LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 1 d. paduotu atsakovės A. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo T. K. patikslintas ieškinys ir jam iš atsakovės priteista 28 000 Eur skolos, 840 Eur pelno palūkanų, 2431,80 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d., 0,009 proc. kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visos skolos grąžinimo už negrąžintą sumą (pagal tą dieną likusią negrąžintą skolos sumą) už kiekvieną uždelstą dieną. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai:
1) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat netinkamai aiškino ir taikė vartojimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, nes nekvalifikavo šalių sudarytos vartojimo paskolos sutarties kaip vartojimo sutarties ir atitinkamai nevykdė pareigos ex officio (pagal pareigas) vertinti šalių sudarytos sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, dėl to galėjo būti nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla;
2) padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas šiuo atveju nelaikytinas verslininku. Nors teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai verslininkams, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine komercine veikla. Vis dėlto asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), vartotojo atžvilgiu turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties;
3) nepripažinę paskolos gavėjos – atsakovės vartotoja, nepagrįstai netaikė vartotojų teises reglamentuojančių teisės normų – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio, 11 straipsnio 8 dalies, taip pat nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 11, 13, 18 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 3 punkto, 12 straipsnio nuostatų;
4) nepagrįstai rėmėsi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; minėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa;
5) netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalį, 6.875 straipsnio 1 dalį, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176, 178 straipsniuose, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, todėl priėmė prieštaringą ir dviprasmišką sprendimą, padarydami viena kitai prieštaraujančias išvadas. Dėl šios priežasties teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad pinigai (3000 Eur) pagal paskolos sutartį buvo perduoti atsakovei. Toks prieštaringas teismo sprendimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, taip teismai pažeidė CPK 263, 270 straipsnius;
6) siekdami užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turėjo sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį iki 0,008 procento (arba iki 2,92 procento metinių palūkanų) palūkanų), t. y. iki paskolos palūkanų.
Be to, kasaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 180, 185 straipsnius, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nepagrįstai nepriėmė atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų dokumentų ir įrodymų, taip pat išsprendė ne visus atsakovės pateiktus reikalavimus, be kita ko, susijusius ir su iš atsakovės ieškovui priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamai taikytų materialiosios ir proceso teisės normų kvestionuojamas bylą nagrinėjusių teismų atliktas šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimas, tačiau nepagrindžiama, kad šis kvalifikavimas atliktas netinkamai, o tai nėra pagrindas kasacijai; nes skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika tiek dėl paskolos, tiek dėl vartojimo teisinių santykių, taip pat dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo yra nuosekli ir išplėtota.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, atsakovės prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir dėl skundžiamų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo nesprendžiami.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė