Baudžiamosios bylos Nr. 1A-110-493/2015

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01455-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistojo V. Z. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio1 dalyje ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civiliniai ieškiniai patenkinti pilnai ir iš V. Z. priteista: UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 1212,21 Lt, kas atitinka 351,08 Eur, turtinei žalai atlyginti; UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 1921,12 Lt, kas atitinka 556,39 Eur, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš V. Z. priteista 213,20 Lt (du šimtai trylika Lt 20 ct), arba atitinkamai 61,75 Eur (šešiasdešimt vienas Eur 75 ct) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

V. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, atliko finansines operacijas, bei apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, 2012 m. lapkričio 30 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, nuvykęs į G. M. (ankstesnės pavardės M., A.) namus, Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), nurodydamas melagingas aplinkybes, kad pažįstamas asmuo jam turi persiųsti pinigų iš užsienio, o jo banko sąskaita yra užblokuota, taip apgaule iš G. M. (ankstesnės pavardės M., A.) išviliojo jai priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėje užfiksuotus duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodą), pakankamus finansinei operacijai atlikti ir atliko finansines operacija, t. y., 2012 m. lapkričio 30 d., įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudojant kompiuterinės sistemos IP adresą (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie G. M. (ankstesnė pavardė A.) AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt, G. M. vardu, sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Lt kreditui gauti. Taip pat, tęsdamas veiką, 2012 m. lapkričio 30 d., G. M. vardu, sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 700 Lt kreditui gauti, pagal kurias 2012 m. lapkričio 30 d. į G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 1700 Lt, kuriuos 2012 m. lapkričio 30 d. jis pervedė į G. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos, V. Z. prašymu, G. S. išgrynino bankomate, Kalvarijoje, ir perdavė V. Z.. Tokiais savo veiksmais V. Z. savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 700 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Z. iš esmės prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, dėl to baudžiamoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teigia, kad sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, neįvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, V. Z. pažymi, kad jis turi du mažamečius vaikus, todėl pataisos namuose praleisti metai nepadarys teigiamos įtakos jo integracijai, o priešingai, jį sužlugdys morališkai.

Nuteistasis skunde taip pat atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nuosprendyje, iš jo priteisdamas civilinį ieškinį, suklydo. Jo nuomone, civiliniai ieškiniai turėjo būti priteisti iš nukentėjusios G. M., kuri patirtą žalą iš jo išsireikalautų administracinio proceso tvarka per administracinį teismą. Teigia, kad, nors jis su ieškiniu sutinka, vis dėlto prašo ieškinio išieškojimo klausimą perduoti spręsti administraciniam teismui pagal G. M. pareiškimą dėl ieškinio išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę ir tinkamai išspręsti civilinį ieškinį , apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas V. Z. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas V. Z. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio1 dalyje, pagrįstai ir tinkamai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad V. Z. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai, ir du apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtina pažymėti, kad V. Z. praeityje teistas net aštuonis kartus už tyčinių nesunkių ir apysunkių, tame tarpe ir panašaus pobūdžio, nusikalstamų veikų padarymą (T. 1, b. l. 81-91). Be to, 2004-2012 m. laikotarpiu daugiau kaip dešimt kartų yra baustas administracine tvarka. Daugeliu atvejų duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (T. 1, b. l. 135-141). Visi šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad V. Z. nenori koreguoti savo elgesį bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis turi du mažamečius vaikus, ar, kad pataisos namuose praleisti metai nepadarys teigiamos įtakos jo integracijai, o priešingai, jį sužlugdys morališkai, nelaikytini esminiais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad V. Z., būdamas ankščiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Būtina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžiai yra ženkliai mažesni už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Be to, V. Z. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 641 straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto skundo argumento, kad apylinkės teismas suklydo civilinį ieškinį priteisdamas tiesiogiai iš nuteistojo, pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teisės aktai nenumato galimybės civilinį ieškinį spręsti administracinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, tarnybinius ginčus ir kt., t. y. administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad civilinių ieškinių nagrinėjimas baudžiamosiose bylose išimtinai priskirtas bendrosios kompetencijos teismams, nuteistojo prašymas ieškinio išieškojimo klausimą perduoti spręsti administraciniam teismui pagal G. M. pareiškimą negali būti tenkinamas.

Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, o V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 20 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-279 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. Z., išlaidas iki 2015 m. sausio 20 d. sudaro 23,16 Eur (T. 2, b. l. 35).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą V. Z. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                          Arūnas Paštuolis

Teisėjai                                                                                                                               Giedrius Endriukaitis

Daiva Jankauskienė