Civilinė byla Nr. e2A-340-330/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01671-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.4.4; 2.11; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės V24 bei prie jų prisidėjusios atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16-656/2018 pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Egvilta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Altarė“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Matikada“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, E. V., A. Č., Latvijos Respublikos bendrovė SIA ,,UniCredit Leasing“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė V24.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); panaikinti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto; pripažinti niekine ir negaliojančia BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytą 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytą 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas pastatas – komercinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra atsakovės BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorė, turinti 1 984 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Atsakovės BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ įgaliotas asmuo ir atsakovė UAB „Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. sudarė be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis BUAB „Egvilta“ pardavė UAB „Altarė“ pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą bei pastatą – komercinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Šie pardavimo sandorio dalyku buvę nekilnojamieji daiktai buvo suformuoti pagal 2013 m. birželio 11 d. atliktus kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pasak ieškovės, jokių statinių žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), realiai nėra, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini) tik išbetonuoti keli stulpai, žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra armatūros. Tokie objektai tiek pagal savo savybes, tiek pagal nekilnojamojo turto objektų formavimą reglamentuojančius teisės aktus negalėjo būti formuojami kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, nes neįmanoma nustatyti statinių būtinųjų parametrų ir duomenų (bendro ploto, užstatyto ploto, pastato aukščio, tūrio), todėl UAB „Matikada“ 2013 m. birželio 17 d. parengtos ginčo statinių kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinos kaip neteisėtos. Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, kad ginčo statiniai niekada neegzistavo ir net negalėjo egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai, nes nuo pat statybų pradžios jie buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo – dalimi, o statybos leidime buvo numatyta vieno daugiabučio gyvenamojo namo statyba adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neteisėtai atsakovės UAB „Matikada“ 2013 m. birželio 17 d. parengtų kadastrinių bylų pagrindu 2013 m. birželio 20 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, kad statiniai statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, tokiu būdu pažeisdama šios pažymos išdavimo metu galiojusį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtintą Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Taip pat ieškovė nurodė, kad ginčo turto perleidimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jų dalyką turi sudaryti nekilnojamasis daiktas, kuris būtų suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir realiai egzistuotų. Jei nekilnojamasis daiktas suformuotas pažeidžiant įstatymus, reiškia, jog nėra sandorio objekto ir kaip to pasekmė – sandorio dalyko, taigi sandoris yra niekinis ir turi būti panaikintas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Taipogi ieškovė tvirtino, kad šie ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jais faktiškai buvo perleista teisė naudotis valstybine žeme, kuri pagal įstatymą negali būti perleidžiama tokiu būdu.

3.       Atsakovė BUAB „Egvilta“ su ieškiniu nesutiko, nurodžiusi, kad ieškovė ginčija sandorius, kurie buvo sudaryti vadovaujantis atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimais, priimtais dalyvaujant pradiniam kreditoriui AS „UniCredit Bank“, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė. Šie kreditorių nutarimai nei pradinio kreditoriaus, nei ieškovės nebuvo ginčijami, todėl yra galiojantys ir privalomi. Pažymėjo, kad sandoriai ginčijami tik formaliais pagrindais ir siekiant vilkinti įmonės bankroto procesą. Pasak šios atsakovės, pagrindiniu statinio požymiu laikytini ne matmenys ar konstrukcijų sudėtingumas, o tvirta jo sąsaja su žeme (pamatai), dalies sumontuotų gelžbetoninių gręžtinių pamatų negalima išmontuoti nesumažinus jų vertės. Ginčo daiktai yra sukurti vykdant statybos darbus, kuriant šiuos daiktus buvo vartojami statybos produktai, kurie yra tvirtai sujungti su žeme, todėl gręžtinių monolitinių pamatų dalys yra statinio dalys ir gali būti nekilnojamojo daikto kadastro objektais. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog panaikinus sandorius ir pritaikius restituciją, sujungtas į vieną kompleksą turtas bus parduotas brangiau, o 2013 m. balandžio 13 d. UAB „EV Soliution“ išvadoje nurodyta priešingai – turtą buvo naudinga padalinti ir jį pardavinėti atskirais daiktiniais vienetais.

4.       Atsakovė UAB „Altarė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. spalio 3 d. su BUAB „Egvilta“ sudarytomis be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimis jai už 144 810 Eur kainą buvo perleistas pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o už 86 886 Eur kainą pastatas – komercinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad teismui pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti „betoniniai stulpai“ būtent ir sudaro Statybos techniniame projekte numatytus ir įrengtus pastatų pamatus, kurie yra neatsiejamai susiję su žeme (yra įrengti iki 15 metrų gylio) ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus vertės. Aplinkybė, jog kadastro tvarkytojas įrašė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į registrą, patvirtina duomenų teisingumą bei tai, kad pastatai galėjo būti formuojami ir registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Atsakovės teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės, jog Statybos techninio projekto plane nubraižyti trys atskiri pastatai (korpusai) su nuoroda „Projektuojami pastatai“; jog aukštų planai parengti atskirai kiekvienam korpusui; jog kiekvienas iš šių atskirų korpusų – pastatų yra suprojektuotas su savo laikančiosiomis konstrukcijomis, inžinerinėmis komunikacijomis, elektros skydinėmis, šilumos mazgais ir kt.; jog į kiekvieną iš pastatų suprojektuotas atskiras patekimas; jog jie tarpusavyje neturi tiesioginio ryšio, leidžia spręsti apie teisinio pagrindo formuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus buvimą. Atsakovė nurodė, jog iki ieškinio padavimo teismui dienos nei vienas BUAB „Egvilta“ kreditorius neginčijo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų dėl turto padalijimo.

5.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagrindiniu statinio požymiu laikytini ne jo matmenys ar konstrukcijų sudėtingumas (paprastumas), o tvirta sąsaja su žeme (pamatai). Pažymėjo, kad šiuo atveju yra sumontuota dalis gelžbetoninių gręžtinių pamatų, kad esančių statinio konstrukcijų nėra galimybės išmontuoti nesumažinus jų vertės. Gręžtinių monolitinių pamatų dalys yra statinio, numatyto statybos leidime, dalys ir, priešingai nei teigia ieškovė, gali būti nekilnojamojo kadastro objektais. Atsakovės teigimu, teisės aktai nenumato jos pareigos tikrinti atliktų kadastrinių matavimų tinkamumą. Pažymėjo, jog sklype buvo siekiama suprojektuoti daugiabučius gyvenamuosius namus su komercinėmis patalpomis, suprojektuoti devynių aukštų pastatai su antstatais, su dviem atskirais korpusais, po tris laiptines kiekviename iš jų, jie išdėstyti vienas nuo kito komfortišku atstumu. Taigi buvo siekiama suprojektuoti ir pastatyti daugiabučių pastatų kompleksą, kuris nors ir susietas praėjimais, bet iš esmės turėjo būti atskirų daugiabučių pastatų junginys. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 m. birželio 20 d. pažyma  Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (toliau – Pažyma) neturi įtakos atskiro pastato formavimo procedūrai. Atsakovė nurodė, jog yra praleistas senaties terminas ginčyti jos išduotą 2013 m. birželio 20 d. Pažymą. UAB ,,Matikada“ atliko nekilnojamųjų daiktų matavimus ir parengė kadastrinių matavimų bylas, užpildydama reikiamos formos lenteles, pateikdama brėžinius ir fotonuotraukas. VĮ Registrų centras kadastrinių matavimų bylų ir Pažymos pagrindu atliko teisinę registraciją, o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Pasak atsakovės, ginčijamose pirkimo -pardavimo sutartyse nurodyti nekilnojamojo daikto duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai, atlikti kadastriniai matavimai. Tai patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektas buvo apibrėžtas individualiais požymiais, todėl galėjo būti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties dalyku.

6.       Atsakovė UAB „Matikada“ su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad nuvykus atlikti kadastro darbų, buvo rasti atitinkantys pateiktą projektą ir polių planą iš statybos produktų (betono ir armatūros) atlikti statybos darbai (polių gręžimas, betonavimas, armavimas, kolonų ir sienų armavimas, betonavimas), pastatytos laikančiosios konstrukcijos – gręžtiniai pamatai su rostverkais, sienos, kolonos. Komercinio korpuso požeminėje dalyje buvo pastatytos jį laikančios sienos ir kolonos, gyvenamojo korpuso požeminėje dalyje įrengti gręžtiniai pamatai, rostverkai, ties būsimomis pirmo aukšto sienomis taip pat įrengtos kolonos, laikančios sienos. Pasak atsakovės, faktinės aplinkybės, jog kiekvienas iš atskirų korpusų – pastatų yra suprojektuotas su savo laikančiomis konstrukcijomis, inžinerinėmis komunikacijomis, elektros skydinėmis, šilumos mazgais, į kiekvieną iš jų suprojektuotas atskiras patekimas, leido formuoti atskirus nekilnojamus daiktus – pastatus. Paaiškino, kad ginčo pamatai yra iškilę, tvirtai susiję su žeme. Nustatyti duomenys leido apskaičiuoti pastatų tūrį, sudaryti kadastrinių matavimų bylas. Parengti kadastriniai duomenys įtraukti į nekilnojamojo turto duomenų bazę ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

7.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo nekilnojamieji daiktai įregistruoti 2013 m. birželio 25 d. Registravimo pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir 2013 m. birželio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. BUAB „Egvilta“ nuosavybės teisės į minėtus pastatus buvo įregistruotos 2013 m. birželio 26 d., o 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu buvo įregistruotos UAB „Altarė“ nuosavybės teisės.

8.       Trečiasis asmuo E. V. prašė ieškinį atmesti, nurodęs, kad vadovaujantis Statybos techniniu projektu, ieškinyje nurodyti „armatūra ir betoniniai stulpai“ būtent ir sudaro ginčo statinių pamatus, tačiau priešingai nei teigia ieškovė, yra atliktas vienas iš esminių statinio statybos darbų etapų – įrengimas pamatų, kurie gali būti registruojami kaip atskiras turto vienetas. Objektai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo įkeisti, todėl nebuvo ir negalėjo būti jokia apimtimi pažeisti hipotekos kreditoriaus turtiniai interesai.

9.       Trečiasis asmuo Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, prašė ieškinį patenkinti, nurodžiusi, kad nuo pat pradžių buvo planuojamas ir vykdomas vieningas nekilnojamojo turto projektas – daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis visame 0,8970 ha žemės sklype. Paaiškino, jog nors pagal projektinę dokumentaciją ir buvo numatyti atskiri pastato korpusai, tačiau visus juos jungia bendras žemės sklypas, po visu pastatų kompleksu suprojektuota bendra automobilių parkavimo aikštelė, bendras įvažiavimas. Nurodė, jog BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus įgyvendintu būdu padalinus projektą, atskirų projekto dalių vertė ne padidėjo, bet sumažėjo. Taip pat trečiasis asmuo akcentavo, jog projektą padalinus, tai yra įregistravus atskirus daiktus su atskirais unikaliais numeriais, hipoteka bei įkeitimas išliko ir naujai inventorizuotoms projekto dalims.

10.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis matininko parengtu planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančiam savarankiškam statiniui eksploatuoti. 

