Civilinė byla Nr.2S-1628-345/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00986-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.; 122.4.; 122.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti M. J. ir L. J. bankroto bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

                            Pareiškėjai M. J. ir L. J. 2013-06-25 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinę, prašė iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administravimas LT“. Nurodė, jog jie LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies prasme yra nemokūs, kadangi negali įvykdyti kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai 919 194,79 Lt dydžio skolinio įsipareigojimo, kurio mokėjimo terminai suėję, taip pat pagal 2006-10-16 kredito sutartį Nr. 77403-FA/06-077660-FA (toliau - „Kredito   sutartis“) mokėtinų palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012-08-22 iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, ir 5 proc. dydžio metinių įstatyminių palūkanų nuo 919 194,79 Lt dydžio skolos, skaičiuojant nuo 2012-08-22 iki visiško skolos išieškojimo dienos. Pareiškėjai nemokūs tapo iš esmės po to, kai be jų sutikimo buvo nutraukta Kredito sutartis dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank“, AB. Laiku ir visa apimtimi vykdyti Kredito sutartį pareiškėjai tapo finansiškai nepajėgūs dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, nulemto projektavimo paslaugų įmonės UAB „Baltas fonas“, kurioje abu pareiškėjai dirba pagal darbo sutartis nuo 2003 metų, staigaus pajamų susitraukimo. Šiuo metu pareiškėjai gauna tik darbo užmokestį UAB „Baltas fonas“- pareiškėjo M. J. gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra 297 Lt per mėnesį, o pareiškėjos L. J. – 117,88 Lt per mėnesį. Numatoma, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. abiejų pareiškėjų gaunamas darbo užmokestis sieks po 1 500 Lt per mėnesį, nuo 2014 m. balandžio 1 d. pareiškėjo M. J. darbo užmokesčio pajamos turėtų padidėti iki 2 500 Lt per mėnesį, o nuo 2016 m. birželio 1 d. jos turėtų siekti 3 000 Lt per mėnesį. Pareiškėjos L. J. darbo užmokesčio pajamos nuo 2016 m. birželio 1 d. turėtų padidėti iki 2 000 Lt per mėnesį. UAB „Baltas fonas“ turi sudariusi didelės vertės projektavimo darbų sutartis su UAB „Palink“, valdančia prekybos centrų „IKI“ grupę, o darbai dar nėra pilnai užbaigti, todėl užbaigus projektavimo darbus ir įmonei disponuojant pakankamomis lėšomis, numatoma darbuotojams padidinti atlyginimus ir grąžinti skolą pagrindiniam kreditoriui M. J.. Tokiu būdu, atgaudamas skolą, suteiktą UAB „Baltas fonas“ naudai, pareiškėjas M. J. papildomai gaus 10 850,57 Lt dydžio sumą. Pažymėjo, kad 2012 metai UAB „Baltas fonas“ buvo pelningi, taip pat įmonė grąžino pareiškėjui M. J. didžiąją dalį suteiktos paskolos, įmonė nuolat sudaro naujas projektavimo sutartis su vienu iš didžiausių užsakovų UAB „Palink“. Tai leidžia daryti išvadą, UAB „Baltas fonas“ vykdys savo įsipareigojimus pareiškėjui M. J. ir galutinai su juo atsiskaitys iki 2013 m. pabaigos. Pareiškėjui M. J. paskolos sutarties pagrindu grąžintas pinigines lėšas pareiškėjai pirmiausia panaudos bankroto administratoriaus kaštams padengti. Be to nuo 2013 m. birželio 1 d. pareiškėjai ketina išnuomoti kreditoriaus AB Swedbank naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą. Iš nekilnojamojo turto nuomos planuojama gauti 2 500 Lt per mėnesį dydžio pajamas, o nuo 2016 m. birželio 1 d. – 3 000 Lt per mėnesį nuomos mokesčio sumą. Patys pareiškėjai nuo 2013 m. birželio 1 d. planuoja išsinuomoti nebrangų butą Vilniaus mieste. Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai. Priverstinį pareiškėjų skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto vykdo antstolė B. P., išieškotojas - pareiškėjų kreditorius „Swedbank“, AB. Kito nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, jiems nuosavybės teise nepriklauso joks vertingesnis kilnojamasis turtas. Pareiškėjai taip pat neturi piniginių lėšų, kurių suma viršytų 1 MMA. Pareiškėjai visiškai (be kitų asmenų pagalbos) išlaiko savo nepilnametį vaiką (FABĮ 4 str. 4 d. 8 p.). Kiekvieną mėnesį būtiniems jų ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos lėšos yra šiai dienai 3800 Lt, nuo 2013-06-01 dėl infliacijos šeimos išlaidos turėtų padidėti iki 4700 Lt.

                            Suinteresuotas asmuo kreditorius „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą ir nurodė, jog pareiškėjai pateikė duomenis, kad jų pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija FABĮ nurodytą sumą, tačiau nėra tinkamai įrodyta kita FABĮ reikalaujama sąlyga – ar pareiškėjai tikrai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. „Swedbank“, AB, M. J. ir L. J. 2006-10-16 sudarė Kredito sutartį, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria kredito gavėjams suteiktas 282 239,16 EUR kreditas. Sutarties įvykdymas užtikrintas žemės sklypo ir gyvenamojo namo hipoteka; M. J. motinos O. J. laidavimu pagal Laidavimo sutartį ir M. J. brolio V. J. laidavimu pagal Laidavimo sutartį. Kredito gavėjams ilgą laiką pažeidinėjant Kredito sutartį ir vietoje dalinių kredito grąžinimo duodant paskolas savo įmonei UAB „Baltas fonas“, Kredito sutartis 2012-06-01 buvo nutraukta. Pradėtas skolos išieškojimas iš Įkeisto turto. Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarė 2013-01-15 atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė banko naudai solidariai iš M. J. ir L. J. priverstinai išieškoti 265748,80 EUR ir 1 617,33 Lt skolas, taip pat sutartines bei procesines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 2012-08-22 iki visiško skolos išieškojimo. Kredito sutarties nutraukimo teisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės 2013-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1110-779/2013. Šiame sprendime nustatytas pareiškėjų nesąžiningumas banko atžvilgiu M. J. duodant neatlygintinas paskolas UAB „Baltas fonas“ ir tuo pačiu vengiant mokėjimų pagal Kredito sutartį. Pareiškėjų pajamos yra grindžiamos pačių pareiškėjų sudarytomis darbo sutartimis su UAB „Baltas fonas“, kuriai vadovauja ir atitinkamai mokamo atlyginimo dydį nusprendžia pats M. J.. Pareiškėjų įsipareigojimai bankui yra solidarūs kartu su dar dviem fiziniais asmenimis. Laiduotojai O. J. ir V. J. visu savo turtu laidavo už kredito gavėjus (pareiškėjus) ir įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjai tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį. Todėl pareiškėjų skolos dydį ir santykį su turtu taip pat reikia vertinti pagal tai, kad už šią skolą atsako dar du asmenys. Vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti antstolių kontorai, vykdomojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklausančio Įkeisto turto rinkos vertė 2013-03-04 dienai buvo 775 000 Lt. Pareiškėjai nesutinka su tokiu Įkeisto turto vertinimu. Tik paaiškėjus, koks yra bei ar yra skolos likutis pardavus Įkeistą turtą įmanoma neabejotinai nustatyti pareiškėjų skolų ir turto santykį, bei (ne)mokumo būseną. Šiai dienai nepakanka duomenų konstatuoti pareiškėjų nemokumą. Pareiškėjų nurodyta suma būtinųjų poreikių tenkinimui yra nepagrįsta realiomis pareiškėjų šeimos išlaidomis, taip pat į pareiškėjų nurodytą sąrašą įtrauktos sumos, skirtos ne tik būtiniausiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjai pateikė tik savo sąskaitų banke išrašus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-05, pagal jų duomenis iš sąskaitų per 16 mėn. buvo pervesta kitiems asmenimis 9 486,03 Lt lėšų suma. Šiais įrodymais pareiškėjai galėtų pagrįsti daugiausia 593 Lt per mėnesį išlaidas, nors ir tokia suma iš tikrųjų nebūtų įrodyta, nes dalis pavedimų buvo atlikta tarp pareiškėjų banko sąskaitų. Pareiškėjai nurodo, kad kas mėnesį gauna 414,88 Lt, o jų mėnesinės išlaidos siekia 3 800 Lt. Nuo šios sumos reikėtų atimti nurodomus 500 Lt, reikalingus būsto nuomai, po to, kai bus išnuomotas Įkeistas turtas. Vadinasi šiuo metu pareiškėjų pajamoms esant 414,88 Lt, jie turi išlaidų 3 300 Lt sumai. Akivaizdu, kad tokios išlaidos pareiškėjams yra nerealios, nebent pareiškėjai turėtų papildomų pajamų šaltinių, paskolų iš kitų asmenų (kurių pareiškėjai nenurodo). Priešingai, grįsdami savo mokumą pareiškėjai nurodo, kad turi pajamų tik iš darbo santykių su UAB „Baltas fonas“, ir be banko kitų kreditorių neturi, todėl neaišku, iš kokių lėšų pareiškėjai nuo 2012-01-01 galėjo dengti 3 300 Lt per mėnesį išlaidas ir ar tokios išlaidos apskritai buvo/yra realiai patiriamos. Trijų asmenų šeimai 3 300 Lt išlaidos reikštų, kad būtiniausios išlaidos viršija dviejų asmenų minimalius atlyginimus gaunančios šeimos išlaidas. 2012-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 nustatyta, kad minimali mėnesinė alga nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt. Išlaidos būtiniausiems poreikiams, viršijančios 3 300 Lt objektyviai negali būti laikomos nemokios (neturinčios pakankamai lėšų) šeimos išlaidomis. Vilniaus miesto apylinkės 2013-04-23 sprendimu byloje Nr.2-1110-779/2013 nustatyta, kad pareiškėjai, teikdami neatlygintas paskolas ir vengdami mokėti pagal Kredito sutartį, patys prisidėjo prie sutarties nutraukimo ir banko atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. „Swedbank“, AB 2012-11-29 tapo žinoma, kad pareiškėjų paprašyto Kredito sutarties vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t.y. 2011-11-08, pareiškėjai perleido visas jiems priklaususias UAB „Baltas fonas“ akcijas, apie įmonės perleidimą pareiškėjai banko neinformavo. Po akcijų perleidimo abu pareiškėjai liko dirbti įmonėje, o M. J. vadovauja jai ir šiandien. Atsižvelgiant į tai, bankas CK 6.66 str. pagrindu pareiškė ieškinį dėl įmonės akcijų perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Civilinė byla yra neišnagrinėta, bet pareiškėjų sąmoningi veiksmai perleidžiant vertingą turtą yra akivaizdžiai nesąžiningi kreditoriaus atžvilgiu. Pareiškėjų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad laiduotojai 2011-11-30 taip pat perleido jiems priklausiusį vienintelį butą Ateities g. 10-40, Druskininkuose. Nors Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-34-182/2013 banko ieškinį atmetė, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatė, kad laiduotojai, būdami artimi pareiškėjų giminaičiai, žinojo, kad pareiškėjai neketina vykdyti Kredito sutarties, todėl perleidę butą ir gautų pinigų nepanaudoję skoloms bankui mokėti ir Kredito sutarties nutrūkimo išvengti, elgėsi nesąžiningai. Akivaizdu, kad pareiškėjai patys tikslingai sukūrė savo nemokumo vaizdą ir naudojasi juo nesąžiningu tikslu, formaliai sukuriant FABĮ nurodytas sąlygas bankroto bylai iškelti, t.y. nesąžiningai atsikratyti skolų. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad egzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytas pagrindas, kuris neleidžia pareiškėjams iškelti bankroto bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė iškelti M. J. ir L. J. bankroto bylą. Teismas pripažino, kad realizavus turtą už pareiškėjo nurodytą vertę, įsiskolinimas būtų padengtas ir tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai yra nemokūs FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Teismas padarė išvadą, jog pareiškime nurodyta šeimos mėnesio išlaidų suvestinė niekaip nepagrindžia, kokiu būdu pareiškėjai, gaudami iš viso 414,88 Lt pajamų, sugeba per mėnesį išlaidoms skirti 3800 Lt; taip pat nepagrindžia netolimoje ateityje gausimų pajamų. Teismo vertinimu, visiškai neaiškus pareiškėjų suinteresuotumas dirbti įmonėje, kurioje ilgą laiką vieno jų mėnesio atlyginimas yra 297 Lt, o kito – 117,88 Lt. Teismas pažymėjo, kad galimai pareiškėjai neturi visos išieškomos sumos, tačiau kokio dydžio būtų įsiskolinimas atskaičius turimo nekilnojamojo