėl pagal CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas yra pagrindas taikyti neribotą vežėjų atsakomybę.

34.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, su kuriuo ieškovė UAB „TD Baltic“ yra sudariusi Vežamų krovinių draudimo sutartį Nr. 710-920-100740 (toliau – Krovinių draudimo sutartis) (t. 1, b. l. 101-102), 2020 m. balandžio 6 d. išmokėjo ieškovei 10 794,30 Eur dydžio draudimo išmoką už 2019 m. balandžio 15 d. prarastą krovinio dalį, t. y. 25 proc. bendros 43 177,20 Eur patirtų nuostolių sumos. Be to, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE ieškovei UAB „TD Baltik“ išmokėjo draudimo išmokas: 1) 716,25 Eur vertimo išlaidoms, UAB „TD Baltic“ teikiant ieškinį, atlyginti; 2) 3 573 Eur teisinėms išlaidoms (2 700 Eur už ieškinio parengimą, 873 Eur žyminiam mokesčiui už ieškinį) atlyginti; 3) 1 300 Eur už advokato pagalbą, rengiant dubliką ir atstovavimą teismo posėdyje.

35.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškė byloje savarankišką reikalavimą, kurį 2021 m. kovo 18 d. patikslino, prašydamas iš atsakovių UAB „ALPI Baltika“ ir UAB „Titauta“, kaip susitariančiojo ir faktinio vežėjo, solidariai trečiajam asmeniui subrogacijos tvarka priteisti išmokėtos draudimo išmokos dydžio nuostolių atlyginimo sumą – 12 810,55 Eur.

36.       Bylos duomenimis, atsakovė UAB „ALPI Baltika“ ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo apsidraudusi vežėjo civilinės atsakomybės draudimu, tačiau su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“, veikiančiu per Estijos filialą, buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 2428710734, kuria apdrausta jos civilinė atsakomybė, teikiant ekspedijavimo ir sandėliavimo paslaugas.

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, sumažintų ieškinio reikalavimų

37.       Ieškovė UAB „TD Baltic“ 2020 m. lapkričio 17 d. patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad mažina prašomą priteisti nuostolių už prarastą krovinio dalį sumą 10 794,30 Eur, t. y. iš trečiojo asmens ERGO Insurance SE pagal Krovinių draudimo sutartį gautos draudimo išmokos suma. Pareiškime pareikštas prašymas grąžinti žyminio mokesčio dalį dėl sumažintų ieškinio reikalavimų.

38.       Ieškovės atstovė, atsakydama į teismo klausimą, ar, sumažindama ieškinio reikalavimus, atsisako ieškinio dėl 10 794,30 Eur dalies, nurodė, kad ieškinio reikalavimų dalies neatsisako, bet juos mažina.

39.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog ieškinio reikalavimų sumažinimas savo esme yra ieškinio dalies atsisakymas. Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, kt.).

40.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, kad palaiko reikalavimą priteisti iš atsakovės 32 382,90 Eur nuostolių, patirtų dėl krovinio dalies praradimo, atlyginimo. Teismas nenustatė, kad ieškovės pareiškimas sumažinti ieškinio reikalavimus 10 794,30 Eur suma, kuris savo esme yra ieškinio reikalavimų dalies dėl nurodyto dydžio nuostolių sumos atsisakymas, prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui, todėl atsisakymas priimamas ir bylos dalis dėl 10 794,30 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovių nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad vėl kreiptis į teismą dėl 10 794,30 Eur priteisimo iš atsakovių tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).  

41.       Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl 10 794,30 Eur, jai grąžintina 75 proc. už šią ieškinio dalį sumokėto žyminio mokesčio – 163,69 Eur (už 43 177,20 Eur ieškinio sumą ieškovė sumokėjo 873 Eur žyminio mokesčio; 10 794,30 Eur ieškinio daliai tenkanti sumokėto žyminio mokesčio dalis – 218,25 Eur; grąžintini 75 proc. žyminio mokesčio – 163,69 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).      

42.       Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE 2021 m. kovo 18 d. pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad atsisako reikalavimo dėl 3 573 Eur sumos, kurią sudaro trečiojo asmens ieškovei išmokėta draudimo išmoka teisinės pagalbos išlaidoms padengti,  priteisimo.

43.       Teismas nenustatė, kad trečiojo asmens pareiškimas atsisakyti 3 573 Eur dydžio reikalavimo prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui, todėl atsisakymas priimamas ir bylos dalis dėl 3 573 Eur priteisimo trečiajam asmeniui iš atsakovių nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Trečiajam asmeniui išaiškintina, kad vėl kreiptis į teismą dėl nurodytos sumos priteisimo iš atsakovių tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis)  

44.       Trečiasis asmuo, pareikšdamas savarankiškus reikalavimus, žyminį mokestį sumokėjo tik už reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, todėl žyminio mokesčio už atsisakytą reikalavimų, grįstų draudimo išmokos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti išmokėjimu, dalį grąžinimo klausimas nespręstinas.      