11.       Trečiasis asmuo A. Č. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad apžiūrėjusi statinius bei įvertinusi turimus dokumentus (Projektą, polių planą, kadastrinių matavimų bylą, sudarytą 2008 m. birželio 5 d.), ji nustatė, jog suprojektuoto komercinio pastato požeminėje dalyje buvo pastatytos jį laikysiančios sienos ir kolonos, suprojektuoto gyvenamojo namo požeminėje dalyje buvo įrengti gręžtiniai pamatai ir rostverkai, o nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo Trinapolio g. 3, Vilniuje, buvo pastatytas visas monolitinis karkasas. Gręžtiniai poliniai pamatai su rostverkais bei monolitinės kolonos nėra atsitiktiniai daiktai žemės sklype, kuriuos galima būtų lengvai perkelti į kitą vietą ir kitoje vietoje panaudoti pagal numatytą paskirtį – būti laikančiosiomis pastatų konstrukcijomis. Atliekant kadastrinius matavimus pakako duomenų tam, jog būtų suformuotos atskirų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylos. Kadastriniai duomenys, nurodyti šių daiktų kadastrinių matavimų bylose, buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, prieš tai atlikus patikrinimą.

12.       Trečiasis asmuo UAB V24 iš esmės pritarė ieškovės ieškinio argumentams. 

13.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės INTI KINNISVARA OU ieškinį atmetė. Įvertinęs tai, kad atsakovė BUAB „Egvilta“ prašė taikyti ieškinio senatį ir kad ginčijami sandoriai sudaryti 2013 m. spalio 23 d., o ieškovė į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 24 d., teismas konstatavo, kad ieškovė praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą Pauliana ieškiniui pareikšti. Pažymėjo, kad kreditoriaus pasikeitimas dėl reikalavimo teisės perleidimo neturi įtakos nei ieškinio senaties terminui, nei jo skaičiavimo tvarkai.

14.       Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius duomenis, nusprendė, kad buvo sąlygos atlikti ginčo objektų kadastrinius matavimus, nes buvo galima nustatyti kadastriniams matavimams atlikti būtinus duomenis (plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę). Teismas akcentavo, jog ieškovės nurodomi objektai sudaro Statybos techniniame projekte apibūdintų statinių pamatus, todėl sprendė, jog nurodyti objektai pagrįstai pripažinti nekilnojamuoju turtu. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti kadastrinių matavimų bylas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovės argumentus, jog turto padalijimas į tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus neatitiko kreditorių, įskaitant ir hipotekos kreditoriaus, interesų, o ieškovei, vėliau įtrauktai į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą su perimtu reikalavimu, yra privalomi pradinių kreditorių atlikti veiksmai. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais (kaip sudarytus dėl neegzistuojančio dalyko), pažymėjo, kad ginčo sutartyse daiktai yra apibrėžti ir  individualizuoti, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas, atmesdamas reikalavimą ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pažymėjo, kad kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo individualizuoti pirkimo - pardavimo sutartyse nurodyti daiktai, atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis matininko parengtu planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, būtinos statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įvertinęs tai, kad atsakovė UAB „Altarė“ pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įgijo ginčo objektus, teismas konstatavo, jog valstybės įgaliota institucija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą išnuomoti ne aukciono būdu valstybinę žemę, užstatytą atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Teismas, atmesdamas reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Pažymą, akcentavo šios institucijos specialisto patvirtinimą, kad statytojas UAB ,,Egvilta“ stato statinius, esančius (duomenys neskelbtini), be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 14 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą (statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)), o statinio kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. birželio 11 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių esminius nukrypimus nuo statybos projekto.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU bei prie jos prisidėjusio trečiojo asmens SIA ,,UniCredit Leasing“ apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 16 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės dėl to, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą ginčo sklype esančios konstrukcijos vertintinos kaip statinių pamatai, kad jiems esant galima nustatyti būtinuosius statinių parametrus ir užregistruoti šiuos statinius nekilnojamojo turto registre. Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu dėl šioje byloje analizuotų kadastrinių matavimų eigoje padarytų pažeidimų buvo panaikintas tuos ginčo matavimus atlikusios ir pas atsakovę UAB ,,Matikada“ dirbusios matininkės A. Č. kvalifikacijos pažymėjimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad  būtų galima spręsti, jog matavimai  faktiškai negalėjo būti atlikti, o matininkės veikla prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Įvertinusi papildomai paaiškėjusias aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, jog būtina pašalinti abejones dėl byloje esančių prieštaringų įrodymų, susijusių su  atliktų kadastrinių matavimų teisėtumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo tikslu šalims turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ekspertizės atlikimo galimybe.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

18.       Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė yra jau buvusi atsakovės BUAB ,,Egvilta“ hipotekos kreditorė, jog atsakovės turto realizavimo procese ieškovei perėmus pastatą (duomenys neskelbtini), bei įgijus nuosavybės teisę į jį, teismo patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka (įkeitimu), buvo patenkintas visa apimtimi, o ieškovė išbraukta iš BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašo, sprendė, kad ieškovė šiuo metu nebeturi teisinio materialinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovės teisių.

19.       Spręsdamas klausimą dėl galimybės atlikti ginčo objektų kadastrinius matavimus, teismas laikėsi nuostatos, jog nėra pagrindo remtis teismo eksperto S. M. 2017 m. gruodžio 21 d. teismo ekspertizės akto išvada, pagal kurią žemės sklypo dalyse, pažymėtose „B“ ir „C“, esančių konstrukcijų parametrų nepakanka teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atskirai formuojamų pastatų kadastrinius matavimus ir nustatyti pastatų kadastro duomenis, būtinus formuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus (pastatus). Teismas pažymėjo, kad ekspertas neturi matininko kvalifikacijos, be to, jo atlikta ekspertizė neatitinka proceso įstatymo reikalavimo aprašyti tyrimus, kurių pagrindu daromos eksperto išvada, todėl  pripažino ekspertizės išvadą nemotyvuota.

20.       Teismas patikimu įrodymu pripažino specialių žinių turinčio D. K. parengtą vertinimo aktą. Pažymėjo, jog nurodytam asmeniui suteiktas statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnis, jis  įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Pažymėjo, kad šį vertinimą kartu atliko ir matininkės kvalifikaciją turinti A. U.. Teismas pažymėjo, kad šiame vertinimo akte nurodyta, jog kadastrinius matavimus galima atlikti ir nebaigtiems statiniams, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.

21.       Vertinimo akte specialistai padarė išvadą, kad esamų įrengtų pamatų vieta pagal projektą atitinka būsimų pastatų išorinį kontūrą, todėl šie pamatai traktuojami kaip pastatų kontūras. Specialistai, apžvelgę norminius aktus, nenustatė prieštaravimų ar neatitikimų dėl atliktų kadastrinių matavimų, todėl padarė išvadą, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, pažymėtose „B“ ir „C“, esančių statybinių konstrukcijų parametrų pakako teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atskirai formuojamų pastatų kadastrinius matavimus ir nustatyti pastatų kadastro duomenis, būtinus formuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus (pastatus).

22.       Teismas pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2 p., nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo įrengti visi pamatai, tačiau buvo fiksuojama tik ta nebaigtų statyti komercinio pastato ir daugiabučio namo pamatų dalis, kuri buvo iškilusi virš žemės paviršiaus. Nagrinėjant statybos projektą ir remiantis BUAB „Egvilta“ pateikta kita informacija bei apžiūrint žemės sklype atliktus statybos darbus, buvo nustatyta, kad būsimų rūsio kolonų vietose yra įrengti poliniai pamatai. Požeminė pamatų dalis kadastro duomenų byloje nefiksuojama, todėl buvo galima pamatuoti, nubraižyti ir aprašyti tik ant žemės paviršiaus matomą komercinio pastato ir daugiabučio namo pamatų dalį. Teismas sprendė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir atitiko faktinę vertinamų objektų būklę bei parametrus.

23.       Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog pagal projektą buvo statomi pamatai, kurie, kaip konstrukcija, niekada nesudarys uždaro kontūro. Tai tarpusavyje ryšio neturintys, atskirai vienas nuo kito įrengiami poliai, ant kurių vėliau įrengiami rostverkai, nesusijungiantys tarpusavyje. Teismo vertinimu, iš statybos projekto yra aišku, kurios iš šių konstrukcijų yra ginčo pastatų laikančiosios konstrukcijos – pamatai, kolonos. Pažymėjo, kad matininkė matavo dalį pamatų ir tai atsispindi bylose (6A formose), kur apskaičiuojant pastatų baigtumus iš pamatų lyginamųjų svorių yra atimtas nepastatytos dalies lyginamasis svoris. Atskirai stovinčių konstrukcijų sujungimas linijomis į kontūrą – tai grafinė darbo dalis, kai nubrėžiamas poligonas, pavaizduojant konstrukcijomis užimamo žemės sklypo plotą. Tokiu būdu grafiškai linijomis apjungiamos, pavyzdžiui, stoginių kolonos, laikančios stogą, parodant horizontalaus pjūvio projekciją tarp jų ir apibrėžiant skaičiuojamą užimamą žemės sklypo plotą. Sprendime nurodyta, kad teisės aktuose nėra reikalavimo atlikti kadastrinius matavimus tik esant sąlygai, jog statomos statinių konstrukcijos turi sudaryti uždarą kontūrą. Teismas laikėsi pozicijos, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatos, apibrėžiančios, kokių geometrinių parametrų pakanka statomo statinio kadastriniams matavimams atlikti, yra vertinamojo pobūdžio.

24.       Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinti konkretūs pagrindai, kuomet kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Be to, teisinis reguliavimas patvirtina, jog šių duomenų įrašymas nėra formalus veiksmas ir reikalauja atlikti konkrečią patikrą. Nagrinėjamu atveju kadastro tvarkytojo sprendimas patvirtina, jog ginčijamos komercinio pastato ir daugiabučio namo kadastrinių matavimų bylos atitiko teisės aktų reikalavimus.

25.       Teismas pažymėjo, kad statybinių konstrukcijų vertinimas suteikiant joms nekilnojamojo daikto statusą yra ne tik inžinerinių sprendinių bei geometrinių statinių parametrų nustatymas, bet ir teisinio vertinimo klausimas. Teismo vertinimu, byloje yra nustatyta aplinkybė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, pažymėtose „B“ ir „C“, esančios statybinės konstrukcijos yra laikytinos pastato pamatais, kurie buvo įrengti pagal vieną suderintą techninį projektą. Teismas sprendė, kad esančios konstrukcijos atitinka sąvoką įstatyme, jog nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra su žemės sklypu susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

26.       Dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto teismas pažymėjo, jog pagal įstatymą skundas dėl tokio administracinio akto turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą įstojo 2015 m. gegužės 22 d., teismas sprendė, jog ji nuo šios datos turėjo galimybę susipažinti su ginčui reikšmingais duomenimis. Teismo vertinimu, ieškovei taip pat kilo pareiga domėtis įgytomis teisėmis nuo reikalavimo teisės jai perleidimo (2015 m. balandžio 20 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovė, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, galėjo kreiptis į teismą dėl Pažymos panaikinimo anksčiau, kai nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas praleidus įstatyme numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.

27.       Teismas sutiko su atsakovių argumentu, jog teisės aktuose nėra numatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareiga patikrinti kadastrinių matavimų bylos formavimo teisėtumą, kadastrinių matavimų tinkamumą. Pažymos išdavimas yra sąlygojamas pateiktų dokumentų, kuriuos patikrinus ir nenustačius esminių nukrypimų nuo statinio projekto, Pažyma ir buvo išduota. Teisės aktuose yra įtvirtinti konkretūs pagrindai, kuriems esant Pažyma galėjo būti neišduota. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad nagrinėjamu atveju tokie pagrindai egzistavo, todėl Pažyma išduota teisėtai.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

28.       Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU ir trečiasis asmuo UAB V24 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

28.1.       Aiškindamas, kad patenkinus ieškovės hipoteka užtikrintą reikalavimą, hipoteka pasibaigė, teismas nevertino aplinkybių apie šiuo metu tebevykstančius ginčus, apie kuriuos ieškovė ne kartą nurodė. Nežinant baigties bylų, kuriose ginčijamas turto įgijimo ir tuo pačiu hipotekos  pasibaigimo pagrindas, neteisinga vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė yra praradusi suinteresuotumą šioje byloje. Šiuo metu ieškovė tebėra BUAB „Egvilta“ kreditorė, nes jos nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 102 606,51 Eur. Kitose civilinėse bylose ieškovei, kaip BUAB „Egvilta“ kreditorei, yra pareikšti reikalavimai. Šioje byloje dalyvaujantis E. V. prašo ne tik priteisti lėšas, nors ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi už perimtą pastatą, bet ir apskritai panaikinti šio pastato perdavimą ieškovei ir grąžinti jį BUAB „Egvilta“. Net ir perleidus pastatą, jo pardavėjai, t. y. ieškovei išliko pareigos pastato pirkėjos atžvilgiu.

28.2.       Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto S. M. atliktos ekspertizės išvadomis. Ekspertais yra paskiriami tik reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Teismo teiginiai dėl netinkamos teismo eksperto kvalifikacijos nelaikytini tinkamu motyvu paneigti teismo ekspertizės išvadų pagrįstumą. Skirdamas ekspertizę teismas nurodė, kad ekspertui matininko kvalifikacija nėra būtina. Teismo teiginiai, kad ekspertas nevertino faktinių konstrukcijų parametrų, nepaneigia ekspertizės išvadų pagrįstumo, nes ekspertas atsakė į jam pavestą klausimą, objekto apžiūros metu faktiškai įvertinęs konstrukcijų būklę. Ekspertizės akte pateikiamos teisės normos pagrindžia išvadų pagrįstumą, kadangi būtini statinių parametrai yra reglamentuojami teisės aktuose, o ekspertas tokių parametrų apžiūros metu nenustatė. Abejonės dėl išvadų galėjo būti pašalintos skiriant papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

28.3.       Teismas nepagrįstai patikimu įrodymu pripažino vertinimo aktą, kurį parengė specialių žinių turintys asmenys – ekspertas D. K. ir matininkė A. U.. Tokiam įrodymui negali būti taikomi didesni patikimumo ir objektyvumo kriterijai, nes jis yra gautas ne teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu. Nėra aišku, kokia užduotis buvo suformuluota specialistams, kokie iš tiesų dokumentai tyrimui jiems buvo pateikti, kokią atlyginimo sumą už tokį vertinimą sumokėjo atsakovė UAB „Altarė“, kyla abejonės dėl informacijos šaltinių išvadai gauti panaudojimo. Specialistų išvada gali būti neobjektyvi, kadangi ją užsakė atsakovė UAB „Altarė“.

28.4.       Ieškovė teismui pateikė žemės sklype (duomenys neskelbtini), statomo daugiabučio namo projektą tyrusių ekspertų iš UAB „SPKT“ išvadą su atsakymais į klausimus, tačiau dėl jos reikšmės nebuvo pasisakyta. Teismas taip pat nepasisakė dėl Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. išaiškinimo, kur pati Inspekcija pripažįsta, kad pagal vieną statybos leidimą, išduotą vienam objektui statyti, norint suformuoti tris atskirus naujus nekilnojamojo turto objektus yra būtina: arba užbaigti statinio statybą ir tik tada teisės aktų nustatyta tvarka formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus; arba parengti naują projektą, kuriame būtų suprojektuoti trys atskiri pastatai, ir nustatyta tvarka gauti naują statybą leidžiantį dokumentą kiekvienam statiniui atskirai. Šis įrodymas paneigia Inspekcijos aiškinimus teisme, esą 2013 m. birželio 20 d.  išduodant Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, buvo iš esmės padaryta išvada, kad buvo suprojektuotas ir pastatytas daugiabučių pastatų kompleksas, kuris nors ir yra susietas praėjimais, bet tai iš esmės atskirų daugiabučių pastatų junginys.

28.5.       Teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų ekspertizės skyrimo ir jos vertinimo klausimais. Teismas nepagrįstai vertinimo akto išvadas patvirtinančiu motyvu įvardijo tai, kad vertinimą atliko ir matininko kvalifikaciją turinti A. U.. Nurodytos specialistės patirtis nėra didesnė nei trečiojo asmens byloje A. Č., todėl abejotina, ar tokios pačios kvalifikacijos matininkė gali būti laikoma specialiste, galinčia vertinti kito matininko darbą.

28.6.       Nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti nustatė, kad matininkė A. Č. atliko matavimus, nors kadastrinių matavimų atlikimo metu nepakako duomenų, kad tokie matavimai faktiškai galėtų būti atlikti, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti ir atskiri statiniai suformuoti nesivadovaujant techniniu projektu ir statybos leidimu. Teismas  nevykdė apeliacinio teismo pastabų pakartotiniam bylos nagrinėjimui – nepašalino apeliacinio teismo nustatytų prieštaravimų.

28.7.       Teismas nesigilino į Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir matavimų Taisyklės), reglamentuojančių ir nebaigtų statyti statinių kadastro duomenų nustatymą, nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju atsakovės UAB „Matikada“ pasirinktu būdu apskaičiuotas užstatytas plotas bei tūris laikytini tinkamu šių parametrų nustatymu ir tą neva patvirtina vertinimo aktas. Nurodytose matavimų Taisyklėse aiškiai pasakyta, kad nebaigti statyti statiniai matuojami tik kai galima nustatyti jų pagrindinę paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus būtinus parametrus, tačiau, teismo vertinimu, nepaisant to, kad kadastro darbai buvo atliekami nesant pastatytoms ar pradėtoms statyti ginčo objektų sienoms, vis tiek esą buvo galima atlikti matavimus. Remiantis matavimų Taisyklių 128 punktu, kadastrinių matavimų metu užimtas pastato žemės plotas galėtų būti apskaičiuojamas, kai yra pastatytos bent vieno antžeminės pastato dalies aukšto išorės sienos ir yra šio aukšto perdanga. Teismo nuostatos reiškia, kad specialistų vertinimo akto išvadomis paneigiamos matininkės veiklą tyrusios komisijos bei teismo eksperto nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog šiuo atveju nebuvo įmanoma nustatyti būtinųjų parametrų.

28.8.       Teismo nurodytas pastato tūrio apskaičiavimas ir įkainojimo aukščio nustatymas neatitinka matavimų Taisyklių nuostatų. Matavimų taisyklių 105.4. punkte nurodyta, kad vienas iš būtinų tūriui apskaičiuoti matmenų – rūsių ir pusrūsių įkainojimo aukštis Hi nustatomas rūsio vidaus patalpų aukštį sumuojant su rūsio perdangos storiu. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtinų duomenų tokiam apskaičiavimui. Teismo išvados dėl pamatų įrengtumo yra nenuoseklios, kadangi nebuvo nustatyta, ar tai visi pamatai, ar tik jų dalis, ir, jei matuojant buvo žiūrima tik į tai, kas yra ant žemės paviršiaus, kokią reikšmę turi jų įrengimas po žeme. Teismas nevertino aplinkybių, kad pamatai apskritai yra ne pastatų Žvalgų g. 5 ir Žvalgų g. 7 pamatai, o požeminės automobilių parkavimo aikštelės (parkingo), kurią pagal statybos Techninį projektą buvo numatyta įrengti po visu statiniu. Byloje nustatyta, kad požeminio parkingo patalpos nebuvo dalintos. Visa požeminio parkingo patalpa su 224 parkavimo vietomis, garažais ir sandėliukais yra priskirta pastatui (duomenys neskelbtini). Nėra jokių ginčo pastatų (duomenys neskelbtini) perdangų, sienų ar net grindų (apskritai – taip, kaip suformuotus du naujus pastatus bandė aiškinti atsakovai, toje vietoje iš viso nieko nėra), kas reiškia, kad ginčo objektai iš tiesų yra parkingo pamatų dalis, o atskiri pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), niekada neegzistavo.

28.9.       Teismo išvados, jog ginčo objektai atitinka CK 4.2 straipsnio 2 dalies apibrėžimą, nepagrįstos, nes neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos išaiškinimų dėl statinio ir nekilnojamojo turto kadastro objekto požymių. Pagal įstatymą statiniu ir nekilnojamuoju daiktu gali būti tik visus bendruosius statinio požymius atitinkantis objektas, todėl vien tvirto sąsajumo su žeme neužtenka. Tam, kad objektas būtų laikomas statiniu, jis privalo būti nekilnojamuoju daiktu, o tokiu daiktu gali būti tik tinkamai pagal nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimą reglamentuojančius teisės aktus suformuotas daiktas. Šiuo atveju ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių objektai buvo realiai neegzistuojantys statiniai, dėl to tokios sutartys turi esminį trūkumą – jos neturi sutarties dalyko.

28.10.       Ieškovė, remdamasi kompetentingų institucijų išvadomis, teisės norminių aktų nuostatomis, statybos Techniniu projektu bei priimtais administraciniais aktais dėl vieno daugiabučio namo statybos, įrodinėjo, kad galėjo būti statomas tik vienas statinys, o atsakovai įrodinėjo, kad trijų atskirų pastatų formavimas yra teisėtas, nes matininkė suformavo tokias bylas, o Inspekcija išdavė pažymą apie tokių trijų pastatų statybą pagal suderintą projektą. Teismas šioms aplinkybėms reikšmingų įrodymų nevertino. Remdamasis tik specialistų parengtu vertinimo aktu, teismas sprendime nurodė, kad pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo statomi bei inventorizuojami skirtingu laiku. Tokia išvada neatitinka į bylą pateiktų duomenų. Iki ginčijamų kadastrinių matavimų 2013 metais atlikimo jokie atskiri pastatai neegzistavo – visa, kas iki pastatų padalijimo buvo sukurta statybos proceso metu, buvo vienas pastatas (duomenys neskelbtini), o BUAB „Egvilta“ bankroto metu jokie statybos darbai nebuvo atliekami. 2008 m. birželio 5 d. buvo parengta vieno statinio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla ir suteiktas vienas unikalus numeris, nes tik toks statinys pagal visus statybos dokumentus egzistavo, todėl aplinkybė, kad kitus statinio korpusus buvo numatyta pradėti statyti vėliau, neturi reikšmės sprendžiant dėl atskirų statinių formavimo galimybės.

28.11.       Teismui sprendžiant, kad buvo projektuojami ir statomi trys atskiri pastatai, liko neišspręstas požeminio parkingo statuso klausimas. Specialistai vertinimo akte apie šį daiktą atskirai nepasisakė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastatai (duomenys neskelbtini) negalėjo būti formuojami atskirais turtiniais vienetais (atskirais pastatais), kadangi nuo pat statybų pradžios jie buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalimis ir jų atskyrimas buvo negalimas.

28.12.       Nacionalinė žemės tarnyba, pažeisdama teisės normas, reglamentuojančias žemės naudojimo tvarką gyvenamosios paskirties teritorijoje, be jokio žemės sklypo teisinio režimo pakeitimo 2013 m. spalio 3 d. sudarė su atsakove UAB „Altarė” naują valstybinės žemės nuomos sutartį komerciniam pastatui eksploatuoti. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, valstybėje būtų suformuota nauja žemės sklypų teisinio režimo naudojimo praktika, jog gyvenamosios paskirties teritorijose galės būti komercinės paskirties atskiri pastatai.

28.13.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad pastatų (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, nurodyti šių daiktų kadastrinių matavimų bylose, buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, prieš tai atlikus patikrą, todėl toks kadastro tvarkytojo sprendimas esą patvirtina, jog kadastrinių matavimų bylos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisinė registracija buvo atlikta šioje byloje ginčijamų sandorių, kadastrinių matavimų bylų ir Pažymos pagrindu. Teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes, panaikinus sandorį, išnyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas. Priešingai nei konstatavo teismas, nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą.

28.14.       Teismas nepagrįstai reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto panaikinimo atmetė, kaip pareikštą praleidus apskundimo terminą. Aplinkybių, susijusių su termino praleidimu, apeliacinis teismas (pirmiau nagrinėjęs šią bylą) nenustatė. Įvertinus laiką nuo finansinių reikalavimų perėmimo ir įstojimo į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą, akivaizdu, kad ieškovė neprotingai nedelsė, bet kreipėsi į teismą iškart, kai tik sužinojo apie galimus pažeidimus. Be to, ginčo Pažyma netrukdo sandorius pripažinti negaliojančiais absoliučiais jų negaliojimo pagrindais. Pažyma šioje byloje buvo ginčijama, visų pirma, kaip išvestinis reikalavimas. Ieškinio reikalavimo dėl sandorių panaikinimo tenkinimui užtektų nustatyti, kad ginčo objektai negalėjo būti formuojami atskirais nekilnojamaisiais daiktais.

29.       Atsakovė BUAB „Egvilta“ pateikė prisidėjimą prie ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ir trečiojo asmens UAB V24 apeliacinio skundo.

30.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą jos atžvilgiu palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

30.1.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su Pažymos ginčijimo terminu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Atsakovės atžvilgiu pareikštam reikalavimui taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Teismo išvados, kad ieškovė šį terminą praleido, yra pagrįstos.

30.2.       Nepagrįsti motyvai apeliaciniame skunde, jog atsakovė, išduodama ginčijamą Pažymą, netinkamai atliko jai teisės aktų nurodytus veiksmus. Inspekcijos pareiga patikrinti kadastrinių matavimų teisėtumą teisės aktuose nenumatyta. Pažymos išdavimas yra sąlygojamas pateiktų dokumentų, kuriuos patikrinus ir nenustačius esminių nukrypimų nuo statinio projekto, Pažyma buvo išduota. Byloje nepateikta įrodymų, kad Pažyma išduota neteisėtai. Teisminio proceso metu ieškovė iš esmės pripažino, kad pateikti kadastriniai matavimai suklaidino Inspekciją. Inspekcijai, kaip atsakovei, keliami reikalavimai laikytini išvestiniais iš kitų asmenų atliktų veiksmų, kurių teisėtumą turėtų įvertinti teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus dokumentus.

31.       Trečiasis asmuo E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1.       Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi yra nepagrįsti. Sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB V24 perėmė nuosavybę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovė neturėjo jokio teisinio ryšio nei su pastatu (duomenys neskelbtini), nei su ginčo turtu. Vienintelė teisinė sąsaja po pastato perleidimo įgijėjai UAB V24, siejanti ieškovę su ginčo turtu, yra ta, kad turtas buvo įsigytas iš bendrovės, kurios smulkiuoju kreditoriumi ieškovė yra šiuo metu. Šioje byloje reikšdama ieškinį, ieškovė veikia prieš BUAB „Egvilta“ kreditorių interesus.

31.2.       Apeliacinis skundas yra atmestinas, kadangi įrodyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyse, pažymėtose „B“ ir „C“, esančios statybinės konstrukcijos laikytinos pastato pamatais, kurie buvo įrengti pagal vieną suderintą techninį projektą. Ar minėti pamatai gali būti vertinami kaip nekilnojamojo turto objektas, yra teisinio vertinimo klausimas ir šiuo atveju teigtina, kad šios konstrukcijos atitinka CK 4.2. straipsnio 2 dalyje išdėstytą apibrėžimą, o pamatų pašalinimas iš žemės reikštų jų paskirties pakeitimą į statybinį laužą ir esminį vertės sumažėjimą (praradimą).

31.3.       Ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti išduotos Pažymos. Šis ieškinio reikalavimas pareikštas praleidus administracinio akto apskundimo terminą. Nėra pagrindo pripažinti, kad išduodama pažymą Inspekcija padarė teisės aktų pažeidimus, dėl kurių Pažyma turėtų būti panaikinta.

32.       Atsakovė UAB „Altarė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

32.1.       Nebūdama teisiškai susijusi su ginčo pastatu, ieškovė negali turėti teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi nei kaip bendrovės kreditorė, nei kaip pastato savininkė. Turto kadastrinių matavimų bylų sudarymas, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai bei BUAB ,,Egvilta“ ir UAB „Altarė“ sudarytos turto pirkimo - pardavimo sutartys nepažeidžia ieškovės teisių.

32.2.       Teismas padarė visus reikalingus veiksmus, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl aplinkybių, kurių ištyrimui yra reikalingos specialiosios žinios kadastro duomenų rinkimo ir jų įforminimo srityse. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo remtis eksperto S. M. teismo ekspertizės akto išvada. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas nesuprato klausimų, į kuriuos jam yra pavesta atsakyti. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad teismo ekspertizės išvada yra nemotyvuota, joje nėra tiriamosios dalies, išvadoje apsiribota teisės aktų citavimu. Ekspertas neturi matininko kvalifikacijos, tai yra neturi žinių tokio pobūdžio ekspertizei atlikti. Teismas pagrįstai rėmėsi specialių žinių turinčių asmenų parengtu vertinimo aktu.

32.3.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad  teismas nepasisakė ir dėl ieškovės pateikto UAB „SPKT“ ekspertizės akto. Teikdama išvadas, UAB „SPKT“ pažeidė savo kompetencijos ribas, apibrėžtas jai išduotu atestatu, kadangi išvadose pateikė nuomonę ne dėl bendrajai projekto ekspertizei priskirtų klausimų, o dėl pastatų formavimo ir pastatų savarankiško funkcionavimo. Sulyginus abu pateiktus UAB ,,SPKT“ ekspertizės aktus, konstatuotinas  jų tarpusavio prieštaravimas, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.

32.4.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą kreiptis dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos Pažymos panaikinimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškiniu siekiama pasipelnyti kitų asmenų sąskaita.

33.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis jo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

33.1.       Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o kadastriniai matavimai bei valstybės institucijų priimti aktai jos teisių nepažeidžia.

33.2.       Nepagrįsta ieškovės pozicija, jog šalys, prisidengdamos siekiu įgyti teisę nuomotis valstybinę žemę, sudarė viešajai tvarkai esą prieštaraujantį sandorį. Ši ieškovės pozicija grindžiama prielaidomis. Trečiasis asmuo nevykdo statinių priežiūros ir savo veikloje vadovaujasi kompetentingų institucijų pateikta informacija viešajame registre. Teismui nustačius, kad žemės sklype neegzistuoja trys savarankiški statiniai, kurių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, būtų sprendžiama dėl teismo sprendimo įtakos susiklosčiusiems žemės nuomos teisiniams santykiams.  

34.        Atsakovė UAB „Matikada“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

34.1.       Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o ginčijami kadastriniai matavimai, sandoriai ir aktai nepažeidžia jos teisių. Ieškovės pasisakymai dėl jos suinteresuotumo grindžiami prielaidomis ir subjektyvia nuomone. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Altarė“ su Nacionaline žemės tarnyba sudarė žemės nuomos sutartį, o tai reiškia, kad atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimas nedarė įtakos ieškovės ir UAB „Altarė“ teisei sudaryti žemės nuomos sutartis. UAB V24 yra su ieškove susijusi įmonė, todėl pastato įgijimo momentu buvo žinomos visos civilinės bylos, darančios įtaką jų teisėms. Ieškinio tenkinimo atveju būtų pažeisti BUAB „Egvilta“ kreditorių interesai.

34.2.       Ieškovė pagrįstai nurodė, kad specialistų išvada neatitinka ekspertinio tyrimo galios. Tačiau tokia išvada turi rašytinio įrodymo galią ir teismas pagrįstai juo rėmėsi. Priežastys, dėl kurių teismas nesivadovavo S. M. ekspertizės aktu, yra svarbios ir pagrįstos. S. M. nėra matininkas. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „SPKT“ ekspertizės aktu, parengtu peržengiant kompetencijos ribas. 2007 metais parengtas ekspertizės aktas, kuris laikomas projekto sudedamąja dalimi, paneigia 2017 m. teiktas išvadas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma į Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. išaiškinimą, kadangi teisinis reguliavimas nuo 2007 metų keitėsi.

34.3.       Argumentai dėl įsakymo, kurio pagrindu panaikintas matininkės A. Č. kvalifikacijos pažymėjimas, neturi teisinės reikšmės bylai, kadangi šio įsakymo teisėtumo klausimas sprendžiamas administracinėje byloje.

34.4.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad komercinis pastatas ir daugiabutis namas niekada neegzistavo ir negalėjo egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Pateikti įrodymai ir ginčui aktualus teisinis reguliavimas patvirtina, kad pagal projektą buvo suprojektuoti ir turėjo būti statomi trys statiniai.

34.5.       Apeliacinio skundo argumentai dėl detaliojo plano sprendinių pažeidimo nepagrįsti. Pagal Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Nagrinėjamu atveju detaliuoju planu buvo nustatyta žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, kuris leido žemės sklype vykdyti statinių statybą. Suformavus žemės sklype tris atskirus statinius, sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nebuvo pažeisti, kadangi suformuotų statinių tiesioginė naudojimo paskirtis nebuvo pakeista ir buvo išlaikytos gyvenamosios paskirties proporcijos, atitinkančios detaliojo plano sprendinius ir projektą.

35.       2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir šalių ginčo esmės

37.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 14 d. atsakovei UAB ,,Egvilta“ išdavė statybos leidimą, kuriuo leista statyti 22 771,47 m2 ploto, devynių auštų daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), pagal ,,Jungtinės architektų dirbtuvės“, UAB parengtą projektą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Egvilta“ iškelta bankroto byla, patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi į įkeitimu užtikrintos reikalavimo teisės kreditorių sąrašą įtrauktas bendrovės UniCredit Bank Lietuvos skyrius su 1 993 884,34 Eur reikalavimu, kurio pagrindas – 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis, kurios įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu Trinapolio g. 3, Vilniuje, įkeitimu (hipoteka).

38.       BUAB ,,Egvilta“ kreditorių susirinkime nutarta pavesti matininkui atlikti bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, siekiant jį padalinti į tris savarankiškus objektus. Atsakovės UAB ,,Matikada“ darbuotoja A. Č. atliko kadastrinius matavimus, kurių pagrindu 2013 m. birželio 11 d. suformuota žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. išdavė Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, ja patvirtindama, jog daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios paskirties pastatas adresu (duomenys neskelbtini), bei daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2007 m. lapkričio 14 d. statybos leidimą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2013 m. birželio 25 d. įregistruoti atskiri nekilnojamieji daiktai – 1 proc. baigtumo daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir  3 proc. baigtumo komercinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės BUAB ,,Egvilta“ 2013 m. liepos 4 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimuose nutarta įmonei priklausančius statinius parduoti kaip atskirus daiktinius objektus, patvirtinta jų pardavimo tvarka ir kainos.

39.       Atsakovės BUAB ,,Egvilta“ ir UAB ,,Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. pasirašė be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis BUAB „Egvilta“ už 300 000 Lt (86  886 Eur) pardavė atsakovei UAB ,,Altarė“ komercinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o už 500 000 Lt (144 810 Eur) pardavė daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). BUAB ,,Egvilta“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad 2015 m. balandžio 29 d. SIA „UniCredit Leasing“ ir INTI KINNISVARA OU sudarė susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriuo SIA „UniCredit Leasing“ perdavė INTI KINNISVARA OU 6 850 355,20 Lt (1 984 000 Eur) finansinio reikalavimo dalį, patikslino BUAB „Egvilta“  kreditorių ir jų finansinių  reikalavimų sąrašą ir į šį sąrašą įtraukė bendrovę INTI KINNISVARA OU su 1 984 000 Eur dydžio įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu bei sumažino SIA „UniCredit Leasing“ įkeitimu užtikrintą kreditorinį reikalavimą iki 10 577,30 Eur.

40.       Ieškovė INTI KINNISVARA OU 2015 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis atsakovių BUAB ,,Egvilta“ ir UAB ,,Altarė“  2013 m. spalio 3 d. sudarytas be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto, t. y. pastato - daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bei komercinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis. Ieškovė šiuos turto perleidimo sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies   pagrindu, kaip prieštaraujančius CK 4.2 straipsnio 2 dalyje, 6.396 straipsnyje įtvirtintiems imperatyvams. Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), kadangi šiais sandoriais faktiškai buvo perleista teisė naudotis valstybine žeme, nors pagal įstatymą tai draudžiama. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė panaikinti ginčo sutartimis perleistų Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas, kadangi faktinių statybos objektų parametrų nepakako kadastriniams matavimams atlikti. Nustačius, kad kadastriniai matavimai neteisėti, ieškovė prašė panaikinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, nes Pažyma išduota neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu.   

41.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės INTI KINNISVARA OU ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU bei prie jos prisidėjusio trečiojo asmens SIA ,,UniCredit Leasing“ apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 16 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą panaikino, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl kadastrinių matavimų teisėtumo prieštarauja apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, kuriais konstatuoti pažeidimai atliekant kadastrinius matavimus, iš esmės lemiantys kadastrinių matavimų atlikimo negalimumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina pašalinti abejones dėl byloje esančių prieštaringų įrodymų, susijusių su atliktų kadastrinių matavimų teisėtumu. Kolegija 2017 m. birželio 16 d. nutartyje pažymėjo, kad tuo tikslu bylos šalims turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ekspertizės atlikimo galimybe.

42.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, apskųstuoju sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė negali reikšti ieškinio, nes neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia jos teisių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti individualų administracinį aktą (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. Pažymą). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad ginčui aktualiu metu statybos objektų parametrai buvo pakankami atlikti ieškiniu ginčijamus kadastrinius matavimus, tokie matavimai buvę teisingi ir teisėti, kas lemia, jog ir ginčijamais sandoriais perleisti nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti teisėtai. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą pateikė ieškovė INTI KINNISVARA OU ir trečiasis asmuo UAB V24, prisidėjimą prie apeliacinio skundo pateikė ir atsakovė BUAB „Egvilta“. Apeliantės skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau byloje pateiktų šalių procesinių  dokumentų turinį, joje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų motyvus, apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentus, daro išvadą, kad esminė šalių ginčo aplinkybė yra ta, ar ginčui aktualiu metu egzistavo teisės aktuose įtvirtintos sąlygos atlikti ginčijamus nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, sukūrusius galimybę formuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus ir jais disponuoti, pavyzdžiui, sudarant perleidimo sandorius. Tokį ginčo dalyką lemia ne tik šalių procesinių dokumentų turinys, ieškinio dalykas ir pagrindas, bet ir byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. priimtoje nutartyje nurodytas ginčo identifikavimas, atliktas įrodymų vertinimas bei bylos pakartotinio nagrinėjimo ribų apibrėžimas.

      Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

43.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė yra buvusi BUAB ,,Egvilta“ hipotekos kreditorė, jog bankrutavusios įmonės turto realizavimo procese ieškovei perėmus įkeistą pastatą Trinapolio g. 3, Vilniuje, bei įgijus nuosavybės teisę į jį, teismo patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka (įkeitimu), buvo patenkintas visa apimtimi ir ieškovė išbraukta iš kreditorių sąrašo, sprendė, kad ieškovė šiuo metu neturi teisinio materialinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovės teisių. Ieškovė INTI KINNISVARA OU ir trečiasis asmuo UAB V24 (apeliantės) su šiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodydamos, kad ieškovės suinteresuotumas ginčo baigtimi yra pakankamas ieškiniui pareikšti, o pirmosios instancijos teismo priešingos išvados suformuluotos iš esmės nevertinus šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo  argumentais sutinka.

44.       CPK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (3 dalis).

45.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).

46.       Kasacinio teismo praktikoje taipogi pažymėta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

47.       Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl sandorių negaliojimo grindžiamas CK 1.80, 1.81 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Niekiniams sandoriams taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir ją atkartojanti CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties (sandorio) negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė.

48.       Ieškovė nėra ginčo sandorių šalis, tačiau savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti sandorius ir savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog pardavusi trečiajam asmeniui UAB V24 pastatą, esantį Trinapolio g. 3, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartimi įsipareigojo perduoti pirkėjai turėtas  teises į pastatui eksploatuoti būtiną valstybinės žemės sklypo nuomą, bet dėl kitų statinių (kaip savarankiškų turto objektų) tame žemės sklype suformavimo ginčijamų kadastrinių matavimų pagrindu, taip pat dėl ginčo pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo, šio įsipareigojimo pirkėjai negali tinkamai įvykdyti. Tokiu būdu šalių ginčo išsprendimas gali modifikuoti ieškovės teises ir pareigas daikto pirkėjos UAB V24 atžvilgiu. Tokio pobūdžio ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas, įvertinus ir sandorių ginčijimo šioje byloje teisinius pagrindus, teisėjų kolegijos vertinimu, išlieka pakankamas, nežiūrint to, kad per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki dabartinio laikotarpio pasikeitė tam tikros faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčo šalių materialiųjų teisių ir pareigų turiniui, jų apimčiai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė iki šiol yra atsakovės BUAB „Egvilta“ kreditorė, kurios finansiniai reikalavimai nėra patenkinti visa apimtimi. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius. Ieškovė ieškinio pareiškimo metu buvo ir BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorė, kurios finansinis reikalavimas užtikrintas BUAB „Egvilta“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu (ieškovės finansinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Egvilta“  bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, o ieškinys šioje byloje pareikštas 2015 m. rugpjūčio 24 d.). Ta aplinkybė, jog ieškovė 2017 m. spalio 11 d. neparduoto iš varžytynių turto perdavimo - priėmimo aktu perėmė hipoteka įkeistą turtą ir dėl šios priežasties teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo išbraukta iš BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorių sąrašo, o perimtą turtą vėliau perleido, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės materialinis teisinis interesas jos ieškinio pagrindu pradėtame teisminiame procese išnyko. Bylos duomenys patvirtina, jog ir po įkeisto BUAB „Egvilta“ turto realizavimo (perėmimo ir vėliau įvykusio perleidimo) ieškovė išliko BUAB „Egvilta“ kreditore – jos nepatenkintų finansinių reikalavimų suma siekia 102 606,51 Eur. Vadinasi, teisminio proceso šioje byloje inicijavimo metu egzistavęs ieškovės, kaip BUAB „Egvilta“ kreditorės, teisinis statusas nepakito iki šiol. Pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis įvertinusi apskųstojo sprendimo priėmimo metu vykstančių kitų teisminių ginčų esmę, teisėjų kolegija pritaria apeliančių argumentui, jog ginčų dėl hipoteka įkeisto BUAB „Egvilta“ turto perdavimo nagrinėjimas neleido apskųstojo sprendimo priėmimo metu formuluoti išvados, jog ieškovės, kaip BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorės, materialinis teisinis suinteresuotumas visiškai išnyko, o byloje priimtas teismo sprendimas apskritai nelems (negalės lemti) ieškovės teisių ir pareigų modifikavimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Nustatytos aplinkybės (bankrutavusios įmonės kreditorės statusas, nesibaigę ginčai dėl  hipoteka įkeisto turto perėmimo, ieškovės prievolių pardavėjai pagal pastato pirkimo - pardavimo sutartį egzistavimas, sandorių ginčijimo teisiniai pagrindai) patvirtina, kad ieškovė turi teisę (jai išliko teisė) į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymų saugomo intereso teisminę gynybą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinys šiuo pagrindu buvo atmestas nepagrįstai.

Dėl kadastrinių matavimų teisėtumo

49.       BUAB ,,Egvilta“ kreditorių susirinkime buvo nutarta pavesti matininkui atlikti šiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, siekiant jį (turtą) padalyti į tris savarankiškus daiktinius objektus. Atsakovės UAB ,,Matikada“ darbuotoja A. Č. atliko kadastrinius matavimus, kurių pagrindu 2013 m. birželio 11 d. suformuota žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla bei žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. išdavė Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, patvirtinančią, jog daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios paskirties pastatas adresu (duomenys neskelbtini), bei daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), kaip atskiri daiktiniai objektai, yra statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2007 m. lapkričio 14 d. statybos leidimą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2013 m. birželio 25 d. įregistruoti atskiri nekilnojamieji daiktai – 1 proc. baigtumo daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 3 proc. baigtumo komercinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas bei jų pagrindu 2013 m. birželio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto.

50.       Vilniaus apygardos teismas ankstesniu 2016 m. birželio 30 d. sprendimu atmetęs ieškinį konstatavo, kad ginčo objektų kadastriniai matavimai buvo atlikti teisėtai, esant tokiems matavimams atlikti būtiniems statinių parametrams. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, savo nutarties motyvus grįsdamas tuo, jog po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo buvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad dėl padarytų pažeidimų, susijusių su ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimu, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu buvo panaikintas matavimus atlikusios UAB „Matikada“ matininkės A. Č. kvalifikacijos pažymėjimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti priimtu sprendimu, konstatavo, kad faktiškai kadastriniai matavimai negalėjo būti atlikti, o matininkės veikla prieštaravo įstatymams. Šiam įrodymui  (nuolatinės komisijos sprendimui) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija suteikė oficialaus rašytinio įrodymo statusą.  Įvertinusi tokias aplinkybes teisėjų kolegija sprendė, jog būtina pašalinti abejones dėl byloje esančių prieštaringų įrodymų, susijusių su atliktų kadastrinių matavimų teisėtumu. 2017 m. birželio 16 d. nutartį priėmusios teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalims turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ekspertizės atlikimo galimybe. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskyrė teismo statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui S. M.. 2017 m. gruodžio 21 d. teismo ekspertas pateikė ekspertizės aktą, kuriame, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, suformulavo išvadas, kad nurodytose žemės sklypo dalyse („B“ ir „C“) esančios konstrukcijos yra pastato pamatai; kad nurodytose žemės sklypo dalyse esančių konstrukcijų parametrų nepakanka teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atskirai formuojamų pastatų kadastrinius matavimus ir nustatyti pastatų kadastro duomenis, būtinus formuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus (pastatus); kad statybos techniniame projekte suprojektuotas statyti vienas pastatas.

51.       Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime nurodė, kad neturi pagrindo remtis teismo eksperto S. M. atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis. Tokią poziciją teismas grindė tuo, jog ekspertas neturi matininko kvalifikacijos, jog ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimo, kadangi išvada nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas patikimu įrodymu pripažino specialių žinių turinčio asmens D. K. parengtą vertinimo aktą. Pažymėjo, jog nurodytam asmeniui suteiktas statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnis, jis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, be to, šį vertinimą kartu atliko ir matininkės kvalifikaciją turinti A. U.. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šio vertinimo akto išvadomis, kurios savo turiniu priešingos suformuluotoms teismo eksperto S. M. pateiktame ekspertizės akte išvadoms, konstatavo, kad atsakovei UAB „Matikada“ atliekant ginčijamus kadastrinius matavimus, ginčo daiktiniai objektai turėjo visus būtinus parametrus, kad kadastriniai matavimai atlikti teisėtai, todėl ieškinį dėl kadastrinių matavimų bylų panaikinimo atmetė. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvados tiek dėl teismo eksperto kvalifikacijos, tiek dėl teismo ekspertizės akto turinio yra nepagrįstos. Apeliančių teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi abejotino objektyvumo sąlygomis pateiktu specialiųjų žinių turinčių asmenų parengtu vertinimu, tokiu būdu nepašalinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje identifikuotų prieštaravimų, kuriuos sąlygojo išvados, išdėstytos Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti priimtame sprendime. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.  

52.       Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212-216 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialių žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Taip užtikrinamas eksperto išvados objektyvumas, išsamumas ir patikimumas. Dėl to teismas turi išsiaiškinti, ar asmuo, kurį siūloma skirti ekspertu, disponuoja reikalingomis specialiomis žiniomis, ar šios žinios yra būtent tais klausimais, kuriuos reikia išsiaiškinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

53.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

54.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad atliktos ekspertizės išvadų ydingumą lėmė tai, jog teismo nutartimi paskirtas teismo ekspertas neturi reikiamos (būtinos) matininko kvalifikacijos. Kolegijos vertinimu, matininko kvalifikacijos neturėjimas nepaneigia pateiktų ekspertizės išvadų, kaip patikimesnio įrodymo, reikšmės. Pirmosios instancijos teismas ekspertizę byloje skyrė 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Ekspertizės skyrimo metu buvo iškeltas klausimas dėl atsakovės UAB „Altarė“ siūlomo eksperto S. M. kvalifikacijos ir reikiamų kompetencijų. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš pagrindinių nekilnojamojo daikto įrašymui į kadastrą būtinų nustatyti elementų – statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai). Pirmosios instancijos teismas taip pat aiškino, kad ekspertinių žinių reikalauja vertinimas, ar pagal nurodytose žemės sklypo vietose esančias konstrukcijas galima nustatyti statinio parametrus. Teismas tuomet konstatavo, kad atlikti skaičiavimai, t. y. kaip pagal esamas statybines konstrukcijas buvo paskaičiuotas pastato plotas, tūris, aukštis bei nustatyti kiti kadastro duomenys, nėra reikšmingi kvalifikuojant ginčo dalyką, todėl šalių prašymą pavesti ekspertui apskaičiuoti statinio parametrus teismas atmetė ir sprendė, kad ekspertui matininko kvalifikacija nėra būtina. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartyje suformuluotomis nuostatomis ir motyvais neturi pagrindo nesutikti, įvertinant tai, kad esminis ekspertui suformuluotas klausimas reikalavo atsakymo, ar faktiškai esančių statybinių konstrukcijų parametrai yra pakankami teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atskirai formuojamų pastatų kadastrinius matavimus ir nustatyti pastatų kadastro duomenis, būtinus formuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus (pastatus)? Tačiau apskųstajame teismo sprendime suformuluotos nuostatos, jog teismo paskirtas ekspertas neturėjo atliktam ekspertiniam tyrimui būtinos matininko kvalifikacijos, iš esmės prieštarauja pirmiau analizuotoms teismo nuostatoms nutartyje dėl teismo ekspertizės paskyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei teismo ekspertui S. M. suformuluotos užduotys, nei šio eksperto atliktos ekspertizės turinys bei išvados, neteikia pagrindo spręsti apie neišvengiamą matininko kvalifikacijos turėjimo poreikį. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje pateikta sąvoka apibūdina matininką kaip fizinį asmenį, turintį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Visgi analizuojamu atveju esminis teismo paskirtos ekspertizės tikslas buvo identifikuoti ginčo sklype esančias statybines konstrukcijas, jų visumą bei pateikti išvadą, ar faktiškai esančių konstrukcijų visumos parametrai sudaro sąlygas pagal teisės aktų nustatytą tvarką atlikti kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių suformuluotas pozicijas, pažymi, jog ieškiniu buvo įrodinėjamas absoliutus sąlygų kadastrinių matavimų atlikimui nebuvimas (t. y. jog ginčo statybos objekte esančių statybinių konstrukcijų parametrai neleido pagal teisės aktų reikalavimus nustatyti atskirų statinių kadastro duomenis), tuo tarpu kadastrinių matavimų rezultatas, kiek tai susiję su fiksuotų matavimų duomenų ar konkretaus matavimo parametro tikslumu (netikslumu), nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko. Teismo ekspertizės atlikimu nebuvo siekiama atlikti pakartotinius (ar kontrolinius) kadastrinius matavimus, kurie patvirtintų arba paneigtų UAB „Matikada“ darbuotojos atliktų matavimų ir skaičiavimų tikslumą. Tiek matininko kvalifikacijos, tiek šios srityje veikiančiam asmeniui būdingos patirties turėjimas paskirtam ekspertiniam tyrimui nebuvo būtini, ką pats pirmosios instancijos teismas konstatavo paskirdamas teismo ekspertizę.

55.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ekspertas neaprašė atlikto tyrimo, kurio pagrindu buvo suformuluotos išvados, nevertino statybos objekte faktiškai esančių konstrukcijų parametrų, o apsiribojo teisės normų citavimu. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuostatą dėl teismo eksperto S. M. pateikto ekspertizės akto turinio neatitikties šios rūšies įrodymams keliamiems reikalavimams (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas teismo nutartyje suformuluotos užduoties įvykdymo tikslu ištyrė ir įvertino ginčo objekto projektinę dokumentaciją, statybų objekte betarpiškai apžiūrėjo  esamas konstrukcijas, jas identifikavo, aprašė bei įvertino. Identifikavęs statybines konstrukcijas teismo ekspertas taip pat įvykdė teismo suformuluotą užduotį. Vykdydamas užduotį atsakyti, ar pagal faktiškai esamą padėtį buvo įmanoma atlikti kadastrinius matavimus, ekspertas pateikė išsamų norminių teisės reikalavimų sąrašą, išplaukiantį iš ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, pateikė išsamų įvertinimą, kodėl faktiškai esančių statybinių konstrukcijų padėtis neleido atlikti kadastrinių matavimų, bei suformulavo atitinkamas išvadas dėl sąlygų (faktinių parametrų) atlikti kadastrinius matavimus nebuvimo. Daryti išvadą, kad ekspertinis tyrimas neatliktas ar atliktas neišsamiai, kad eksperto išvados neišplaukia iš akto tiriamosios dalies turinio, kad akte apsiribota tik teisės aktu citavimu (nors ekspertui ir buvo teikiama atsakyti, ar matininkės veiksmai atliekant kadastrinius matavimus atitinka galiojančių teisės aktų nustatytą tvarką), teisėjų kolegijos įsitikinimu, nebuvo pagrindo.

56.       Nustatant eksperto išvadų patikimumą, būtina išvadas vertinti su visa bylos medžiaga. Tuo atveju, jeigu po ekspertinio tyrimo kyla abejonių dėl išvados patikimumo, jos (abejonės) gali būti pašalinamos eksperto apklausos teisme metu. Ekspertizės išvados vienu iš patikrinimo būdų gali būti ir pakartotinės ekspertizės skyrimas (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog analizuojamu atveju teismo ekspertas S. M. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau eksperto paaiškinimai tuo metu nesukėlė abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, nenustatyta eksperto išvadų akivaizdžių prieštaravimų su kitais byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis. Apskųstajame sprendime tokie prieštaravimai neidentifikuoti, o pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys, lėmusios jo apsisprendimą įrodymų vertinimo procese nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra nei pakankamos, nei pagrįstos. Tuo atveju, jei teismui kiltų pagrįstų konkrečių abejonių dėl ekspertizės akto turinio, turėjo būti skiriama pakartotinė ekspertizė, juolab kad ginčo šalis tokio turinio procesinį prašymą buvo pareiškusi. Atsisakydamas remtis teismo ekspertizės išvadomis, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos nepagrįstai eliminavo reikšmingus įrodomuosius duomenis, kurių svarba buvo konstatuota apeliacinės instancijos teismo ankstesniame procesiniame sprendime grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

57.       Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs įrodymų vertinimo procese nesivadovauti teismo eksperto S. M. atliktos ekspertizės išvadomis, savo išvadas dėl šalių ginčo grindė atsakovės UAB „Altarė“ pateiktu užsakymu specialiųjų žinių turinčio asmens D. K. atliktu vertinimu, kuriame suformuluota išvada, kad pagal faktinę padėtį egzistavo sąlygos ginčijamiems kadastriniams matavimams atlikti. Teismas akcentavo aplinkybes, kad nurodytas asmuo turi reikiamą kvalifikaciją, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, be to, atliekant vertinimą dalyvavo matininkės kvalifikaciją turinti A. U.. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo akcentuotos aplinkybės nesuteikia atliktam specialisto vertinimui aukštesnės įrodomosios galios už teismo ekspertizės išvadas, todėl tokio tyrimo eigoje gauti duomenys turėjo būti vertinami ne kaip teismo eksperto išvados, o kaip rašytinis įrodymas.    

58.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 73 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005).

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pažeidė pirmiau aptartas  įrodymų vertinimo taisykles, nes iš apskųstojo sprendimo matyti, kad D. K. atliktam vertinimui buvo suteikta teismo ekspertizės akto įrodomoji reikšmė, juo buvo remtasi kaip esminiu įrodymu, dėl kurio ieškovės reikalavimas atmestas. Neanalizuodamas kitų byloje esančių įrodymų, teismas nevertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Taipogi reikia pažymėti, jog padarius išvadą, kad matininko kvalifikacija atsakant į ginčui išspręsti iškilusius klausimus, ekspertui nebuvo būtina (tokia išvada suformuluota ir pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl teismo ekspertizės skyrimo), ta aplinkybė, jog rengiant vertinimo aktą dalyvavo ir matininko kvalifikaciją turintis asmuo, šiam rašytiniam įrodymui (aktui) nesuteikia nei aukštesnės įrodomosios galios, nei lemia nuostatą, kad buvo atliktas platesnio turinio specialiųjų žinių reikalavęs tyrimas. Apeliantės pagrįstai akcentuoja ir aplinkybę, jog specialistės poziciją tame tyrime užėmusios matininkės kvalifikacija ir patirtis nėra pranašesnė už ginčijamus matavimus atlikusio asmens. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde išsakyti įtarimai dėl vertinimo akto užsakymo ir parengimo aplinkybių, konkrečių duomenų, kuriais remiantis atliktas vertinimas, gavimo šaltinių, kitų galimų vertinimo subjektyvumo prielaidų apeliacinio proceso metu nebuvo išsklaidyti.

60.       Kolegija akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, pateiktus išaiškinimus ir nurodymus pakartotiniam bylos nagrinėjimui. Į bylą buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu panaikintas pas atsakovę UAB ,,Matikada“ dirbusios ir šioje byloje ginčo kadastrinius matavimus atlikusios matininkės A. Č. 2010 m. vasario 5 d. išduotas matininkės kvalifikacijos pažymėjimas. Toks sprendimas priimtas Nuolatinei komisijai kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti išnagrinėjus pareiškėjo INTI KINNISVARA OU kreipimąsi dėl ginčo statinių kadastrinių matavimų. Nuolatinė komisija, įvertinusi antstolio I. G. 2015 m. gegužės 7 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, ginčo kadastrinėse bylose esančią informaciją, sprendė, kad sklypuose faktiškai buvo rasti išbetonuoti stulpai ir virš žemės kyšanti armatūra, t. y. tik dalis pastatų pamatų; kad nesant baigtų statinių pamatų, matininkė negalėjo apskaičiuoti užstatytojo ploto, bruto ploto, tūrio, statinių verčių, t. y. negalėjo apskaičiuoti nė vieno iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 543 (toliau – Nuostatai) 32.2.4.2. punkte nurodytų pastato parametrų, sienų statybos produktų, todėl kadastriniai matavimai negalėjo būti atliekami; kad matininkė, kadastrinio matavimo metu formuodama atskirus pastatus, nesivadovavo statybą leidžiančio dokumento bei statinio projekto sprendiniais ir tokiu būdu pažeidė Nuostatų 19 punktą, Matavimų taisyklių (patvirtintos Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522) 14 punktą.   

61.       Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje 2017 m. birželio 16 d. nutartyje, įvertinusi  ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pagal kurį Nuolatinė komisija vertina informaciją dėl kvalifikacijos pažymėjimo turėtojo padarytų veiklos pažeidimų, nagrinėja jų galimai padarytus pažeidimus, teikia išvadą dėl šių asmenų veiklos pažeidimų bei pasiūlymus dėl nuobaudų jiems skyrimo, o išnagrinėjus jai pateiktą medžiagą – parengia išvadą bei pateikia siūlymus; kad savo veikloje komisija, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Teritorijų planavimo, Nekilnojamojo turto kadastro bei Žemės įstatymais, šios komisijos pateiktoms išvadoms suteikė oficialaus rašytinio įrodymo reikšmę (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors įsakymas panaikinti A. Č. išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, jį apskundus administraciniam teismui, šiai nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios, tačiau oficialaus rašytinio įrodymo reikšmę turintys įrodymai gali turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Būtent dėl siekio pašalinti išryškėjusius prieštaravimus tarp pirmosios instancijos teismo išvadų (jog egzistavo sąlygos kadastriniams matavimams atlikti), ir priešingą išvadą suponuojančių oficialiųjų rašytinių įrodymų, buvo siūlyta naudotis galimybe dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstojo teismo sprendimo motyvus, dar kartą akcentuoja, jog tokie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje nurodyti prieštaravimai nebuvo pašalinti, o svarbiomis pripažintinos aplinkybės, atspindėtos analizuotuose oficialaus rašytinio įrodymo reikšmę turinčiuose dokumentuose, atmetant ieškovės reikalavimą nebuvo įvertintos.

62.       Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, formuluoja teisinę išvadą, jog eksperto S. M. atliktos teismo ekspertizės aktas ir jame pateikta išvada, jog ginčo objektuose esančių statybinių konstrukcijų – dalies pamatų pagal jų įrengimo mastą nepakako teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atskirai formuojamų pastatų kadastrinius matavimus ir nustatyti pastatų kadastro duomenis, būtinus formuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus, pašalina Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. birželio  16 d. nutartyje išryškintus prieštaravimus. Ieškovės poziciją, jog neegzistavo sąlygos (nebuvo būtinųjų parametrų) kadastriniams matavimams atlikti ir jų pagrindu formuoti atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų, patvirtina didesnę įrodomąją reikšmę turintys, objektyvesni ir patikimesni įrodymai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 1P-203-(1.3.) (el. bylos t. 6, b. l. 176), Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai vertinti priimti aktai (el. bylos t. 6, b. l. 177-195) bei teismo nutarties pagrindu atliktos ekspertizės išvados. Ta aplinkybė, jog įsakymas panaikinti A. Č. matininkės kvalifikacijos pažymėjimą apskųstas administraciniam teismui (administracinė byla yra sustabdyta iki šios civilinės bylos galutinio išsprendimo – žr. el. bylos t. 7, b. l. 15-17), nesudaro pagrindo šio civilinio ginčo kontekste nevertinti tų įrodymų ir jais patvirtinamų aplinkybių. Dėl specialisto D. K. parengto vertinimo akto turinio ir jo menkesnio patikimumo požymių pasisakyta ankstesnėje šio sprendimo dalyje. Tuo tarpu į bylą pateikti gausūs pavyzdžiai, iliustruojantys panašiomis aplinkybėmis atliktus kadastrinius matavimus, A. Č. bei UAB „Matikada“ paaiškinimai, jog tokios matavimų praktikos buvo laikytasi dažnais atvejais, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia išvados, jog ginčijami kadastriniai matavimai pagal faktinę padėtį nebuvo galimi daryti, todėl jie atlikti pažeidžiant galiojusį teisinį reguliavimą.

63.       Konstatavus, kad nebuvo galima atlikti ginčijamų kadastrinių matavimų siekiant statybos objekte suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus (pastatus), netenka aktualumo aiškinimasis aplinkybių, ar pagal byloje esančią statybos objekto projektinę techninę bei statybą leidžiančią dokumentaciją, žemės sklype buv. adresu Žvalgų g. 7, Vilniuje, turėjo būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis kaip vienas turtinis objektas, susidedantis iš kelių antžeminių korpusų, ar tie pastatai galėjo būti statomi kaip atskiri turtiniai objektai. Panaikinus kadastro duomenis, suformuotus pagal ginčijamus kadastrinius matavimus, klausimai ar ginčai, galintys iškilti dėl objekto statybos dokumentacijos aiškinimo, spręstini organizacine ir/ar administracine tvarka.  Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai, sprendžiant klausimą dėl ginčijamų kadastrinių matavimų ir jų pagrindų suformuotų kadastro duomenų (ne) teisėtumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi, todėl išsamiau nevertinami.

64.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamų kadastrinių matavimų teisėtumo padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės kontrolės metu pakartotinai įvertinusi surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ginčo kadastriniai matavimai pagal aktualų teisinį reguliavimą negalėjo būti atliekami. Tai sudaro pagrindą pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, suformuotus pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)) ir Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, suformuotus pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymos „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto“

65.       Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Inspekcijos 2013 m. birželio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto“. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu šį reikalavimą atmetė pažymėjęs, kad skundas dėl tokio individualaus administracinio akto turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, kai nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas praleidus šį terminą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iš esmės nevertino aplinkybių, susijusių su termino ginčyti individualų administracinį aktą praleidimu, taip pat akcentuojama aplinkybė, jog reikalavimas panaikinti pažymą buvo suformuluotas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija pripažįsta apeliančių argumentus pagrįstais.

66.       Kolegija, įvertinusi ieškiniu ginčijamos Pažymos turinį, atkreipia dėmesį, jog šiuo dokumentu patvirtinta, kad trijų pastatų (duomenys neskelbtini)) statyba vykdoma be nukrypimų nuo projektuotojos „Jungtinės architektų dirbtuvės“, UAB 2007 metais parengto statinio projekto ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 14 d. išduotą statybos leidimą. Iš Pažymos teksto taip pat matyti, jog ją išduodant atsižvelgta į 2013 m. birželio 11 d. atliktus kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai (pastatai). Pažymą išdavusi valstybės institucija bylos nagrinėjimo eigoje pripažino, kad Pažymos išdavimo pagrindas buvo byloje ginčijami kadastriniai matavimai, tuo iš esmės paneigdama pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ši institucija jai pateiktus duomenis realiai patikrino, taip esą patvirtinusi jų teisėtumą.

67.       Panaikinus Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, suformuotus pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)) ir Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, suformuotus pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)), naikintinos ir šių duomenų pagrindu išduotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymos dalys, kiek tai susiję su statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), ir statinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), statymu be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (ginčijamos Pažymos 1 ir 2 punktai). 

68.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog ginčijama Pažyma buvo išduota ir dėl pastato adresu (duomenys neskelbtini), statymo. Šio nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų teisėtumas byloje nebuvo kvestionuojamas, todėl naikinti Pažymos dalį dėl šio pastato statybos nėra pagrindo.

69.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl termino apskųsti individualų administracinį aktą praleidimo ir sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad esminis šioje byloje sprendžiamas klausimas yra ginčo objektų (statinių) kadastrinių matavimų neteisėtumas, lemiantis tų objektų perleidimo sandorių neteisėtumą ir negaliojimą. Taigi, byloje  iš esmės buvo sprendžiamas civilinis, o ne administracinis ginčas. Individualus administracinis aktas – Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto – buvo priimtas panaikintų kadastro duomenų, suformuotų neteisėtai atlikus kadastrinius matavimus, pagrindu. Be nurodytų (panaikintų) kadastro duomenų toks administracinis aktas (Pažyma) nebūtų buvęs priimtas. Panaikinus kadastro duomenis, išnyko priimto administracinio akto – Pažymos (jos dalies) išdavimo teisinis pagrindas. Vadinasi, ginčijamos Pažymos dalys dėl statinių adresu (duomenys neskelbtini), statymo naikintinos, kaip neturinčios teisinio pagrindo. Tokiu atveju individualaus administracinio akto apskundimo termino praleidimo aplinkybė praranda aktualumą, o be teisinio pagrindo (nagrinėjamu atveju – panaikinus teisinį pagrindą arba jam išnykus) priimtas administracinis aktas negali likti galioti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005).

Dėl ginčijamų turto perleidimo sandorių negaliojimo

70.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis BUAB „Egvilta“ ir UAB „Altarė“ 2013 m. spalio 3 d. sudarytas be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurių pagrindu buvo perleisti pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir  pastatas – komercinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, šio turto perleidimo sandorai yra niekiniai, nes jų dalykas – realiai neegzistuojantys nekilnojamieji daiktai. Pasak ieškovės, turto perleidimo sandoriai pripažintini negaliojančiais ir tuo pagrindu, jog jais faktiškai buvo perleista teisė naudotis valstybine žeme, kuri pagal įstatymą negali būti perleidžiama. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, sprendimą iš esmės grindė atsakovės UAB „Matikada“ atliktų matavimų, jų pagrindu parengtų kadastro duomenų teisingumu bei tuo, jog žemės sklype esantys objektai laikytini nekilnojamuoju turtu. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

71.       Pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąvoką nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra su žemės sklypu susiję daiktai, kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. S. M. atliktos teismo ekspertizės akte suformuluota išvada, kad ginčui aktualiose žemės sklypo dalyse esančios statybinės konstrukcijos yra pastato pamatai. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pateikta pamato (pamatų) sąvoka, pagal kurią pamatas – tai pastato dalis, kuri yra žemiau žemės paviršiaus. Pamatas remiasi į gruntą per pamatą, kuris perima visas pastato apkrovas ir perduoda gruntui. Pamatai yra apatinė pastato dalis, kuri gali būti įkalama (įspraudžiama į gruntą), gali būti įbetonuojama į gręžinį arba įrengiama ant nukasto grunto paviršiaus (pagrindo). Apatinė pastato dalis laikoma pamatu nepriklausomai nuo jos matmenų ir medžiagiškumo. Tiek ši pamatų sąvoka, tiek teismo eksperto suformuluota išvada, jog sklypo dalyje esančios konstrukcijos yra pastato pamatai, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog minėtos konstrukcijos negali būti perkeltos iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Tačiau toks vertinimas nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog šių nurodytų konstrukcijų faktinė padėtis (šioje statybų proceso stadijoje) nesudarė sąlygų (nebuvo būtinųjų parametrų) atlikti jų (kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų) kadastrinių matavimų ir tų matavimų pagrindu suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus, būtinus jų duomenis įtraukiant į turto kadastrą, o po to atlikti atskirų nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją. Tai lemia teisinę išvadą, kad ginčijamų turto perleidimo sandorių objektu buvo kaip nekilnojamasis turtas faktiškai neegzistavę objektai.

72.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pirkimo - pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas: nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, to daikto vieta atitinkamame žemės sklype ar jo vieta kitame daikte (CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje nurodytų duomenų nėra, tokia sutartis negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Toks imperatyvus reglamentavimas nustatytas dėl to, kad prievolės dalykas tenkintų vienokius ar kitokius asmens poreikius, o ne būtų betikslis. Sutarties dalyko įmanomumas reiškia, kad galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma, nes, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja. Sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimams yra niekinė, jeigu visiškai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Byloje nustatyta, kad neįmanoma įvykdyti ginčijamų be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, nes nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų panaikinimas lemia, kad  jie (nekilnojamojo turto objektai) fiziškai neegzistavo ir nebuvo galimybių įgyvendinti su šiais daiktais, kaip nekilnojamojo turto objektais, susijusių teisių, t. y. konstatuojamas daikto fizinis neįmanomumas. Šios išvados nepaneigia faktiškai esančių statybinių konstrukcijų (pamatų) atitiktis CK 4.2 straipsnio 2 dalyje įvirtintai daiktų sąvokai. Todėl teisėjų kolegija, apibendrinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčijami turto perleidimo sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.396, 6.398 straipsniai).

73.       Nustačius, kad ginčijami turto perleidimo sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teisinis vertinimas, ar egzistuoja fakultatyvus jų negaliojimo dėl prieštaravimo viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) pagrindas, netenka aktualumo. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčydama sandorius nurodytu pagrindu, jog tais sandoriais faktiškai buvo siekiama perleisti ne statinius, o valstybinės žemės nuomos teisę (kas draudžiama įstatymo), ką esą patvirtina neprotingai didelė sutarčių kaina, ieškovė savo pozicijos nepagrindė pakankamais ir patikimais duomenimis, o rėmėsi iš esmės subjektyvaus pobūdžio samprotavimais ir vertinimais. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu (dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai) nepasisako.

Dėl ginčo sandorių negaliojimo pasekmių taikymo

74.       Pagal CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja (1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (2 dalis). Restitucijos taisykles nustato Civilinio kodekso šeštos knygos normos (3 dalis).

75.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.145 straipsnio normos turinį, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

76.       Nagrinėjamu atveju atsakovė BUAB „Egvilta“ 2013 m. spalio 3 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimis atsakovei UAB „Altarė“ už 144 810 Eur kainą pardavė pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o už 86 886 Eur kainą pardavė pastatą – komercinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog už ginčo objektus pirkėja sumokėjo pardavėjai sutartyse nurodytas kainas, jog perleidimo sutarčių objektai yra atsakovės UAB „Altarė“ žinioje. Konstatavus ginčijamų turto perleidimo sutarčių negaliojimą, taikoma dvišalė restitucija – iš atsakovės UAB „Altarė“ atsakovei BUAB „Egvilta“ priteisiami pripažintų negaliojančiomis sutarčių dalyku įvardinti pastatai, o atsakovei UAB „Altarė“ iš atsakovės BUAB „Egvilta“ priteisiamos pagal sutartis sumokėtos sumos (kainos).

Dėl bylos procesinės baigties

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo nutarties pagrindu atliktos ekspertizės akto išvadomis, teismo ekspertizės išvadų įrodomąją reikšmę suteikdamas tokių savybių neturinčiam rašytiniam įrodymui, nevertindamas byloje esančių įrodymų visumos, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tas lėmė, kad nebuvo tinkamai nustatytos ir įvertintos šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, o ieškinys atmestas nepagrįstai. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada suponuoja pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

78.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas byloje priima naują sprendimą, turi būti atitinkamai išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenis apie byloje patirtas teisinės pagalbos išlaidas pateikė ieškovė (iš viso 10 406 Eur), atsakovė UAB „Altarė“ (iš viso 5 107 Eur), trečiasis asmuo E. V. (1 000 Eur). Be to, atsakovė UAB „Altarė“ sumokėjo 1 936 Eur už teismo ekspertizės atlikimą, o atsakovė UAB „Matikada“ – 150 Eur už eksperto iškvietimą į teismo posėdį.

79.       Ieškinys yra patenkintas, todėl pirmiau nurodytų atsakovių ir jų pusėje dalyvavusio trečiojo asmens E. V. patirtos teisinės pagalbos išlaidos jiems neatlygintinos. Be to, atsakovėms neatlygintinos ir išlaidos, susijusios su ekspertizės darymu ir eksperto iškvietimu į teismo posėdį, nes ekspertizės išvados, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, neatitiko atsakovių užimtos teisinės pozicijos byloje.

80.       Ieškinį patenkinus, ieškovei atlygintinos bylos proceso metu jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, spręstų reikalavimų skaičių, proceso trukmę, teiktų paslaugų pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis. Ankstesnio bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose bei pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė 6 050 Eur išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas lygiomis dalimis (po 2 016 Eur) iš atsakovių UAB „Altarė“, UAB „Matikada“ ir BUAB „Egvilta“. Pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ieškovė patyrė 4 356 Eur išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas lygiomis dalimis (po 2 178 Eur) iš atsakovių UAB „Altarė“ ir UAB „Matikada“, nes atsakovė BUAB „Egvilta“ sutiko su ieškovės ir trečiojo asmens UAB V24 apeliaciniu skundu (prisidėjo prie šių asmenų paduoto skundo). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (atitinkama jų dalis) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nepriteisiamos, įvertinant tai, kad šios atsakovės atžvilgiu pareikštas reikalavimas buvo išvestinis iš reikalavimo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Matikada“ atliktus objekto kadastrinius matavimus ir pagal juos parengtus kadastro duomenis (prašyta panaikinti inspekcijos Pažyma išduota neteisėtais pripažintų ginčo objektų kadastrinių matavimų pagrindu).

81.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė byloje pareiškė du turtinius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurių suma 231 696 Eur (86 886 Eur arba 300 000 Lt plius 144 810 Eur arba 500 000 Lt), taip pat du neturtinio pobūdžio reikalavimus (panaikinti kadastrinių matavimų bylas ir Pažymą apie objektų statymą). Įvertinant aplinkybę, kad procesiniai dokumentai byloje buvo teikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, kai mokama 75 proc. žyminio mokesčio už atitinkamą procesinį dokumentą, ieškovė už ieškinio reikalavimus turėtų mokėti 2 867,72 Eur (2 712,72 Eur už du turtinius ir 150 Eur už du neturtinius reikalavimus). Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovėms, kurių viena yra bankrutavusi įmonė, ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Vadinasi, visiškai patenkinus ieškovės ieškinį, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovių, kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Patenkinus ieškovės turtinius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais žyminis mokestis už tuos reikalavimus – 2 712,72 Eur priteisiamas iš pripažintų negaliojančiais sandorių šalies atsakovės UAB „Altarė“ (iš kitos sandorių šalies – BUAB „Egvilta“ žyminis mokestis negali būti priteistas, nes ši atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą). Iš atsakovių UAB „Matikada“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos į valstybės biudžetą priteisiama po 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinyje pareikštus ir teismo patenkintus neturtinius reikalavimus.

82.       Nemokėtas žyminis mokestis už byloje paduotus apeliacinius skundus iš atsakovių nepriteisiamas vadovaujantis įstatymo nuostata, kad bylose, kuriose dalyvauja bankrutavusi įmonė, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius skundus atleidžiami visi dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

83.       Ieškinį patenkinus, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

        Ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ieškinį patenkinti.

        Panaikinti Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, suformuotus pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su statiniais), adresas: (duomenys neskelbtini).

        Panaikinti Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, suformuotus pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su statiniais), adresas: (duomenys neskelbtini).

        Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto“ dalis, kiek tai susiję su statinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), ir statinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), statymu be esminių nukrypimų nuo projekto (pažymos 1 ir 2 punktai).

        Pripažinti negaliojančia be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2013 m. spalio 3 d. tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“ dėl pastato – komercinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo.

        Taikyti restituciją – priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“ (j. a. k. 303067473) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“ (j. a. k. 123641849) pripažintos negaliojančia sutarties dalyku įvardintą pastatą – komercinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o uždarajai akcinei bendrovei „Altarė“ (j. a. k. 303067473) priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ (j. a. k. 123641849)  86 886 Eur (aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus).

        Pripažinti negaliojančia be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2013 m. spalio 3 d. tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“ dėl pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo.

        Taikyti restituciją – priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“ (j. a. k. 303067473) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“  (j. a. k. 123641849) pripažintos negaliojančia sutarties dalyku įvardintą pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o uždarajai akcinei bendrovei „Altarė“ (j. a. k. 303067473) priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ (j. a. k. 123641849) 144 810 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų).

        Priteisti ieškovei Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU (j. a. k. 11085821) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“ (j. a. k. 303067473) ir uždarosios akcinės bendrovės „Matikada“ (j. a. k. 302461134) po 4 194 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovei Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU (j. a. k. 11085821) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ (j. a. k. 123641849) 2 016 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant administravimo išlaidoms skirtomis lėšomis.

        Priteisti į valstybės biudžetą žyminį mokestį: iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“ (j. a. k. 303067473) – 2 712,72 Eur, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Matikada“ (j. a. k. 302461134)  – 75 Eur, iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) – 75 Eur (šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Teisėjai                                                                               Danguolė Martinavičienė

                                                                                               Gintaras Pečiulis

                                                                                       Jūratė Varanauskaitė