Civilinė byla Nr. e2A-491-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00036-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.18.4; 2.6.18.6; 3.1.3.3; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio miestprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų projektų ekspertizės centras“ apeliacinius skundus ir trečiojo asmens Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prisidėjimą prie ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio miestprojektas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Aukštaitijos ranga“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sweco Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą, „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, ir uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pradinis ieškovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pataisos namai), kaip Lietuvos valstybės atstovas, 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Panevėžio miestprojektas“, UAB ,,Aukštaitijos ranga“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ 214 300,68 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) su atsakove UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ 2015 m. sausio 9 d. sudarė Techninio–darbo projekto parengimo ir jo vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST- 2, kurios dalykas – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus rekonstruojamų pastatų (3 bendrabučių) ir modernių techninių apsaugos priemonių įrengimo šiuose statiniuose bei įstaigos apsaugos perimetre techninio projekto parengimas ir jo vykdymo priežiūra. Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ 2015 m. balandžio 7 d. su ieškovu Kalėjimų departamentu sudarė statinių techninio projekto ekspertizės sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti projekto ekspertizę, atsakovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“ 2017 m. kovo 6 d. sudarė pastatų rekonstrukcijos darbų rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal techninę dokumentaciją, o atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ 2018 m. kovo 23 d. su ieškovu Kalėjimų departamentu sudarė statinio statybos techninės priežiūros sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Nors 2017 m. kovo 23 d. visi trys statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, tačiau pradėjus juos eksploatuoti išryškėjo darbų defektai – nuo pastato eksploatacijos pradžios iki 2019 m. gruodžio 31 d. sugedo pusė kanalinių ventiliatorių, kurie buvo sumontuoti kamerų WC vėdinimo ortakiuose, o dušo patalpose sumontuota ventiliavimo sistema veikė netinkamai, t. y. nebuvo tinkamai pašalinama drėgmė iš šių patalpų. Visos ieškinyje nurodytos atsakovės, statybų proceso dalyvės, yra solidariai atsakingos už darbų defektus ir privalo atlyginti ieškovo nuostolius – darbų trūkumų šalinimo kaštus. 

3.       Ieškovo teigimu, projektuotoja, atsakovė UAB „Panevėžio miestprojektas“, neinformavo, kad techninio darbo projekto brėžinyje pateikta kanalinių ventiliatorių montavimo schema neatitinka keliamų reikalavimų: neaprašytas kanalų plotis, nenumatytos angos ar varstomi įtaisai ventiliatorių aptarnavimui kanale, neaprašytos altitudės. Projektavimo užduotyje buvo nurodyta suprojektuoti ištraukimo sistemą įrengiant stoginius ventiliatorius, o techniniame darbo projekte šis reikalavimas vienašališkai pakeistas kanaliniais ventiliatoriais. Atsakovė nesivadovavo statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 32.10 punkto reikalavimu, kad vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius, įėjimas į jas turi būti iš bendro naudojimo patalpų (koridorių, laiptinių ir pan.), t. y. neįrengė ventiliatorių techninio aptarnavimo durelių.

4.       Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ aplaidžiai atliko šio projekto ekspertizę ir nepateikė projekto ekspertizės išvados dėl netinkamų projektinių sprendinių techninio darbo projekto vėdinimo dalyje. Techninio darbo projekto ekspertizės aktuose liko neįvertinti kamerų tualetų bei dušų patalpų vėdinimo bei jų priežiūros sąlygų trūkumai, dėl kurių nebuvo užtikrinta patikima šių patalpų vėdinimo įrenginių naudojimo techninė priežiūra, dušų patalpų vėdinimo sąlygos.   

5.       Techninę priežiūrą vykdžiusi atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ neužtikrino, kad statinio statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

6.       Statybos darbų rangovė, atsakovė UAB „Aukštaitijos ranga“, patvirtino atliktų darbų atitiktį techniniam darbo projektui be privalomųjų naudojimo ir priežiūros instrukcijų, nors ji, kaip darbus vykdęs statybos dalyvis, negalėjo nepastebėti, kad pagal techninę užduotį numatyta įrengti stoginius ventiliatorius, o techniniame darbo projekte šis reikalavimas pakeistas kanaliniais ventiliatoriais.

7.       Taigi, dėl atsakovių bendrų neteisėtų veiksmų susiklostė tokia faktinė situacija, kad pastatai (3 bendrabučiai) neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl visos atsakovės yra solidariai atsakingos už defektus bei jų šalinimo kaštus, kurie, preliminariais ieškovo skaičiavimais, siekia 214 300,68 Eur.   

8.       Bylą nagrinėjusio teisėjo 2021 m. gegužės 11 d. rezoliucija buvo patikslinta šalių procesinė padėtis, nurodant, kad ieškinį kaip Lietuvos valstybės atstovas pareiškęs asmuo, t. y. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, pats yra ieškovas, kuris Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo pakeistas nauju ieškovu – Kalėjimų departamentu, o Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija liko dalyvauti byloje trečiojo asmens procesinėje pozicijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo Kalėjimų departamento ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė iš atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ieškovui po 30 000 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (2) ieškinį atsakovėms UAB ,,Aukštaitijos ranga“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ atmetė; (3) priteisė iš atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ valstybei po 750 Eur žyminio mokesčio; (4) priteisė iš ieškovo atsakovėms UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ 1 764 Eur, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ – 2 150 Eur, UAB ,,Sweco Lietuva“ – 6 642 Eur, UAB ,,Aukštaitijos ranga“ – 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas, viena vertus, pripažino pagrįstais atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“, UAB ,,Aukštaitijos ranga“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ atsikirtimų į ieškinį argumentus, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui joms pareikšti. Teismas nustatė, kad Pataisos namai (pradinis ieškovas) 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S–27643 informavo atsakovę UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ apie būtinumą pagerinti dušų ventiliavimą ir apie šachtų ventiliatorių įrengimo reikalingumą, prašė pateikti dėl to pasiūlymus ir sprendimus. Pataisos namai atsakovę UAB ,,Sweco Lietuva“ apie atsiradusius defektus informavo 2020 m. sausio 21 d. pretenzija Nr. S-1583, o į atsakovę UAB ,,Aukštaitijos ranga“ dėl atsiradusių defektų bei jų šalinimo Pataisos namai kreipėsi 2020 m. sausio 21 d. su pretenzija Nr. S-1581. Ieškinys šioms atsakovėms turėjo būti pareikštas per vienerius metus nuo pretenzijų joms pareiškimo, t. y. atsakovei UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2019 m. gruodžio mėn. vidurio, o atsakovėms UAB ,,Aukštaitijos ranga“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ – iki 2021 m. sausio 21 d.

11.       Įvertinęs tai, kad 2021 m. kovo 19 d. su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo į teismą pirmiausia kreipėsi Pataisos namai ir tik 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi Pataisos namai, kaip netinkamas ieškovas, pakeistas tinkamu ieškovu – Kalėjimų departamentu, teismas padarė išvadą, kad tinkamo ieškovo ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 m. gegužės 17 d. ir būtent šią dieną nutrūko ieškinio senaties termino eiga. Taigi, ieškinio senaties terminas atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ atžvilgiu praleistas 15–17 mėn., atsakovių UAB ,,Aukštaitijos ranga“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ – 3–5 mėn.

12.       Kita vertus, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas. Tokią teismo išvadą lėmė byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ 2019 m. vasario mėn. raštu pripažino, kad galimai padarė projektavimo klaidų, siūlė atlikti papildomus darbus. Siekdamas įvertinti, ar abejonės dėl netinkamo projektavimo yra pagrįstos, ieškovas 2019 m. kovo mėn. pagal viešojo pirkimo procedūras pirko paslaugą – UAB ,,Ekspertika“ tyrimus. Gavęs pastarosios išvadas, 2019 m. rugsėjį dar kartą dėl dušinių netinkamo vėdinimo kreipėsi į atsakovę UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir jo draudiką. Ir nors pati atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ atsakymo nepateikė, tačiau jos draudikas pripažino projektavimo klaidų buvimo faktą, pripažino jas esant draudžiamuoju įvykiu ir nurodė, kad žalą atlygins (išmokės draudimo išmoką) gavęs pagrįstus išlaidų dokumentus. Teismo vertinimu, toks draudiko pareiškimas pagrįstai sudarė įspūdį, kad su pretenzija iš esmės sutinkama ir žala (jos dalis) bus atlyginta.

13.       Pataisos namai, siekdami trūkumų ištaisymo, 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į ieškovą Kalėjimų departamentą, siūlydami atlikti viešąjį pirkimą paprastojo remonto darbams, kurio metu būtų šalinami WC ir dušų vėdinimo trūkumai. Ieškovas 2020 m. gegužės 20 d. patvirtino techninę užduotį, atliko pirkimą, pagal kurį UAB ,,Medstatyba“ 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. parengė projektinius paprastojo remonto dokumentus, nustatė statybos skaičiuojamąją kainą. Tik gavęs šiuos duomenis ieškovas galėjo įvardyti konkretų turtinio reikalavimo dydį. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu dar ir tai, kad rekonstrukcijos atlikimui buvo naudotos viešosios lėšos, ir nors ieškovas savo įsipareigojimus atsakovėms visiškai įvykdė, norimas rezultatas buvo pasiektas tik iš dalies. Teismas visas aptartas aplinkybes pripažino svarbiomis ir leidžiančiomis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

14.       Priešingai nei įrodinėjo ieškovas, teismas neįžvelgė pagrindo padaryti išvadą, kad už defektų atsiradimą bei jų pašalinimą solidariai atsakingos visos ieškinyje nurodytos atsakovės. Pažymėjo kad kiekviena atsakovė su ieškovu Kalėjimų departamentu buvo sudariusi savarankišką sutartį, kurių kiekvienos tikslas buvo skirtingas, šiose sutartyse taip pat nėra sąlygų dėl statybų procese dalyvaujančių asmenų jungtinės veiklos ar jų solidariosios atsakomybės. Todėl nustatęs, kad kiekviena atsakovė atskirai teikė paslaugas ir (ar) vykdė darbus, teismas, atitinkamai, sprendė, kad atsakovių atžvilgiu galėtų būti taikoma tik dalinė sutartinė civilinė atsakomybė ir atskirai įvertino kiekvienos jų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.      

15.       Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, UAB „Ekspertika“ 2019 m. gegužės 3 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktu Nr. 19-04/31-02, eksperto V. B. E. ekspertinio tyrimo aktu, nustatė tokias faktines aplinkybes, kad kai kurie ventiliatoriai, esantys ortakiuose, nebeveikia, o neišardžius sienos prie jų patekti, juos išimti ir pakeisti arba suremontuoti nėra galimybės. Dušuose oro cirkuliacija nepakankama, į patalpas įsimetė pelėsis, sugadino apdailą. Eksperto V. B. E. parengtame akte daroma išvada, jkad dušinėse oro cirkuliacija nepakankama dėl netinkamų projektinių sprendinių – nenumatytas oro padavimas, oro ištraukimo sistemos ortakio anga (-os) neapima visos dušinės patalpos, todėl oras nepakankamai cirkuliuoja ir keičiasi, drėgmė pakankamai nepašalinama, taip pažeidžiamos būtino laikytis mikroklimato sąlygos, tikėtina, per mažas ir įrenginių galingumas.

16.       Spręsdamas dėl defektų, susijusių su WC vėdinimo sistemos ventiliatorių aptarnavimu, teismas kaip nepagrįstus atmetė tokius atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ teiginius, kad techniniame darbo projekte buvo numatytos ir suprojektuotos kanalinių ventiliatorių aptarnavimui skirtos angos. Techninės specifikacijos dalyje ,,Vėdinimo įrengimams“ numatyta, kad vėdinimo įrenginys komplektuojamas iš sekcijų–filtrų, oro šildytuvo, rotacinio rekuperatoriaus, ventiliatorių oro tiekimui ir šalinimui bei uždaromųjų oro vožtuvų, tačiau durelių ar kitokių analogų ventiliatorių aptarnavimui įrengimo konkrečiai sienoje su priėjimu prie ventiliatoriaus iš bendro naudojimo patalpos reikalingumas nenumatytas.  

17.       Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad techninio darbo projekto patalpų vėdinimo dalyje 2.3 „Vėdinimo sistemų montavimas“ nurodoma, jog montuojant vėdinimo sistemas turi būti užtikrinta „galimybė prieiti remontuoti“. Nepaisant tokio reikalavimo, faktiškai brėžiniuose tokios vietos nebuvo nurodytos, techniniai sprendiniai dėl to nepateikti. Teismas reikšmingais pripažino statybos techninę priežiūrą vykdžiusios G. Š. paaiškinimus, kad durelių įrengimas pagal techninio darbo projekto nebuvo numatytas, todėl ji kėlė jų įrengimo klausimą. Tik užsakovui nutarus, kad tai per brangu, buvo nutarta jų neįrengti, o atsiradus būtinumui patekti prie ventiliatorių, pasirinktas pigesnis to būdas (dalies sienos išardymas ir vėlesnis angos užtaisymas). Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovės UAB „Panevėžio miestprojektas“, kuri pagal sutartį vykdė taip pat ir projekto vykdymo priežiūrą, elgesį. Jos atstovas dalyvaudavo gamybiniuose pasitarimuose ir apie kilusias problemas žinojo, tačiau nereikalavo įrengti prieigų, jeigu jos, kaip dabar teigiama byloje, buvo numatytos techniniame darbo projekte, nors kaip projekto vykdymo priežiūrą atliekantis asmuo privalėjo tai padaryti.

18.       Remdamasis UAB „Ekspertika“ 2019 m. gegužės 3 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktu, teismas nustatė, kad techninio darbo projekto brėžinyje ŠV2-03 pateiktos kanalinių ventiliatorių montavimo schemos neatitinka techniniam darbo projekto etapui keliamų reikalavimų: neaprašytas kanalų plotis, nenumatytos angos ar varstomi įtaisai ventiliatorių aptarnavimui kanale, neaprašytos altitudės. Toks neteisingas sprendimas projekte, nenumatant galimybės aptarnauti arba keisti ventiliatorius, prieštarauja statybos dokumentų reikalavimams.     

19.       Kitas įrodymas, kuris, teismo vertinimu, patvirtina netinkamą techninio darbo projekto parengimą, yra eksperto V. B. E. pateiktas tyrimo aktas, kuriame konstatuota, kad UAB „Panevėžio miestprojektas“ techniniame darbo projekte, nepaisant projektavimo priežiūros sutartyje nurodytos statytojo užduoties, vietoje kamerų tualetų vėdinimo stoginių ventiliatorių pagalba suprojektavo oro ištraukiamąsias sistemas su įmontuojamais ašiniais ventiliatoriais, nenumačius prieigos jiems aptarnauti ir prireikus keisti naujais, dėl ko atsirado žala, susijusi su poreikiu angoms mūro sienose iškart kirsti. Trūkumams ištaisyti turėtų būti parengtas naujas techninis darbo projektas ar naujas suderintas supaprastintas projektas, kuriame būtų numatyta prieiga ventiliatorių pakeitimui. Be kita ko, ir Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 166 punkte yra nustatyta, kad, atsižvelgiant į gamintojo reikalavimus, bet ne rečiau kaip kartą per metus, privaloma tikrinti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, drėkinimo kamerų, įžeminimo įrenginių techninę būklę, nuo jautrių valdymo elementų pagal nustatytą grafiką valyti nuosėdas. Nesant numatytų ir įrengtų priėjimo prie ventiliatorių galimybių, šio taisyklių reikalavimo vykdymas neįmanomas.  

20.       Spręsdamas dėl darbų, susijusių su dušinių vėdinimo sistemų įrengimu, kokybės, teismas pažymėjo, kad eksperto V. B. E. tyrimo akte konstatuota, kad dušų patalpose, pažeidus vėdinimo dėsnius ir numačius tik oro ištraukimą, pažeistos mikroklimato sąlygos, dėl susidarančio kondensato įsiveisus pelėsiams sudarytos pažeistos mikroklimato sąlygos, antisanitarinės bei patalpos apdailos irimo sąlygos. Trūkumams ištaisyti turėtų būti parengta nauja techninio darbo projekto laida ar naujas suderintas supaprastintas projektas, kuriame būtų numatytas dušų patalpų vėdinimo užtikrinimui oro šalinimo ir padavimo ortakiai su difuzoriais, apimant visą patalpos plotą. Pagal parengtą projektą turėtų būti paskaičiuota projekto ekonominė dalis trūkumų ištaisymui.

21.       Apibendrindamas argumentus teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas įrodė, jog atsakovė UAB „Panevėžio miestprojektas“ iš dalies nepasiekė sutartimi sulygtų tikslų suprojektuoti ir įrengti tokią mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančią ir reguliuojančią vėdinimo sistemą, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją, būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus ir taip pažeidė sutartį. Teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ draudikas BTA Baltic Insurance Company 2020 m. sausio 10 d. rašte pripažino žalos kilimo dėl netinkamo WC ventiliatorių įrengimo ir dušinių ventiliavimo sistemos įrengimo faktą, šis įvykis pripažintinas draudžiamuoju, įsipareigojus atlyginti 25 proc. žalos.

22.       Analogišką išvadą dėl sutarties pažeidimo teismas padarė ir atsakovės UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atžvilgiu. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ dėl WC ir dušinių vėdinimų sistemų įrengimo ar jų tinkamumo pastabų (nurodymų) neturėjo, nors privalėjo patikrinti, ar yra laikomasi statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 7, 32.10 punktų reikalavimų bei Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 166 punkto reikalavimų. Kadangi privalomųjų nurodymų dėl šių reikalavimų įvykdymo atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“, kaip ekspertizės rangovė, projektuotojai nepateikė, užsakovės apie galimas problemas neinformavo, teismas sprendė, kad šių aplinkybių rangovė netikrino ar jas vertino klaidingai, taip pažeidusi sutartį.  

23.       Teismo vertinimu, nors projekto ekspertas ekspertizės atlikimo metu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatas tiesiogiai nebuvo įvardytas statybos dalyviu, tai neeliminuoja tokio asmens sutartinės atsakomybės ir nešalina jo, kaip rangovo ir verslininko, pareigos atlikti darbus pagal rangos sutarties sąlygas, privalomus laikytis įstatyminius ir sutarties reikalavimus (CK 6.663 straipsnis) bei atsakomybės pagal CK bendrąsias rangos taisykles, o konkrečiai – pagal CK 6.665 ir 6.703 straipsnius.    

24.       Kitų atsakovių, t. y. UAB ,,Aukštaitijos ranga“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, atžvilgiu pareikštus reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – šalių bei liudytojų G. Š. ir A. M. paaiškinimus, gamybinių pasitarimų protokolus, šalių elektroninį susirašinėjimą, teismas nustatė, kad nors techniniame darbo projekte nebuvo numatytas ventiliatorių aptarnavimui reikalingų angų (durelių ar pan.) įrengimas, tačiau statybų metu šis trūkumas buvo pastebėtas ir buvo prašoma užsakovo priimti dėl jų sprendimą – įrengti ventiliacijos atšaką–liuką patikrinimui ar pravalymui. Teismas pažymėjo, kad pats užsakovas (t. y. ieškovas Kalėjimų departamentas) priėmė sprendimą durelių neįrengti, bet, esant būtinumui prieiti prie ventiliatorių, ardyti sienos dalį, po to ją vėl užmūrijant. 

25.       Taigi, viena vertus, nors statybos rangovė, atsakovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“, atlikdama statybos darbus privalėjo peržiūrėti gautą projektinę dokumentaciją, įskaitant, bet neapsiribojant, įvertinti projektinės dokumentacijos pakankamumą Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių bei STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimams ir, esant trūkumų, apie tai įspėti užsakovą, antra vertus, tą ji ir padarė, prašydama užsakovo ieškoti sprendinių šiai problemai šalinti. Užsakovui nutarus nereikalauti jų įrengimo, atsakovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“ baigė statybos darbus neįrengdama priėjimo prie ventiliatorių angų ir toks elgesys neatitinka CK 6.689 straipsnio 3 dalies. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas atleisti atsakovę UAB ,,Aukštaitijos ranga“ nuo civilinės atsakomybės. Sprendimą neįrengti durelių priėmė pats užsakovas, kuris negalėjo nesuprasti, kad ateityje tai lems būtinybę ardyti sieną, ir tokiais savo veiksmais tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie savo nuostolių atsiradimo.   

26.       Teismas taip pat pripažino, kad atsakovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“ nėra atsakinga ir už dušinių ventiliavimo sistemos įrengimo trūkumus. Iš techninio darbo projekto sprendinių statybos darbų rangovei nebuvo pagrindo manyti, kad projektuotojos parinkti ir eksperto patikrinti sprendiniai yra nekokybiški, neatitinkantys STR ar ieškovą su atsakove UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ siejančios sutarties reikalavimų.     

27.       Tokias pačias išvadas teismas padarė ir dėl statybos techninės prižiūrėtojos UAB ,,Sweco Lietuva“ sutartinės civilinės atsakomybės. Nors atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ nevykdė (ignoravo) aptartų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimų, tačiau atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ atleistina nuo civilinės atsakomybės už ventiliatorių aptarnavimo durelių sienoje neįrengimą CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismo vertinimu, dėl dušinių ventiliavimo sistemos netinkamo įrengimo atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ nėra atsakinga, kadangi iš techninių darbo projekto sprendinių jai, kaip ir statybos darbų rangovei, atsakovei UAB ,,Aukštaitijos ranga“, nebuvo pagrindo spręsti, kad projektuotojos parinkti ir eksperto tikrinti sprendiniai yra nekokybiški, neatitinkantys STR ar sutarties reikalavimų.

28.       Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, kuri turėtų būti priteista iš atsakingomis už jos atsiradimą pripažintų atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, teismas rėmėsi ieškovo pateiktais į bylą įrodymais, pasisakęs ir dėl šių įrodymų pakankamumo. UAB ,,Ekspertika“ pateiktais WC ventiliavimo sistemos įrengimo trūkumų pašalinimo skaičiavimais, yra būtina įrengti 122 vnt. durelių, kurių kaina – 22 182,04 Eur be PVM, o iš viso statybos–montavimo darbų kaina yra 77 516,29 Eur su PVM. Tuo tarpu eksperto V. B. E. išvadoje nurodyta, kad toks sprendimas būtų netinkamas, nes pasirinktos nepritaikytos (nepriešgaisrinės) durelės, jos per didelės, galimi pigesni bei paprastesni sprendiniai, juolab kad siūlomų ventiliatorių galingumas – 180 kub. m/h, nors pačiame projekte buvo nurodytas gerokai mažesnis jų galingumas – 36 kub. m/h. Teismo vertinimu, eksperto V. B. E. pastabos, kad UAB ,,Ekspertika“ nurodyti ventiliatoriams aptarnauti angų įrengimo ir sistemos perdarymo kaštai apskaičiuoti nepakankamai tiksliai, yra pagrįstos. 

29.       Taigi, nustatant žalos dydį, iš UAB ,,Ekspertika“ apskaičiuotos kainos turi būti atimami durelių įgijimo bei jų įrengimo kaštai, t. y. 28 281,71 Eur (23 373,31 Eur x 21 proc. x 100 proc.). Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokia yra keistinų reikiamo galingumo ventiliatorių vertė. Kadangi visiškai tikslaus ventiliatorių aptarnavimui reikalingų angų įrengimo ir sistemos pertvarkymo kaštų dydžio pagal turimus byloje įrodymus nustatyti negalima, o procesinės pastangos tą atlikti reikalautų nemažai laiko bei išlaidų, teisminis procesas dar papildomai užtruktų, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad padarytos žalos dėl ventiliatorių aptarnavimui reikalingų angų įrengimo, sistemos pertvarkymo, su tuo susijusių apdailos darbų atlikimo išlaidų (žalos) dydis yra 40 000 Eur.  

30.       Įvertinęs anksčiau aptartą užsakovo elgesį, t. y. kad jis buvo informuotas apie techninės specifikacijos sąlygų pakeitimo reikalingumą, tačiau nesutiko atlikti atitinkamus pakeitimus, teismas pripažino, jog ieškovas prisidėjo prie netinkamo sutarčių įvykdymo. Todėl atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atsakomybę sumažino 50 proc. – iki 20 000 Eur. Ši žala padaryta dėl netinkamai atliktų projektavimo, projekto vykdymo priežiūros, projekto ekspertizės darbų ir nėra įmanoma nustatyti, kiek dėl šios žalos atsiradimo atsakinga projektuotoja, o kiek – projekto ekspertė. Todėl žalos atlyginimą iš atsakovių teismas priteisė lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos jų po 10 000 Eur.    

31.       Spręsdamas dėl žalos, susijusios su netinkamos dušinių ventiliavimo sistemos pertvarkymu, dydžio teismas rėmėsi UAB ,,Medstatyba“ 2020 metais parengtu paprastojo remonto projektu. Teismas nustatė, kad dušinių ventiliavimo sistemų, esančių visuose trijuose pastatuose, darbų trūkumų šalinimo kaštai yra 77 072,18 Eur. Visais trimis atvejais projektavimo, architektūros ir elektrotechniniai darbai apskaičiuoti tiek dušinių, tiek WC vėdinimo sistemų remontui, todėl sunku nustatyti, kokia dalis jų priskirtina tik dušinių vėdinimo sistemos remontui. Todėl ir šios žalos dydį nustatė pats teismas.

32.       Atsižvelgęs į tai, kad WC vėdinimo sistemos remonto darbų kainos skaičiavimuose jau įvertinti su tuo susiję apdailos darbų atlikimo, įrangos montavimo, jos projektavimo kaštai, teismas nustatė 40 000 Eur žalos, susijusius su dušinių vėdinimo sistemos remontu (pertvarkymu), dydį. Visgi, priešingai nei WC vėdinimo remonto atveju, teismas neįžvelgė pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydžio, nes užsakovui negalėjo būti žinoma apie techninio darbo projekto aktualios dalies trūkumus. Kadangi ši žala atsirado dėl netinkamai atliktų projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir projekto ekspertizės darbų, jos atlyginimą teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“, t. y. po 20 000 Eur iš kiekvienos jų.   

33.       Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ buvo priteista po 30 000 Eur (20 000 Eur + 10 000 Eur) žalos atlyginimo. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

34.       Ieškovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde, prie kurio prisidėjo ir trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš visų atsakovų lygiomis dalimis nuostolių atlyginimą ir procesinės palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

34.1.                      Teismas, visiškai atleisdamas atsakoves UAB „Aukštaitijos ranga“ ir UAB „Sweco Lietuva“ nuo civilinės atsakomybės už ventiliatorių aptarnavimo durelių neįrengimą, vien formaliai nurodė, kad ir ieškovas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, visiškai nesiaiškindamas ieškovo kaltės, dėl kurios padaryta žala sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas ieškovas, laipsnio.    

34.2.                      Teismo nustatytas ventiliatorių aptarnavimui reikalingų angų įrengimo, sistemos pertvarkymo, su tuo susijusių apdailos darbų atlikimo išlaidų (žalos) 40 000 Eur dydis yra nelogiškas ir nepagrįstas. Teismas, remdamasis eksperto V. B. E. pateiktu ekspertinio tyrimo aktu, ir iš UAB „Ekspertika“ apskaičiuotos kainos atimdamas durelių įgijimo ir jų įrengimo kaštus (28 281,71 Eur), nepagrįstai visiškai eliminavo pačių aptarnavimo durelių įsigijimo ir jų įrengimo kaštus.

34.3.                      UAB „Ekspertika“ techninio darbo projekto dalinės ekspertizės akte nurodyta WC buitinių ventiliatorių keitimo ir revizijos durų sumontavimo statybos skaičiuojamoji kaina su PVM yra 77 516,29 Eur. Iš šios sumos atėmus teismo nurodytą durelių įgijimo ir jų įrengimo kaštus (28 281,71 Eur), likusi buitinių ventiliatorių keitimo ir revizijos durų sumontavimo statybos skaičiuojamoji kaina yra 49 234,58 Eur (77 516,29 Eur - 28 281,71 Eur), t. y. didesnė už teismo nustatytą 40 000 Eur sumą.     

34.4.                      Teismas, atsakovių UAB „Panevėžio miestprojektas“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ civilinės atsakomybės už netinkamą ventiliatorių aptarnavimo durelių neįrengimą dydį sumažindamas 50 proc., vien formaliai nurodęs, kad užsakovas buvo informuotas apie techninės specifikacijos sąlygų techninio darbo projekto pakeitimo reikalingumą, nepaisant to, techniniam darbo projektui ir darbams pagal jį pritarė, kad apie aptarnavimui reikalingų įrengti angų būtinumą buvo informuotas statybos darbų metu, bet sutiko, kad jie būtų tęsiami ir baigti angų neįrengiant, visiškai nesiaiškino ir nenustatinėjo ieškovo kaltės, dėl kurios padaryta žala sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, laipsnio.

35.                      Atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

35.1.                      Teismas, pakeisdamas pradinę ieškovę Lietuvos Respubliką į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, nenustatė, kokiu pagrindu Lietuvos Respublika yra atstovaujama Pataisos namų. Teismas, negavęs ieškovo ar jo teisėto atstovo sutikimo dėl jo pakeitimo kitu asmeniu, neturėjo teisės pakeisti pradinio ieškovo Lietuvos Respublikos į Pataisos namus, atitinkamai, kitas ieškovo pakeitimas iš Pataisos namų į Kalėjimų departamentą irgi buvo neteisėtas. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad pradinė ieškovė Lietuvos Respublika ar jos teisėtas atstovas būtų informuoti apie bylos eigą ir joje priimtus sprendimus, todėl sprendimas, priimtas dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis, šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai). Be to, ieškovo pakeitimo klausimą išspręsdamas rezoliucija, teismas pažeidė CPK 45 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnio 1 ir 5 dalis.    

35.2.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir kad egzistuoja pagrindas jam atnaujinti. Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas analizavo susirašinėjimą tarp trečiojo asmens Pataisos namų ir atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ bei draudimo bendrovės, tačiau šie susirašinėjimai niekaip negali būti įrodymu, pateisinančiu ieškovo neveikimą, laiku nereiškiant ieškinio, ir tuo labiau negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senatį. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ atsisakė bendradarbiauti, teikti pagalbą. Projekto finansavimo šaltinis taip pat neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui. Ieškovas turi pakankamai specialistų, teisininkų, todėl galėjo laiku ir tinkamai apginti savo pažeistas teises.

35.3.                      Teismas netinkamai įvertino statybos dokumentus. Techninė specifikacija apėmė visus vėdinimo įrenginius (ir ventiliatorius), pagal techninės specifikacijos 2.1.1 punktą, įrenginio, skirto eksploatuoti patalpoje, korpusas gaminamas galvanizuoto lakštinio plieno su dvigubomis sienutėmis, kurios užpildomos ugniai atsparia šilumos izoliacija. Įrenginys su varstomomis aptarnavimo durelėmis, kurios turi būti to paties storio ir konstrukcijos, kaip ir visas įrenginys. Padas patiekiamas kartu su įrenginiu. Įrenginyje turi būti priėjimas prie ventiliatorių, oro užsklandų, filtrų, aušinimo bei šildymo sekcijų. Be to, techninio darbo projekto patalpų vėdinimo dalyje 2.3 ,,Vėdinimo sistemų montavimas“ buvo numatyta, kad montuojant vėdinimo sistemas turi būti užtikrinta galimybė prieiti remontuoti. Taigi, atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ rengtuose statybos projektuose buvo numatytas ir suprojektuotas priėjimas prie vėdinimo sistemų.    

35.4.                      Ne projekto sprendiniai ar jų nebuvimas, bet paties ieškovo valia buvo priimtas sprendimas neįrengti aptarnavimo durelių. Jei, kaip teigia ieškovas, aptarnavimo durelės nebuvo numatytos projekte, ieškovas už jų įrengimą ir nemokėjo, taigi jas įrengti gali bet kada, nepatirdamas nuostolio; jeigu jos buvo numatytos pagal projektą, kaip teigia ieškovas, tai pareiga jas įrengti tenka statybos rangovei UAB ,,Aukštaitijos ranga“. Juo labiau kad ne dėl durelių aptarnavimo įrengimo ar neįrengimo, bet dėl ventiliatorių sugedimo tinkamai neveikė ventiliacija, už ką atsakomybė tenka statybos darbų rangovei, o ne projektuotojai.

35.5.                      Nepagrįstai teismas vadovavosi specialisto V. B. E. tyrimo aktu, jame pateiktos prieštaringos išvados. Šio specialisto padaryta išvada, kad projektuotoja numatė tik oro ištraukimą ir nenumatė oro pritekėjimo, prieštarauja tiek pačioje išvadoje išdėstytiems faktams, jog oro pritekėjimas projekte numatytas iš koridoriaus grotelės sienos konstrukcijoje, tiek techninio darbo projekto OŠ-1, OŠ-2 dalims. Tyrimo akte nėra jokių skaičiavimų ar tyrimų, kurie leistų patikrinti šio asmens darytas išvadas. Vien teiginiai, kad dėl susidarančio kondensato, įsiveisus pelėsiams, pažeistos mikroklimato sąlygos, susidaro antisanitarinės bei patalpos apdailos irimo sąlygos, savaime neįrodo projekto trūkumų.    

35.6.                      Teismas, spręsdamas dėl žalos, susijusios su netinkama dušinių ventiliacija, atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi UAB ,,Medstatyba“ pateiktu statybos–remonto darbų įvertinimu. UAB ,,Medstatyba“ rengė projektą, kuris buvo skirtas ne žalos dydžiui nustatyti, bet siekiant pagerinti esamą pastato būklę, todėl vadovautis šiuo projektu ar jo nustatytomis orientacinėmis statybos darbų kainomis nėra jokio pagrindo. UAB ,,Medstatyba“ sąmatoje yra numatyta žymiai daugiau darbų, nei reikėtų atlikti šalinant atsiradusią žalą. Šiuo atveju būtent ieškovui teko pareiga įrodyti žalos dydį, to jam nepadarius, ieškinys turėjo būti atmestas.

35.7.                      Teismas be pagrindo taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovui teko pareiga įrodyti žalos dydį. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva ėmėsi žalos dydžio nustatymo, kai tokia pareiga teko būtent ieškovui, o jos dydį nustatė vadovaudamasis prieštaringais duomenimis.

36.                      Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

36.1.                      Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ negali atsakyti už defektus, nustatytus per garantinį terminą, remiantis šiuo metu galiojančia Statybos įstatymo redakcija, t. y. šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi bei 41 straipsnio 4 dalimi, ir CK 6.696 straipsnio 3 dalimi. Sutartinių santykių su ieškovu atsiradimo metu (2015 m. balandžio 27 d.) ir techninio darbo projekto ekspertizės atlikimo metu (2015 m. balandžio 28 d. – 2015 m. liepos 14 d.) atsakovė nebuvo priskiriama prie statybos dalyvių, o tuo pačiu ir prie šiuose teisės aktuose numatytos atsakomybės subjektų. Nebūdama statybos dalyve, atsakovė negali būti teisiškai siejama su statybos dalyvių atliekamomis funkcijomis ir negali atsakyti už statybos metu atsiradusius defektus.

36.2.                      Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismo išvados yra prieštaringos ir padarytos vadovaujantis patikimumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Teismo vertinimas, kad UAB „Medstatyba“ 2020 metais parengė remonto projektą, yra nepagrįstas. Šis projektas yra projekto ekspertizės stadijoje, dėl jo yra gautos privalomosios pastabos, dėl to jo negalima pateikti statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Ieškovas UAB „Medstatyba“ parengtus projektinius dokumentus, įskaitant statybos skaičiuojamąją kainą, į bylą pateikė neteisėtai, neturint šių projektinių dokumentų savininkės UAB „Medstatyba“ sutikimo, todėl buvo pažeistos ne tik projektuotojo nuosavybės teisės, bet ir autorinės paslaugų teikėjos (projektuotojos) teisės.  

36.3.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto V. B. E. tyrimo aktu. Atsakovė UAB „Panevėžio miestprojektas“ į bylą pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2021 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 5-2668-(14.2), kuriame pateikta išvada, kad V. B. E. neturi teisės eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigų projekto dalyje ,,Šildymas, vėdinimas ir kondicionavimas“. Šis asmuo neturi kvalifikacijos, patirties ir teisės išvadoms dėl šios techninio darbo projekto dalies teikti.

36.4.                      Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Ekspertika“ paslaugos buvo pirktos per viešojo pirkimo procedūras ar kad jas pirko trečiasis asmuo Pataisos namai, tai kelia abejonių dėl UAB „Ekspertika“ atliktų vertinimų nešališkumo.

36.5.                      Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su ventiliatorius aptarnaujančių durelių neįrengimu. Pats ieškovas statybos rangos darbų atlikimo stadijoje vienašališkai priėmė sprendimą neįrenginėti ventiliatorių aptarnavimo durelių. Priimdamas tokį sprendimą ieškovas suprato, kad, sugedus ventiliatoriams ir norint suremontuoti arba pakeisti juos naujais, reikės ardyti sieną.    

37.                      Atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinio skundo dalį, susijusią su ja, atmesti; atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ apeliacinius skundus atmesti; jeigu byloje būtų priimtas naujas sprendimas – taikyti ieškinio senatį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

37.1.                      Ieškovas nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus padarė teismas vertindamas įrodymus byloje, vien formaliai teigdamas, kad teismas įrodymus ištyrė netinkamai ar nepateikė motyvų sprendime. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų įrodymų, kuriais vadovavosi sprendime.

37.2.                      Nepaisant to, kad atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ elgesys neatitiko CK 6.663 straipsnio 2 dalies, teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, teisingai įvertino paties ieškovo elgesį – rizikos prisiėmimą, ir, atitinkamai, prisidėjimą prie neigiamų pasekmių atsiradimo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepaneigė.

37.3.                      Nors ieškovas neginčija sprendimo dalies, susijusios su atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ atsakomybe dėl dušinių ventiliavimo sistemos trūkumų, visgi savo apeliacinio skundo reikalavimuose nepagrįstai nurodo visą ieškiniu reikalautą priteisti sumą – 214 300,68 Eur. Toks apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteistinos sumos dydžio niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas.

37.4.                      Ieškovas žalos dydį įrodinėjo tik UAB „Ekspertika“ aktu bei UAB „Medstatyba“ parengtu techniniu darbo projektu. Teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir pasisakė dėl jų sprendime, atsižvelgdamas į kitų proceso dalyvių išsakytas pastabas bei kitus įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo dalį dėl žalos dydžio nustatymo. Ieškovas turėjo teisę teikti ir daugiau įrodymų dėl žalos dydžio paskaičiavimo arba prašyti teismo išreikalauti tokius įrodymus iš kitų asmenų, jei jų neturi pats, arba reikalauti skirti teismo ekspertizę, tačiau tokiomis teisėmis nepasinaudojo.    

37.5.                      Apeliacinis skundas gali būti teikiamas dėl to, kas yra nuspręsta teismo sprendime ir su kuo nesutinka apeliantas. Šioje civilinio proceso stadijoje CPK nenumato apelianto teisės keisti ieškinyje nurodytų reikalavimų, kaip ieškovas elgiasi šiuo atveju, prašydamas taikyti ne solidariąją (kaip ieškinyje buvo prašoma), o dalinę atsakovių atsakomybę.

37.6.                      Teismas 2021 m. gegužės l7 d. priėmė nutartį dėl netinkamo ieškovo pakeitimo, tuo iš esmės išspręsdamas šį klausimą ir įtraukdamas į bylą tinkamą ieškovą – Kalėjimų departamentą. Tarpinės rezoliucijos priėmimas nėra pagrindas naikinti sprendimą.    

37.7.                      Pagrįsti atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu ir pagrindo jam atnaujinti nebuvimu.

37.8.                      Priešingai nei teigia atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“, darbo projekto techninėse specifikacijose nebuvo konkretizuoti reikalavimai kanalinių ventiliatorių aptarnavimo durelėms, įrengiamoms sienoje, išskyrus bendro pobūdžio reikalavimą numatyti galimybę prieiti remontuoti.    

37.9.                      Profesionaliai projektų ekspertizių teikimu užsiimanti įmonė bet kokiu atveju turi vadovautis galiojančiais norminiais teisės aktais ir prisiimti su konkrečia profesine veikla susijusią atsakomybę, todėl vien tai, kad keitėsi teisinis reguliavimas, neatleidžia UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ nuo atsakomybės.     

38.                      Atsakovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“ atsiliepime į ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

38.1.                      Ieškovas neįrodė statybos rangovės sutartinės atsakomybės sąlygos – sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, todėl teismas visiškai pagrįstai ieškinio reikalavimus jos atžvilgiu atmetė. Atsakovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“ darbus atliko pagal ieškovo jai pateiktą, atsakovių paruoštą, patikrintą ir techninės statybos prižiūrėtojo prižiūrimą projektą. Atsakovė, kaip statybos darbų rangovė, neturėjo teisės nukrypti nuo ieškovo pateikto techninio darbo projekto, todėl sutartinių įsipareigojimų nepažeidė.

38.2.                      Ventiliatorių durelių įrengimo nenumatymas buvo sąmoningas ieškovo sprendimas ne tik dėl patalpų specifikos (nesudaryti nuteistiesiems papildomų slėptuvių draudžiamiems daiktams laikyti), bet ir dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų (siena, kurioje galėjo būti įrengtos ventiliatorių durelės, yra priešgaisrinė ir joje bet kokių durelių neįstatysi). Tam reikalingos specialiosios durelės, kurių kaina yra sąlyginai didelė, o jų įrengimo kaštai, vykdant viešąjį pirkimą, nebuvo numatyti. Būtent dėl priešgaisrinius reikalavimus atitinkančių durelių įrengimo kainos ieškovas ir atsisakė jas įrengti.

38.3.                      Ventiliatorių durelių neįrengimas ieškovui nuostolių nepadarė, nes ir be šių durelių įrengimo WC vėdinimo sistema veikė. Tik sugedus konkrečiam ventiliatoriui jo remonto išlaidos būtų didesnės, nes reikėtų išimti kelias plytas ir pataisyti neveikiantį ventiliatorių. Tačiau byloje nėra keliamas ventiliatorių kokybės klausimas. Ieškovas ieškiniu siekia atsakovų sąskaita pakeisti techninio darbo projekto sprendinius ir gauti jų įgyvendinimui lėšų. Toks reikalavimas niekaip nesusijęs su statybos darbų rangovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

38.4.                      Ieškovas apeliaciniame skunde vien deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, tačiau kokie įrodymai teismo buvo neįvertinti ar netinkamai įvertinti, ieškovas nenurodė. Tai, kad teismo išvados nesutampa su ieškovo nuomone, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisingumu ir teisėtumu.

39.                      Ieškovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimuose į atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

39.1.                      Teismas, nuodugniai ir išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, teisės aktų nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ nurodytas teisinis reglamentavimas, jog projekto ekspertas ekspertizės atlikimo metu pagal Statybos įstatymo ir CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatas nebuvo įvardijamas kaip statybos dalyvis, neeliminuoja tokio asmens sutartinės atsakomybės. Tai, kad tokio asmens atsakomybė tiesiogiai nebuvo numatyta CK šeštosios knygos XXIII skyriaus 3 skirsnyje „Statybos ranga“, nešalina atsakovės, kaip rangovės ir verslininkės, pareigos atlikti darbus pagal rangos sutarties sąlygas, privalomus laikytis įstatyminius ir sutarties reikalavimus (CK 6.663 straipsnis) bei atsakomybės pagal CK bendrąsias rangos taisykles, konkrečiai pagal CK 6.665 ir CK 6.703 straipsnius.

39.2.                      Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ bylos nagrinėjimo metu abejonių dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų patikimumo ir leistinumo nekėlė. Be to, teismas, tenkindamas atsakovių prašymus, ne kartą įpareigojo ieškovą pateikti į bylą atsakovių prašomus išreikalauti įrodymus, visi atsakovių prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai teismo nustatytais terminais buvo pateikti. Teismas visus pateiktus įrodymus ir aplinkybes, kurios buvo jais remiantis įrodinėjamos proceso metu, įvertino bei išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, griežtai vadovaudamasis įstatymais.   

39.3.                      Proceso šalies procesinės padėties patikslinimas ir netinkamos šalies pakeitimas tinkama buvo atliktas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai. Visi šie procesiniai veiksmai buvo atlikti pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje ir negalėjo turėti ir neturėjo jokios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

39.4.                      Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių bei jų svarbos.     

40.                      Atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo iš dalies sutinkanti su ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu ir visiškai sutinkanti su atsakovės UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ apeliaciniu skundu. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

40.1.                      Ieškovas neginčija tokios aplinkybės, kad jo paties sprendimu buvo nuspręsta neįrenginėti aptarnavimo durelių, taigi sutiko ir prisiėmė ventiliatorių aptarnavimo išlaidas be aptarnavimo durelių. Ieškovas galėjo patirti žalą tik dėl ventiliatorių sugedimo, bet ne dėl durelių neįrengimo, kurių pats atsisakė.

40.2.                      Ieškovo pateikti įrodymai žalos dydžiui apskaičiuoti neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

41.                      Atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė specialisto D. M. raštą, kuriame išdėstyta šio specialisto pozicija dėl techninio darbo projekto dalies ,,Šildymas, vėdinimas“, kiek tai susiję su dušų patalpų vėdinimu, aiškinimo. Atsakovė prašė šį įrodymą priimti, nurodydama, kad šis dokumentas nelaikytinas nauju, kadangi jame pateikta susisteminta byloje esanti informacija.      

42.                      Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 197 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas yra nurodęs, kad rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.   

43.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartą procesinį reglamentavimą bei atsižvelgdama į atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ pateikto specialisto D. M. parengto rašto turinį, konstatuoja, kad šis dokumentas, priešingai nei teigia atsakovė, laikytinas nauju rašytiniu įrodymu, kuris anksčiau į bylą nebuvo teiktas ir kuriame pateiktas faktinių aplinkybių, susijusių su dušinių ventiliavimo sistemai keliamais parametrais, vertinimas. Tokiu atveju kyla naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę tvarka nagrinėjamą bylą klausimas, kuris yra sureguliuotas CPK 314 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

44.                      Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

45.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ jokių objektyviai egzistavusių kliūčių tokio turinio rašytinį įrodymą teikti į bylą dar tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškinyje, kuris teismui pateiktas 2021 m. kovo 19 d., nuo pat pradžių buvo įrodinėjama tai, kad dėl netinkamai suprojektuotų dušinių ventiliavimo sistemų nebuvo tinkamai ištraukiama drėgmė ir todėl patalpose kaupėsi kondensatas, pradėjo pelyti sienos, buvo pažeisti higienos reikalavimai ir kt.

46.                      Taigi, atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“, kuriai ieškinys buvo įteiktas 2021 m. kovo 25 d., iki 2021 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas neabejotinai turėjo pakankamai laiko įrodymams surinkti ir juos pateikti į bylą. Kitaip tariant, atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ nuo momento, kai buvo informuota apie ieškovės inicijuotą ginčą, galėjo ir turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės poziciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš atsakovės pateikto rašytinio įrodymo nėra įmanoma identifikuoti jo surašymo (parengimo) datos – ši iš viso nėra nurodyta. Atitinkamai, tai tik pagrindžia teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl objektyviai egzistavusios galimybės šį įrodymą teikti į bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ pasirinktas procesinio elgesio modelis, siekiant naujų įrodymų į bylą priėmimo jau po to, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas, negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl pateiktas naujas įrodymas nepriimamas.   

Dėl šalių procesinės padėties, ieškovo pakeitimo  

47.                      Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas, t. y. asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti, ir atsakovas – asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo ir jos intereso dalyvauti civiliniame procese klausimą.   

48.                      Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

49.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).

50.                      Atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą (CPK 45 straipsnio 2 dalis), ieškovo pakeitimo klausimą išsprendė negavęs pradinės ieškovės Lietuvos valstybės sutikimo dėl jos pakeitimo, be to, šį klausimą teismas išsprendė ne nutartimi, o rezoliucija. Teisėjų kolegija su atsakovės pozicija dėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo negali sutikti.     

51.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme 2021 m. kovo 19 d. gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kaip Lietuvos valstybės atstovo, ieškinys, kuris priimtas 2021 m. kovo 24 d. teisėjo rezoliucija. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pradinis ieškovas, be kita ko, buvo įpareigotas nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis atstovauja Lietuvos valstybei, ir pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus arba patikslinti savo procesinę padėtį. Tokia teismo procesinė veikla visiškai atitinka CPK nuostatas ir yra teismo diskrecijos teisės, numatytos CPK 115 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimas. Kitaip tariant, net ir priėmęs ieškinį teismas negali jo išnagrinėti iš esmės, jeigu teismui kyla abejonių, ar ieškinį padavęs asmuo yra tinkamas subjektas inicijuoti tokį procesą. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui po ieškinio priėmimo ir kilo abejonė, ar ieškinį Lietuvos valstybės vardu padavę ir jį pasirašę Pataisos namai yra įgaliotas pradėti ir vesti bylą asmuo, nurodęs pateikti papildomus duomenis arba patikslinti savo procesinę padėtį.        

52.                      Reaguodami į teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje išdėstytus įpareigojimus, Pataisos namai 2021 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą netinkamą ieškovę – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, pakeisti tinkamu ieškovu – Pataisos namais. Bylą nagrinėjusio teisėjo 2021 m. gegužės 11 d. rezoliucija ieškovo procesinė padėtis patikslinta nurodant, kad jis neveikia kaip Lietuvos Respublikos atstovas, o Lietuvos Respublika iš bylos proceso pašalinta.      

53.                      Vėliau, t. y. 2021 m. gegužės 14 d., Panevėžio apygardos teismui buvo pateiktas dar vienas, 2021 m. gegužės 11 d. surašytas ieškovo Pataisos namų prašymas dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama. Šiame prašyme nurodyta, kad pradinis ieškovas vykdė Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 23 d. raštišką nurodymą parengti ieškinį dėl nuostolių, susijusių su pastatų rekonstrukcija, atlyginimo, bet sutartis su statybos proceso dalyviais, t. y. projektuotoja, eksperte, rangove ir technine prižiūrėtoja, yra sudaręs pats Kalėjimų departamentas. Dėl šios priežasties buvo prašoma pradinį ieškovą pakeisti tinkamu ieškovu – Kalėjimų departamentu.

54.                      Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi, be kita ko, pakeitė ieškovą Pataisos namus tinkamu ieškovu Kalėjimų departamentu, o pradinio ieškovo procesinę padėtį – į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Teismas 2021 m. gegužės 18 d. naujajam ieškovui Kalėjimų departamentui išsiuntė pranešimą dėl dubliko byloje pateikimo, ieškovas 2021 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą pratęsti jam terminą dublikui pateikti, kuris teismo buvo patenkintas, o 2021 m. birželio 9 d. byloje gautas Kalėjimų departamento dublikas.   

55.                      Aptartų procesinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir pradinis ieškovas bei jį pakeitęs tinkamas ieškovas dėjo visas pastangas tam, kad būtų užtikrintas sklandus bylos procesas, o teismo sprendimas būtų priimtas nepažeidžiant nė vieno asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ apeliacinio skundo argumentai, kad Lietuvos valstybė, kurios atstovu save ieškinyje buvo įvardiję Pataisos namai, galėjo būti pakeista tik gavus Lietuvos valstybės sutikimą, aiškiai stokoja pagrįstumo, nes šiuo konkrečiu atveju nebuvo ir teisėto valstybės atstovo išreikštos pozicijos pradėti valstybės vardu tokį ginčą. Akivaizdu, kad ieškinį faktiškai surašė ir pasirašė būtent Pataisos namų įgaliotas atstovas, kuris neturėjo valstybės sutikimo veikti jos vardu (nepateikė tokius įgalinimus patvirtinančių duomenų pirmosios instancijos teismui jų pareikalavus 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi), todėl ir valstybės sutikimas pasitraukti iš bylos neturėjo būti gautas.  

56.                      Net ir sutinkant su atsakove UAB ,,Panevėžio miestprojektas“, kad toks procesinis klausimas turėjo būti sprendžiamas teismo nutartimi, aplinkybė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas procesinį klausimą dėl Lietuvos valstybės, kaip ieškovės, pašalinimo iš bylos išsprendė savo rezoliucija, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bylos proceso neteisėtumo ar, juo labiau, apeliaciniame skunde nurodomų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai). Nepriklausomai nuo priimto procesinio sprendimo formos, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl neįtraukto asmens – Lietuvos valstybės – teisių ar pareigų. Aptariamo procesinio sprendimo forma (rezoliucija vietoje nutarties) taip pat nesukliudė atsakovei UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ nurodyti atitinkamus argumentus dėl jo savo apeliaciniame skunde, taigi teise į šio procesinio sprendimo peržiūra apeliacine tvarka ji pasinaudojo.   

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo          

57.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas).

58.                      Taigi, teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo tariamai pažeistos teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat nustatyti, kada senaties eiga prasidėjo ir ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Jeigu teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, toliau turi būti sprendžiamas klausimas, ar nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti.

59.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“, UAB ,,Aukštaitijos ranga“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti joms pareikštą ieškovo Kalėjimų departamento reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, sprendė, kad ieškovas praleido sutrumpintą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti, kita vertus, nustatė, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino. Vienintelė atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ savo apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismu, kad egzistuoja pagrindas praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kadangi kitos apeliacinius skundus pateikusios bylos šalys šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su ieškinio senaties termino eigos pradžia ir (ar) praleisto termino atnaujinimu, nekvestionuoja, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsniu, pasisako tik dėl atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino atnaujinimu.

60.                      Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

61.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai buvo atsižvelgta į ieškovo aktyvų elgesį, pastebėjus darbų trūkumus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, pastebėjęs darbų trūkumus, kreipėsi į visus statybos proceso dalyvius, informuodamas juos apie šiuos trūkumus, taip pat siekė ne tik išsiaiškinti trūkumų atsiradimo priežastis, bet ir surasti bendrą taikų trūkumų šalinimo sprendimą. Ieškovas 2018 m. gruodžio 14 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 20), praėjus 9 mėn. nuo pastatų pripažinimo tinkamais naudotis, kreipėsi į atsakovę UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ su prašymu, kuriame nurodė, jog eksploatuojant pastatus išryškėjo dušinių (6 vnt.) vėdinimo problemos, nėra pakankamai pašalinamas drėgnas patalpos oras ir susidaro garai, todėl ant sienų ir lubų atsirado pelėsis; nuteistųjų kamerose esantys WC ventiliatoriai sumontuoti uždarose šachtose, kur nėra tinkamos oro kaitos jų aušinimui, o patys ventiliatoriai parinkti tokie, kurie nėra pritaikyti nuolatiniam veikimui. Todėl nuolat veikiantys ventiliatoriai perkaista, ištirpsta jų termosaugikliai, iš 121 ventiliatorių 10 jau yra perdegę.   