Dėl ieškovę UAB „TD Baltic“ ir atsakovę UAB „ALPI Baltika“ siejančių santykių teisinio kvalifikavimo

45.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama atsakovėms UAB „ALPI Baltika“ ir UAB „Titauta“ reikalavimą atlyginti nuostolius, kilusius dėl krovinio dalies praradimo (vagystės), nurodo, kad ginčo teisinis santykis kvalifikuotinas kaip vežimas, kurį paeiliui vykdo keli vežėjai, ir atsakovė UAB „ALPI Baltika“ yra susitariantysis vežėjas, o atsakovė UAB „Titauta“ – faktinis vežėjas.      

46.       Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ tvirtina, kad su ieškove 2015 m. birželio 12 d. sudarytos Ekspedijavimo sutarties pagrindu šalis sieja ne vežimo, bet ekspedijavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovei negali būti taikoma vežėjo civilinė atsakomybė už prarastą ginčo krovinio dalį. Pasak atsakovės, Ekspedijavimo sutartimi ji neįsipareigojo savo vardu gabenti krovinio, todėl tarp šalių susiklostė ekspedijavimo santykiai, kuriems taikomos CK normos, tuo tarpu ginčo krovinio pervežimo sutartį atsakovė UAB „ALPI Baltika“ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Hoptrans Logistics“, kuris ir laikytinas pagrindiniu vežėju, savo vardu įsipareigojusiu pervežti krovinį.

47.       CK 6.824 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinių ekspedijavimas tai – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (CK 6.824 straipsnio 2 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 2 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo ar kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos (CK 6.824 straipsnio 3 dalis).                             

48.       CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

49.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-271/2014, ir kt.).

50.       Nagrinėjamu atveju Ekspedijavimo sutarties 1.1 punkte, apibrėžiant sutarties dalyką, nurodyta, kad ekspeditorius įsipareigoja organizuoti užsakovo krovinių pervežimą, o taip pat atlikti nurodytų krovinių ekspedicinį aptarnavimą; 3.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis taikoma visiems jos galiojimo metu atsirasiantiems krovinių pervežimo bei jų ekspedicinio aptarnavimo santykiams; pagal 5.1 punktą ekspeditorius privalo užtikrinti savalaikį krovinio pakrovimą, pervežimą pagal užsakyme nurodytas sąlygas bei tinkamą jų kontrolę; ekspeditorius privalo užtikrinti, kad krovinių pervežimai būtų vykdomi techniškai tvarkingomis ir tinkamomis transporto priemonėmis; pagal 11.1 punktą krovinio pervežimo maršrutą ir transportavimo būdą ekspeditorius parenka savo nuožiūra; 12.1 punkte nustatyta, kad ekspeditorius privalo imtis visų priemonių, kad krovinys gavėjui būtų pristatytas laiku ir nepažeistas, bei kontroliuoti, kaip krovinio vežėjai vykdo savo įsipareigojimus; pagal 14.1 punktą, atvežęs krovinį į paskirties vietą, ekspeditorius privalo perduoti jį gavėjui; 19.2 punkte įtvirtinta, kad šalis, pasinaudojusi teise tam tikrų įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis, lieka tiesiogiai atsakinga kitą šaliai už tinkamą savo įsipareigojimų vykdymą; pagal 21.2 punktą ekspeditorius atsako už krovinio ar jo dalies praradimą arba sugadinimą nuo krovinio priėmimo momento iki krovinio perdavimo krovinio gavėjui momento; jeigu pervežimas buvo atliekamas kelių transportu, ekspeditoriaus atsakomybė už vieną prarastą krovinio kilogramą negali viršyti 8.33 SDR; SDR – tai CMR konvencijos nustatytas sąlyginis atsiskaitymo vienetas, kurio oficialų kursą skelbia Lietuvos bankas (24.2 punktas); 27.4 punkte įtvirtinta, kad kitos, šioje sutartyje neaptartos sąlygos, be kita ko, nustatomos pagal CMR konvenciją, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus galiojančius teisės aktus.                                 

51.       Ieškovės UAB „TD Baltic“ ir atsakovės UAB „ALPI Baltika“ sudarytos Ekspedijavimo sutarties turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ši sutartis yra mišri – turinti ir ekspedijavimo, ir vežimo sutarčių elementų. Tai, be kita ko, patvirtina Ekspedijavimo sutarties 3.1 punkto sąlyga, kurioje nustatyta, kad ši sutartis taikoma visiems tarp šalių egzistuojantiems ar po jos pasirašymo atsirasiantiems krovinių pervežimo bei jų ekspedicinio aptarnavimo santykiams (pagal Sutarties 2.6 punktą krovinio ekspedicinis aptarnavimas – krovinio pervežimo sutarties ekspeditoriaus vardu sudarymas, krovinio priėmimas, užsakovo atstovavimas muitinės ir kitose valstybės institucijose, reikalingų dokumentų tvarkymas, kitokių formalumų atlikimas, krovinio pervežimo kontrolės vykdymas bei krovinio perdavimas gavėjui). Pagal Ekspedijavimo sutarties 21.2 punktą atsakovė prisiėmė vežėjui būdingą atsakomybę – už krovinio ar jo dalies praradimą arba sugadinimą nuo krovinio priėmimo momento iki krovinio perdavimo krovinio gavėjui momento. Šalys aiškiai susitarė dėl CMR konvencijos taikymo jų santykiams, jeigu pervežimas atliekamas kelių transportu; atsakomybė už krovinio sugadinimą, pristatymo termino viršijimą, praradimą – pagal CMR konvencijos nuostatas (Ekspedijavimo sutarties 23.1, 24.2 punktas). Kai sudaryta mišri sutartis, taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018, kt.).       

52.       Nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „ALPI Baltika“, priėmusi užsakymą pervežti krovinį iš Nyderlandų į Lietuvą gavėjui UAB „TD Baltic“, būtų nurodžiusi, jog ji tik ekspedijuoja šį krovinį. Teismo proceso metu išsiaiškinta, jog užmokestis buvo sulygtas taip, kaip jis skaičiuojamas už krovinio pervežimą – pagal pervežamų palečių skaičių. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovei „ALPI Baltika“ užmokestis buvo nustatytas už krovinio ekspedijavimo paslaugas.

53.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012 ir joje nurodytą praktiką, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 36 punktą).

54.       Remdamasis šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas daro išvadą, kad ginčo krovinio pervežimo atveju atsakovė UAB „ALPI Baltika“ veikė kaip susitariantysis vežėjas, įsipareigojęs pervežti krovinį iš Nyderlandų į Lietuvą, kuris kroviniui pervežti pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Hoptrans Logistics“, o šis krovinį faktiškai vežti perdavė atsakovei UAB „Titauta“ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

55.       Pagal CMR konvencijos 34 straipsnį, jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.

56.       CMR konvencijos 36 straipsnyje reglamentuota, kad ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį.

57.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, vadovaudamasi CMR konvencijos 34, 36 straipsnių nuostatomis, turi teisę reikšti ieškinį tiek atsakovei UAB „ALPI Baltika“, kaip susitariančiajai vežėjai, tiek atsakovei UAB „Titauta“, kaip faktinei vežėjai.     

58.       Kartu pažymėtina tai, kad ieškovės ir atsakovės UAB „TD Baltic“ teisinius santykius nagrinėjamo ginčo atveju kvalifikavus kaip ekspedijavimo, būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir už netinkamą krovinio ekspedijavimą. Atsakovė, per savo agentą „ALPI Netherlands“ BV priėmusi užsakymą pervežti ginčo krovinį, sudarydama vežimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Hoptrans Logistics“, neišsiaiškino, kokio pobūdžio krovinį užsakyta vežti, neorganizavo vežimo taip, kad būtų atsižvelgta į būtent šio krovinio transportavimui reikalingas sąlygas, būtų parinkta tinkama transporto priemonė, neparinko krovinio pervežimo maršruto (nedavė jokių nurodymų dėl sustojimo poilsiui vietų ir pan.), t. y. pažeidė Ekspedijavimo sutarties 4.1, 5.2 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus. Pristačius krovinį gavėjui ir paaiškėjus, kad trūksta jo dalies, atsakovei, įsipareigojusiai atsakyti už krovinio ar jo dalies praradimą nuo krovinio priėmimo momento iki krovinio perdavimo momento, kyla atsakomybė (Ekspedijavimo sutarties 21.2 punktas). Nepaisant to, kad Ekspedijavimo sutarties 24.2 punkte nustatyta, jog ekspeditoriaus atsakomybė už vieną prarastą krovinio kilogramą negali viršyti 8,33 SDR (CMR konvencijoje nustatyto sąlyginio atsiskaitymo vieneto), tuo atveju, jeigu žala padaryta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, Ekspedijavimo sutartyje įtvirtintas ekspeditoriaus atsakomybės ribojimas nebūtų taikomas, vadovaujantis CK 6.252 straipsnio 1 dalimi.            

Dėl vežėjo atsakomybės apimties

59.       Ieškovė prašo atsakovėms taikyti neribotą civilinę atsakomybę, remdamasi tuo, kad nagrinėjamu atveju ginčo krovinio dalis prarasta dėl tokių atsakovių veiksmų, kurie kvalifikuotini kaip tyčiai prilygintinas didelis neatsargumas.

60.       Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Vežėjas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

61.       CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo, kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis riboja vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydį (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis). Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, kai vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta Konvencijos 24 ir 26 straipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis).

