Civilinė byla Nr. e2-119-439/2023

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01929-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.; 2.6.1.2.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,

sekretoriaujant Orintai Šileikaitei,

dalyvaujant ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“ atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės -  Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“ ieškinį atsakovui Ž. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė - Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Mažieji Peskojai“ (toliau – ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. U. 1080 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas iki 2021 m. liepos 28 d. nuosavybės teise valdė jam priklausantį namų valdos sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis žemės sklypas yra ieškovės administruojamoje teritorijoje. Ieškovė įregistruota 2016 m. liepos 4 d. Bendrija vadovaujasi savo įstatais, kurių 5 punkte numatyta, kad „Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra (duomenys neskelbtini); unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų ir statinių paskirties žemės sklypuose esantis turtas, kuriuo naudojasi visi Peskojų kaimo gyventojai, t. y. naudojosi ir atsakovas. 2018 m. liepos 18 d. ieškovė visuotinio susirinkimo metu nutarė sklypų/namų savininkus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu (30 eurų). Kaupiamasis mokestis mokamas kas mėnesį. Atsakovas per šį laikotarpį nei karto, visiškai nemokėjo mokesčių, todėl susidarė 1080 Eur skola. 2021 m. liepos 28 d. atsakovas sklypą pardavė, apie būsimą turto perleidimą ieškovės neinformavo.

2022 m. lapkričio 28 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas L. U. prašymas dėl bylos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-5225-439/2022, kadangi skola ieškovei sumokėta. Su prašymu pateikė teismui 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo patvirtinančius dokumentus.

2022 m. lapkričio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas ieškovės atstovo advokato Vaclovo Janušausko prašymas netenkinti prašymo dėl bylos nutraukimo, nes 1080 Eur sumą atsakovas pervedė į sąskaitą, kuri neegzistuoja, todėl atsakovas pervesti lėšų ieškovei negalėjo. Atsakovas 32,40 Eur žyminį mokestį sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ne ieškovei GNSB „Mažieji Peskojai“.

2022 m. gruodžio 1 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas atsakovo Ž. U. prašymas nutraukti civilinę bylą Nr. e2-5225-439/2022, kadangi pinigai yra sumokėti į nurodytą ieškovės sąskaitą. Su prašymu pateikė teismui GNSP „Mažieji Peskojai“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir 2022 m. spalio 11 d. kvito išrašą apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Ieškovės atstovas Vaclovas Janušauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas turėjo žemės sklypą teritorijoje, kurią administruoja ieškovė. Atsakovas naudojosi keliu, elektros tinklais, vandentiekiu, todėl jis turėjo mokėti nustatytą 30 Eur mėnesinį kaupiamąjį mokestį. Atsakovas, tol kol buvo žemės sklypo savininkas, nemokėjo šio mokesčio. Jį turėjo sumokėti iki 2021 m. liepos 28 d. Šį kaupiamąjį mokestį nustato tiek bendrijos įstatai, tiek gyvenamųjų namų statybininkų bendrijų įstatymas. Jis skirtas bendram turtui valdyti, užtikrinti jo valdymą, jo eksploatavimą. Akivaizdu, kad atsakovas neneigia, kad yra skolingas ieškovei, kadangi bandė skolą sumokėti, bet sumokėjo į jau neegzistuojančią banko sąskaitą. Mano, kad atsakovo sumokėta skola į neegzistuojančią sąskaitą bus atsakovui grąžinta atgal. Ieškovės sąskaita 2022 m. sausio mėnesį dar egzistavo, kada ji tiksliai buvo uždaryta, jis pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti ar atsakovas buvo informuotas apie ieškovės sąskaitos uždarymą. Žyminio mokesčio sumą atsakovas sumokėjo ne ieškovei, o Valstybinei mokesčių inspekcijai. Prašo ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei 1080 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Ž. U. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (2022 m. gruodžio 20 d. teismo šaukimas jam įteiktas asmeniškai). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.         

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nekilnojamo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui Ž. U. nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 28 d. priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Kad šiame sklype būtų pastatytas gyvenamas namas ar kitas pastatas nenustatyta. Šis žemės sklypas yra ieškovės, kuri įregistruota 2016 m. liepos 4 d., administruojamoje teritorijoje. Bendrijos įstatų 5 punkte numatyta, kad bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra Peskojų kaime,  adresu: (duomenys neskelbtini); unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“. Ieškovės atstovo teigimu šis turtas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų ir statinių paskirties žemės sklypuose esantis turtas, kuriuo naudojasi visi Peskojų kaimo gyventojai, t. y. turtu naudojosi ir atsakovas iki 2021 m. liepos 28 d., iki pardavė savo žemės sklypą. Iš ieškovės pateiktų dokumentų, Nekilnojamo turto registro išrašų matyti, kad įstatuose minimi objektai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra bendrijai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Be to bendrijai nuosavybės teise priklauso šie objektai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – spaudiminis nuotakynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2018 m. liepos 18 d. GNSB „Mažieji Peskojai" visuotinio susirinkimo metu nutarė sklypų/namų savininkus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu (30 Eur), mokamu kas mėnesį. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo šį mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovas per šį laikotarpį visiškai nemokėjo kaupiamojo mokesčio, todėl susidarė 1080 Eur skola.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovės nustatytas įmokas nagrinėjamoje byloje visų pirma reikia nustatyti taikytinas teisės normas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNSBĮ) 1 straipsnyje nustatyta, kad jis reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją, šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

Žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, taip pat yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), kituose teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Nurodytuose teisės aktuose nustatytos žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad DGNSBĮ gali būti taikomas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar visi bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypų savininkai turi gyvenamąjį namą, tačiau turi būti nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog ginčo santykiai patenka į šio įstatymo reglamentavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūra yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir sklypui bei jame stovintiems statiniams aptarnauti. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei konstatuota, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turėjo žemės sklypą ieškovės GNSB „Mažieji Peskojai" administruojamoje teritorijoje ir naudojosi keliu, kad galėtų patekti į savo žemės sklypą, todėl jis turėjo mokėti ieškovės nustatytą 30 Eur mėnesinį kaupiamąjį mokestį.  Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų kompensavęs Bendrijai už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą (vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklus, spaudiminį nuotakyną, taip pat už kelių įrengimą ir priežiūrą, kad atsakovas galėtų pateikti į savo turėtą žemės sklypą) ir kad būtų tapęs tokios infrastruktūros bendraturčiu, taip pat kad būtų bendraturtis žemės sklypų, kuriuose yra Peskojų kaimo bendro naudojimo objektai. Taigi atsakovui pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, kyla ne iš CK 4.76 straipsnio, o iš teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu nebuvimo, taip pat bendrijos, įgyvendinančios jos narių bendrosios nuosavybės teises, teisių gynimo (CK 4.98 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).

Sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo, pirmiausia reikia išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita, ir antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).

          Į bylą yra pateikta tik viena ieškovės bendra atsakovui 2021 m. sausio 1 d. išrašyta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1080 Eur sumai, kurioje nurodytas mokestis už 2021 m. 210 Eur (už 7 mėn. ir ankstesnės skolos (už 2020 m. 870 Eur). Nurodyta, kad tai „susisiekimo ir inžinerinių tinklų ir statinių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamasis) mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.“ ir „skola už 2020 m.“ (už ką, nedetalizuota, tačiau kas įrašyta prie šios sąskaitos galima spręsti, kad mokėjimo paskirtis ta pati). Ieškinyje ieškovės atstovas yra nurodęs, kad 1080 Eur skolą sudaro: 210 eurų skola už 2021 metus, 360 eurų už 2020 m., 360 eurų už 2019 m. ir 150 eurų už 2018 m. Ieškinyje ieškovės atstovas nurodė, kad šis mokestis turėjo būti mokamas kas mėnesį. Ir kas mėnesį atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos apmokėjimui. Pagal byloje pateiktą sąskaitą faktūrą atsakovas minėtą mokestį turėjo sumokėti iki sąskaitoje faktūroje nurodytos datos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Iš 2018 m. liepos 18 d. GNSB „Mažieji Peskojai" visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu svarstyta ir nutarta nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu 30 eurų kas mėnesį ne tik šios bendrijos narius, bet faktiškai visus šios bendrijos teritorijoje esančius ne tik namų, bet ir žemės sklypų, savininkus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisijungęs prie inžinerinių tinklų. Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype nebuvo registruota jokių statinių, tačiau į šį sklypą buvo galima patekti keliu, einančiu pro šį sklypą, kuris būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo savininko (ne bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašias bylas, yra konstatavęs, jog jeigu ne bendrijos narys naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, tai yra turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-605-883/2020). Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovo turėtame žemės sklype būtų vykdyta kokia nors veikla (pvz. pradėtos statybos), tačiau nesant kito kelio į minėtą sklypą, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pareigą prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų, t.y. kompensuoti dalį kelio eksploatavimo išlaidų. Kadangi atsakovo turėto žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, todėl net ir nepradėjus gyvenamojo namo statybų ir nesikreipus dėl leidimo statyboms gavimo bei nesikreipus su prašymu į Bendriją, kitas institucijas dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų akivaizdu, kad tinkamam tokio sklypo naudojimui pagal paskirtį, ateityje bus aktuali tokia galimybė. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų ir statinių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamojo) mokesčio paskirtis kaip tik ir yra ne apmokestinti žemės sklypų, taip pat statinių savininkus už bendro naudojimo objektų naudojimą praeityje, o tai savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos bendro naudojimo statinių, susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistemoms atnaujinti pagal privalomuosius jų naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis, DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tokių lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-253/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmenys, įsigiję žemės sklypą ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pa­teiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).

2018 m. liepos 18 d. GNSB „Mažieji Peskojai“ visuotinio susirinkimo protokolas, kuriuo nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Bendrijos teritorijoje esantys ne tik namų, bet ir sklypų savininkai apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu 30 eurų kas mėnesį nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis, privalomas ir atsakovui vykdytinas.

Atsakovas neginčija minėto kaupiamojo mokesčio GNSB „Mažieji Peskojai", neginčija ir tai, kad pagal ieškovės GNSP „Mažieji Peskojai“ 2021 m. sausio 1 d. išrašytą sąskaitos faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolingas ieškovei 1080 Eur sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas skolą ieškovei bandė sumokėti, tačiau nesusisiekė su ieškove dėl skolos sumokėjimo ir sumokėjo skolą į neteisingą sąskaitą (neegzistuojančią). Tai patvirtina teismui pateikti mokėjimo nurodymų išrašai.  Iš ieškovės – Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“ 2022m. spalio 11d. žyminio mokesčio kvito (dėl 32,40 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM), esančio byloje, nustatyta, kad ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. lapkričio 25 d. Medicinos banko, mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad atsakovas pervedė 1080 Eur sumą, nuodydamas gavėjo sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodydamas: apmokėjimas pagal (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo patvirtinimo išrašo matyti, kad atsakovas Ž. U. 32,40 Eur sumą pervedė ne ieškovei, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodydamas įmokos kodą 5660. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas ieškovei skolos nėra apmokęs ir nėra prievolės neįvykdęs, kadangi 1080 Eur sumą atsakovas pervedė į sąskaitą, kuri neegzistuoja (2022 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 3., išrašas patvirtina, kad ieškovės GNSB „Mažieji Peskojai" sąskaitos numeris – (duomenys neskelbtini)). Ieškovės atstovas taip pat pažymi, kad atsakovas 32,40 Eur sumą pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ne ieškovei GNSB „Mažieji Peskojai“. Taigi, atsakovo bandymas sumokėti skolą negali būti laikomas ieškinio reikalavimų įvykdymu, kadangi ieškovei 1080 Eur skola ir 32,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) sumos nebuvo pervestos. 

Įvertinęs nurodytą, teisminę praktiką teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo priteistina ieškovei 1080 Eur dydžio skola (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai, 4.98 straipsnis, 6.6 straipsnio 3 dalis, CPK 178 ir 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 432,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32,40 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas šioje byloje.

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 13,28 Eur ir viršija minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos prisiteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš Ž. U., gim. (duomenys neskelbtini), 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) skolą ir 432,40 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“, juridinio asmens kodas 302241540, naudai.

Priteisti iš atsakovo Ž. U., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                         Elena Simonavičienė