62.                      Atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ 2019 m. vasario 25 d. atsakyme į ieškovo 2018 m. gruodžio 14 d. raštą (ieškinio priedas Nr. 21) nurodė, kad pagal projektą nuteistųjų kamerose esančių WC vėdinimo sistemos suprojektuotos su distanciniu valdymu ir savaitiniu laikmačiu, projekte numatyti kanaliniai ventiliatoriai, jų valdymas automatinis, tuo tarpu dėl dušinėse nustatytų trūkumų pažymėjo, kad turėtų būti perskaičiuojamas vėdinimų sistemų pajėgumas ir, esant poreikiui, įrengta papildoma vėdinimo sistema. Taip pat nurodė, kad būtina įsitikinti, kokios vėdinimo sistemos yra faktiškai sumontuotos, bei kad yra pasirengusi parengti papildomų sistemų projektą.

63.                      Taigi, kaip matyti, atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ atsakyme, kurį ji pateikė praėjus net 2 mėn. nuo ieškovo rašto gavimo, nėra nurodoma, kad atsakovė nesutinka su trūkumų faktu ar kad atsisakytų juos šalinti. Priešingai, atsakovė siekė bendradarbiauti ir ieškoti nustatytų trūkumų pašalinimo sprendinių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ne tik elgėsi kaip apdairus asmuo, bet ir pagrįstai tikėjosi, kad ginčą pavyks išspręsti taikiai, o tai lėmė ieškinio senaties termino praleidimą.

64.                      Tai, kad ieškovo lūkestis ginčą išspręsti taikiai buvo pagrįstas (bent kurį laiką), patvirtina ir tokia faktinė aplinkybė, kad atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ draudikas AAS ,,BTA Insurance Company“ 2020 m. sausio 10 d. atsakyme į ieškovo pretenziją (ieškinio priedas Nr. 24) nurodė sutinkantis, kad dalis trūkumų yra susiję su netinkamai atliktais projektavimo darbais bei pasiūlė ieškovui atlyginti 25 proc. kamerų tualetuose nepataisomai sudegusių ventiliatorių pakeitimo ir pelėsių angokraščiuose šalinimo bei lubų remonto dušo patalpose išlaidų. Akivaizdu, kad ieškovas aktyviai naudojosi jam suteiktomis teisėmis ir siekė ginčą išspręsti taikiai, ir ne pasyvus ar neapdairus jo elgesys, bet užsitęsusios šalių derybos dėl trūkumų bei jų ištaisymo lėmė įstatyme numatyto termino ieškiniui pareikšti praleidimą. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ir ieškovo specifinis statusas galėjo lemti tai, kad žalos nustatymas bei įvertinimas užtruko, tam ieškovas turėjo skelbti viešąjį pirkimą.

65.                      Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos bei poreikio jį atnaujinti gali būti atsižvelgta ir į tokią aplinkybę, kad ginčas susijęs su darbais, kurie buvo finansuojami viešosiomis lėšomis, o patys darbai atlikti Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, kaip teigiama, siekiant užtikrinti geresnių kriminalinės subkultūros apraiškų izoliavimo sąlygų sudarymą, tarptautinių žmogaus teisių standartų įgyvendinimą, vykdant laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad pareikšto ieškinio atmetimas tik dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo būtų pernelyg formalus ir neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio teismo įvardytas aplinkybes pripažino sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. 

Dėl statinio projektuotojos atsakomybės

66.                      CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.666 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento.

67.                      Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 82 ir 98 punktai; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 28 punktas).   

68.                      Ieškovas byloje įrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytais nuteistųjų kamerų tualetų patalpose ir bendruose dušuose įrengtų vėdinimo sistemų defektus bei sprendė, kad dėl jų atsiradimo visų pirma yra atsakinga projektuotoja, atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“. Nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ši atsakovė tvirtina, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi prieštaringomis specialistų išvadomis, neteisingai aiškino techninio darbo projekto sąlygas.

69.                      Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ginčo dėl to, jog ieškovą Kalėjimų departamentą ir atsakovę UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ siejo sutartiniai projektavimo teisiniai santykiai ir būtent sutarties pagrindu yra reiškiamas atsakovei reikalavimas, nėra. Todėl byloje spręstinas sąlygų atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti klausimas.

70.                      Iš byloje esančios 2015 m. sausio 9 d. techninio darbo projekto parengimo ir vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties specialiosios dalies (ieškinio priedas Nr. 12) 1.1 punkto matyti, kad atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ įsipareigojo parengti įstatymuose, kituose teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties ir kokybės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus rekonstruojamų pastatų (bendrabučių) ir modernių techninių apsaugos priemonių įrengimo šiuose statiniuose bei įstaigos apsaugos perimetre techninį darbo projektą, suderinti jį su kompetentingomis institucijomis bei statinių rekonstrukcijų darbų metu vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą ir perduoti šių paslaugų rezultatą ieškovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Ieškovas pagal specialiosios dalies 1.1 ir 4.1 punktus įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir atsiskaityti (sutarties kaina 69 737,60 Eur) už jas sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.

71.                      Sutarties specialiosios dalies 2.3.1 punkte taip pat nurodyta, kad paslaugų teikėja privalo parengti techninį darbo projektą pagal techninio darbo projekto rengimo paslaugų techninę specifikaciją, kuri yra šios sutarties neatskiriama dalis (sutarties 1 priedas). Techninėje specifikacijoje, be kita ko, nurodoma, kad planuojami darbai rekonstruojant pastatus yra vienviečių, dviviečių, triviečių ir keturviečių kamerų 431 nuteistiesiems įrengimas; sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, ventiliacijos įrengimas. Ventiliacijos įrengimo dalyje nurodyta, kad kamerose turi būti palaikomas normines gyvenamųjų patalpų sąlygas atitinkantis mikroklimatas; pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios vėdinimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus. Vadinasi, vienas iš pagrindinių reikalavimų ir ieškovo lūkesčių buvo tai, kad pastatuose įrengta vėdinimo sistema užtikrintų tinkamas mikroklimato sąlygas.

72.                      Faktą, kad pastatų mikroklimato sąlygos visgi neatitinka reikalavimų, patvirtina į bylą kartu su ieškovo 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu pateiktos nuotraukos, taip pat atsakovės draudiko AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ tyrimo medžiaga (ieškinio priedai Nr. 22, 24), iš kurių matyti, kad bendrose dušų patalpose kaupėsi pelėsis, trūkinėjo sienų tinkas, o kamerose įrengtose tualetų patalpose netinkamai veikė ventiliatoriai, dalis jų buvo sugedę, nebuvo įrengtas priėjimas prie jų. Pažymėtina, kad nė vienas proceso dalyvis tokių faktų ir neginčija, tačiau kiekviena atsakovė laikosi pozicijos, kad ji nėra atsakinga už šių trūkumų atsiradimą.   

73.                      Nesutikdama su teismo išvadomis dėl projektinių sprendinių, parinktų nuteistųjų kamerose esančioms tualetų vėdinimo sistemos įrengti, netinkamumo atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ tvirtina, kad techniniame darbo projekte (visų pastatų) 2.3 dalyje ,,Vėdinimo sistemų montavimas“ buvo nurodytas, t. y. suprojektuotas patekimas prie vėdinimo sistemų, todėl ji nėra atsakinga už šiuos trūkumus.

74.                      Atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ teigimu, techninio darbo projekto dalies ,,Šildymo, vėdinimo dalis (ŠV), procesų valdymo ir automatizacijos dalis (A)“ (ieškinio priedas Nr. 36) 2.1.1 punktas, kuriame nurodyta, kad įrenginio, skirto eksploatuoti patalpoje, korpusas gaminamas galvanizuoto lakštinio plieno su dvigubomis sienutėmis, kurios užpildomos ugniai atsparia šilumos izoliacija, kad įrenginys su varstomomis aptarnavimo durelėmis, kurios turi būti to paties storio ir konstrukcijos kaip ir visas įrenginys, kad padas patiekiamas kartu su įrenginiu, kad įrenginyje turi būti priėjimas prie ventiliatorių, oro užsklandų, filtrų, aušinimo bei šaldymo sekcijų, turėtų būti aiškinamas ir suprantamas būtent kaip priėjimo prie kanalinių ventiliatorių suprojektavimas.

75.                      Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad to paties 2.1.1 punkto a) – e) papunkčiuose nurodyta, kad įrenginys susideda iš sekcijų: standartinio filtro, oro šildytuvo, rotacinio rekuperatoriaus, ventiliatorių, uždaromųjų oro vožtuvų. Taigi, kitaip nei teigia atsakovė, šiuo atveju įrenginys pagal techninį darbo projektą suprantamas ir aiškinamas kaip visos vėdinimo sistemos pagrindinis įrenginys, o ne jo dalimi esantis kanalinis ventiliatorius. Juo labiau kad techniniame darbo projekte yra aiškiai nurodyta ir tokio ventiliatoriaus modelis – TD 160/100 N Silent. Aptartos techninio darbo projekto dalies ,,Šildymo, vėdinimo dalis (ŠV), procesų valdymo ir automatizacijos dalis (A)“ sąlygos suprantamos ir aiškinamos tik taip, kad aptarnavimo durelės buvo suprojektuotos pagrindiniam vėdinimo sistemos įrenginiui, bet ne kiekvienoje kameroje esančio kanalinio ventiliatoriaus aptarnavimui.

76.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad techninio darbo projekto 2.3 dalyje yra išskirti reikalavimai vėdinimo sistemos montavimui, be kita ko, nurodyta, jog montuojant vėdinimo sistemas turi būti numatyta galimybė prieiti remontuoti. Šalių ginčas, kad priėjimas prie pagrindinio įrenginio buvo suprojektuotas ir faktiškai įrengtas, byloje nekyla, tačiau duomenų, kad buvo suprojektuotas ir įrengtas patekimas ir prie kiekvienoje kameroje esančio kanalinio ventiliatoriaus TD 160/100 N Silent, byloje nėra. Priešingai, specialisto V. B. E. pateiktame statinio dalies ekspertinio tyrimo akte yra konstatuota, kad techninio darbo projekto dalyje ,,Šildymo, vėdinimo dalis (ŠV), procesų valdymo ir automatizacijos dalis (A)“ esančiose ventiliacijos sistemų pajungimo principinėse schemose nėra numatyta angų aptarnavimo sklendėms ar gaisrui atsparioms durelėms įrengti. Kitame bylos rašytiniame įrodyme – UAB ,,Ekspertika“ 2019 m. gegužės 3 d. statinio techninės būklės įvertinimo akte – konstatuoti iš esmės analogiški statinių vėdinimo sistemos projektavimo trūkumai. Šiame akte nurodyta, kad neaprašytas kanalų plotis, nenumatytos angos ar varstomi įtaisai ventiliatorių aptarnavimui kanale, neaprašytos altitudės. Todėl atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ventiliatorių aptarnavimo durelės buvo suprojektuotos.

77.                      Nesutikdama su teismo sprendimo išvadomis dėl netinkamai parinktų vėdinimo sistemos projektinių sprendinių bendrose dušų patalpose, atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto V. B. E. statinio dalies ekspertinio tyrimo aktu, kurio išvados šiuo klausimu prieštaringos. Atsakovės nuomone, vienu atveju šis specialistas nurodė, kad techniniame darbo projekte nėra numatytas oro pritekėjimas dušo patalpose, kitu atveju – kad jis numatytas iš koridoriaus grotelės sienos konstrukcijoje. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

78.                      Atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ neteisingai supranta ir interpretuoja eksperto V. B. E. tyrimo akto išvadas. Šiame akte nurodyta, kad techninio darbo projekto vėdinimo dalyje priverstinis mechaninis dušų patalpų 1-13 ir 2-13 oro šalinimas numatytas 160 mm skersmens ortakiais per oro šalinimo sistemas OŠ-1 ir OŠ-2, tuo tarpu priverstinis oro tiekimas nenumatytas. Ekspertas, betarpiškai apžiūrėjęs dušo patalpas, konstatavo, kad iš koridoriaus prie ties grindimis esančias 200 x 400 (h) mm dydžio nereguliuojamo tipo vėdinimo grotas patenkantis oras yra nedelsiant ištraukimas pro OŠ/OT-1 sistemos ortakį, patalpoje nesukuriant oro cirkuliacijos ir (ar) konvencijos (pertekėjimo) sąlygų. Be to, ekspertas pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu būdu oras bus tiekiamas į koridorių, kuris vėliau turėtų patekti į dušus.

79.                      Iš eksperto išvados spręstina, kad pagrindine dušų vėdinimo sistemos projektavimo klaida yra ne atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ akcentuojamas oro pritekėjimo nenumatymas, o tai, kad buvo pasirinktas netinkamas jo patekimo į patalpas būdas, t. y. ne priverstinis mechaninis. Faktinė dušo patalpų būklė, kai sienos yra padengtos pelėsiu, dalis sienų apdailos nuo drėgmės atšokusi, taip pat pagrindžia eksperto V. B. E. padarytų išvadų teisingumą. Kitų priežasčių, kurios būtų galėjusios lemti tokią patalpų būklę, bylos šalys nenurodė ir neįrodinėjo.

80.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aptartų aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ tinkamai savo sutartinės pareigos užtikrinti, kad jos parengtas techninis darbo projektas atitiktų įstatymuose, kituose teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose nustatytus sudėties ir kokybės reikalavimus, atitiktų su ieškovu pasirašytos sutarties sąlygas, neįvykdė. Parengti projekto sprendiniai, kaip matyti iš jų įgyvendinimo rezultatų, neužtikrino statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 7 punkto reikalavimo, kad pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus reikalavimo bei 32.10 punkto reikalavimo, kad vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius; įėjimas į jas turi būti iš bendro naudojimo patalpų (koridorių, laiptinių ir pan.). 

Dėl statinio techninio darbo projekto ekspertės atsakomybės    

81.                      Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ 2015 m. balandžio 7 d. su ieškovu Kalėjimų departamentu pasirašė pagrindinę sutartį, kurios neatskiriama dalimi yra jos priedas Nr. 1 (ieškinio priedas Nr. 11). Pagal šią sutartį ir jos priedą atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ įsipareigojo teikti statinio techninio projekto ekspertizės paslaugas, nurodytas sutarties priede Nr. 1, o ieškovas – priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas pagrindinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 1.1 punktas, priedo Nr. 1 1 punktas). Atsakovė įsipareigojo tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį, teikti paslaugas, atitinkančias sutartyje ir jos priede nustatytus reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, statybos techniniais reglamentais ir kitais teisės aktais (sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktai). Sutarties priede Nr. 1, jo pabaigoje, nurodyta, kad statinio techninio projekto bendroji ekspertizė turi būti atlikta vadovaujantis STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, reikalavimais. Be to, sutarties 4.1 punktu jos šalys sutarė, kad už įsipareigojimų, prisiimtų sutartimi, nevykdymą arba netinkamą vykdymą jos atsakys įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyje nustatytus ypatumus.

82.                      Ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ nei vienoje iš pateiktų visų keturių pastatų techninių darbo projektų ekspertizių jokių pastabų dėl anksčiau aptartų ir teismo ydingais pripažintų techninių darbo projektų sprendinių, susijusių su nuteistųjų kamerų tualetuose ir bendrojo naudojimo dušų ventiliavimo sistemomis, nepateikė, byloje nėra. Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ apeliaciniame skunde nurodė tokį pagrindinį savo nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentą, kad tiek sutarties sudarymo metu, tiek techninio darbo projekto ekspertizės aktų pateikimo metu, t. y. 2015 m. balandžio 28 d. – 2015 m. liepos 14 d., galiojusioje CK 6.696 straipsnio 3 dalyje bei specialiame teisės akte – Statybos įstatyme, techninio darbo projekto eksperto atsakomybė, skirtingai negu kitų statybos proceso dalyvių, nebuvo numatyta. Todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad ji negali atsakyti už garantinio termino metu atsiradusius statinio trūkumus.

83.                      Teisėjų kolegija sutinka su atsakove UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, kad jos atsakomybės pagrindas skiriasi nuo kitų statybos proceso dalyvių, t. y. ji nėra atsakinga pagal CK 6.696 straipsnį, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės civilinė atsakomybė apskritai nėra galima. Priešinga išvada būtų nesuderinama su pagrindiniais sutarčių teisės principais.

84.                      Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų nustatymo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

85.                      Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, o tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas sutarties šalis pažeidė – įstatymo ar pačios sutarties, šalių atsakomybė bet kuriuo atveju laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 32 punktas).     

86.                      Kaip buvo minėta, sutartimi atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ įsipareigojo sutartį vykdyti vadovaudamasi STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatomis, taigi ir įvertinti, kaip projekte įgyvendinti Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio reikalavimai, kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai (6.5 punktas). Sutarties vykdymo metu galiojusioje Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Šio Reglamento (ES) Nr. 305/2011 3 punkte nurodyta, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad viso jų būvio ciklo metu, juos statant, naudojant ir griaunant, nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, ypač dėl toliau išvardytų priežasčių, kurių viena – drėgmės statinių dalyse ar statinių vidaus paviršiuose.   

87.                      Pirmiau nustačius, kad pastato vėdinimo sistemos veikia netinkamai ir dėl netinkamai parinktų vėdinimo sistemos sprendinių, dėl kurių jokių pastabų techninio darbo projekto ekspertizę atlikusi atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ neturėjo, pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl atsakovės UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra pagrįsta, teisėta ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Aplinkybė, kad pats ieškovas vėliau (jau statybos proceso metu) atsisakė durelių įrengimo, nepaneigia to fakto, kad paslaugas ji suteikė netinkamai, t. y. techninio darbo projekto vertinimo stadijoje atitinkamų trūkumų neidentifikavo ir dėl projekto pastabų nepateikė.   

88.                      Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovių apeliacinių skundų argumentus, susijusius su eksperto V. B. E. kompetencija teikti atitinkamas išvadas bei UAB ,,Ekspertika“ galimu šališkumu. Atsakovių teiginiai grindžiami VĮ ,,Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu (el. b. 3 t., b. l. 102), kuriame pateikta šios įmonės nuomonė, kad V. B. E. nesuteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas projekto dalyje: šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo. Tačiau vien to nepakanka pagrįstai suabejoti V. B. E. kompetencija. Nebuvo kvestionuojama, kad šis asmuo turi specialių žinių, susijusių su statybos technine priežiūra. Pagal viešai prieinamus duomenis jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, o aplinkybė, kad jis nėra įrašytas į teismo ekspertų, kurie turi teisę teikti išvadas vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo klausimais, sąrašą nesudaro pagrindo abejoti jo išvadų teisingumu, kurias, be kita ko, pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai – nuotraukos, UAB ,,Ekspertika“ dalinės ekspertizės aktas.

89.                      Pažymėtina, kad nors atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ teigia, kad UAB ,,Ekspertika“ išvada yra šališka, tačiau tai patvirtinančių argumentų bei įrodymų nėra pateikusi. Tokie šios atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas negalėjo remtis ir UAB „Medstatyba“ parengtais projektinius dokumentus, įskaitant statybos skaičiuojamąją kainą, nes juos į bylą pateikė neturėdamas šių projektinių dokumentų savininkės UAB „Medstatyba“ sutikimo, pažeisdamas jos nuosavybės bei autorines teisės, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingi.   

Dėl statybos rangovės, techninės prižiūrėtojos ir užsakovės atsakomybės     

90.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek statybos darbų rangovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“, tiek statybos techninę priežiūrą atlikusi atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“, su kuriomis ieškovas buvo sudaręs rašytines sutartis, nors ir pažeidė statybos dalyvių pareigas, kiek tai susiję su nuteistųjų kamerose esančių tualetų ventiliavimo sistemos įrengimu, tačiau pati ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ir prisiėmė visą riziką, todėl šias sutarčių kontrahentes atleido nuo sutartinės atsakomybės. Rangovės ir techninės prižiūrėtojos veiksmų neteisėtumo, įrengiant bendrų dušų vėdinimo sistemą, teismas nenustatė, todėl šiuo pagrindu joms reiškiamą ieškinį atmetė.

91.                      Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nevertino ir nesiaiškino jos kaltės laipsnio dėl netinkamai atliktų nuteistųjų kamerose esančių tualetų patalpų vėdinimo sistemų įrengimo ir nenustatinėjo, kokia dalimi ji prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, t. y. iš esmės kelia neteisingo CK 6.259 straipsnio nuostatų aiškinimo bei taikymo klausimą. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesta jos reikalavimų dalis dėl žalos, susijusios su dušinių ventiliavimo sistemos įrengimu, ši teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektas ir teisėjų kolegija jos pagrįstumo bei teisėtumo nevertina (CPK 320 straipsnis), toliau pasisakydama tik dėl CK 6.259 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

92.                      Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Analogiška taisyklė įtvirtinta ir CK 6.259 straipsnio 1 dalyje, t. y. jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). 

93.                      Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

94.                      Taigi, CK 6.248 straipsnio 4 dalies norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata. Šiose normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-343-916/2020, 39–42 punktai).

95.                      Skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę. Tokiu atveju kaltė yra ne tiktai atsakomybės sąlyga, bet ir priemonė atsakomybės dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1459/2002; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012).

96.                      Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. birželio 12 d. vykusių pasitarimų protokolus (el. b. 2 t., b. l. 188–191), statybos rangovės ir techninę priežiūrą vykdžiusios G. Š. elektroninį susirašinėjimą (el. b. 2 t., b. l. 193), G. Š. paaiškinimus, duotus 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje (2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio graso įrašas nuo 00:11:01), padarė teisingą išvadą, kurios teisingumo, be kita ko, savo apeliaciniame skunde neginčija ir ieškovas, kad pastatų rekonstrukcijos metu tiek rangovė, tiek techninė prižiūrėtoja ne tik pastebėjo, jog techniniame projekte nėra numatytas ventiliatorių aptarnavimo durelių įrengimas, bet ir informavo visus statybos proceso dalyvius, siekė, kad būtų pakeistas techninis darbo projektas numatant dureles, tačiau ieškovas atsisakė imtis veiksmų projektui patikslinti. Tokios nenuginčytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovas, kuriam buvo išaiškintos ir suprantamos aptarnavimo durelių neįrengimo pasekmes (norint patikrinti ar išvalyti ventiliatorius teks ardyti pertvaras) pats pasirinko atitinkamą elgesio modelį, nepradėjęs ydingai parengto techninio darbų projekto taisymo ir (ar) pildymo darbų. Savo pasyvumu ir nenoru patirti papildomų išlaidų ieškovas neabejotinai prisidėjo prie dabar jo įrodinėjamų defektų atsiradimo, atitinkamai, ir dėl nuostolių, kurių kompensavimo kaštus siekia perkelti rangovėms.        

97.                      Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamo ginčo atveju būtent ieškovo veiksmai lėmė, kad statybos rangovė turėjo įgyvendinti ydingą techninį darbų projektą. Kitaip tariant, jei ieškovas būtų atsižvelgęs į rangovės bei techninės prižiūrėtojos pastabas, laiku (iki užbaigiant statybos rangos darbus) iniciavęs iš dalies ydingai parengto projekto trūkumų taisymą, ieškovo nuostoliai apskritai nebūtų atsiradę. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, jo kaltę teismas ne tik pagrįstai nustatė, bet ir teisingai įvertino kaltės laipsnį.

98.                      Dėl to kas paminėta teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, dėl netinkamo CK 6.259 straipsnio aiškinimo ir taikymo.    

Dėl žalos fakto ir jos dydžio

99.                      Visos apeliacinius skundus pateikusios bylos šalys nesutinka su teismo sprendime nustatytos žalos faktu ir (arba) dydžiu. Ieškovo Kalėjimų departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuostolių, susijusių su netinkamai įrengta tualetų patalpų vėdinimo sistema, dydį bei nepagrįstai jų dydį sumažino per pusę, atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ teigia, kad ieškovas, kuriam teko tokia pareiga, neįrodė nei žalos fakto, nei dydžio, todėl teismas nepagrįstai jo reikalavimą patenkino.

100.                      CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 38 punktas).  

101.                      Tačiau CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) dydžio nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta ir tokia taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato pats teismas. Kasacinis teismas šiuo aspektu pasisako, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Todėl tokie atsakovių apeliacinių skundų argumentai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo nustatinėti ieškovės nuostolių, kurių ji tiksliai negalėjo įrodyti, dydžio ir vien tuo pagrindu turėjo atmesti jos ieškinį, aiškiai stokoja pagrįstumo.     

102.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs su UAB ,,Ekspertika“ 2019 m. gegužės 3 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktu pateiktas lokalines sąmatas, kuriose nurodyta, kad nuteistųjų kamerų tualetų vėdinimo sistemos trūkumų šalinimo darbų su įranga kaina yra 77 516,29 Eur, taip pat eksperto V. B. E. nuomonę, užfiksuotą tyrimo akte, jog sąmatoje nurodytos netinkamos (per didelės) durelės, galimi pigesni ir paprastesni sprendiniai, nusprendė iš sąmatoje nurodytos kainos atimti 28 281,71 Eur durelių ir 1 191,28 Eur jų montavimo kainą. Be to, nesant byloje tikslių duomenų bei skaičiavimų apie ventiliatorių aptarnavimui reikalingų angų įrengimo ir sistemos pertvarkymo kaštus, pripažino pakankamu ir protingu atlygintinos žalos dydžiu 40 000 Eur sumą.

103.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad joms kyla pareiga atlyginti tik tą žalą, kuri yra tiesiogiai susijusi su jų neteisėtu veikimu, t. y. netinkamai atliktu nuteistųjų kamerų tualetų ventiliavimo sistemos projektinių sprendimų parinkimu ir netinkamu tokio priimto sprendimo ekspertiniu įvertinimu. Kadangi ieškovas šioje byloje neįrodinėjo, kad ventiliatoriai sugedo dėl netinkamai parinkto projektinio sprendinio, t. y. neįrengtų jų aptarnavimo angų, atsakovės neturi pareigos atlyginti jų pakeitimo kaštų. Pažymėtina, kad pradinėje pretenzijoje ieškovas projektuotojai nurodė, kad angų neįrengimas ir netinkamų ventiliatorių pajungimas galėjo lemti tai, kad dėl susidariusios didelės temperatūros ir nepagrįstai ilgo ventiliatorių veikimo jie galėjo perdegti, tačiau ieškinyje tokiais argumentais nesirėmė ir būtent tokių faktinių aplinkybių neįrodinėjo, taigi jos nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos, kurių dydis pagal sąmatą yra 3 595,41 Eur (naujų ventiliatorių 3 125,03 Eur kaina + senų demontavimo 470,38 Eur kaina), nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovių (projektuotojos ir projekto ekspertės) neteisėtais veiksmais.

104.                      Analogiška išvada darytina ir dėl 28 281,71 Eur išlaidų, susijusių su metalinių durelių įsigijimu ir montavimu. Tokių durelių, kaip nustatyta nagrinėjant bylą, dėl didelių jų įrengimo kaštų nepageidavo pats užsakovas (ieškovas) ir tokių darbų nepamokėjo. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovių jų įrengimo kaštus kaip nuostolius yra aiškiai neteisingas ir nepagristas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria atsakovės UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ pozicijai, kad rangos objekto pagerinimas neatitiktų nuostolių atlyginimo instituto sampratos.

105.                      Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo, kas sudaro priteistinos 40 000 Eur žalos dydį. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo nustatytas nuostolių dydis, juo labiau nepateikus jokių kitų jį paneigiančių leistinų įrodymų, yra pakankama ieškovo patirtų nuostolių kompensacija. Kaip matyti, iš lokalinėje sąmatoje nurodytos bendros 77 516,29 Eur sumos atėmus 3 595,41 Eur išlaidas naujų ventiliatorių įrengimui bei 28 281,71 Eur išlaidas metalinių durelių įsigijimui ir įrengimui, lieka 45 639,17 Eur suma. Nustačius, kad sąmatoje nurodyta dalis darbų nėra susijusi su įrodinėjama žala, atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusę kitų darbų yra susiję su naujų ventiliatorių demontavimu ir montavimu, kiek daugiau nei per pusę mažintinos ir joje nurodytos 10 110,82 Eur kitos išlaidos, t. y. iki 5 639,17 Eur. Taigi, faktiškai iš sąmatoje nurodytų sumų atėmus su trūkumais nesusijusias išlaidas yra gaunama teismo nurodyta 40 000 Eur suma.

106.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensuotinos žalos dydis – 40 000 Eur, kuris yra per pusę mažesnis nei nurodyta lokalinėje sąmatoje, laikytinas teisingu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisiškai tinkamai įvertino ir paties ieškovo elgesį, šiam statybų proceso metu atsisakius rangovės ir techninės prižiūrėtojos siūlymo keisti projektą, papildomai įrengiant ventiliatorių aptarnavimo angas, pagrįstai pripažinęs, kad tuo jis prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovui tenka atsakomybė dėl pusės šių nuostolių, o likusi 20 000 Eur dalis priteistina iš atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos jų po 10 000 Eur.

107.                      Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovių apeliacinių skundų argumentus dėl nuostolių, susijusių su pagal ydingą projektą netinkamos ventiliavimo sistemos įrengimu dušų patalpose, dydžio netinkamo nustatymo. Atsakovių teigimu, teismas, nustatydamas šių nuostolių dydį, nepagrįstai vadovavosi ieškovo į bylą pateiktu UAB ,,Medstatyba“ parengtu žiniaraščiu bei lokaline sąmata (ieškinio priedai Nr. 39–40), kadangi jose nurodyti ir darbai, nesusiję su nustatytais trūkumais, o pati sąmata buvo sudaryta siekiant pagerinti pastato būklę, bet ne ištaisyti defektus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs nurodytų rašytinių įrodymų turinį, taip pat nustatė, kad tik dalis jose nurodytų atliktinų darbų yra susiję su nustatytais vėdinimo sistemos trūkumais. Teismas padarė išvadą, kad tik 40 000 Eur vertės darbai (iš sąmatoje įvardytos 77 072,18 Eur sumos) susiję su nustatytais trūkumais.  

108.                      Pažymėtina, kad aptarta sąmata parengta siekiant atlikti dušo patalpų ir jų vėdinimo sistemos paprastąjį remontą, kaip minėta, byloje esant įrodytoms aplinkybėms, kad dėl netinkamos dušų ventiliacijos jose kaupėsi drėgmė, pradėjo pelyti sienos, irti jų apdaila. Taigi, toks remontas objektyviai buvo būtinas, siekiant užtikrinti tinkamas higienos normas, kalinimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti minėtais rašytiniais įrodymais ar pagrįstai suabejoti jų įrodomąja reikšme, iš kiekvienos atsakovės pagrįstai priteisęs po 20 000 Eur žalos, susijusios su netinkamu dušo patalpų projektavimu ir projekto ekspertizės atlikimu, atlyginimą.

109.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o aptarti ir kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai kitokios išvados nelemia.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme    

110.                      Apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, juos rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintos atsakovių išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

111.                      Prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė tik atsakovės UAB ,,Aukštaitijos ranga“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“. Atsakovė UAB ,,Aukštaitijos ranga“ nurodė patyrusi 500 Eur išlaidas už 2021 m. gruodžio mėn. parengtą atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ – 2 994,57 Eur išlaidas už 2021 m. sausio mėn. parengtą atsiliepimą į visų apeliantų apeliacinius skundus, kuriuos ji prašė atmesti kaip nepagrįstus.

112.                      Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punktą maksimali priteistina suma už 2021 m. gruodžio mėn. suteiktas teisines paslaugas yra 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3), už 2022 m. sausio mėn. – 2 183,09 Eur (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3).  

113.                      Kadangi atsakovės UAB ,,Aukštaitijos ranga“ prašomos priteisti išlaidos yra kelis kartus mažesnės už galimą maksimalų dydį jos jai atlygintinos visiškai, priteisiant iš ieškovo Kalėjimų departamento ir prie jo apeliacinio skundo prisidėjusio trečiojo asmens Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos po 250 Eur (500 Eur / 2) šių išlaidų. Kitos atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl jai atlygintinos šio dydžio neviršijančios 2 183,09 Eur išlaidos. Atsakovė pateiktame atsiliepime į visų apeliantų, t. y. tiek ieškovo, tiek ir atsakovių apeliacinius skundus prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš jų visų.

114.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad nors visų atsakovių procesinė padėtis yra vienoda, tačiau jų procesinė pozicija dėl ginčo dalyko ir bylos baigties nesutapo. Todėl kitoms apeliantėms (atsakovėms UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“) taip pat kyla pareiga kompensuoti dalį bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ už atsiliepimą, be kita ko, ir į jų apeliacinius skundus parengimą, kuriame ji prašė atmesti šiuos apeliacinius skundus. Taigi, atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ iš visų apeliantų, t. y. ieškovo, trečiojo asmens Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsakovių UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, jos turėtos 2 183,09 Eur išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos apeliantės po 545,77 Eur (2 183,09 Eur / 4).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aukštaitijos ranga“ (juridinio asmens kodas 301512533) iš ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 288697120) ir trečiojo asmens Pravieniškių pataiso namų-atvirosios kolonijos (juridinio asmens kodas 302560890) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.   

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) iš ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 288697120), trečiojo asmens Pravieniškių pataiso namų-atvirosios kolonijos (juridinio asmens kodas 302560890), atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio miestprojektas“ (juridinio asmens kodas 147693352), uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ (juridinio asmens kodas 124850887) po 545,77 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 77 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                Dalia Kačinskienė

                                                Neringa Švedienė