Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1988-467-2012].docx
Bylos nr.: 2S-1988-467/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 188704927 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos su prievolių teise susijusios bylos

Civilinė byla Nr.2S-1988-467/2012

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00287-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10; 122.3., 122.4., 122.5.



(S)


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo V. S. pareiškimas dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-469-181/2012 peržiūrėjimo.

 

Teismas   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą V. S. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – gyvenamąjį vieno buto namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas statybos projekto bei leidimo valstybinėje žemėje savavališkai pastatė nurodytą gyvenamąjį namą. Dėl savavališkų veiksmų atsakovui 2011 m. gegužės 6 d. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo konstatuota ginčo statinio savavališka statyba bei pareikalauta ją sustabdyti, nevykdyti jokių statybos darbų. Atsakovui 2011 m. gegužės 18 d. buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Tačiau 2012 m. sausio 23 d. patikrinimo aktu konstatuota, jog savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą V. S. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį vieno buto namą (duomenys neskelbtini).

              Atsakovas V. S. 2012 m. birželio 27 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 birželio 6 d. sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad apie paskirtą teismo posėdį atsakovui nebuvo žinoma, nes teismo pranešimą gavo ne jis, o jo sugyventinė A. D., kuri asmeniškai pasirašė, kad gavo dokumentus, tačiau atsakovui apie gautus dokumentus nepranešė. Atsakovas po 2011 m. gegužės 18 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti 3267 kv.m žemės sklypą, kad teisiškai sutvarkytų savo statybą, nes be privatizuoto žemės sklypo jis negalėtų suderinti su savivaldybės administracija lauko virtuvės statybos. Aplinkybė, kad atsakovas ne dėl savo kaltės negalėjo privatizuoti žemės sklypo ir po to suderinti  su savivaldybės administracija statybos, gali turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat nurodo, jog savo pastatytą lauko virtuvę 2011 m. gegužės 4 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

              Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Atsižvelgiant į tai, jog, pasak paties atsakovo, teismo pranešimas buvo įteiktas kartu su juo gyvenančiam faktiniam šeimos nariui (sugyventinei), nėra pagrindo laikyti, jog dokumentai nebuvo įteikti tinkamai ir todėl nebuvo tinkamai užtikrintos atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje, išreikšti savo poziciją bei atsikirtimus į ieškovo argumentus. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad statyba buvo pradėta teisėtai, taip pat nepateikė statybą leidžiančio dokumento ar įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus. Be to atsakovo pastatyta lauko virtuvė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo V. S. pareiškimą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas rūpestinga proceso šalimi, turėjo domėtis bylos eiga ir pats aktyviai naudotis savo teisėmis, juolab, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteiktas 2012 m. balandžio 6 d., kartu informuojant apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog statybos buvo pradėtos teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus, suderinus su atitinkamomis institucijomis, taip pat, kad jis kreipėsi į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybas leidžiančių dokumentų išdavimo po reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Dėl pastatų statybos valstybinėje žemėje atsakovas į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių nesikreipė ir valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimas statinio statybai jam nebuvo išduotas. Taip pat atsakovas klaidingai nurodo, jog savo pastatytą lauko virtuvę įregistravo 2011 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registre, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenimis šis pastatas ir daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos. Teismas, nustatęs, kad atsakovas V. S., teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo neteisingas, kad juo buvo pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d.), padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti, patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad atsakovo sugyventinė A. D. nepranešė jam apie gautus teismo dokumentus, nes turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovas 2012 m. vasario mėn. pardavė jai savo dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir visas teises tvarkyti šio gyvenamojo namo galimai savavališkai pastatytos lauko virtuvės teisinius ir kitus klausimus. Atsižvelgiant į šį faktą, A. D., kaip ir kiti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai E. S. ir A. S., šalia kurių buvo pastatyta ginčijama lauko virtuvė, turėjo būti įtraukti į šią bylą, bet teismas jų į bylą neįtraukė, tuo pažeidė CPK 41 straipsnio 2 dalies, 45 straipsnio reikalavimus. Šie asmenys kartu su atsakovu 2011 m. birželio 29 d. kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jiems 3267 kv.m žemės sklypą, kad teisiškai sutvarkytų lauko virtuvės statybą. Po prašymo dėl žemės sklypo pirkimo-padavimo, kaip ir atsakovas, kol dar buvo gyvenamojo namo bendrasavininkis, taip ir kiti suinteresuoti asmenys dėl žemės sklypo pirkimo ne kartą žodžiu kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, bet jiems nuolat buvo aiškinama, kad šiuo metu valstybės žemės pardavimas yra sustabdytas.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. D. 2012 m. kovo 22 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo 1/3 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš šių statinių nėra ginčo statinys ir minėtų pastatų įsigijimas jokiu būdu nepatvirtina atsakovo teiginių dėl sugyventinės A. D. priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad į bylą turėjo būti įtraukti ir gyvenamojo namo bendraturčiai, nes A. D., E. S. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, o ginčo statinys-lauko virtuvė nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Atsižvelgiant į tai, ir kad gyvenamojo namo bendraturčiai nėra ginčo objekto savininkai, o ginčo statinio nugriovimas niekaip nepažeis jų teisių bei interesų, nėra pagrindo gyvenamojo namo bendraturčius įtraukti į bylą, nes nenustatytas jų suinteresuotas bylos baigtimi. Atskirame skunde atsakovas nurodo, kad jis su A. D., E. S. ir A. S. 2011 birželio 29 d. kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jiems 3267 kv.m žemės sklypą, kad teisiškai sutvarkyti nesudėtingo statinio-lauko virtuvės statybą, nes be privatizuoto žemės sklypo jie negalėtų suderinti su savivaldybės administracija savo lauko virtuvės statybų. Minėtos aplinkybės nurodymas tik paneigia atsakovo teiginį, kad A. D. turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovo argumentas, kad jo sugyventinė turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, yra nepagrįstas, kadangi šioje civilinėje byloje A. D. nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad jo sugyventinė turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos jos teisėms ar pareigoms, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių A. D. sąsają su savavališka statyba valstybinėje žemėje ir jos padarinių pašalinimu. Dėl pastato statybos valstybinėje žemėje atsakovas į Šalčininkų skyrių nesikreipė. Be to už šio pastato savavališką statybą atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsakovas nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Šie pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. D., E. S. ir A. S.. Sklypas prie pastatų nėra suformuotas ir privatizuotas, todėl šis žemės plotas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. A. D., E. S. ir A. S. laikytini šio žemės sklypo faktiniais naudotojais, turinčiais teisę be aukciono nuomoti ar pirkti iš valstybes šį žemės sklypą, o atsakovas nėra laikomas žemės sklypo faktiniu naudotoju ir neįgyja pirmumo teisės žemės sklypą, pirkti ar nuomoti.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Atskirasis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

              CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas V. S. tokia teise pasinaudojo ir pareiškimą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė (b.l. 47-48). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį pareiškimą, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi jį atmetė. Skųsdamas šią nutartį atsakovas prašo ją panaikinti, patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo laikyti, jog procesiniai dokumentai, įteikiant juos atsakovo sugyventinei, nebuvo įteikti tinkamai ir todėl nebuvo tinkamai užtikrintos atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje, išreikšti savo poziciją bei atsikirtimus į ieškovo argumentus. Be to aplinkybė, kad atsakovas ir kiti galimai suinteresuoti šioje byloje asmenys negalėjo ne dėl savo kaltės privatizuoti žemės sklypo, esančio prie jiems priklausančio namo, ir po to su savivaldybės administracija suderinti statybų, gali turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

              Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių ar nagrinėdamas pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi įvertinti, ar į bylą neatvykusiam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie paskirtą parengiamąjį posėdį, ar ši šalis nėra pateikusi teismui pareiškimo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, ar buvo pareikštas priešingos šalies prašymas byloje priimti sprendimą už akių.

              Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodo, kad pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką įteiktas jo sugyventinei A. D.. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys tvirtina, kad pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką įteiktas pačiam atsakovui asmeniškai (b.l. 38). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei, kaip tvirtina atsakovas, pranešimas būtų įteiktas jo sugyventinei, pranešimas būtų laikomas įteiktu tinkamai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.). Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo, esant pirmai galimybei, perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jo sugyventinė A. D. turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pranešimo įteikimas negali būti laikomas tinkamu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu, nes apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, dėl to apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteiktas 2012 m. balandžio 6 d., kartu informuojant apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes (b.l. 22), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimą ir neatvykimą į teismo posėdį vertinti kaip šio asmens procesinį pasyvumą ir jo atžvilgiu priimti sprendimą už akių.

              Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių nagrinėjamoje byloje, šios įstatyminės nuostatos laikėsi. Tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, šalia konstatavimo, jog šalis dėl svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį (nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nebuvo konstatuota), reikia nustatyti antrąją įstatyminę sąlygą, o būtent, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.)

              Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde teigia, jog aplinkybė, kad atsakovas negalėjo ne dėl savo kaltės privatizuoti žemės sklypo ir po to su savivaldybės administracija suderinti statybų, gali turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, konstatavęs, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo neteisingas, kad juo buvo pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d.), padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai iš esmės pritaria, nes kitokių (papildomų, naujų) įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. 

              Apeliantas skunde teigia, jog teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrįstai konstatavo, kad dėl neteisėtos statybos kaltas tik atsakovas. Tačiau su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog statybos buvo pradėtos teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus, suderinus su atitinkamomis institucijomis, taip pat, kad jis kreipėsi į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybas leidžiančių dokumentų išdavimo po reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovui tenka pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtiną projektą ir nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 4 p.), laikytina, kad atsakovas turi ir procesinę pareigą įrodyti, kad šiuos Statybos įstatymo reikalavimus jis vykdė tinkamai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nei prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei prie atskirojo skundo tokių įrodymų nepateikė, dėl to apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

              Apeliantas skunde taip pat  nepagrįstai teigia, kad jo sugyventinė A. D., kaip ir kiti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai E. S. ir A. S., šalia kurių buvo pastatyta ginčijama lauko virtuvė, turėjo būti įtraukti į šią bylą, o teismas jų į bylą neįtraukė, kuo pažeidė CPK 41 straipsnio 2 dalies, 45 straipsnio reikalavimus. Byloje nustatyta, kad A. D., E. S. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su septyniais ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), be to ginčo statinys – lauko virtuvė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas (b.l. 26-28). Atsižvelgiant į tai, kad minėti asmenys nėra ginčo statinio savininkais, dėl ko ginčo statinio nugriovimas niekaip neįtakotų jų teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo šiuos asmenis įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

             

n u t a r i a :

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                                         Alma Urbanavičienė


Paminėta tekste:
  • CPK 288 str. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas
  • CPK 41 str. Šalys
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 287 str. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
  • CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas
  • CPK 123 str. Įteikimo tvarka