Civilinė byla Nr. e2S-1512-945/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08294-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.3.1; 1.4.2.3; 3.1.10.7; 3.1.14.8.1; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems asmenims V. J., A. S., Z. G. dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotojus iš darbo pripažinimo nepagrįstu ir panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nepagrįstu ir panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – atsakovė) 2024 m. kovo 12 d. atsisakymą duoti išankstinį sutikimą atleisti trečiuosius asmenis V. J., A. S., Z. G. (toliau – tretieji asmenys) iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad tretieji asmenys padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kvalifikuotinus pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą (nusikaltimo požymių turtinti veika) ir DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą (tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos), dėl ko ieškovė priėmė sprendimą atleisti trečiuosius asmenis iš darbo. Vadovaujantis bendrovėje galiojančios kolektyvinės sutarties 47 straipsnio nuostatomis, norint iš darbo atleisti profesinės sąjungos narį, reikalingas atsakovės sutikimas. Atsakovei atsisakius tokį sutikimą duoti, ieškovė inicijuoja ginčą dėl tokio atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, taip pat grąžino ieškovei jos sumokėtą 110 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad reiškiamo reikalavimo patenkinimu nebus sukurtos jokios teisinės pasekmės, kadangi ieškinyje nurodomas profesinės sąjungos sutikimas nagrinėjamu atveju nėra būtina darbdavio inicijuotos darbuotojų atleidimo iš darbo procedūros sudėtinė dalis, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovės pareiga gauti atsakovės sutikimą įtvirtinta kolektyvinės sutarties 47 punkte, kuris vertintinas kaip privaloma darbo teisės norma, kurios nesilaikymas lemtų tiek iš individualių, tiek ir iš kolektyvinių teisinių santykių kylantį pažeidimą.
1.2. Individualiame darbo ginče dėl atleidimo iš darbo teisėtumo profesinė sąjunga nebus proceso šalimi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokiame procese galėtų būti vertinamas atsisakymo duoti sutikimą teisėtumas ir pagrįstumas.
1.3. Ginčui pagal analogiją turėtų būti taikomos DK 168 straipsnio nuostatos, numatančios garantijas profesinių sąjungų valdymo organų nariams.
1.4. Ieškovės inicijuojamas darbo ginčas neturi įtakos su darbo pareigų pažeidimu susijusioms procedūroms taikomų terminų skaičiavimui, kadangi darbdavys jau yra priėmęs sprendimą atleisti trečiuosius asmenis iš darbo, tik atidėjęs šio sprendimo įsigaliojimo datą.
4. Atsiliepimu atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad tiek kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, tiek vėliau į teismą ieškovė pripažino, jog šiuo atveju taikytina kolektyvinės sutarties 47.6 punkte įtvirtinta išimtis, pagal kurią atsakovės sutikimas nereikalingas siekiant profesinės sąjungos narį atleisti iš darbo už tyčinį darbo pareigų pažeidimą, kuriuo ieškovei padaroma materialinė žala, nurodė, jog kreipimasis į atsakovę buvo sąlygotas siekio plėtoti socialinį dialogą. Atsakovės nuomonė, kuria nesutinkama su ieškovės iniciatyva, nesukuria jokių teisinių pasekmių. Ieškovės nurodoma DK 168 straipsnio garantija, siejama su profesinės sąjungos valdymo organo atleidimo procedūromis, kurių eigoje darbdavys turi gauti ne profesinės sąjungos, o Valstybinės darbo inspekcijos sutikimą, ginčo santykiams netaikytina.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Ieškinio reikalavimą nenagrinėtinu pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino dėl to, kad jo patenkinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovės ginčijamas atsakovės atsisakymas duoti sutikimą atleisti trečiuosius asmenis iš darbo nėra privaloma atsakomybės taikymo už darbo pareigų pažeidimus procedūros sudedamoji dalis.
7. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad pagal analogiją šiuo atveju turėtų būti taikomos DK 168 straipsnio nuostatos. Šį skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Ieškovės cituojama norma yra skirta situacijoms, kai inicijuojama profesinės sąjungos valdymo organo nario atleidimo iš darbo procedūra. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėja aplinkybės, kad tretieji asmenys yra atsakovės valdymo organo nariai. Be to, vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalimi, esant reikalavimui gauti sutikimą, kompetenciją tokį sutikimą teikti turintis subjektas yra ne profesinė sąjunga, bet Valstybinė darbo inspekcija. Nors 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus teisinio reglamentavimo pakeitimams, apibrėžiantiems aptariamą sutikimo procedūrą, liko nepakeista Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, numatanti profesinės sąjungos valdymo organo kompetenciją spręsti dėl sutikimo, dėl prieštaravimo aukštesnės galios teisės normai (DK 168 straipsnio 3 daliai) ši nuostata nebetaikytina (DK 3 straipsnio 2 dalis).
8. Sutikdamas su atskirojo skundo motyvais, kad kolektyvinėje sutartyje įtraukti įsipareigojimai tampa privalomi sutarties šalims, todėl gali sukurti papildomas, nei nurodyta teisės aktuose, tarpusavio teises bei pareigas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju pati ieškovė aiškiai įvardijo trečiųjų asmenų veiksmus, kuriuos vertina kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – bandymą pasisavinti ieškovės patalpose buvusį turtą ir tokiu būdu padaryti ieškovei žalos, kas atitinka kolektyvinės sutarties 47 punkte įtvirtintosios bendrosios taisyklės dėl pareigos gauti profesinės sąjungos sutikimą išimtį, įtvirtintą 47.6 punkte. Net ir atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad aptariamu atveju jos sutikimas nebuvo būtinas, jis vertintinas kaip nuomonė, nesukurianti jokių teisinių pasekmių.
9. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą negali būti vertinama kaip absoliuti, apimanti ir tokias situacijas, kai norima iš anksto pasitikrinti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Skundo argumentas, kad individualiame ginče su trečiaisiais asmenimis, jeigu toks ateityje kiltų, atsakovė nebus proceso šalimi, kaip ir ieškinyje bei atskirajame skunde ieškovės teikiami argumentai dėl atsakovės ignoruojamų ieškovės motyvų, kuriais grindžiamas trečiųjų asmenų netinkamas elgesys, yra susiję ne su ieškovės ginčijamu atsakovės atsisakymu duoti sutikimą teisėtumu, bet su sąlygų konstatuoti darbo pareigų pažeidimą ir tuo pagrindu atleisti trečiuosius asmenis iš darbo egzistavimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių teisminis vertinimas galimas tik darbuotojams iniciavus darbo ginčą dėl jų atleidimo iš darbo teisėtumo.
10. Sutikdamas su atskirojo skundo motyvu dėl perteklinio pobūdžio pirmosios instancijos teismo argumentų dėl inicijuojamo darbo ginčo nesuderinamumo su sprendimui dėl darbo pareigų pažeidimo priimti nustatytais terminais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė pati savaime neleidžia vertinti kaip neteisėtos teismo išvados dėl atsisakymo priimti ieškinį.
11. Nurodytų aplinkybių visuma pripažįstama pagrindu atskirajam skundui atmesti. Skundą atmetus bei įvertinus aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas, kartu spręstinas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymo, atsakovei iš ieškovės priteisiamas su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu susijusių atstovavimo išlaidų atlyginimas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 193151691, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“, juridinio asmens kodas 302683277, 500 Eur (penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas