Civilinė byla Nr. 2-980-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00383-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-223-601/2019, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundas dėl minėtos unijos 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu dalies, tiek, kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų panaikinimo, bei bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundo dalį dėl 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi kooperatinei bendrovei kredito unijai (toliau – ir KB KU) ,,Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau – ir Unija) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę ,,Verslo konsultantai“ (toliau – ir bankroto administratorė); 2014 m. kovo 10 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankroto administratorė 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Unijos 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus pirmuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais bei patvirtinti Unijos 2017 m. IV ketvirtį faktiškai patirtas išlaidas: 456,45 Eur buhalterinės apskaitos paslaugoms, 580,80 Eur informacinių technologijų paslaugoms, 714,60 Eur dokumentų valdymo išlaidoms, 297,87 Eur patalpų nuomai ir išlaikymui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1                      skundžiamu nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino unijos faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų (buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų paslaugoms, dokumentų valdymo, patalpų nuomos ir išlaikymo), remdamasis jam palankiomis kitos unijos (bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – ir BKB KU) „Švyturio taupomoji kasa“) bankroto procese priimtomis nutartimis ir jose pateiktais išaiškinimais; 

2.2                      išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai, pirminiai buhalteriniai dokumentai, sutartys, pagal kurias buvo perkamos paslaugos, detalizacijos ir pan., buvo pateikti, tačiau jų kreditorių susirinkimas nevertino ir neargumentavo, dėl kokių priežasčių atsisakoma tvirtinti dalį faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų išlaidų, neįvardijo kokių duomenų, patvirtinančių faktiškai patirtas išlaidas trūksta; 

2.3                      skundžiamu nutarimu devintuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nepagrįstai įpareigojo bankroto administratorę atsiskaityti su kreditoriais tam tikra apimtimi, nors teisė spręsti dėl administruojamos įmonės lėšų paskirstymo suteikta išimtinai bankroto administratorei. Be to, bankroto administratorė 2019 m. sausio 24 d. informavo absoliučią balsų daugumą kreditorių susirinkime turinčią unijos kreditorę valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – IID) apie Unijos procese 2019 m. I ketvirtį Unijos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui ketinamas panaudoti lėšas, o IID bankroto administratorei pastabų ir prieštaravimų dėl pateiktos informacijos nepateikė.

3.       Kreditorė IID atsiliepime prašė bankroto administratorės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindė šiais argumentais:

3.1                      Bankroto administratorė neturi pagrindo skųsti kreditorių susirinkimo nutarimo dėl 2017 m. IV ketvirčio faktinių išlaidų tvirtinimo, nes kreditoriai skundžiamu nutarimu pagrįstai patvirtino 2017 m. IV ketvirtį faktiškai patirtas išlaidas darbuotojų užmokesčiui, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tilika“ buhalterinei apskaitai, teisinei pagalbai bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Virtuali erdvė“ informacinėms technologijoms, bet netvirtino buhalterinės apskaitos ir informacinių technologijų paslaugų išlaidų dalies, kurią Unijai suteikė pati bankroto administratorė kaip atskiras pelno siekiantis ūkio subjektas, taip pat netvirtino dokumentų valdymo, patalpų nuomos ir išlaikymo išlaidų, kurias Unijai suteikė UAB „Verslo konsultantai“; 

3.2                      bankroto administratorė Unijos lėšas naudoja neatsakingai, yra praradusi kreditorių pasitikėjimą, todėl kreditoriams kyla pareiga priimti nutarimus, susijusius su Unijos lėšų tinkamu naudojimu. Juolab, kad vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų yra kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju unijai priklausiančiose banko sąskaitose esančių lėšų likutis 2019 m. kovo 4 d. buvo 44 059,28 Eur, todėl įpareigojimas pervesti 30 000 Eur IID kreditorinio reikalavimo dengimui yra apgalvotas bei tinkamai įvertintas, nes likusi 14 059,28 Eur suma būtų pakankama sklandžiai tęsti Unijos bankroto procesą, ypač atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė kiekvieną mėnesį taip pat gauna pajamas iš suvaržytų paskolų portfelio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi bankroto administratorės skundą tenkino iš dalies – panaikino 2019 m. kovo 4 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, dalį, tiek kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų; patvirtino Unijos bankroto byloje 2017 m. IV ketvirtį faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas 2 049,72 Eur sumai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį; atmetė Unijos bankroto administratorės skundą, pasirašytą įgalioto asmens R. G., dalyje dėl 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto devintuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

5.       Teismas vadovavosi iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio redakcija.

6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negalima remtis vien tik Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-131-330/2019, nes pirmiausia reikėtų vertinti faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumą administruojant Unijos bankroto procesą, t. y. vertinti šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorės pateiktą patirtų išlaidų pagrindimą. Juolab, kad šioje bankroto byloje yra patvirtintos ginčui aktualios buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų paslaugų, dokumentų valdymo ir patalpų nuomos išlaidos už 2017 m. II ir III ketvirčius, o taip pat 2018 m. I ketvirtį. Todėl, teismo įsitikinimu, kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino Unijos 2017 m. IV ketvirtį faktiškai patirtų išlaidų (456,45 Eur buhalterinės apskaitos paslaugoms, 580,80 Eur informacinių technologijų paslaugoms, 714,60 Eur dokumentų valdymo išlaidoms, 297,87 Eur patalpų nuomai ir išlaikymui) vien tuo argumentu, kad analogiškos išlaidos nebuvo patvirtintos KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byloje, t. y. kreditorių susirinkimas nenurodė kokių dokumentų trūksta, siekiant pagrįsti minėtas išlaidas, kokios išlaidos nebuvo būtinos, kokios iš jų nebuvo patirtos ir pan. Vien tai, kad šias paslaugas teikė pati bankroto administratorė, nesudaro pagrindo netvirtinti realiai patirtų išlaidų šioms paslaugoms apmokėti. Atkreipė dėmesį, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas unijos administravimo išlaidas, patirtas ankstesniais ketvirčiais (pavyzdžiui, 2016 m.), paslaugas teikusio subjekto, t. y. to, kad patalpų nuomos, dokumentų valdymo ir dalį informacinių technologijų bei dalį buhalterinės apskaitos paslaugų Unijai teikė pati bankroto administratorė pagal su ja sudarytas sutartis, nelaikė kliūtimi tvirtinti realiai patirtas išlaidas.

7.       Teismo vertinimu, bankroto administratorės paaiškinimai, pateikti detalizacijoje, yra pakankami per ataskaitinį laikotarpį atliktiems darbams ir faktinėms išlaidoms bei jų dydžiui pagrįsti. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad išlaidos, faktiškai patirtos už buhalterines, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, patalpų nuomos ir išlaikymo paslaugas yra pagrįstos ir būtinos, todėl kreditorių susirinkimas nepagrįstai jas atsisakė patvirtinti. Šių aplinkybių pagrindu skundžiamas 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, tiek kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų, yra naikintinas kaip nepagrįstas.

8.       Pirmosios instancijos teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo ir operatyvumo, remdamasis susiklosčiusia praktika panašiose bylose, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti bankroto administratorės prašymą ir iš esmės išspręsti klausimą dėl šioje nutartyje nurodytų nepagrįstai kreditorių susirinkimo nepatvirtintų dalies išlaidų tvirtinimo, t. y. papildomai patvirtinant šias 2017 m. IV ketvirtį faktiškai patirtas išlaidas: 456,45 Eur buhalterinės apskaitos paslaugoms, 580,80 Eur informacinių technologijų paslaugoms, 714,60 Eur dokumentų valdymo išlaidoms, 297,87 Eur patalpų nuomai ir išlaikymui.

9.       Teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija, kad būtent jai suteikta teisė disponuoti likviduojamos bankrutavusios įmonės turtu bei lėšomis, tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus. Tačiau pažymėjo, kad bankroto administratorė, naudodamasi minėtomis teisėmis, yra saistoma esminio bankroto proceso tikslo – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, t. y. kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Bankroto administratorė, teismui teikdama skundą, nenurodė jokių net preliminarių skaičiavimų, kokio dydžio administravimo išlaidų gali reikėti iki Unijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

10.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorę pervesti 30 000 Eur iš Unijos banko sąskaitose esamų 44 059,28 Eur, t. y. pervedus kreditorių nurodomą sumą kreditorinių reikalavimų dengimui, Unijos sąskaitoje liktų 14 059,28 Eur, įvertinęs šią sumą ir administravimo išlaidų dydį, kuris nustatomas bankroto administratorei kiekvieną ketvirtį, taip pat į bankroto administratorės 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 7 d. pranešimus apie gautas lėšas iš paskolų portfelio pardavimo, padarė išvadą, kad 14 059,28 Eur ir papildomai gaunamų lėšų pakaks užtikrinti sklandų Unijos bankroto procedūrų vykdymą. Todėl 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimas devintuoju darbotvarkės klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Bankroto administratorė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė bankroto administratorės skundo dalį dėl 2019 m. kreditorių susirinkimo nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratorės skundą dėl 2019 m. kovo 4 d. Unijos kreditorių susirinkimo tenkinti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neatsižvelgė į tai, kad tik bankroto administratorė turi teisę disponuoti Unijos lėšomis. Unijos kreditorių susirinkimas neturėjo teisės priimti bankroto administratorei privalomo sprendimo, susijusio su atsiskaitymu su teismo patvirtintais kreditoriais.

12.       Kreditorė IID atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog nėra jokių pagrįstų priežasčių, dėl ko kreditorės IID finansinis reikalavimas negalėjo būti tenkinamas 30 000 Eur suma iš Unijos banko sąskaitoje esančių lėšų. Bankroto administratorė niekaip nepagrindė, kodėl kreditorės IID reikalavimas iš Unijos sąskaitoje esančių lėšų negali būti tenkinamas 30 000 Eur suma.

13.       Kreditorė IID teismui pateiktame atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį dalyje, kuria teismas tenkino bankroto administratorės reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir išlaidų patvirtinimo, panaikinti ir šį bankroto administratorės reikalavimą atmesti. Nurodo, kad:

13.1                      pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų, jog tuo atveju, kai bankroto administratorė pati teikia tam tikras paslaugas, veikdama ne kaip administratorė, ji privalo įrodyti, kad šių paslaugų ji neturėjo ir negalėjo teikti kaip bankroto administratorė.

13.2                      Teismas spręsdamas dėl išlaidų pagrįstumo neturėjo remtis ankstesnių laikotarpių duomenimis apie tokių išlaidų tvirtinimą.

14.       Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorės IID atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto administratorės veiklos vykdymui reikėjo nuomotis patalpas. Atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorė Unijai nenuomavo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16.       Aktualu nurodyti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012). Ginčo dėl to, kad apskųsti nutarimai buvo priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, nėra. 

Dėl Unijos kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu 

17.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. Unijos kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių daugumos (99,00683 proc. teismo patvirtintų reikalavimų sumos) balsais buvo priimtas nutarimas: „atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-77-826/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-131-330/2019, priimtose nagrinėjant bankroto administratoriaus skundą dėl analogiškų kitos kredito unijos faktinių išlaidų tvirtinimo, teismo pateiktus išaiškinimus bei į bankroto administratoriaus pateiktus papildomus argumentus ir dokumentus patvirtinti 2017 m. IV ketv. faktines išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui, lygias 96,23 Eur; patvirtinti 2017 m. IV ketv. faktiškai patirtas UAB „Tilika“ buhalterinės apskaitos išlaidas, lygias 990 Eur; patvirtinti 2017 m. IV ketv. faktiškai patirtas advokatų D. Z., M. R., S. G. kontoros išlaidas, lygias 82,50 Eur; patvirtinti 2017 m. IV ketv. faktiškai patirtas UAB „Virtuali erdvė“ IT paslaugų išlaidas, lygias 18 Eur“ (3 t., b. l. 7-11). Bankroto administratorės teigimu, kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų 456,45 Eur dydžio išlaidų buhalterinės apskaitos paslaugoms, 580,80 Eur išlaidų informacinių technologijų paslaugoms, 714,60 Eur dokumentų valdymo išlaidoms ir 297,87 Eur patalpų nuomai ir išlaikymui.

18.       Pirmosios instancijos teismas panaikino nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, dalį, tiek, kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų ir patvirtino Unijos bankroto byloje 2017 m. IV ketvirtį faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas 2 049,72 Eur sumai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko kreditorė IID, pateikusi teismui atskirąjį skundą.

19.       ĮBĮ

20.       Aktualu pažymėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, bankroto administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

21.       Byloje ginčo, kad Unijai buvo suteiktos buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, dokumentų valdymo ir patalpų nuomos bei jų išlaikymo paslaugos, nėra. Kreditorė atskirajame skunde apeliuoja į interesų konfliktą, pasireiškiantį per bankroto administratorės teikiamas paslaugas jos administruojamai įmonei.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, pritaria kreditorės IID pozicijai. Byloje nustatyta, kad be UAB „Tilika“ ir UAB „Virtuali erdvė“, buhalterinės apskaitos ir IT paslaugas Unijai teikė ir pati bankroto administratorė (1 t., b. l. 71-93, 2 t., b. l. 34-54). Už suteiktas paslaugas bankroto administratorė išrašydavo sąskaitas faktūras ir teikė jas Unijai apmokėjimui. Neginčytina, kad buhalterinės bei IT paslaugos yra būtinos administruojant įmonę bankroto byloje. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorės teikiamos paslaugos dubliavosi su UAB „Tilika“ ir UAB „Virtuali erdvė“ suteiktomis buhalterinės apskaitos ir IT paslaugomis. Apeliacinio teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai egzistuoja interesų konflikto kilimo sąlygos, turi būti pateikiami papildomi objektyvūs ir išsamūs duomenys, patvirtinantys tiek konkrečių paslaugų suteikimo faktą, tiek ir pagrindą. Tokių duomenų bankroto administratorė nepateikė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131-330/2019). Bankroto administratorė byloje nepaaiškino, kodėl, administruojant Uniją, anksčiau minėtų įmonių paslaugų nepakako, ir kodėl, dėl kokių aplinkybių ji turėjo pati teikti buhalterinės apskaitos ir IT paslaugas.

23.       Apeliacinės instancijos teismo manymu, bankroto procese neturi būti toleruojama situacija, kai bankroto administratorė, administruodama konkrečią bendrovę, be aiškaus poreikio pagrindimo, kaip privatus juridinis asmuo, siekiantis naudos sau, teikia ir kitų įmonių teikiamas, dubliuojančias paslaugas. Ši aplinkybė suteikia pagrindą abejoti bankroto administratorės skaidrumu. Minėta situacija gali būti pateisinama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, bankroto administratorei įrodžius nesant galimybių šias paslaugas pirkti iš trečiųjų asmenų. Bankroto administratorė teismui tokių duomenų nėra pateikusi. Esant anksčiau nurodytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti 2019 m. kovo 4 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, dalį, tiek kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų.

24.       Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šioje bankroto byloje yra patvirtintos ginčui aktualios buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų paslaugų, dokumentų valdymo ir patalpų nuomos išlaidos už 2017 m. II ir III ketvirčius, o taip pat 2018 m. I ketvirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981-407/2018; 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-352-407/2019) nepaneigia anksčiau padarytos išvados. Nagrinėjamu atveju 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti ginčo administravimo išlaidas vadovaudamasis analogiška situacija, išdėstyta civilinėje byloje Nr. 2-131-330/2019, ir motyvuodamas egzistuojančiu interesų konfliktu. Taigi, kreditorių susirinkimo motyvas, kodėl buvo atsisakyta tvirtinti 2017 m. IV administravimo išlaidas, yra apibrėžtas bei aiškus. Tvirtinant ankstesnių laikotarpių administravimo išlaidas, kreditorių susirinkimas interesų konflikto aspekto nenagrinėjo, šis faktas nebuvo atsisakymo tvirtinti administravimo išlaidas priežastimi. Bankroto administratorė iškilus šiam klausimui, nepašalino kreditorių susirinkimo metu kilusių abejonių dėl jos veiklos skaidrumo bei paslaugų teikimo dubliavimosi. Taigi, aplinkybė, jog kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidas ankstesniais laikotarpiais, nesudaro pagrindo tvirtinti ir šios bylos ginčo objektu esančias administravimo išlaidas.

Dėl Unijos kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu

25.       Unijos 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu devintuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta priimti nutarimą „įpareigoti bankroto administratorių iki 2019 m. kovo 31 d. pervesti 30 000 Eur kreditorinio reikalavimo dengimui“ (3 t., b. l. 7-11). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į esminį bankroto proceso tikslą – kreditorių reikalavimų tenkinimą - atmetė Unijos bankroto administratorės skundą dalyje dėl 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto devintuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

26.       Atskirajame skunde bankroto administratorė kvestionuoja Unijos kreditorių susirinkimo teisę priimti bankroto administratorei privalomą sprendimą atsiskaityti su teismo patvirtintais kreditoriais, nes tokio klausimo svarstymas priskirtinas išimtinai bankroto administratorės kompetencijai. 

27.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vienas iš bankroto proceso tikslų – kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei (skolininkei) likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, taip pat, kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

28.       Nors bankroto administratorė nurodo, kad teisė disponuoti bankrutavusios įmonės turtu – bankroto administratorės prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 31 straipsnio 3 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus. Taigi, minėta teisės normą numato bankroto administratoriaus pareigą tenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi. Aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti bankroto administratorės atsisakymą paskirstyti 30 000 Eur finansinio reikalavimo tenkinimui, t. y. pateisinančių bankroto administratorės pareigos nevykdymą, teismui nėra nurodyta. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad bankroto administratorės veiksmai, kuriais atsisakoma skirstyti bankrutavusios įmonės turtą, laikytini kaip neatitinkantys ĮBĮ nuostatų, teisingumo ir protingumo principų, veikimo geriausiais įmonei ir kreditoriams (kartu ir savo) interesams. 

29.       Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, faktines bylos aplinkybes bei bankroto bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimas devintuoju darbotvarkės klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Aptartos aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2019 m. kovo 4 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, tiek kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų panaikinimo yra nepagrįsta, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratorės prašymas dėl 2019 m. kovo 4 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, dalies, tiek kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų, panaikinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėdamas klausimą dėl 2019 m. kovo 4 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto devintuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė bankroto administratorės skundą dėl 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto devintuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, o atskirojo skundo argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje nepaneigia, todėl ginčijama nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista, o bankroto administratorės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas IID prašymas priteisti 1 171,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus IID atskirąjį skundą ir atmetus bankroto administratorės atskirąjį skundą, IID įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2019 m. II ketvirtį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2018 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 970,30 Eur. Už atskirąjį skundą rekomendacijų 8.15 punkte numatytas koeficientas yra 0,4. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas toks pat koeficientas pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, kuris numato maksimalų priteistiną dydį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, t. y. 0,4. Atsižvelgiant į tai, iš Unijos administravimo išlaidų IID už advokato teisines paslaugas priteisiama 776,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą sumą, byloje nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį dalyje dėl 2019 m. kovo 4 d. bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, tiek kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų panaikinimo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundą dėl 2019 m. kovo 4 d. bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, tiek kiek jame nepatvirtinta dalis faktiškai 2017 m. IV ketvirtį patirtų administravimo išlaidų panaikinimo, atmesti.

Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ administravimo išlaidų kreditorei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451), priteisti 776,24 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                Jūratė Varanauskaitė