62.       Tačiau vežėjas negali vadovautis nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl tokios vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tokiam vežėjui netaikytinos Konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios.

63.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

64.       Lietuvos teismų praktikoje ir teisės doktrinoje tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tokiais veiksmais laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).

65.       Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad, siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

66.       Dėl didelio neatsargumo, kuris galėtų būti prilyginamas tyčiai, ir vežėjo atsakomybės ribų sprendžiama ne mechaniškai taikant atidumo ir rūpestingumo standartą, bet atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

67.       Ieškovė, įrodinėdama atsakovės UAB „ALPI Baltika“ didelį neatsargumą, remiasi tuo, kad ši atsakovė, nuo 2015 m. birželio 12 d. Ekspedijavimo sutarties sudarymo žinodama, jog ieškovei, kuri yra viena didžiausių Baltijos šalyse IT technikos distributorių, vežami kroviniai yra išskirtinai tik plataus spektro kompiuterinė technika, pagal Ekspedijavimo sutartį įsipareigojusi savo nuožiūra parinkti krovinio gabenimo maršrutą ir transportavimo būdą, nedavė tikslių nurodymų atsakovei UAB „Titauta“ tam, jog vagystėms paklausus ir rinkoje lengvai realizuojamas kompiuterinės technikos krovinys būtų gabenamas tinkamai, darant sustojimus tik saugiose ir saugomose vietose, be to, prieš krovinio pakrovimą neinformavo faktinio vežėjo apie tai, kokios rūšies ir vertės krovinys bus vežamas, taip pat neinstruktavo vairuotojo, kaip turi būti nuimamos plombos (nukerpant, o ne nuplėšiant).

68.       Teismas pažymi, kad byloje iš tiesų nėra duomenų, jog atsakovė UAB „Alpi Baltika“ pasitelkdama ginčo kroviniui pervežti trečiąjį asmenį UAB „Hoptrans Logistics“, būtų informavusi apie vežamo krovinio pobūdį (nurodžiusi, jog užsako pervežti kompiuterinę techniką), davusi nurodymų dėl reikalavimų transporto priemonei ir pan. Nors sutiktina su atsakove, kad nei iš krovinio siuntėjo, nei iš užsakovės (ieškovės) ji negavo detalios informacijos apie užsakytą pervežti krovinį, tačiau kartu nurodytina tai, jog atsakovė, būdama savo verslo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pati surinkti informaciją, reikalingą konkretaus krovinio tinkamam pervežimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Ekspedijavimo sutarties 4.1 punktą, užsakovei (ieškovei) nepateikus visos užsakymo formoje reikalaujamos informacijos, atsakovė savo nuožiūra organizuoja krovinio pervežimą, atsižvelgdama į krovinio saugiam transportavimui reikalingas sąlygas bei kitas tinkamam užsakymo vykdymui reikšmingas aplinkybes.

69.       Kita vertus, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovės elgesio, pasitelkiant ginčo kroviniui vežti trečiąjį asmenį UAB „Hoptrans Logistics“ ir detaliai nesuplanuojant maršruto bei nenurodant konkrečių vežėjo sustojimo nakties poilsiui vietų, nėra pakankamo pagrindo vertinti kaip tyčiniams veiksmams prilygintino didelio neatsargumo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso metu surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad atsakovė UAB „Alpi Baltika“ savo įsipareigojimus, susijusius su ginčo krovini pervežimu, vykdė nepaisydama minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų – jos pasitelktas vežėjas, ne vienerius metus veikiantis tarptautinių krovinių pervežimo paslaugų srityje, atsakovės pateiktą kroviniui informaciją pripažino pakankama, krovinį pervežti pavedė faktiniam vežėjui, kuris ėmėsi veiksmų saugiam krovinio pervežimui užtikrinti.  

70.       Atsakovės UAB „Titauta“ – faktinio ginčo krovinio vežėjo – didelį neatsargumą, ieškovė grindžia tuo, kad šiai atsakovei (faktiškai krovinį vežusiam vairuotojui) ginčo krovinio pobūdis (kompiuterinė technika) tapo žinomas pakrovimo metu (tai patvirtino pats vairuotojas, nurodydamas, jog, pamatęs dėžes su užrašais DELL, suprato, kad veš kompiuterinę techniką), be to, ši informacija apie krovinį buvo ir krovinio važtaraščiuose NL 1656581 ir NL 1656582, todėl profesionalus vežėjas turėjo suvokti bei įvertinti, kad perduotas vežti krovinys – ypač vertingas bei paklausus vagystėms, todėl būtina pasirinkti adekvačiai saugiausią transportavimo būdą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės vairuotojo nuožiūra pasirinktos paros poilsio aikštelės neatitiko saugumo reikalavimų: 1) stovėjimo aikštelė Total Autohof Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), netinkama nakties poilsiui, gabenant didelės vertės, paklausų vagystėms krovinį, nes pati aikštelė nefilmuojama CCTV kameromis, filmuojamas tik įvažiavimas ir išvažiavimas; 2) stovėjimo aikštelė MOP Brwin?w Południe Lenkijoje šalia Lotus degalinės ir McDonald‘s restorano yra nesaugomas, neaptvertas ir visiškai nekontroliuojamo patekimo stovėjimo vietų kompleksas, kuriame įrengtos 34 vilkikų stovėjimo vietos, skirtos trumpalaikiams sustojimams, tačiau ne ilgalaikiam nakties poilsiui; šioje aikštelėje neužtikrinamas net minimalus saugumas, krovinio priežiūra ir kontrolė paliekama išimtinai vairuotojo rizikai.                

71.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kurioje iš atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojo sustojimų paros poilsiui vietų įvykdyta ginčo krovinio dalies vagystė. Trečiasis asmuo D. K., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad kiekvieno sustojimo metu apžiūrėdavo puspriekabę, tačiau nematė nei puspriekabės plombos, nei tento pažeidimų.

72.       Ieškovė dublike nurodė, kad pagal pateiktų į bylą dokumentų visumą, bylos dalyvių paaiškinimus, ginčo krovinio dalies vagystė tikėtinai įvykdyta būtent Total Autohof stovėjimo aikštelėje Vokietijoje; ieškovės nuomone, ji iš esmės negalėjo būti atlikta niekur kitur. Pasak ieškovės, atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojas turėjo galimybę išvengti stovėjimo aikštelėje Total Autohof, pasirinkdamas poilsiui itin gerai saugomą stovėjimo aikštelę stovėjimo aikštelėje, esančią 72,1 km atstumu, t. y. Aral Rasthof Uhrsleben, kuri yra visiškai izoliuota aukšta tvora su spygliuota viela, apšviesta bei filmuojama vaizdo kameromis, o patekimą į ją bei saugumą kontroliuoja visą parą prie vartų budintys apsaugos darbuotojai.

73.       Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog 72,1 km atstumu nuo ginčo stovėjimo aikštelės buvo kita didesnius saugumo reikalavimus atitinkanti stovėjimo aikštelė, savaime nėra pagrindas krovinio vežėjo veiksmus kvalifikuoti kaip tyčiniams veiksmams prilygintiną didelį neatsargumą, suponuojantį neribotos vežėjo atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju faktinis vežėjas nakties poilsiui pasirinko mokamą stovėjimo aikštelę, į kurią įvažiavimas ir išvažiavimas iš jos – filmuojami, greta veikiančios ir vaizdo kameromis stebimos degalinės, aikštelės teritorija – apšviesta. Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas šiai stovėjimo aikštelei įvertinti buvo pasitelkęs nepriklausomus survejerius, kurie buvo nuvykę į vietą ir ataskaitoje Nr. IS 19125 užfiksavo realią padėtį. Teismas neturi pagrindo abejoti vietoje buvusių nepriklausomų survejerių ataskaitos patikimumu.                         

74.       Dėl antrosios atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojo pasirinktos sustojimo nakties poilsiui vietos Lenkijoje ieškovė nurodė, kad vairuotojas turėjo alternatyvią galimybę nakties poilsiui pasirinkti mokamą, apšviestą, filmuojamą ir budinčio personalo fiziškai saugomą, izoliuotą, kontroliuojamo patekimo stovėjimo aikštelę Lenkijoje, (duomenys neskelbtini), kuri yra tik 10,3 km atstumu nuo atsakovės vairuotojos pasirinktos nakties poilsio Lenkijoje vietos, vairuotojui nebūtų tekę nukrypti nuo važiavimo maršruto ir darbo poilsio režimo.

75.       Pažymėtina tai, kad antrojo sustojimo vieta Lenkijoje taip pat buvo realiai apžiūrėta nepriklausimų survejerių ir įvertinta ataskaitoje Nr. IS 19125-1, kurioje užfiksuota, jog šios aikštelės teritorijoje yra visą parą veikianti degalinė, restoranas, aikštelės prieigose yra skelbimas dėl aikštelės stebėjimo kameromis, aikštelė apšviesta. Esant tokiems bylos duomenims, teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, kad atsakovės vairuotojo pasirinkta stovėjimo aikštelė Lenkijoje neatitiko net minimalių saugumo reikalavimų. Be to, vertintina ir tai, kad atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojas šioje aikštelėje sustojo 2019 m. balandžio 13 d. apie 13 val., o iš jos išvyko 2019 m. balandžio 14 d. apie 2 val., taigi buvo tik nakties dalį.

76.       Išanalizavęs byloje esančius duomenis, susijusius su aikštelių, kuriose atsakovės UAB „Titauta“ vairuotojas, veždamas ginčo krovinį, stojo paros poilsio, teismas daro išvadą, kad stovėjimo aikštelės pasirinktos pakankamai atidžiai ir rūpestingai, pagal nepriklausomų survejerių ataskaitose užfiksuotus realius vietos duomenis nėra pagrindo vertinti, jog šios aikštelės neatitiko minimalių saugumo reikalavimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad, užsakant ginčo krovinio pervežimą, nebuvo pateikta jokių instrukcijų dėl didesnių nei įprasta saugumo priemonių, kad vėžėjo elgesys, pasirenkant paros poilsio vietas, atitiko atidžiam ir rūpestingam vežėjui keliamus reikalavimus.  

77.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų neatitinkančius, šiurkščiai aplaidžius, pakankamai sąmoningus atsakovių veiksmus, kurie teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip tyčiniams veiksmams prilygintiną didelį neatsargumą ir taikyti susitariančiajai bei faktinei vežėjoms neribotą civilinę atsakomybę (CMR 29 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Titauta“ (faktinė vežėja) negalėjo tiksliai nurodyti, kada, kokioje konkrečiai vietoje buvo pavogta ginčo krovinio dalis, tačiau, vertinant atsakovės elgesį tiek pagal objektyviuosius, tiek subjektyviuosius kriterijus, byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovės vairuotojo pasirinktas paros poilsiui aikšteles, darbo ir poilsio režimo taisyklių laikymąsi, patvirtina, kad faktinis krovinio vežėjas nepažeidė esminių, juolab minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų.                                

78.       Nagrinėjamo ginčo aspektu akcentuotina tai, kad pati ieškovė dublike pripažino, jog prieš tris savaites iki ginčo krovinio vežimo, t. y. 2019 m. kovo 22 d., buvo įvykdyta ieškovei iš to paties siuntėjo vežto kompiuterinės technikos krovinio, kurį vežė kitas vežėjas, vagystė (dėl šio krovinio vagystės patirtų nuostolių priteisimo iš vežėjo ginčas išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-127-431/2020, kurioje įsiteisėjusiu 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės TD Baltic“ ieškinys dėl neribotos vežėjo atsakomybės taikymo atmestas). Ieškovė, žinodama apie 2019 m. kovo 22 d. įvykdytą analogiško krovinio dalies vagystę, 2019 m. balandžio 12 d. užsakiusi vežti ginčo krovinį tuo pačiu maršrutu, neinformavo apie įvykdytą vagystę atsakovės UAB „ALPI Baltika“ tam, jog ši imtųsi didesnių nei įprasta priemonių vežamo krovinio saugumui užtikrinti.                     

79.       Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimas taikyti atsakovėms neribotą civilinę atsakomybę atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).                

Dėl ribotos atsakovių civilinės atsakomybės

80.       Byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovėms taikyti ribotą civilinę atsakomybę, įtvirtintą CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje, ieškovės ir atsakovės UAB „ALPI Baltika“ sudarytos Ekspedijavimo sutarties 24.2 punkte.  

81.       Atsakovės, be kita ko, nurodė, kad, net taikant ribotą atsakomybę, yra pagrindas ją mažinti, atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę, neinformavus atsakovių apie analogiško krovinio vagystę 2019 m. kovo 22 d., nepateikus nurodymų dėl papildomų priemonių gabenamo krovinio saugumui užtikrinti, o pasirinkus vežimą standartinėmis sąlygomis už standartinį vežimo užmokestį.

82.       Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė informacijos apie analogiško krovinio vagystę, nenurodė papildomų sąlygų ar reikalavimų vežamo krovinio saugumui užtikrinti, neatleido atsakovių nuo pareigos organizuoti krovinio pervežimą taip, jog būtų išvengta krovinio ar jo dalies vagystės. Nagrinėjamu atveju atsakovės to neužtikrino, nors, turėdamos žinoti, kad veža kompiuterinės technikos krovinį, veikdamos pagal atsakingam ir rūpestingam verslininkui keliamus standartus, galėjo imtis papildomų priemonių vežamo krovinio saugumui užtikrinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo atsakovėms taikytiną ribotą atsakomybę sumažinti, remiantis ir ieškovės kalte (CMR konvencijos 17 straipsnio 5 dalis; CK 6.259 straipsnis).

83.       Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 7 dalies nuostatas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kompensacijos dydis (ne daugiau kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio) perskaičiuojamas į tos valstybės, kurioje vyksta teismo procesas, nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo arba šalių sutartą dieną.

84.       Nagrinėjamu atveju, nesant šalių sutartos dienos, atsakovių atlygintinų nuostolių dėl prarastos krovinio dalies dydis apskaičiuotinas pagal teismo sprendimo priėmimo dieną (2021 m. balandžio 7 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad prarasta 322,17 kg ginčo krovinio. Atsižvelgiant į SDR kursą teismo sprendimo priėmimo dieną (2021 m. balandžio 7 d.), atsakovės ieškovei turėtų atlyginti 3 217, 86 Eur dydžio nuostolius už prarastą ginčo krovinio dalį (8,33 SDR x 1,199050 Eur x 322,17 kg = 3 217,86 Eur).    

Dėl atsakovių solidariosios atsakomybės

85.       Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašo atsakovėms taikyti solidariąją atsakomybę.

86.       Atsakovė UAB „ALPI Baltika“ tvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovių solidarioji atsakomybė negalima, nes atsakovei UAB „ALPI Baltika“ atsakomybė galima dėl Ekspedijavimo sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų pažeidimo, o atsakovei UAB „Titauta“ – pagal CMR konvencijos 17 straipsnį dėl krovinio dalies praradimo, taigi skirtingais pagrindais; nėra atsakovių bendrininkavimo, kuris galėtų nulemti solidariąją atsakomybę.

87.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju padarius išvadą, jog ginčo santykyje atsakovės veikė kaip susitariančioji ir faktinė vežėjos, už ginčo krovinio dalies praradimą joms kyla solidarioji atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012, kt.).

88.       Kartu pažymėtina tai, kad ir tuo atveju, jeigu atsakovei UAB „ALPI Baltika“ civilinė atsakomybė kiltų už ekspeditoriaus pareigų, nustatytų Ekspedijavimo sutartyje, pažeidimą, o atsakovei UAB „Titauta“ – vežėjo atsakomybė už prarastą krovinio dalį, abi atsakovės atsakytų solidariai. Prievolė gali būti solidari, nepaisant skirtingų prievolių atsiradimo pagrindų (CK 6.6 straipsnio 2 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

89.       Pati atsakovė teisingai nurodo, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, tarp jų – ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai, atsižvelgiant į šią priklausomybę, galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, ir joje nurodyta praktika).

90.       Nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti atsakovių UAB „ALPI Baltika“ ir UAB „Titauta“ veiksmų bendrumą objektyviąja prasme: jeigu atsakovė UAB „ALPI Baltika“ būtų tinkamai vykdžiusi pareigą organizuoti ginčo krovinio pervežimą atsižvelgiant į krovinio saugiam transportavimui reikalingas sąlygas, kitas tinkamam šio konkretaus užsakymo vykdymui reikšmingas aplinkybes, ginčo kroviniui pervežti pasitelktam trečiajam asmeniui būtų davusi atitinkamus nurodymus dėl tik saugomų sustojimo vietų, ne tentinės puspriekabės, kt. (Ekspedijavimo sutarties 4.1. 5.2 punktai), būtų išvengta krovinio dalies praradimo; jeigu atsakovė UAB „Titauta“, pakrovimo metu supratusi, jog veš kompiuterinės technikos krovinį,  būtų ėmusis įmanomų maksimalių saugumo priemonių, būtų išvengta krovinio dalies praradimo.

91.       Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės UAB „ALPI Baltika“ argumentai, kad atsakovės negali būti solidariosios bendraskolės, atmestina kaip nepagrįsta. Konstatuotina, kad dėl ginčo krovinio dalies praradimo abiem atsakovėms kyla solidari atsakomybė.                          

Dėl ieškovės UAB „TD Baltic“ ieškinio reikalavimų

92.       Ieškovė Krovinių draudimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens ERGO Insurance SE gavusi 10 794 Eur draudimo išmoką nuostoliams dėl prarastos ginčo krovinio dalies atlyginti, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo, taikant atsakovėms visišką civilinę atsakomybę, priteisti likusią, draudiko neatlygintą, nuostolių dalį – 32 382,90 Eur (43 177,20 Eur visa nuostolių suma – 10 794 Eur draudiko atlyginta nuostolių dalis).

93.       Teismui priėjus prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovėms taikytina ribota civilinė atsakomybė ir jos solidariai turėtų atlyginti 3 217, 86 Eur dydžio nuostolius, nustačius, jog ieškovė yra gavusi 10 794 Eur dydžio draudimo išmoką nuostoliams atlyginti, ieškinys dėl 32 382,90 Eur nuostolių dėl prarastos krovinio dalies priteisimo iš atsakovių atmestinas, nes nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti atsakovės, atlyginimą ieškovė yra gavusi iš krovinio draudiko – trečiojo asmens ERGO Insurance SE.

Dėl trečiojo asmens ERGO Insurance SE savarankiško reikalavimo

94.       Trečiasis asmuo, galutinai sutikslinęs šioje byloje pareikštą savarankišką reikalavimą, prašo iš subrogacijos tvarka priteisti 12 810,55 Eur sumą.

95.       Byloje nustatyta, kad už prarastą ginčo krovinio dalį trečiasis asmuo pagal Krovinių draudimo sutartį ieškovei išmokėjo 10 794,30 Eur dydžio draudimo išmoką (25 proc. visos 43 177,20 Eur nuostolių sumos). Kitos draudimo išmokos sumokėtos žyminio mokesčio, teisinės pagalbos išlaidoms ir dokumentų vertimo išlaidoms nagrinėjamoje byloje atlyginti: 873 Eur žyminio mokesčio, 2 700 Eur – už advokato pagalbą rengiant ieškinį, 1 300 Eur – už dubliko parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 716,25 Eur – vertimo išlaidos, iš viso – 5 589,25 Eur.         

96.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, sumokėjęs ieškovei 10 794 Eur dydžio draudimo išmoką nuostoliams dėl prarastos ginčo krovinio dalies atlyginti, subrogacijos pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovių 3 217, 86 Eur dydžio žalos atlyginimo (CK 6.1015 straipsnis).

97.       Sutiktina su atsakovės UAB „Titauta“ pozicija, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens ERGO Insurance SE ieškovei sumokėta 5 589,25 Eur dydžio suma bylinėjimosi nagrinėjamoje byloje išlaidos atlyginti vertintina kaip ex gratia išmoka, nes nepatenka į Krovinių draudimo sutartimi apdraustų interesų apimtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos nėra Krovinių draudimo sutarties objektas, todėl dėl 5 589,25 Eur sumos trečiajam asmeniui reikalavimo teisė subrogacijos pagrindu neperėjo.

98.       Dėl nurodytų motyvų trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisinat iš atsakovių solidariai 3 217, 86 Eur nuostoliams subrogacijos tvarka atlyginti (CK 6.1015 straipsnis), taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo savarankiško reikalavimo priėmimo (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis, CMR konvencijos 27 straipsnis).           

Dėl ieškinio senaties trečiojo asmens savarankiškam reikalavimui taikymo

99.       Atsakovės, tretieji asmenys, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad ir nustačius pagrindą taikyti vežėjui ribotą civilinę atsakomybę trečiojo asmens ERGO Insurance SE subrogacinis reikalavimas turi būti atmestas, nes pareikštas praleidus CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį.

100.       Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai) (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

101.       CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Krovinio dalinio praradimo atveju senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio punktą pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.

102.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovių, jų pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų pozicija, kad trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE, perėmusiam subrogacijos pagrindu reikalavimo teisę iš ieškovės UAB „TD Baltic“, ieškinio senatis skaičiuojama taip pat, kaip ieškovei – nuo ginčo krovinio pristatymo 2019 m. balandžio 15 d.

103.       Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE argumentai, kad ieškinio senaties terminas jam skaičiuotinas nuo draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei dienos, atmestini kaip nepagrįsti. Taip būtų skaičiuojamas terminas regresiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu subrogacijos atveju prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis).

104.       Tačiau teismas atkreipia dėmesį į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją. Pažymėtina tai, kad ieškovė UAB „TD Baltic“, patyrusi nuostolius dėl ginčo krovinio dalies praradimo, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. spalio 15 d., pareikšdama reikalavimą dėl visos patirtų nuostolių sumos – 43 177,20 Eur. Ieškinio padavimas nutraukė ieškinio senatį (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Kai ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).

105.       Subrogacijos tvarka reikalavimo teisę į 3 217, 86 Eur dydžio nuostolių atlyginimą trečiasis asmuo ERGO Insurance SE perėmė 2020 m. balandžio 6 d., išmokėjęs ieškovei 10 794,30 Eur dydžio draudimo išmoką už 2019 m. balandžio 15 d. prarastą krovinio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dar 2019 m. spalio 15 d. buvo pareiškusi ieškinį dėl visos nuostolių sumos, ieškinio senatis buvo nutraukta, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo trečiojo asmens subrogacinį reikalavimą atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.                     

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 87, 98, 268, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        nutraukti bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TD Baltic“ reikalavimo priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „ALPI Baltika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Titauta“ solidariai ieškovės naudai 10 794,30 Eur nuostolių už prarastą krovinio dalį atlyginimo.

        Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TD Baltic“ (juridinio asmens kodas 111596385) iš valstybės biudžeto 163,69 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimų dalį, kurios atsisakyta (žyminis mokestis buvo sumokėtas 2019 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 Swedbank AB).

Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Nutraukti bylos dalį dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE reikalavimo priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „ALPI Baltika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Titauta“ solidariai 3 573 Eur sumą.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TD Baltic“ ieškinį dėl 32 382,90 Eur nuostolių, patirtų praradus krovinio dalį, atlyginimo priteisimo.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013) reikalavimą patenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „ALPI Baltika“ (juridinio asmens kodas 300564267) ir uždarosios akcinės bendrovės „Titauta“ (juridinio asmens kodas 303276918) solidariai 3 217,86 Eur nuostoliams subrogacijos tvarka atlyginti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 217,86 Eur sumą nuo savarankiško reikalavimo priėmimo (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

Kitą reikalavimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                    Laima Ribokaitė