Civilinė byla Nr. e2S-622-883/2020

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06331-2016-4

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018, kuria išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arvytra“, A. S., K. S. ir A. M. bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“, A. S. ir K. S. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“, uždarajai akcinei bendrovei „BLRT Grupp invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetoninės konstrukcijos“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, statinių (tvorų) teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo bei dalies betono aikštelės servituto nustatymo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sagera“, uždaroji akcinė bendrovė „Transbusas“, A. P., G. J. ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sodbeta“ 2020-05-05 pareiškimu dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą dalyko tikslinimo suformulavo galutinį reikalavimą, kuriuo teismo prašė atidėti sprendimo vykdymą iki tol, kol regionų apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtas ieškovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2020-04-23 rašte išdėstyto administracinio sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti ieškovės pateiktą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) planą, ir dėl šio skundo administracinėje byloje bus priimtas galutinis sprendimas.

2. Prašyme nurodoma, kad ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje stovi ieškovei priklausantys pastatai, būtų perduota individualiai naudotis ieškovei ir tokiu būdu būtų galima išvengti kraštutinės priemonės – ieškovės turto (statinių) sunaikinimo. 2020 m. gegužės 5 d. pareiškime teismui ieškovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, jį atmetė, todėl prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki administracinis teismas išnagrinės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo patvirtinti ieškovės parengtą žemės sklypo planą.

3. Asmenys, pateikę atsiliepimus, prašė ieškovės pareiškimą atmesti ir neatidėti teismo sprendimo vykdymo. UAB „Arvytra“ papildomai prašė ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ prašymą atidėti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto 2018 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018, vykdymą ir skyrė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5. Teismas vertino, kad šioje byloje teismo sprendimas yra priimtas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus. Priimtu sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, o atsakovų priešieškinys – patenkintas. Nors kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatyta pagal sklypo nuomininkų planus, esminis reikalavimas dėl ieškovės pastatytų statinių pašalinimo (nugriovimo) liko nepakeistas visose instancijose. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturi didesnių priemonių į teisinę gynybą nei atsakovai, todėl esant priimtam, įsiteisėjusiam, visų instancijų peržiūrėtam teismo sprendimui, atsakovai turi didesnį ir labiau teisiškai pagrįstą lūkestį, kad toks teismo sprendimas turi būti vykdomas, o ne atidedamas jo vykdymas. Teismas nurodė, kad atsakovai A. ir K. S. ir trečiasis asmuo UAB „Ausnė“ susiduria su aiškiais apribojimais valdant savo turtą – pastatus (duomenys neskelbtini)  o atsakovas UAB „Arvytra“ dėl pastatytos tvoros negali patekti į garažo patalpas ir, kaip juridinis asmuo, komercinių santykių dalyvis, negali savo veiklos vykdyti turte, kurį iš esmės įsigijo tokiai veiklai vykdyti. Teismas akcentavo, kad nurodytų statinių nugriovimas yra teismo sprendimo esmė ir sąlyga atsakovams realizuoti savo teisėtus ir teismo sprendimu konstatuotus interesus, todėl atidėjus teismo sprendimo vykdymą būtų ignoruojami atsakovų interesai, paneigta pati teismo sprendimo esmė. Teismas vertino, kad teismo sprendimo nugriauti statinius vykdymas negali būti atidėtas tokiu pagrindu, kai yra siekiama tuos statinius išsaugoti, nes ieškovės prašymo tenkinimas reikštų, kad ji ir toliau gali įgyvendinti savo (neteisėtomis priemonėmis susikurtą) prieš kitus žemės sklypo nuomininkus išskirtinį žemės sklypo nuomininko statusą.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti sprendimo vykdymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad ji nekvestionuoja nutarties dalies dėl baudos skyrimo, nes CPK 107 straipsnio tvarka pirmosios instancijos teismui teiks prašymą dėl jos panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     6.1. Apeliantė nurodo, kad teismo padarytos išvados dėl to, kad ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio išsaugoti sprendimu nurodytų griauti statinių – tvorų ir aikštelės dalių nekoreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais. Vien tai, kad yra priimtas sprendimas, kuriuo ieškovė yra įpareigota nugriauti statinių dalis, nelemia, kad išnykus teisiniam pagrindui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, jas griauti tikrai reikės.

    6.2. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendindama civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 kasacinio teismo 2019-12-17 nutartyje pateiktą išaiškinimą, ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų patvirtintas žemės sklypo planas, Nacionalinei žemės tarnybai administraciniu sprendimu atsisakius žemės sklypo planą patvirtinti, ieškovė šį atsisakymą ginčija teismine tvarka administraciniame teisme.

    6.3. Apeliantės nuomone, teismo argumentai apie atsakovų negalėjimą dvejus metus gauti naudos iš sprendimo neatitinka Lietuvoje galiojančios teisinės sistemos principų. Teismo argumentai, kad kai kurie atsakovai tariamai negali naudotis nuosavybe ar, kad jų naudojimasis ja būtų ypatingai apribotas dėl stovinčių statinių, apeliantės teigimu, yra nepagrįsti. Administraciniam teismui patenkinus ieškovės skundą, o Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinus Žemės sklypo planą, jokių ribojimų susijusių su atsakovų galimybėmis naudotis savo patalpomis visiškai neliktų, kadangi šie klausimai yra išspręsti konkrečiais žemės sklypo sprendiniais, o tai reiškia, kad jeigu šiuo metu ir patiria bent kokius nepatogumus kuris nors atsakovas, šie nepatogumai išnyks.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    7.1. Atskirajame skunde ieškovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl negali vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, o nenoras griauti statinių dalis ir piktnaudžiavimas procesu nėra tos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. M. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    8.1. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai suabsoliutina nuosavybės teisės institutą, nes dėl pačios UAB „Sodbeta“ veiksmų yra pažeidžiami kitų asmenų interesai. Apeliantės nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Ieškovė teikdama prašymus Nacionalinei žemės tarnybai dėl plano patvirtinimo siekia tokios situacijos, kad būtų nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. tokiais veiksmais siekia sudaryti sąlygas negriauti 2018-04-16 teismo sprendime nurodytų neteisėtai pastatytų statinių dalių, ir sudaryti sąlygas UAB „Sodbeta“ neleisti kitiems asmenims naudotis ta betono ruošimo aikštelės dalimi, kuriai teismo sprendimu nustatytas servitutas. Jei būtų patenkintas ieškovės prašymas ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas atidėtas, būtų tenkinami išimtinai ieškovės UAB „Sodbeta“ interesai.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Arvytra“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei paskirti ieškovei baudą už nesąžiningo ir nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

     9.1. Ieškovės prašymas atsidėti sprendimo vykdymą nebeturi jokio faktinio pagrindo, nes žemės tarnyba ieškovės prašymą išnagrinėjo 2020-04-23 ir priėmė sprendimą jo netenkinti. Pats skundo administraciniam teismui padavimas šio konkrečiu atveju neturi jokios reikšmės.

     9.2. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog statinių griovimas yra kraštutinė priemonė, kuri neturi būti naudojama, kai tai galima padaryti švelnesnėmis priemonėmis, tačiau jokio kito alternatyvaus būdo, kad būtų galima negriauti statinių ir būtų užtikrinti atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Ausnė“ teisės ir teisėti interesai, nepateikia.

     9.3. Ieškovė teikdama tokius nemotyvuotus ir nepagrįstus prašymus bei šį atskirąjį skundą akivaizdžiai sąmoningai siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, t. y. sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl ieškovei skirtina bauda, kurios pusė turėtų būti priteista atsakovams.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai A. ir K. S. bei trečiasis asmuo UAB „Ausnė“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

      10.1. Ieškovė nepagrįstai vertina savo statinių teisėtumą vien tik per CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilines teisines pasekmes. Net ir tokiu atveju, jei administracinis teismas patenkintų ieškovės skundą ir panaikintų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą netvirtinti ieškovės pateikto žemė sklypo plano, statiniai turėtų būti nugriauti, kadangi statiniai pažeidžia atsakovų UAB „Arvytra“ ir A. ir K. S. teises ir teisėtus interesus, t. y. nuosavybės teisę, nesusijusią su valdymo netekimu. Byloje konstatuoti atsakovų nuosavybės teisės pažeidimai ir, kaip nepagrįstai nurodo ieškovė, nepatogumai „stebuklingai“ neišnyks patvirtinus žemės sklypo planą. Jau daugiau nei dvejus metus atsakovė UAB „Arvytra“ yra praradusi galimybę įvažiuoti į savo patalpas, o į atsakovams A. ir K. S. priklausantį statinį yra apsunkintas privažiavimas krovininiams automobiliams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „Sodbeta“ prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju nutarties dalis dėl baudos ieškovei skyrimo nėra apeliacijos objektas, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

13. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus.(CPK 18 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) UAB „Sodbeta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal ieškovės užsakymu UAB „Auneda“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovai A. S., K. S. bei UAB „Arvytra“ nesutikdami su ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi planu, byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti to paties žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal G. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Atsakovai reiškiamu priešiniu ieškiniu taip pat prašė pripažinti dalį ieškovės UAB „Sodbeta“ pastatytų statinių – tvorų – neteisėtomis, panaikinti jų teisinę registraciją ir jas nugriauti bei nustatyti betono rengimo aikštelės dalies servitutą.

15. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės UAB „Sodbeta“ ieškinį atmetė, o atsakovų UAB „Arvytra“ bei K. S. ir A. S. priešiekinį tenkino. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė „Sodbeta“ pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, o likusią dalį paliko nepakeistą. Liko nepakeista teismo sprendimo dalis, įpareigojanti ieškovę „Sodbeta“ nugriauti neteisėtai pastatytas statinių dalis (duomenys neskelbtini).

16. Kasacinis teismas savo plėtojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas ar tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013; 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013,).

17. Apeliantė prašymą atidėti teismo sprendimo dalies vykdymą grindžia aplinkybe, jog administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-4807-362/2020 patenkinus UAB „Sodbeta“ skundą, o Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinus žemės sklypo planą, jokių ribojimų susijusių su atsakovų galimybėmis naudotis savo patalpomis apskritai neliktų, kadangi šie klausimai yra išspręsti konkrečiais žemės sklypo sprendiniais. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Visų pirma, šioje byloje teismo sprendimas yra priimtas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus ir nors kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatyta pagal sklypo nuomininkų planus, esminis reikalavimas dėl ieškovės pastatytų statinių pašalinimo (nugriovimo) liko nepakeistas visose instancijose. Ieškovės UAB „Sodbeta“ pastatytus statinius kasacinis teismas pripažino neteisėtais ne tik dėl to, kad jie buvo pastatyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, kuriame nebuvo individualiai konkrečiam nuomininkui priskirtos teritorijos ir nesant nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo, tačiau ir dėl to, jog ieškovės UAB „Sodbeta“ neteisėtai pastatyti statiniai pažeidė tam tikrų atsakovų teises ir teisėtus interesus, kiek tai susiję su atsakovams priklausančių statinių naudojimu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, būtų paneigta paties sprendimo esmė ir būtų sukuriamos visiškai naujos, su teismo sprendimu nesuderinamos teisės ieškovei, kartu paneigiant teismo sprendime įtvirtintą pareigą ieškovei nugriauti neteisėtai pastatytas statinių dalis.

19. Antra, šioje byloje neginčijamai yra konstatuota, kad ieškovei UAB „Sodbeta“ išbetonavus aikštelę prieš UAB „Arvytra“ ir A. ir K. S. priklausančius statinius bei pastačius tvoras, UAB „Arvytra“ prarado galimybę įvažiuoti į savo patalpas, o įvažiavimas į A. ir K. S. priklausantį statinį tapo apsunkintas krovininiams automobiliams. Be to, ieškovė pastatytą tvorą sujungė su A. ir K. S. priklausančiu statiniu. Todėl įvertinus atskirojo skundo argumentus, akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė UAB „Sodbeta“ išskirtinai suabsoliutina tik savo tariamą nuosavybės teisės pažeidimą, nes, kaip pagrįstai minima skundžiamoje nutartyje, dėl UAB „Sodbeta“ veiksmų yra pažeidžiami kitų asmenų interesai.

20. Trečia, ieškovės UAB „Sodbeta“ 2020-03-23 raštas Nacionalinei žemės tarnybai ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas (duomenys neskelbtini) , kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė derinti UAB „Sodbeta“ pateiktą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą, teismo vertinimu, negali turėti įtakos įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymui. Akivaizdu, kad daugiau nei dvejus metus ieškovės atliekamais veiksmais yra daroma žala atsakovų komercinei veiklai ir sprendimo vykdymo atidėjimas tik padidintų šią atsakovams daromą žalą. Taigi, ieškovės reikalavimas atidėti sprendimo vykdymą išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų.

21. Ketvirta, kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą ir kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju apeliantės UAB „Sodbeta“ atskirajame skunde nurodytos kasacinio teismo bylos nėra tapačios su nagrinėjama byla, todėl apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nepagrįstai jomis vadovaujasi.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios išimtinės aplinkybės, kurios sąlygotų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad esant priimtam, įsiteisėjusiam, visų instancijų peržiūrėtam teismo sprendimui, atsakovai turi didesnį ir labiau teisiškai pagrįstą lūkestį, kad toks teismo sprendimas turi būti vykdomas, o ne atidedamas jo vykdymas. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo patenkinimas iš esmės pakeistų įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris remiantis CPK 284 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, nėra galimas, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. UAB „Arvytra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantei skirti baudą, nes teikdama nemotyvuotus ir nepagrįstus prašymus bei šį atskirąjį skundą akivaizdžiai sąmoningai siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, t. y. sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą,

24. Kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribota. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė teikdama atskirąjį skundą būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, remdamasis CPK 95 straipsniu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015), sprendžia, kad atsakovė teikdamas apeliacinį skundą įgyvendino savo teisę, įtvirtintą CPK 301 straipsnyje. Atskirojo skundo pateikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad šioje proceso stadijoje neegzistuoja teisinis pagrindas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

25. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, iš jos priteistinos kitų proceso dalyvių patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ruošiant atsiliepimus į atskirąjį skundą pagal pateiktus įrodymus. UAB „Arvytra“ priteistina 302,50 Eur, A. M. – 250 Eur,  UAB „Ausnė“ – 551,76 Eur.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ (juridinio asmens kodas 145663442) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje: UAB „Arvytra“ (juridinio asmens kodas 300091070) – 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), UAB „Ausnė“ (juridinio asmens kodas 145466128) – 551,76 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 76 ct).

            Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                          Irena Stasiūnienė