Administracinė byla Nr. A-1334-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00826-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 11.12. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų O. C., V. S., V. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. C., V. S. ir V. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Z. individualiai įmonei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, VĮ Varėnos miškų urėdijai ir notarui R. M. dėl administracinio akto ir dovanojimo sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja Kauno apygardos prokurorė, gindama viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu, prašydama: 1) panaikinti 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalį (1.2.p), kuria nustatytas sklypo plotas 3,9762 ha, iš jo: 3,4027 ha žemės ūkio naudmenų, 0,5735 ha miško; 2) pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį Nr. 856, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., kuria padovanotas 3,9762 ha žemės sklypas (Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas VĮ Varėnos miškų urėdijos raštas Nr. V4-236 dėl viešojo intereso gynimo, kuriame prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl perleisto privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miško ploto, esančio Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 1994 m. kovo 23 d. Varėnos rajono valdybos sprendimu Nr. 1084/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G., Z.“ M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)kaime, Varėnos rajone. 2005 m. sausio 10 d. M. G. notarine sutartimi Nr. 218V šį žemės sklypą padovanojo savo sūnui V. G.. 2008 m. liepos 25 d.-2009 m. kovo 17 d. užsakovo V. G. prašymu geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo Nr.  (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurių metu šis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1941-(1.3) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ žemės sklypo 13,52 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys buvo pakeisti padalijant šį žemės sklypą į du žemės sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki kadastro duomenų keitimo Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) miško žemės plotas buvo 0,7000 ha. Po kadastro duomenų keitimo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)miško žemės liko 0,6660 ha, o į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko 0,5735 ha miško žemės, t. y., miško žemės plotas bendroje sumoje padidėjo iki 1,2395 ha. Atlikus kadastrinius sklypo matavimus ginčo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taškai Nr. 16, 15, 14, 13, koordinačių sistemoje pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės Miškų tarnybos pateiktais duomenimis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (0,55 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Valstybinė miškų tarnyba taip pat pateikė 2014 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. 48915 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą, kurioje nurodyta, jog į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkantys valstybinės reikšmės miškų plotai – 0,55 ha, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Ginčijamo įsakymo 1.2. punktas, kuriuo atidalintas iš 13,52 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo 3,9762 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas, nes po kadastrinių matavimų pakeitimo į šio sklypo plotą pateko valstybinės reikšmės miškų plotas (0,55 ha), o tai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos miškų įstatymui (toliau – ir Miškų įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymui (toliau – ir Žemės įstatymas)), pagal kuriuos Lietuvos valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir jos įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl kadastro duomenų keitimo bei tikslinimo, neužtikrino, jog šis administracinis aktas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, būtų pagrįstas Konstitucija ir įstatymais, dėl ko jis turi būti panaikintas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog kadastriniais matavimais buvo pakeistos žemės sklypo ribos. Pažymėjo, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, nustatytas kadastriniais matavimais, buvo 0,5658 ha mažesnis nei buvo atkurtos nuosavybės teisės, o tai, kad po kadastrinių matavimų nustatytas miško žemės plotas padidėjo, neįrodo to, kad šiuo metu valstybinės reikšmės miškams priskirtas miško plotas nepateko į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo metu. Nuosavybės teisės buvo atkurtos 1995 metais, tuo metu ir buvo nustatytas miško žemės plotas žemės sklype, kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-2009 metais, t. y. praėjus 10 metų, todėl manė, kad miško žemės plotas galėjo padidėti natūraliai, dėl žemės sklype esančio miško plėtimosi. Taip pat akcentavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane tarp taškų Nr. 13 ir Nr. 16 yra pažymėta tvora, ties kuria ir eina sklypo riba, todėl kadastriniai matavimai buvo rengiami ir atsižvelgiant į nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą. Byloje nėra jokių įrodymų, įrodančių, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami kitomis ribomis, nei buvo nustatytos atkuriant nuosavybės teises bei nesilaikant nustatytų reikalavimų, taip pat nėra įrodymų, jog valstybinės reikšmės miško plotas (0,55 ha) pateko į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės miško plotas (0,55 ha) priskirtas valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu, t. y. jau po nuosavybės teisių atkūrimo (nuosavybės teisės atkurtos 1995 m.), bei į tai, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. tomis ribomis, kurios buvo nustatytos iki minėto miško ploto priskyrimo valstybinės reikšmės miškams, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo įsakymo 1.2. punktą, o nepanaikinus skundžiamo įsakymo dalies, nebūtų pagrindo naikinti ir dovanojimo sutarties.

Atsakovai O. C., V. S. ir V. G. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą nesutiko su juo ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos pateikta 2014 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. 48915 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra neteisinga, joje užfiksuoti duomenys nėra tikslūs. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su minėta Valstybinės miškų tarnybos pažyma, kadangi Kauno apskrities viršininko administracijai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, jos turėtais duomenimis ir dabar Nacionalinės žemės tarnybos turima informacija, ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapis ir jame esantys duomenys turi sutapti su VĮ Registrų cento kadastro duomenimis, tačiau taip nėra. 2008 m. liepos 25 d.-2009 m. kovo 17 d. užsakovo V. G. prašymo pagrindu geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurių metu šis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus, žemės sklypų ribas pažymėjo kadastro žemėlapyje, jos nesikirto/nepersidengė su kitais įregistruotais ir kadastro žemėlapyje pažymėtais sklypais. Todėl akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Vadovaujantis ginčijamo akto priėmimo metu galiojusios redakcijos Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.3 punktu, jeigu tikrinant nustatoma, kad kadastro duomenys neatitinka kito registro ar kadastro duomenų, apie tai pranešama tą registrą ar kadastrą tvarkančiai įstaigai. Vadovaujantis ginčijamo akto priėmimo metu galiojusios redakcijos Miškų valstybės kadastro nuostatų 35 punktu, nustačiusi, jog į kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys, kadastro tvarkymo įstaiga nedelsdama klaidą ištaiso ir apie tai informuoja kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys perduoti. Atsakovų nuomone, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga, dėl ko susidarė dabartinė situacija, kai Nacionalinės žemės tarnybos ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo VĮ Registrų centro turima informacija nesutampa su Miškų valstybės kadastro duomenimis. Pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo yra formalaus pobūdžio, kadangi ginčo sklypuose nėra ir niekada nebuvo valstybinio miško, o nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės ūkio paskirties žemę.

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir VĮ Varėnos miškų urėdija atsiliepimais į pareiškėjos prašymą su juo sutiko, prašė jį tenkinti.

Nurodė, jog atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo ribos pakito taip, kad į sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko 0,55 ha valstybinės reikšmės miško, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Dėl šių priežasčių ginčijamo įsakymo 1.2 punktas, pagal kurį į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka 0,55 ha valstybinės reikšmės miško, yra neteisėtas. Pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininkas, priimdamas 2009 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. Ž-1941 -(1,3), pagal kurį į privatų žemės sklypą pateko 0,55 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kurio 4 dalyje nurodyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. individuali įmonė su prašymu nesutiko, nurodydama, jog kadastrinius matavimus atliko tomis ribomis, kurios buvo nustatytos atkuriant nuosavybės teises bei atsižvelgdamas į nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino – panaikino 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalį (1.2.p), kuria nustatytas sklypo plotas 3,9762 ha, iš jo: 3,4027 ha žemės ūkio naudmenų, 0,5735 ha miško; pripažino negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria V. G. O. C. ir V. S. padovanojo 3,9762 ha žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Varėnos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1086/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G., Z.“ M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini)k. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančioje 1994 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad 13,52 ha žemės ūkio paskirties sklype yra 12,62 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha kelių ir 0,70 ha miško. M. G. 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. 218V žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido atsakovui V. G.. 2008 m. liepos 25 d.-2009 m. kovo 17 d. užsakovo V. G. prašymo pagrindu geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurių metu šis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Alytaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. Ž-1941-(1.3) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys buvo pakeisti, padalijant šį žemės sklypą į du žemės sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po kadastro duomenų keitimo, padalijus minėtą žemės sklypą į du žemės sklypus, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) liko 0,6660 ha miško, o į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko 0,5735 ha miško žemės. Po kadastrinių matavimų aptariamuose sklypuose miško žemės plotas padidėjo iki 1,2395 ha, t. y. 0,5395 ha daugiau nei buvo nurodyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo eksplikacijoje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ginčo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, dalis sklypo patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. 856 V. G. padovanojo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. S. ir O. C.. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (0,55 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Valstybinės reikšmės miškų plotai, kurių dalis (0,55 ha) patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Teismas nurodė, jog esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, kuriuo pakeitė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 13,52 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) km, Varėnos r., nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Teismas taip pat akcentavo, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo, patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas. Teismas, vadovaudamasis šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis (2014 m. gegužės 26 d. Pažyma Nr. 48915 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas), darė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (0,55 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų tikslumu, teismas nenustatė.

Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, jog Alytaus apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą dalyje (1.2.p.), nepagrįstai neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei pateiktus miškų schemų duomenis, taip pat neįvertino eilės aukštesnės galios teisės aktų imperatyvių nuostatų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo ginčijamas aktas dalyje (1.2.p.) prieštarauja aukščiau išdėstytam teisiniam reguliavimui, todėl jį teismas panaikino.

Panaikinęs administracinį aktą dalyje dėl 3,9762 ha žemės sklypo suformavimo, teismas pripažino negaliojančia ir 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį Nr. 856, kuria padovanotas šiuo administraciniu aktu suformuotas 3,9762 ha žemės sklypas (Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini)k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, teismas pažymėjo, jog, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 4.7 straipsnio 2 dalį, valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad atsakovų–fizinių asmenų sudarytas sandoris dėl žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikšmės miško, perleidimo yra niekinis ir negaliojantis.

Atsakovų teiginius, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. tomis ribomis, kurios buvo nustatytos iki minėto miško ploto priskyrimo valstybinės reikšmės miškams, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo įsakymo 1.2. punktą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra ginčijami patys kadastriniai matavimai, o ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, todėl nustačius, kad atsakovas, ginčijamą administracinį aktą priėmė pažeisdamas aukštesnės galios teisės aktų imperatyvias nuostatas, šis aktas turi būti panaikintas. Be to, pažymėjo, kad Varėnos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1086/117-v M. G. atkūrus nuosavybės teises į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini)k., šis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, t. y. jo tikslios ribos nebuvo nustatytos iki pat 2008 m. liepos 25 d.-2009 m. kovo 17 d., kai užsakovo V. G. prašymo pagrindu geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Taigi tikslios žemės sklypo ribos buvo nustatinėjamos jau po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo priėmimo. Pažymėjo, kad iki kadastro duomenų keitimo, Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) miško žemės plotas buvo 0,7000 ha., o po kadastro duomenų keitimo, padalijus minėtą žemės sklypą į du sklypus, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) miško žemės liko 0,6660 ha, į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko 0,5735 ha miško žemės, t. y. po kadastrinių matavimų aptariamuose sklypuose miško žemės plotas bendroje sumoje padidėjo 0,5395 ha (iki 1,2395 ha). Šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad atsakovas, neišsiaiškinęs dėl kokių priežasčių ženkliai padidėjo miško plotas, neatsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovų O. C., V. S. ir V. G. prašymą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūra informaciją apie tai, jog galimai yra pažeistas viešasis interesas perleidžiant išimtinę valstybės nuosavybę – valstybinės reikšmės miškus privačion nuosavybėn, gavo iš VĮ Varėnos miškų urėdijos 2014 m. gegužės 13 d. Prašymas panaikinti administracinio akto dalį bei dovanojimo sutartį teisme gautas 2014 m. birželio 13 d., todėl vertino, kad prašymas teismui pateiktas vieno mėnesio laikotarpyje nuo pradinės informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą dienos.

III.

Atsakovai O. C., V. S. ir V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kuri teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Šioje byloje teismas nagrinėjo reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris išimtinai teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įsakymą dėl kadastrinių matavimų patikslinimo laikė nuosavybės įgijimo dokumentu. Pabrėžė, jog kadastrinių matavimų patvirtinimas nebuvo ir nėra laikomas nuosavybės įgijimo dokumentu. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. K-3-6/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011.

Pabrėžia, kad Kauno apygardos teismas šioje byloje nevertino esminės aplinkybės, jog nuosavybę į ginčo žemę tiek pretendentai, tiek O. C. V. S. ir V. G. įgijo kitų dokumentų pagrindu, kurie nebuvo šioje byloje ginčijami.

Šioje byloje svarbu tai, kad 1995 m. kovo 23 d. Varėnos rajono valdybos sprendimu Nr. 1086/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G., Z.“ M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 13,52 ha žemės, kuri buvo paženklinta vietoje, surašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktai ir būtent šio dokumento pagrindu atsirado nuosavybė. Šis dokumentas nebuvo ginčijamas. Tik nuginčijus šį dokumentą įmanoma atimti žemę iš savininkų. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas nuosavybės įgijimo dokumentų pagrindu, o ne įsakymu, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai. Administracinės bylos duomenys neginčytinai patvirtina, jog pretendentams nuosavybės teisės buvo atkurtos į 13,52 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kuriame jau atkūrimo metu buvo 0,70 ha miško. Taigi pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Z-1941- (1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalį, panaikino įsakymą, kuriuo buvo tik patikslintos sklypo ribos šį sklypą padalinant į du atskirus žemės sklypus, o miško likimas žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, ginčijamu sprendimu nebuvo išspręstas. Dar 1995 m. kovo 23 d. Varėnos rajono valdybos sprendimu Nr. 1086/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G., Z.“ M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančioje 1994 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad 13,52 ha žemės ūkio paskirties sklype yra 12,62 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha kelių ir 0,70 ha miško. Dėl ko panaikinus 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Z- 1941- (1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalį, tačiau nepanaikinus dalies 1995 m. kovo 23 d. Varėnos rajono valdybos sprendimo Nr. 1086/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G., Z.“, susidaro teisinė situacija, kai miškas privačiame žemės sklype ir toliau lieka kitų asmenų nuosavybe.

Pažymi, jog nesuprantama ir nepaaiškinama, kodėl teismas naikino visą dovanojimo sandorį, kai, teismo nuomone, yra tik dalis žemės apaugusios mišku.

Atkreipia dėmesį, jog šioje byloje buvo aktualus žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimas ir teisės aktų, reglamentuojančių jų atlikimą, taikymas. Tačiau teismas, naikindamas įsakymą, nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais kadastrinių matavimų atlikimą , nevertino kadastrinių matavimų medžiagos, dėl ko neteisingai darė išvadą, jog ginčijamu įsakymu buvo pakeistos žemės sklypo ribos ir neva miškas pateko į atsakovų žemę.

Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog miško ploto dalis yra labai maža lyginant su visu atkurtu plotu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuosavybė atkurta 1995 metais, todėl tai nelaikytina esminiu pažeidimu.

Atkreipia dėmesį, kad valstybinės reikšmės miško perdavimą M. G. nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. M. G. pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatant konkrečius grąžintinos žemės plotus. Nuosavybės teisių atkūrimo procese M. G. neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grąžintinos žemės plotų nustatymo, byloje nėra duomenų, kad ji būtų dariusi įtaką valstybės institucijų sprendimams. Atsakovai V. G., O. C. ir V. S. laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmenims, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, ir šiems turtą pirkimo-pardavimo sutartimis perleidus kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu; priešingu atveju šių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymo netenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra pasisakyta, ar byloje ginamas interesas laikytinas viešuoju. Vien tik nurodymas, kad Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai nėra pakankamas motyvas, kuris leistų byloje dalyvaujantiems asmenims padaryti išvadą, jog byloje buvo ginamas viešasis interesas.

Skundžiamame sprendime teismas nemotyvavo, kodėl panaikinama visa 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartis, nors tik dalis padovanoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog O. C. ir V. S. pageidauja panaikinti visą dovanojimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl viešojo intereso egzistavimo šioje byloje, bei tai, kad šioje byloje nenustačius viešojo intereso pažeidimo byla neturėtų būti nagrinėjama, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant formuojamos teismų praktikos ir yra naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, koks yra esminis klausimas byloje. Esminis klausimas šioje byloje, ar kadastriniais matavimais žemės sklypo ribos buvo pakeistos taip, kad dalis žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Neįrodžius, kad žemės sklypo ribos pakito, nepagrįsta būtų teigti, jog ginčijamas 2009 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. Ž-1941-(1.3.) yra neteisėtas.

Pažymi, jog administracinis aktas, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys gali būti pripažintas neteisėtu tik nustačius, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos žemės sklypo ribos taip, kad dalis to sklypo pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Panaikinus įsakymą, bet nenuginčijus pačių kadastrinių matavimų, žemės sklypo savininkai patenka į situaciją, kurioje jų nuosavybės teisės į žemės sklypą yra teisiškai neapibrėžtos. Viena vertus, įsakymas dėl kadastrinių matavimų patvirtinimo yra panaikinamas, kita vertus, patys kadastriniai matavimai laikytini teisingais, jie gali ir toliau naudotis žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tomis ribomis, kuriomis naudojosi nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. tomis ribomis, kuriomis buvo atlikti kadastriniai matavimai. Toks neapibrėžtumas pažeidžia O. C., V. S. ir V. G. teisę į teisinį tikrumą, kurią Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo užtikrinti.

Įvertinus tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad žemės sklypo ribos buvo pakeistos, mano, jog tai, kad Alytaus apskrities viršininkas nepatikrino, ar atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, galėtų būti laikomas tik procedūriniu pažeidimu, neturinčiu esminės reikšmės tariamo pažeidimo padarymui.

Atkreipia dėmesį, kad kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastro duomenų bylų tikrinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta viešojo administravimo subjekto pareiga patikrinti, ar žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškus. Mano, kad 0,55 ha plotas nėra pakankamai reikšmingas, kad būtų galima pagrįsti asmens teisių ir teisėtų interesų ribojimą.

Pažymi, jog tikslios žemės sklypo ribos buvo žinomos nuo pat atkūrimo, kadangi žemės sklypas faktiškai egzistavo. Kadastrinius matavimus atlikęs A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atliko kadastrinius matavimus buvusiomis ribomis, to nepaneigia ir byloje esantys įrodymai, todėl teismo teiginys, kad tikslios ribos nebuvo žinomos, yra nepagrįstas.

Pareiškėja Kauno apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Mano, jog tai pakankamas pagrindas konstatuoti, kad byloje yra ginamas būtent viešasis interesas. Šios kategorijos bylose tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra vieninga ir seniai suformuota, kad valstybinės reikšmės miškai, jų išsaugojimas objektyviai yra reikšmingas, reikalingas ir vertingas visai visuomenei, todėl suvokiamas kaip bendras valstybės ir visos visuomenės interesas. Valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn neabejotinai vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas, todėl pakankamas tik teismo konstatavimas, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine valstybės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentu, jog administracinis aktas, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastriniai duomenys, gali būti pripažintas neteisėtu tik nustačius, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos žemės sklypo ribos taip, kad to sklypo dalis pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pažymi, jog byloje yra aiškūs ir neginčijami įrodymai, teisingai įvertinti teismo, kad į ginčo sklypą patenka 0,55 ha valstybinės reikšmės miško, tą pripažįsta ir apeliantas. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip buvo atlikti kadastriniai ginčo sklypo matavimai, jie jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti tvirtinami ginčijamu Alytaus apskrities viršininko administraciniu aktu ir taip įgyti teisėtumo pagrindą.

Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog ginčijamas valstybinės reikšmės miško plotas yra labai nedidelis, nėra saugomoje ar kitoje ypatingą reikšmę valstybei turinčioje teritorijoje, kad būtų galima pagrįsti asmens teisių ir teisėtų interesų ribojimą. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu konstatavo, jog žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas.

Nepagrįstas apeliantų motyvas dėl bylos teismingumo, kadangi Prokuratūros prašymo esminis reikalavimas buvo panaikinti administracinio akto – 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų keitimo“ dalį. Todėl, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo teismas, esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, kuriuo pakeitė ginčo žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenis, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl ginčijamo administracinio akto dalies panaikinimo būtent dėl tos aplinkybės, jog po ginčo sklypo kadastrinių matavimų į šį sklypą pateko valstybinės reikšmės miško plotas. Jokio pagrindo ginčyti administracinius aktus nuosavybės teisių atkūrimo srityje nėra. Pabrėžia, kad būtent Alytaus apskrities viršininkas, spręsdamas ginčijamo administracinio akto priėmimo klausimą, privalėjo patikrinti visas aplinkybes, leidžiančias spręsti, ar kadastriniai matavimai gali būti tvirtinami.

Nesutinka su apeliantų nuomone, jog teismas be pagrindo panaikino visą ginčijamą dovanojimo sutartį, kadangi tik dalis žemės sklypo yra apaugusi mišku. Mano, kad teismas teisingai padarė išvadą, jog panaikinus administracinį aktą dalyje dėl 3,9762 ha žemės sklypo suformavimo, pripažįstama negaliojančia ir 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 856, kuria padovanotas šiuo administraciniu aktu suformuotas 3,9762 ha žemės sklypas (Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) k.,). Teismas teisingai pažymėjo, kad, pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį, valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas.

Teismas skundžiame sprendime teisingai akcentavo, jog šioje byloje nėra ginčijami patys kadastriniai matavimai, o ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, todėl nustačius, kad atsakovas ginčijamą administracinį aktą priėmė pažeisdamas aukštesnės galios teisės aktų imperatyvias nuostatas, šis aktas turi būti panaikintas.

Tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalies (1.2.p), kuria nustatytas sklypo plotas 3,9762 ha, iš jo: 3,4027 ha žemės ūkio naudmenų, 0,5735 ha miško, teisėtumo ir pagrįstumo bei 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutarties Nr. 856, patvirtintos Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., kuria padovanotas 3,9762 ha žemės sklypas (Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinimo negaliojančia.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino – panaikino 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalį (1.2.p), kuria nustatytas sklypo plotas 3,9762 ha, iš jo: 3,4027 ha žemės ūkio naudmenų, 0,5735 ha miško; pripažino negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria V. G. O. C. ir V. S. padovanojo 3,9762 ha žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pateiktais apeliaciniais skundais atsakovai O. C., V. S., V. G. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas proceso ir materialinės teisės normas.

Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo viešojo intereso buvimo fakto, dėl to nepasisakė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, ar ginamas interesas apskritai laikytinas viešuoju.

Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, sutiktina su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu nėra išsamiai motyvuotas ir todėl yra ydingas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, kad byloje ginčijamas teisės aktas pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo teisės normas, taigi viešojo intereso pažeidimą siejo būtent su nurodytų teisės normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui iš esmės pritaria. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004;2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229, 2009 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybinės reikšmės miškų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t. y. viešuoju interesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3023/2012 ir kt.). Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas iš gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms (turizmui, sportui, poilsiui, kt.) naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, taigi dėl miškų išsaugojimo egzistuoja viešasis interesas, kurį nagrinėjamoje byloje ėmėsi ginti pareiškėjas pagal įstatymų jam suteiktą kompetenciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).

Pareiškėjos pareiškime iš esmės teigiama, kad ginčijamo teisės akto dalimi (juo patvirtintuose kadastriniuose matavimuose) valstybinės reikšmės miškas buvo neteisėtai priskirtas asmens privačiai nuosavybei, t. y. atlikus kadastrinius matavimus pirminio žemės sklypo taškai Nr. 16, 15, 14, 13 koordinačių sistemoje pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Varėnos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1086/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G., Z.“ M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini)k. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančioje 1994 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad 13,52 ha žemės ūkio paskirties sklype yra 12,62 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha kelių ir 0,70 ha miško. M. G. 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. 218V žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido atsakovui V. G.. 2008 m. liepos 25 d.-2009 m. kovo 17 d. užsakovo V. G. prašymo pagrindu geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurių metu šis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Alytaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. Ž-1941-(1.3) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys buvo pakeisti, padalijant šį žemės sklypą į du žemės sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po kadastro duomenų keitimo, padalijus minėtą žemės sklypą į du žemės sklypus, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) liko 0,6660 ha miško, o į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko 0,5735 ha miško žemės. Po kadastrinių matavimų aptariamuose sklypuose miško žemės plotas padidėjo iki 1,2395 ha, t. y. 0,5395 ha daugiau nei buvo nurodyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo eksplikacijoje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ginčo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, dalis sklypo patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. 856 V. G. padovanojo šį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. S. ir O. C.. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (0,55 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Dėl to įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinti valstybinės reikšmės miškai, turi detalizuoti įstatymų leidėjas. Valstybė gali įstatymu nustatyti, kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas ir, jeigu gamtos objektai yra ypač vertingose vietovėse, valstybei priklauso nuosavybės teisės į juos. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Kaip jau minėta aukščiau Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia.

Iš teismui pateikto prašymo ir aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, po to į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. valstybei priklausiusi žemė tapo privačia nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G. į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., t. y. teisės aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, nėra šios bylos ginčo objektas. Esminis šio ginčo klausimas yra tas, ar atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos buvo pakeistos taip, kad dalis žemės sklypo buvo išplėsta į valstybinės reikšmės miško plotus. Neįrodžius, kad žemės sklypo ribos pakito, nebūtų pagrindo teigti, jog priimdama ginčijamą įsakymą NŽT jo 1.2 punktu de facto perleido valstybinės reikšmės miško dalį atsakovo nuosavybėn.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus žemės sklypo dalis (0,55 ha) patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, taip pat nurodė, kad ginčijamo įsakymo dalis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, konkrečiai, Konstitucijos 47 straipsniui, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, taip pat 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimui Nr. 1154. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą (13,52 ha) buvo atkurtos 1995 m. kovo 23 d., tuo tarpu Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamas valstybinės reikšmės miško plotas – 2004 m.

Kaip minėta, byloje pareiškėjas neginčija teisės aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę, todėl vien faktinė aplinkybė, jog įsigaliojus 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimui Nr. 1154, dalis žemės atlikus kadastrinius matavimus (0,55 ha) galimai pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, savaime nesuponuoja ginčijamo akto neteisėtumo minėtų teisės aktų požiūriu, nes šie teisės aktai nereguliuoja kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos, o teisės nuostatų aiškinimas, kad net ir kadastrinių matavimų, kuriais nebuvo pakeistos sklypo, į kurį jau buvo atkurtos nuosavybės teisės privačiam asmeniui, ribos, reikštų privačios nuosavybės teisės, kurią užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, pažeidimą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vien dėl faktinės aplinkybės, kad 0,55 ha ginčo sklypo pateko į valstybės reikšmės miškų plotus, ginčijamo akto dalis, kuria buvo patvirtinti kadastriniai matavimai, yra neteisėta. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo NŽT teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar ginčijamo įsakymo dalimi patvirtinti kadastriniai matavimai buvo atlikti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad preliminarių matavimų būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), <...> tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkam išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti.

Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.

Taigi, kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje situacijoje privalėjo, be kita ko, vertinti, ar atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinius matavimus nebuvo pakeistos žemės sklypo ribos, ar nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad iš pirmosios instancijos teisme 2014 m. lapkričio 4 d. vykusio posėdžio garso įrašo girdėti, jog trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. individualios įmonės atstovas A. Z., kuris atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinius matavimus, teismo posėdžio metu nurodė, kad kadastrinius matavimus atliko tomis ribomis, kurios buvo nustatytos atkuriant nuosavybės teises bei atsižvelgdamas į nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą, teigė, jog faktiškai šią ribą žymėjo mediniai riboženkliai ties taškais Nr. 16 ir Nr. 17, prakirsta linija bei tvora. Tačiau, kaip minėta, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat nevertino, ar atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nebuvos pažeisti Žemės reformos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik 2014 m. gegužės 26 d. Pažymos Nr. 48915 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo” vertinimu.

Formuodamas administracinių teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismo funkcija - patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 str.), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas įvertinti pagal atitinkamas materialinės teisės normas (ABTĮ 79 str.1 d., 81 str., 82 str. 6, 7, 8 d., 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė ir kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p. 141 str. 1 d. 1 p.,142 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjos argumentus, jog iki kadastro duomenų keitimo Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) miško žemės plotas buvo 0,7000 ha, o po kadastro duomenų keitimo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)miško žemės liko 0,6660 ha, ginčo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,5735 ha, t. y. bendrai miško žemės plotas padidėjo iki 1,2395 ha. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atlikus kadastrinius matavimus miško žemės plotas padidėjo, bet atsižvelgiant į laiko tarpą, kuris praėjo nuo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kadastrinių matavimų atlikimo momento, ši faktinė aplinkybė negali būti vienareikšmiškai traktuojama kaip įrodymas, jog atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos jo ribos ir taip buvo įsiterpta į valstybinės reikšmės mišką. Kartu pastebėtina, jog, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11), todėl šiuo atveju būtent pareiškėja turi pareigą pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis ji remiasi pareiškime, t. y. turi pareigą įrodyti, jog skundžiamo 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalimi, kuria buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, buvo pakeistos žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, ribos ar nesilaikyta kitų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų bei kitų kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų kilusiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių nenustatė, jų neįvertino. Kadangi pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neanalizavo, nepateikė jų teisinio vertinimo, o jų vertinimas pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme reikštų teisės į apeliaciją pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl šių aplinkybių atsakovų O. C., V. S., V. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų O. C., V. S., V. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti ši naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė