Administracinės bylos Nr. I-115-621/2013

Teisminio proceso numeris: 3-64-3-01127-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 8.2.;74

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Donato Daunio,

sekretoriaujant Linai Andrašiūnienei,

nedalyvaujant pareiškėjos A. V. įmonės atstovui,

nedalyvaujant atsakovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. įmonės skundą ir patikslintą skundą atsakovei Šiaulių apskrities VMI dėl Šiaulių apskrities VMI 2012-09-24 rašto Nr. (28.1)S-16781) pagrindu priimto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atstatyti pranešimo pateikimo terminą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovės Šiaulių apskrities VMI 2012-09-24 rašto Nr. (28.1)S-16781 pagrindu priimtą sprendimą ir įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atstatyti pranešimo pateikimo terminą (b.l. 2-4, 59-61, 90-92). Pateiktame skunde ir jo patikslinimuose nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjos A. V. įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus vandentiekio vamzdžiams, buvo užlietos patalpos, kuriose buvo sandėliuojamos prekių atsargos. A. V. įmonė 2012 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pripažinti, kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių. A. V. įmonė 2012 m. rugsėjo 5 d. pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą atstatyti terminą pateikti prašymui bei dokumentams dėl pripažinimo, kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skundžiamu 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (28.1)S-16781 priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos A. V. įmonės prašymo atstatyti terminą, o prašymą pripažinti, kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių, paliko nenagrinėtu, nurodydama, kad pareiškėja nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 patvirtintose „Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, taisyklėse” (toliau ir Taisyklės) yra numatyta apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ar jo įgalioto pareigūno teisė PVM mokėtojo ar kito apmokestinamojo asmens prašymu atstatyti Taisyklėse nurodytą 10 darbo dienų nuo prekių praradimo terminą, per kurį reikia pranešti, kad prekės yra prarastos dėl force majeure aplinkybių. Per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo pranešimo pateikimo dienos, PVM mokėtojas ar kitas apmokestinamasis asmuo turi pateikti šių Taisyklių 3 punkte nurodytus įvykio ir prekių praradimo faktą patvirtinančius dokumentus. Sprendimą laikyti kitas aplinkybes force majeure, dėl kurių galėjo būti prarastos prekės, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas priima per 30 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų pateikimo. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad jeigu šių Taisyklių 4 punkte nurodyti pranešimo ir dokumentų pateikimo terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas PVM mokėtojo ar kito apmokestinamojo asmens prašymu turi teisę šiuos terminus atstatyti. Jeigu PVM mokėtojas ar kitas apmokestinamasis asmuo dėl svarbių priežasčių nespėja pateikti šių Taisyklių 4 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas (pavaduotojas) PVM mokėtojo ar kito apmokestinamojo asmens prašymu turi teisę dokumentų pateikimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo prašymo pratęsti terminą pateikimo dienos. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija formaliai nutarė netenkinti pareiškėjos A. V. įmonės prašymo atstatyti terminą, o prašymą pripažinti, kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių, paliko nenagrinėtu, nurodydama, kad pareiškėjas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, tačiau nepareikalavo pareiškėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius svarbias termino praleidimo priežastis. Pareiškėjos įmonės savininkas neturi teisinio išsilavinimo, įmonėje taip pat nėra ir teisininko etato. Pareiškėja, kreipdamasi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl termino atstatymo pateikti prašymui bei dokumentams dėl pripažinimo, kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių, kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodė tik tą aplinkybę, jog dėl teisinio neišmanymo neteisingai manė, jog kreiptis su prašymu į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją reikia tik tuomet, kai pareiškėja A. V. įmonė gaus oficialų draudimo bedrovės atsakymą, jog įvykis pripažintas draudiminiu, kuris būsiąs pagrindu pripažinti, kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių (Taisyklių 2.3. p., 2.4. p.). Pažymi, kad tik gavę Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimą į 2012 m. spalio 15 d. skundą, iš jo turinio suprato, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, „...Šiuo atveju įvykio patvirtinimo dokumentų neturėjimas neužkirto įmonei galimybės pranešti apie įvykį Taisyklių 4 punkte numatyta tvarka, t. y. per 10 darbo dienų nuo prekių praradimo. Įmonė 2012-09-05 pateiktame prašyme nenurodė ir Šiaulių AVMI nenustatė jokių svarbių aplinkybių, kurios leistų atstatyti praleistą terminą...“. Kaip jau minėta, įmonėje nesant teisininko etato, pareiškėjui buvo sunku ginti savo teises, teikiant prašymą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taisyklių 4 punkte yra įtvirtinta PVM mokėtojo ar kito apmokestinamojo asmens (šiuo atveju pareiškėjo A. V. įmonės) pareiga per 10 darbo dienų nuo prekių praradimo raštu pranešti apie tai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu šis terminas nėra naikinamasis, ir jį PVM mokėtojui ar kitam apmokestinamajam asmeniui praleidus dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas. Pareiškėjos A. V. įmonės teismui pateikiami įrodymai patvirtina svarbias termino praleidimo priežastis, o būtent: iš pareiškėjos A. V. įmonės savininko A. V. 2012 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 112 matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjos vadovas atostogavo. Iš pareiškėjos A. V. įmonės savininko A. V. 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 122 matyti, kad rugpjūčio 21–23 dienomis įmonės savininkas buvo išvykęs į komandiruotę Lenkijoje. Iš pareiškėjos A. V. įmonės savininko A. V. 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 124 matyti, kad rugpjūčio 27–30 dienomis įmonės savininkas buvo išvykęs į komandiruotę Lenkijoje. Iš pareiškėjos A. V. įmonės savininko A. V. 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 130 matyti, kad rugpjūčio 31 dieną įmonės savininkas buvo išvykęs į komandiruotę Latvijoje. Grįžęs iš komandiruotės jau antrą darbo dieną, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d. (2012 m. rugsėjo 1 d. ir 2 d. buvo ne darbo dienos), pareiškėjos A. V. įmonės savininkas A. V. kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pripažinti, kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių. Skundžiamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. (28.1)S-16781) yra labai formalus, nemotyvuotas, o pareiškėjo prašymas atstatyti terminą neargumentuotai atmestas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos A. V. įmonės patalpose 2012 m. rugpjūčio 6 d. įvykusi vandentiekio sistemos avarija pripažinta draudiminiu įvykiu. Todėl Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai vien formaliais pagrindais netenkinus pareiškėjo prašymo ir neatstačius termino, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, toks valstybinės institucijos sprendimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsakovė Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose (b.l. 53, 74-75, 94-95) nurodė, jog Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasis Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 (Žin., 2002, Nr. 60-2429; 2004, Nr.69-2431), 5 punkto nuostata, priėmė sprendimą netenkinti įmonės 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymo atstatyti dokumentų pateikimo termino nesant svarbių termino praleidimo priežasčių ir 2012 m. rugsėjo 4 d. prašymą, kuriuo prašoma pripažinti, kad prekės prarastos dėl force majeure aplinkybių, palikti nenagrinėtu. 2012 m. rugsėjo 4 d. gautas A. V. įmonės tos pačios dienos prašymas pripažinti, kad vandeniui užliejus patalpas, jose buvusios atsargos prarastos dėl force majeure aplinkybių. 2012 m. rugsėjo 4 d. prašyme įmonė nurodė, kad 2012-08-06 atvykus į darbą rado vandeniu užlietas patalpas ir jose esančias atsargas. Pareiškėjos teigimu, sugadintos atsargos nei gamybai, nei pardavimui netinkamos. Preliminariais paskaičiavimais nuostoliai dėl patirto įvykio sudaro apie 497 000 Lt. Atvejus, kuriais laikoma, kad prekės yra prarastos dėl force majeure aplinkybių, ir jų pripažinimo tvarką reglamentuoja Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861. Taisyklių 4 punkte numatytas 10 darbo dienų pranešimo terminas, skirtas pranešti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie galimą force majeure įvykį, ir kitas terminas – 30 kalendorinių dienų laikotarpis, skaičiuojamas nuo pranešimo pateikimo dienos, įvykio ir prekių praradimo faktą patvirtinantiems dokumentams pateikti. Šiuo atveju įvykio patvirtinimo dokumentų neturėjimas neužkirto įmonei galimybės pranešti apie įvykį Taisyklių 4 punkte numatyta tvarka, t. y. per 10 darbo dienų nuo prekių praradimo. Įmonė apie 2012-08-06 įvykusią avariją, kurios metu buvo sugadintos prekės ir atsargos, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pranešė tik 2012-09-04, t. y. praleidus Taisyklių 4 punkte nustatytą terminą. 2012-09-05 Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje gautas įmonės prašymas atstatyti dokumentų pateikimo terminą, kuriame paaiškinama, kad pranešimo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie 2012-08-06 įvykusią avariją nepateikė laiku, nes neturėjo įvykį patvirtinančių dokumentų. Įmonė 2012-09-05 pateiktame prašyme nenurodė ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė jokių svarbių aplinkybių, kurios leistų atstatyti praleistą terminą. Patikslintą skundą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad pranešimo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie galimą force majeure įvykį nustatytu terminu negalėjo pateikti dėl to, kad įmonės vadovas nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. atstogavo, o 2012 m. rugpjūčio 21–23 dienomis ir 2012 m. rugpjūčio 27–30 dienomis bei 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo išvykęs į komandiruotes. Pažymi, kad pareiškėja šių duomenų Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, teikdama 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymą atstatyti dokumentų pateikimo terminą, nebuvo pateikusi. Taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sutrukdė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Šiuo atveju pareiškėjos patikslintame skunde nurodytos aplinkybės (atostogos ir komandiruotės) negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą atstatyti dokumentų pateikimo terminą. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad šiuolaikiniame dinamiškai kintančiame pasaulyje verslo vykdymo sudėtine dalimi tapo pasirūpinimas tinkamu atstovavimu sprendžiant ar rengiantis spręsti ginčus dėl teisės su kitais asmenimis. Juridinis asmuo gali turėti struktūrinius padalinius, teisininkus ir tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu teismine tvarka. Juridinio asmens vadovas prieš išvykdamas atostogų ir į komandiruotes turėjo pavesti įmonės atstovavimo funkcijas kitiems asmenims, t. y. užtikrinti nenutrūkstamą įmonės atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taip pat negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, kad atsisakymo tenkinti įmonės 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymą atstatyti dokumentų pateikimo terminą argumentai pareiškėjai tapo aiškūs tik atsakovei pateikus atsiliepimą į skundą. Kaip ir Šiaulių AVMI 2012-11-29 atsiliepime į skundą, atsisakymo tenkinti įmonės 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymą atstatyti dokumentų pateikimo terminą motyvai buvo nurodyti skundžiame Šiaulių AVMI 2012-09-24 rašte Nr. (28.1 )S-16871.

Pareiškėjo A. V. įmonės skundas ir patikslinti skundai tenkintini.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-09-24 rašto Nr. (28.1)S-16781) pagrindu priimto sprendimo, kuriuo netenkino 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymo atstatyti dokumentų pateikimo terminą nesant svarbių termino praleidimo priežasčių.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina tai, jog vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prekėms galiojo 0 procentų tarifas, kadangi jos buvo saugomos PVM lengvatų sandėlyje. Šio straipsnio 8 dalis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM nustatyta tvarka tenka asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo prekėms nustojo galioti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (tuo atveju, kai asmuo sudaro prekių tiekimo sandorį, kurio metu žinoma, kad nustos galioti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, – prekių tiekėjui). Laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nustoja galioti ir tada, kai prekės suvartojamos ar prarandamos, išskyrus atvejus, kai prekės prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, jeigu tai įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba kitų nuo asmens nepriklausančių priežasčių (prekių sunaikinimo dėl realizacijos terminų pasibaigimo ir kt.), kai šis asmuo gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Prievolė apskaičiuoti PVM neatsiranda, jeigu prekėms nustojo galioti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Šioje teisės normoje minimos aplinkybės gali būti patvirtinamos specialia tvarka ir dokumentais, numatytais Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002-06-12 nutarimu Nr. 861 (Žin., 2002, Nr. 60-2429; 2004, Nr.69-2431), Taisyklių 2.4. punktas (Kitos force majeure aplinkybės) numato, kad sprendimą laikyti kitas aplinkybes force majeure, dėl kurių galėjo būti prarastos prekės, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka ir terminais priima apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas; numatytas pranešimo apie prekių praradimą pateikimo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai terminas. PVM mokėtojas ar kitas apmokestinamasis asmuo per 10 darbo dienų nuo prekių praradimo privalo raštu pranešti apie tai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo pranešimo pateikimo dienos, PVM mokėtojas ar kitas apmokestinamasis asmuo turi pateikti šių Taisyklių 3 punkte nurodytus įvykio ir prekių praradimo faktą patvirtinančius dokumentus. Taisyklių 5 punktas numato galimybę apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam pareigūnui PVM mokėtojo ar kito apmokestinamojo asmens prašymu teisę šiuos terminus atstatyti. Atstatyti šį terminą tik tuo atveju, jei terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios trukdė jam paduoti skundą (komandiruotė, ūmi liga ar stacionarus gydymasis gydymo įstaigoje ir pan.), nors jis norėjo tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises buvo rūpestingas bei atidus. Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. trūkus vandentiekio vamzdžiams buvo užlietos patalpos, kuriose buvo sandėliuojamos atsargos. Įmonės savininkas A. V. iš karto, t. y. 2012-08-06, kreipėsi į „If P&C Insurance AS” filialą ir pranešė apie 2012-08-06 įvykį, kurio metu buvo užlietos patalpos ir atsargos, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Kad įvykis yra draudiminis, tapo aišku tik iš 2012-08-28 ir 2012-08-30 gautų dokumentų (b.l. 8-9). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pažymi, kad atsakovei paduotame prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad neturėjo įvykį patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu iš esmės praleistą terminą grindžia tuo, kad pranešimo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie galimą force majeure įvykį nustatytu terminu negalėjo pateikti dėl to, kad įmonės savininkas nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. atstogavo. Iš 2012 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 112 matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjos vadovas atostogavo. Šį faktą patvirtina pridedami kelto rezervavimo bilietai, iš kurių matyti, kad A. V. 2012-08-09 kėlėsi keltu iš Rygos į Stokholmą, o 2012-08-20, grįžo keltu iš Stokholmo į Rygą (b.l. 62-65). Iš pareiškėjos A. V. įmonės savininko A. V. 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 122 matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 21–23 dienomis buvo išvykęs į komandiruotę Lenkijoje. Šią aplinkybę patvirtina 2012-08-27 pateikiama avanso apyskaita Nr. 65, kurioje detalizuotos komandiruotės išlaidos Lenkijos Respublikoje nuo 2012-08-21 iki 2012-08-23 (b.l. 66-67). Iš pareiškėjos A. V. įmonės savininko A. V. 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 124 matyti, kad rugpjūčio 27–30 dienomis įmonės savininkas buvo išvykęs į komandiruotę Lenkijoje. Šią aplinkybę patvirtina 2012-08-30 pateikiama avanso apyskaita Nr. 67, kurioje detalizuotos komandiruotės išlaidos Lenkijos Respublikoje nuo 2012-08-27 iki 2012-08-30 (b.l. 68-69). Iš pareiškėjos A. V. įmonės savininko A. V. 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 130 matyti, kad rugpjūčio 31 dieną įmonės savininkas buvo išvykęs į komandiruotę Latvijoje. Šią aplinkybę patvirtina 2012-08-30 išrašyta PVM sąskaita-faktūra, serija AVI Nr. 023764, bei pirkėjo Latvijos Respublikoje (įmonės STA GRUPA) tvirtinimas (b.l. 70-72).

Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtų Taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-12 nutarimu Nr. 861(Žin., 2002, Nr. 60-2429; 2004, Nr.69-2431), 4 punkte nustatyta, kad PVM mokėtojas ar kitas apmokestinamasis asmuo per 10 darbo dienų nuo prekių praradimo privalo raštu pranešti apie tai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. tik formalus pranešimas apie įvykį ir jokių pasekmių nesukelia, o  per kitą laikotarpį – 30 kalendorinių dienų, kuris skaičiuojamas nuo pranešimo pateikimo dienos, PVM mokėtojas ar kitas apmokestinamasis asmuo turi pateikti šių Taisyklių 3 punkte nurodytus įvykio ir prekių praradimo faktą patvirtinančius dokumentus. Teismo nuomone, pareiškėja į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją kreipėsi per protingą laiko tarpą, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepraleido 30 kalendorinių dienų termino, t. y. pateikė prekių praradimo faktą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 4 d. su prašymu pranešdama apie įvykį kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai informavus, kad praleistas pranešimo pateikimo terminas, 2012 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą atstatyti dokumentų pateikimo terminą.

Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. trūkus vandentiekio vamzdžiams pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi į draudimo kompaniją dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir nuostolių apskaičiavimo. Gavus patvirtinančius dokumentus, t. y. 2012 m.  rugsėjo 4 d. (2012 m. rugsėjo 1 d. ir 2 d. buvo ne darbo dienos), kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją,  kad prekių atsargos buvo prarastos dėl force majeure aplinkybių. Teismo nuomone, pareiškėja šioje situacijoje buvo pakankamai aktyvi ir sąžininga.

Teismo nuomone, atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo išnagrinėjo formaliai, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių. Teismo manymu, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, labai svarbu pažymėti, kad gero administravimo principas yra sudėtinė konstitucinės nuostatos „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ dalis, kuri reiškia administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą. Labai svarbu išlaikyti balansą tarp Konstitucijoje (5 str. 3 dalis) įtvirtinto principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmogui, mokesčio mokėtojo teisės ginčyti, jo nuomone, jo subjektines teises pažeidžiančius aktus, įskaitant teisę į teisingą teismą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-12 nutarimu Nr. 861 patvirtintose taisyklėse nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti, todėl tai spręstina kiekvienu individualiu atveju. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos buvimo komandiruotėse ir atostogų negalima apibūdinti kaip neryžtingumo, neatsakingumo, nerūpestingumo, juolab, kad pareiškėjos atstovas grįžęs iš užsienio valstybės ir tik gavęs prekių praradimo faktą patvirtinančius dokumentus kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad kitų asmenų, turinčių įgaliojimus atstovauti vadovui (šiuo atveju pranešti apie įvykį), įmonėje nėra. Atsakovė teigia, kad apie minėtą įvykį galėjo pranešti ir kiti darbuotojai, tačiau nepateikė tokių įrodymų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos atstovo vykimas į komandiruotes ir atostogos pripažintina aplinkybe, objektyviai sutrukdžiusia laiku pateikti prašymą ir laikytina pakankamai svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Taip pat teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pareiškėja privalėjo pasirūpinti savo teisių gynimu teismine tvarka. 2012 m. rugpjūčio 8 d. išeinant pareiškėjos atstovui – įmonės savininkui atostogų, teisminio ginčo dar nebuvo. Be to, po įvykio buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šioje situacijoje buvo sąžininga ir atidi, per protingą terminą pateikė prekių praradimo faktą patvirtinančius dokumentus ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą atstatyti dokumentų pateikimo terminą, Šiaulių AVMI 2012-09-24 rašto Nr. (28.1)S-16781) pagrindu priimtas sprendimas naikintinas ir atsakovė įpareigotina atstatyti pranešimo pateikimo terminą.

              Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos A. V. įmonės skundą ir patikslintus skundus patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-09-24 rašto Nr. (28.1)S-16781) pagrindu priimtą sprendimą ir įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atstatyti pranešimo pateikimo terminą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai                                                                      Žanas Kubeckas             

                                                                      Donatas Daunys

                                                                      Virginijus Stankevičius             

Nuorašas tikras