turto vertę, – pareiškėjai nepagrindė, be to, pasitvirtinus pareiškėjo teiginiams apie turto vertę (920 000 Lt), iš viso nebūtų pagrindo svarstyti nemokumo klausimo FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Teismas konstatuodamas, jog pareiškėjai nelaikyti nemokiais FABĮ 2 str. 2 d. prasme atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1110-779/2013 pagal M. J. ir L. J. ieškinį „Swedbank“, AB dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu yra konstatuota, kad M. J. neatlygintinis pinigų skolinimas savo vadovaujamai įmonei UAB „Baltas fonas“ rodo nesąžiningą ieškovų elgesį, kadangi tuo pačiu metu – 2010 m., kai ieškovas skolino pinigus atsakovui, nebebuvo mokamos įmokos pagal kredito sutartį, taip pat į Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-182/2013 pagal „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams O. J. ir V. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia konstatuotas atsakovų O. J. ir V. J. nesąžiningumas, kadangi, kaip nurodė teismas sprendime, šie atsakovai yra artimi trečiųjų asmenų (M. J. ir L. J.), kurie ėmė paskolą iš banko, giminaičiai ir jiems buvo žinoma, kad M. J. ir L. J. turi finansinių sunkumų, sandoris sudarytas jau po kredito sutartyje numatyto mokėjimų atidėjimo termino pabaigos – 2011-01-05. Teismas laikė, kad teismų sprendimai yra įsiteisėję, minėtose civilinėse bylose buvo sprendžiama dėl pareiškėjų ir kreditoriaus AB banko Swedbank sudarytos 2006-10-16 kredito sutarties Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA bei su šia sutartimi, jos vykdymu susijusių sandorių, todėl šių faktų pakanka konstatuoti pareiškėjų M. J. ir L. J. nesąžiningumą pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. Teismas pažymėjo, jog netgi tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškimą ir iškeltų pareiškėjams bankroto bylą, hipotekos kreditorius vis tiek turės pirmumo teisę reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyks – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Taigi, bet kuriuo atveju kreditorius AB bankas Swedbank turi pirmumo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, ir byloje nenustatyta jokio pagrindo šią teisę apriboti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atskiruoju skundu pareiškėjai M. J. ir L. J. prašo nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog išklausius 2013 m. liepos 2 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą aiškiai girdėti, kad pareiškėjas M. J. paklaustas, kokia suma vertina savo nekilnojamąjį turtą, atsakė, kad tai turėtų būti ne mažiau nei 900 000 Lt. Be to nors pareiškėjas M. J. ir nurodė savo turtą vertinantis bent jau 900 000 Lt, toks pareiškėjo M. J. įkeisto turto įvertinimas yra tik asmeninis pareiškėjo M. J. samprotavimas ir negali būti laikomas oficialiu turto vertės nustatymu. Vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00410, kurią veda antstolė B. P., įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta atlikus turto vertinimo ekspertizę, kurią atliko UAB „Butas tau“. Ekspertizėje nustatyta, kad pareiškėjų įkeisto turto vertė yra 775 000 Lt. Kadangi pareiškėjų įsipareigojimų suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB naudai dydis yra 919 194,79 Lt, vadinasi, net ir realizavus pareiškėjų turimą įkeistą turtą už rinkos kainą, pareiškėjų pradelsto įsipareigojimo suma ženkliai viršys FABĮ 2 str. 2 d. nustatytą pradelstų įsipareigojimų sumą, t.y. 25 minimaliąsias mėnesines algas. Atsižvelgiant į pareiškėjų gaunamas mėnesines pajamas, t.y. 414,88 Lt, kurių nepakanka net būtiniausioms šeimos reikmėms užtikrinti, akivaizdu, kad pareiškėjai šiuo metu negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui. Fizinio asmens nemokumo sąvokoje vartojamas žodžių junginys „negali atsiskaityti su kreditoriais“ turi būti suprantamas kaip negalėjimas atsiskaityti šiuo metu, o ne ateityje. Akivaizdu, kad teismas ginčijamoje nutartyje netinkamai interpretavo FABĮ 2 str. 2 d. nuostatą, nes asmens negalimumas įvykdyti skolinius įsipareigojimus yra konstatuojamas vertinant pradelstus įsipareigojimus po jų mokėjimo terminų suėjimo ir pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui metu. Fizinių asmenų mokumas vertinamas ne ateityje, o einamuoju laikotarpiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1110-779/2013 tėra vienas sakinys, kuriuo sakoma, kad pareiškėjas M. J. skolindamas pinigus UAB „Baltas fonas“ elgėsi nesąžiningai, tačiau plačiau nėra nurodyta, kuo remiantis teismas padarė tokią išvadą. Pareiškėjo M. J. sąžiningumo klausimas byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 23 d. sprendime paminėtas pareiškėjo M. J. nesąžiningumo faktas negali būti pripažįstamas kaip turintis prejudicinę galią. Teismas pareiškėjų nesąžiningumą taip pat grindžia tuo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-182/2013 pagal „Swedbank“, AB ieškinį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia konstatavo atsakovų, t.y. O. J. ir V. J., nesąžiningumą, todėl teismas daro išvadą, kad ir ši aplinkybė rodo pareiškėjų nesąžiningumą. Šis teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendime yra pripažintas tik bylos atsakovų O. J. ir V. J. nesąžiningumas sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas neatsižvelgė ir ignoravo į bylą pateiktą 2010 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį ir paskolos grąžinimo išrašą, kurie patvirtina, jog iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui pareiškėjai gavo ne tik darbo užmokesčio pajamas, bet ir pareiškėjui M. J. buvo grąžinta 20 226,75 Lt dydžio paskola iš UAB „Baltas fonas“.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia UAB „Butas tau“ vykdomojoje byloje atliktu įkeisto nekilnojamojo turto vertinimu 775 000 Lt sumai, tačiau pareiškėjai ignoruoja aplinkybę, kad dėl šio vertinimo patys pareiškė prieštaravimus ir vykdomojoje byloje įrodinėjo, kad turto vertė viršija 1 000 000 Lt. Pareiškėjai neturi teisinio pagrindo šioje byloje remtis UAB „Butas tau“ turto vertinimu, kadangi jis atliktas vykdomojoje byloje, tačiau jo pagrindu nėra atlikti jokie vykdymo veiksmai. Pareiškėjai patys vykdomojoje byloje ginčija minėtą turto įvertinimą. Kadangi pareiškėjai į bylą nepateikė kito įrodymo, pvz., neginčijamo turto vertinimo, byloje yra įrodymas, proceso dalyvio paaiškinimas, kad įkeisto turto vertė yra ne mažesnė kaip 900 000 Lt. Formaliai vertinant FABĮ įtvirtintą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą, turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjai yra 2 (du) fiziniai asmenys - šeima. Pradelsti įsipareigojimai taip pat yra bendri ir solidarūs. Kadangi FABĮ 2 str. 2 p. nemokumo požymis - negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas - aiškiai kalba apie 1 (vieno) konkretaus fizinio asmens įsipareigojimų dydį, pareiškėjų atžvilgiu šis kiekybinis kriterijus turėtų būti padaugintas iš 2 (dviejų). Ši aplinkybė papildomai patvirtinta pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad pareiškėjai nepagrindė savo nemokumo, bet priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad įkeisto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis šiai dienai rodo, jog pareiškėjai neatitinka FABĮ 2 str. 2 p. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė Vilniaus miesto apylinkės 2013-04-23 sprendime civilinėje byloje Nr.2-1110-779/2013 konstatuotą pareiškėjų nesąžiningumą santykiuose su „Swedbank“, AB, vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Šiame sprendime konstatuota, kad pareiškėjai galėdami vykdyti dalinius mokėjimus bankui, to atsisakė ir pasirinko neatlygintinų paskolų teikimą UAB „Baltas fonas“. Tai lėmė sistemingą ir ilgalaikį sutarties pažeidimą, kuris tapo pagrindu nutraukti kredito sutartį bei atsirasti pradelstai pareiškėjų skolai. 919 194,79 Lt skola bankui atsirado būtent dėl minėto pareiškėjų elgesio, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas nesąžiningu. Šis juridinis faktas tiesiogiai susijęs su šia byla, kadangi pareiškėjų prašymo iškelti bankroto bylą pagrindas ir pagrindinis nemokumo įrodymas yra nuoroda į pradelstą 919 194,79 Lt skolą bankui. Įrodinėdami savo papildomas 20 226,75 Lt pajamas pareiškėjai pateikė UAB „Baltas fonas“ M. J. neterminuotos paskolos įmonei grąžinimo išrašą, kurį atliko ir pasirašė pats M. J.. Į bylą nepateiktą tikrų ir nešališkų įrodymų šio fakto buvimą (sąskaitų išrašų, grynų pinigų perdavimo įrodymų ir pan.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjams, kaip fiziniams asmenims, bankroto byla nekeltina FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindu. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydami, jog teismas netinkamai interpretavo FABĮ 2 str. 2 d. nuostatą, nes asmens negalimumas įvykdyti skolinius įsipareigojimus yra konstatuojamas vertinant pradelstus įsipareigojimus po jų mokėjimo terminų suėjimo ir pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui metu, o ne ateityje.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Apeliantai pažymi, jog jų įsipareigojimų dydis bankui sudaro 919194,79 Lt, o įkeistas ir nepriklausomo turto vertintojo UAB „Butas tau“ turtas įvertintas 775 000 Lt, todėl jį realizavus, pradelsto įsipareigojimo suma ženkliai viršys FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą pradelstų įsipareigojimų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai dirba UAB „Baltas fonas“ (b.l. 29-32, t. 1). Pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, kreditoriui AB bankui Swedbank yra 265 748,80 eurų ir 1617,33 Lt, taip pat sutartinės bei procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2012-08-22 (b.l. 72-77, t. 1). Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas, kuris UAB “Butas tau“ įvertintas 775 000 Lt. Nesutikdami su šios vertės  nustatymu pareiškėjai vykdomojoje byloje teikė prieštaravimus, dėl ko antstolis pasiūlė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Klausimas dėl pakartotinės turto vertinimo ekspertizės yra neišspręstas. (b.l. 17-26, t. 2). Taigi klausimas dėl galutinės apeliantams priklausančio turto vertės nėra išspręstas, o duomenų apie tai, išskyrus paties pareiškėjo M. J. prielaidas, kokia šiuo metu pareiškėjams priklausančio turto vertė, byloje nėra, minėtų duomenų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjai nemokumui pagrįsti nurodo mažas pajamas, kurias bendrai sudaro 414,88 Lt per mėnesį, kai tuo tarpu per mėnesį reikalingoms išlaidoms padengti nurodo 3800 Lt sumą. Be to nustatyta, kad UAB „Pasyvūs namai“ pareiškėjas M. J. nurodomas kaip įmonės architektas, todėl negalima daryti vienareikšmiškos daryti, jog pareiškėjas negauna papildomų pajamų  (b.l. 26, t. 2). Taigi apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų argumentus dėl šiuo metu gaunamų mažų pajamų vertina kritiškai, kadangi nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai nepateikė įrodymų, detaliai pagrindžiančių turimas mėnesines pajamas (CPK 178 str.), o nurodydami, jog pareiškėjų pajamas sudaro tik iš darbo santykių UAB „Baltas fonas“ gaunamos pajamos, t.y. 414,88 Lt, verčia abejoti apie gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų realumą.

Pareiškėjai nurodo, jog turi sudarę didelės vertės projektavimo darbų sutartis su UAB „Palink“, dėl ko užbaigus projektavimo darbus, gavus lėšų, numatoma UAB „Baltas fonas“ darbuotojams padidinti atlyginimus ir grąžinti skolą pagrindiniam kreditoriui pareiškėjui M. J.. Tačiau iš byloje esančių projektavimo darbų rangos sutarčių matyti, jog darbų atlikimo ir paslaugų teismo terminai yra suėję ir, nors sutarties šalys sudarė atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus,  nurodant UAB „Baltas fonas“ mokėtinas sumas, tačiau įrodymų, jog pagal sutartis buvo realiai atsiskaityta, pareiškėjai nepateikė (CPK 178 str., b.l. 122-149, t. 1). Pareiškėjų argumentai, jog UAB „Baltas fonas“ yra pelningai veikianti įmonė ir jos finansinė būklė ateityje gerės, dėl ko didės ir pareiškėjų atlyginimas, taip pat vertintini kritiškai, kadangi iš UAB „Baltas fonas“ balanso matyti, jog 2013-02-14 įmonės finansinė būklė negerėja, kadangi įmonės turtą sudaro 53 693 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra 62 579 Lt, t.y. viršija turimo turto sumą, o nuostoliai sudaro 19 886 Lt (b.l. 151,152, t. 1). Pareiškėjai savo nemokumo atkūrimą taip pat sieja su galimybe išnuomoti nekilnojamąjį turtą, nurodydami, jog iš hipoteka nustatyto nekilnojamojo turto nuomos ketina gauti per mėnesį 2500-300 Lt pajamų, tačiau ir šių argumentų pareiškėjai nepagrindė jokiais įrodymais, bent apytikriai patvirtinančiais apie tokio būsto nuomos kainas ar realius pasiūlymus nuomotis jų būstą, susidomėjimą nuomojamu būstu (CPK 178 str.).

Pareiškėjai pažymi, jog teismas nevertino aplinkybės, jog iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo pareiškėjui M. J. buvo grąžinta 20 226,75 Lt dydžio paskola iš UAB „Baltas fonas“, tačiau su tokiu pareiškėjų argumentu nėra pagrindo sutikti. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nepaminėjo ir neanalizavo 2010-04-01 neterminuotos  paskolos sutarties pagrindu grąžintos 20 226,75 Lt sumos, nereiškia, jog teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir spręsdamas pareiškėjų nemokumo klausimą į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino. Kaip matyti, paskolos grąžinimo faktą pareiškėjai įrodinėja paties M. J. pasirašytu raštu, tačiau įrodymų apie faktišką minėtos paskolos grąžinimą nepateikė (CPK 178 str.), dėl ko įvertinus visas prieš tai nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB „Baltas fonas“ finansine būkle, negalima daryti pagrįstos prielaidos, jog minėta paskola pareiškėjui buvo realiai grąžinta.

FABĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, todėl netgi tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškimą ir iškeltų pareiškėjams bankroto bylą, hipotekos kreditorius vis tiek turės pirmumo teisę reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyks – perduoti šį turtą jo nuosavybėn, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendime yra pripažintas tik bylos atsakovų O. J. ir V. J. nesąžiningumas sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pareiškėjų sąžiningumas nebuvo konstatuotas, dėl ko teismas nepagrįstai pripažino šią aplinkybe turinčią prejudicinę galią. Tačiau pirmosios instancijos teismas prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybe laikė ir kitoje byloje konstatuotą  pareiškėjo M. J. nesąžiningumą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. 2-1110-779/2013 civilinėje byloje pagal M. J. ir L. J. ieškinį AB bankui Swedbank dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu konstatuota, kad M. J. neatlygintinis pinigų skolinimas savo vadovaujamai įmonei UAB „Baltas fonas“, kas rodo nesąžiningą ieškovų elgesį, kadangi tuo pačiu metu, kai ieškovas M. J. skolino pinigus, AB Swedbank nebebuvo mokamos įmokos pagal kredito sutartį (b.l. 13-18, t. 2). Nagrinėjamoje byloje įrodinėtinos aplinkybės yra tai, ar pareiškėjai yra nemokūs ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, iš kurių vienas, kai fizinis asmuo per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai konstatavo, kad minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti apie pareiškėjų nesąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio  8 dalies 2 punktą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjų finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjams, kaip fiziniams asmenims, bankroto byla nekeltina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1  punktu, teismas

                                           n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Henrichas Jaglinskis