(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

Sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto CMS pakeisti pareiškėjos D. S. pavardę į „N.“, suinteresuotasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija (kodas 188710061), Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Teismas

nustatė:

Pareiškėja D. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2019 06 25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2185/19 (2.4.1.51-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos D. S. pavardę pagal sutuoktinio pavardę į „N.“.

Suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Išvadą teikianti institucija „Valstybinė lietuvių kalbos komisija“ nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti jos pavardę „N.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams. Nurodo, kad galimos išimtys, kai sudaromos santuokos su užsieniečiais ir paimamos jų pavardės: tada pavardės rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumentų šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime pareikštus reikalavimus. Paaiškino, kad dėl skirtingai įrašytų pareiškėjos ir jos sutuoktinio pavardžių jų šeima patiria daugybę nepatogumų, nes abejojama, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai arba kyla problemų dėl jų identifikavimo, atliekant įvairias procedūras. Nurodo, kad skirtingos sutuoktinių pavardės pažeidžia privatų šeimos gyvenimą, sukelia problemas, įrodinėjant, kad yra šeimą.

Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis šiai bylai išnagrinėti (CPK 443 str. 5 d.). Šiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Pareiškimas tenkinamas.

Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad 2019-06-08 pareiškėja D. S. ir K. J. N. sudarė santuoką. 2019 06 25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2185/19 (2.4.1.51-TD1) rodo, kad pareiškėja D. S. kreipėsi dėl pavardės pakeitimo į vyro pavardę „N.“, tačiau prašymas buvo atmestas, nurodant, kad lietuvių kalboje nėra raidės „x“, todėl jos santuokinėje pavardėje vietoje raidės „x“ bus „ks“, nuspręsta prašymo dėl pavardės pakeitimo netenkinti, nes rašyti pavardę su „x“ draudžia Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas. Pareiškėja prašo panaikinti išvadas, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti pareiškėjos D. S. pavardę „N.“, išduoti santuokos liudijimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 2.20 str.1 d. nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte įtvirtintos nuostatos dėl civilinės būklės aktų įrašų rašymo lietuvių kalba: Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Registruojant vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti vaiko vardą ir (ar) pavardę. 

Tad dabartinis civilinės būklės aktų įrašų sudarymo teisinis reglamentavimas nedraudžia sudarant santuoką su užsieniečiais, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) pase yra įrašytas pareiškėjos sutuoktinis K. J. N., įrašas padarytas lotyniškojo pagrindo rašmenimis. 

Atsisakymas rašyti pavardę su raide „x“ neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (toliau- EŽTT), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau- SESV) 21 str. reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26- 27 str. nuostatas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 12 28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. nuostatoms ir CK 3.167 str. nuostatoms.

2007 m. EŽTT sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas tai individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Teismas šioje byloje taip pat nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. pažeidimą. Šis straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pvz. 2007 m. Bulgakov prieš Ukrainą, paraiškos Nr. 59894/00) ir turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir neigiamų pasekmių nesukėlė. Atitinkamai pareiškėjai pritaikytas draudimas įrašyti pavardę su „x“ yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „x“ jokiu būdu nebūtų pažeistas).

2012 10 01 oficialiame pranešime apie 2012 09 27 įvykusį Kalbos komisijos 5-ąjį posėdį rašoma: „Aptarta asmenvardžių rašymo dokumentuose tema. Naujos sudėties Kalbos komisija pritarė nuostatai, kad asmenvardžių, kaip rašytinių asmens tapatybės žymenų, teikimas dokumentuose yra ne kalbinis, bet teisinis klausimas. Kalbos sistemos apsaugos aspektu svarbus tinkamas asmenvardžių vartojimas tekste, jį užtikrina linksnių galūnės, dedamos prie sulietuvintų arba autentiškos rašybos svetimų kalbų asmenvardžių pagal nustatytas taisykles“ (nuoroda: http://www.vlkk.lt/lit/101562 ). Akivaizdu, kad pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba šiuo atveju yra išimtinai teisinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą.

Jungtinių Tauto Organizacijos (toliau- JTO) Žmogaus teisių komitetas 2010 m. pripažino Pakto 17 str. pažeidimą byloje Raihman v. Latvija (Communication No. 1621/2007). Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Šios bylos dalykas buvo pareiškėjo prašymas pakeisti vardą ir pavardę iš Leonīds Raihmans į originalią jo formą L. R.. JTO Žmogaus teisių komitetas tai vertino kaip vardo ir pavardės keitimą, o šios teisės apribojimą - kaip privataus gyvenimo pažeidimą.

        Akivaizdu, kad „N.“ ir „N.“ nėra tapačios pavardės. Todėl manytina, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas santuokos įraše įrašyti pavardę „N.“ pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima gali patirti nepatogumų ateityje. Pareiškėja D. S. ir jos sutuoktinis K. J. N. turi skirtingų šalių pilietybę. Šeima būsimą gyvenimo vietą sieja ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir užsienio valstybe, todėl svarbi pareiškėjos D. S. pavardė. Skirtingas pavardės rašymas sukelia pareiškėjams nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje, nenumatytų pasekmių traktuojant pareiškėjų santykius. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant jas skirtingai, šeimai gyvenant keliose valstybėse ir laisvai judant, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti 2019 06 25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2185/19 (2.4.1.51-TD1), kuriuose atsisakyta patenkinti pareiškėjos D. S. prašymą - pareiškėjos pavardę įrašyti su lotyniškojo raidyno raide „x“- „N.“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Minėtame ESTT 2011-05-12 sprendime byloje Nr. C-391/09 konstatuota, jog pagal galiojančią Europos Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Europos Sąjungos teisės ir nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Teismas sprendė, jog atsisakymas pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pakeisti pavardę gali būti laikomas SESV 21 straipsniu pripažintų laisvių ribojimu tik tuo atveju, kai jis suinteresuotiems asmenims gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei tokie nepatogumai sukeliami, teismas turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui. Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas. Taip pat aktualus ir ESTT 2018-10-14 sprendimas, priimtas byloje Grunkin ir Paul, bylos Nr. C?353/06, kuriame ESTT konstatavo, jog Europos Bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnis draudžia vienos valstybės narės valdžios institucijoms, taikant nacionalinę teisę, atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, suteiktą ir įregistruotą jo pavardę, jeigu jis, kaip ir tėvai, turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę. Šioje byloje prejudicinis sprendimas buvo priimtas nagrinėjant bylą dėl Nybiulio miesto civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo pripažinti pareiškėjų S. G. bei D. P. sūnaus Danijoje nustatytą ir įregistruotą pavardę bei įrašyti jį į civilinės būklės aktų registrą. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad valstybėje narėje pilietis yra priverstas turėti kitokią pavardę nei tą, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. Iš aptartos jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis, o valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik kada tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Akivaizdu, jog pavardžių išsiskyrimas asmens dokumentuose gali kelti klausimų dėl giminystės ryšio. Ypatingai tai gali turėti reikšmės užsienio valstybėse, kuriose nėra žinoma lietuviška abėcėlė bei Lietuvos Respublikoje užsienio asmenvardžių rašymui taikomas teisinis reguliavimas.

Teismo vertinimu, 2019 06 25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2185/19 (2.4.1.51-TD1) dėl pareiškėjos D. S. santuokos metu įgytos pavardės rašymo civilinės būklės aktuose pažeistų Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principas. Atsisakymas pareiškėjos pavardę rašyti originaliais rašmenimis šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu objektyviomis priežastimis.

Pagal CPK 443 str. 6 d. teisės normą bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 516 str., LR CK 3.23 str., 3.139 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2019 06 25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2185/19 (2.4.1.51-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pareiškėjos D. S. (a.k(duomenys neskelbtini) pavardę į pavardę „N.“ santuokos liudijime (civilinės būklės akte).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.