Civilinė byla Nr. e2-236-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00552-2022-4

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.;

                                                                                     2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15.;

                              3.2.6.1                                                          

  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 25 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei adv. Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovės atstovei D. A. ir G. V.,

         viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms su trečiuoju asmeniu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ieškinio esmė

1.       ieškovė prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 7 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-127 ir priteisti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, į. k. 135163499, jai, V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 475,05 Eur turtinę žalą ir 200 000 Eur neturtinę žalą, taip pat priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu Nr. 56-127 (toliau – sprendimas), kuriuo buvo netenkintas jos prašymas priteisti žalą. Nurodo, kad jos sveikatai buvo padaryta žala, nes 2019 m. vasario 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) gydytojas D. S. atsisakė taikyti neurochirurginį stuburo išvaržos gydymą.

3.       Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. spalio 2 d. ji atvyko į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę (toliau vadinama – ligoninė), dėl skausmo juosmeninėje stuburo srityje, išplintančio į dešinę koją, dešinės kojos aptirpimu. 2018 m. spalio 8 d. jai buvo padaryta stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tyrimas parodė L-stuburo dalies vidutiniškai išreikštus degeneracinius pakitimus (osteochondrozė, spondiloartrozė, diskozė), ryškesnius apatiniuose segmentuose, migruojančią stuburo išvaržą. Jai buvo paskirti medikamentai, reabilitacinės procedūros (gydytoja A. L.). 2019 m. vasario 8 d. ieškovė kreipėsi į Kauno klinikas dėl tebesitęsiančio skausmo juosmeninėje stuburo srityje, išplintančio į dešinę koją, buvo paprašyta nedelsiant taikyti operacinį gydymą. Ją apžiūrėjęs Kauno klinikų gydytojas D. S. atsisakė taikyti neurochirurginį gydymą. Vietoje neurochirurginio gydymo jai buvo paskirtos mankštos, kojos masažai, elektrostimuliacija kojoms, analgetikai.

4.       Dėl netaikyto savalaikio neurochirurginio gydymo stuburo išvarža numigravo į dubenį. Ieškovei paūmėjo skausmai, atsirado tarpvietės aptirpimas, susilaikė šlapimas ir išmatos. 2020 m. birželio 10 d. Kauno klinikose buvo atlikta skubi stuburo operacija. Po atliktos operacijos ir toliau išliko dubens dugno disfunkcija, tarpvietės aptirpimas, išmatų ir šlapimo nelaikymas, ji privalo nuolatos dėvėti sauskelnes. Išliko sutrikusios biosocialinės funkcijos – judėti, apsitarnauti. Nusileido gimda ir makštis, ko pasekoje buvo atlikta gimdos šalinimo operacija. Iki šiol ji negali sėdėti, ilgiau kaip 10 minučių pastovėti, sutrikdytas judėjimas, ji negali naudotis viešuoju transportu. Jai nustatytas 35 proc. darbingumas. Dėl esamos fiziologinės būklės ji nuolatos patiria emocinius išgyvenimus, depresiją. Nurodyta situacija suponuoja besąlyginį jos teisėtų interesų pažeidimą. Šiuo ieškiniu ji siekia dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų - dėl Kauno klinikų gydytojo D. S. atsisakymo taikyti neurochirurginį gydymą, atlyginti jai padarytą turtinę ( 2 475,05 Eur) ir neturtinę (200 000 Eur) žalą.

5.       Patiriamus dvasinius išgyvenimus, negalėjimą pilnavertiškai gyventi asmeninio ir socialinio gyvenimo ieškovė vertina 200 000 Eur suma, kuri yra adekvati satisfakcija jos patiriamiems emociniams ir fiziniams išgyvenimams kompensuoti.

6.       Dėl medicininiuose dokumentuose fiksuotų išmatų ir šlapimo nelaikymo ieškovė privalo dėvėti sauskelnes. Ji neturi išlikusių sauskelnių įsigijimo dokumentų, kadangi už juos buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Tačiau turėtų išlaidų dydį pagrindžia oficialiai skelbiamos suaugusių sauskelnių kainos. Vidutiniškai 14 vnt. sauskelnių suaugusiems kainuoja 15 Eur (https://www.eurovaistine.lt/paieska/rezultatai?q=sauskeln%C4%97s+suaugusiems).Per mėnesį yra reikalinga 90 vnt. sauskelnių. Mėnesiui patiriamos išlaidos sauskelnėms sudaro 96,4 Eur. Kaip minėta, šlapimo ir išmatų nelaikymo padariniai ją kamuoja nuo 2019-02-08, todėl išlaidų sauskelnių įsigijimui yra patyrusi 1831,6 Eur. Jai taip pat yra reikalingi nuskausminamieji vaistai, jų įsigijimas nėra kompensuojamas. Šių vaistų įsigijimui yra patyrusi 315,31 Eur. Dėl fiziologinės būklės ji negali naudotis viešuoju transportu, yra priversta naudotis taksi paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis. Viso šioms paslaugoms ji yra patyrusi 328,30 Eur išlaidų. Taigi, dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei kilę neigiami padariniai sukėlė finansinius nuostolius, kurie šiai dienai sudaro 2 475,05 Eur.

II.       Atsiliepimų esmė

7.       Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos prašo ieškinį atmesti.

8.       Nurodo, kad 2019 m. vasario 8 d. ieškovė kreipėsi į Kauno klinikas ir buvo konsultuota gydytojo neurochirurgo D. S.. Klinikinės būklės ambulatorinio apsilankymo metu ieškovei nebuvo nustatyta. Konsultacijos metu ieškovė skundėsi skausmu juosmeninėje stuburo srityje, plintančiu į dešinę koją. Ieškovės pateikto 2018 m. spalio 8 d. jai atlikto stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenimis, stebėtos dviejų diskų nedidelės protruzijos be nervinių šaknelių pluošto spaudimo: L4-L5 vidurio linijoje plati apie 0,3 cm tarpslankstelinio disko protruzija; L5-S1 dešinėje mediolateraliai plati apie 0,3 cm tarpslankstelinio disko protruzija. Nesant cauda equina sindromui būdingos simptomatikos, 2019 m. vasario 8 d. indikacijų tarpslankstelinio disko išvaržos operacijai nebuvo. 2020 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams nuo gydytojo konsultacijos, ieškovės būklė pablogėjo, atsirado tarpvietės aptirpimas, sutriko dubens organų funkcija – susilaikė šlapimas ir išmatos. 2020 m. birželio 9 d. ieškovė kreipėsi į Kauno klinikas, kur buvo skubiai stacionarizuota Kauno klinikų Neurologijos skyriuje. 2020 m. birželio 10 d. atlikto stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenimis stebėta didelė L5-S1 tarpslankstelinio disko išvarža su cauda equina šaknelių kompresija: L4-L5 tarpslankstelinio disko 0,3 cm centrinė protruzija; L5-S1 disko stambi ekstruzija sagitaliai iki 1,0 cm, viršuje pakylanti 1,1 cm, apačioje nusileidžianti 0,7 cm nuo disko lygmens. Įvertinus ieškovės nusiskundimus, klinikinius simptomus ir tyrimo duomenis, ieškovei nustatytas cauda equina (arklio uodegos) sindromas, taikytas chirurginis gydymas – tarpslankstelinio disko išvarža operuota.

9.       2020 m. birželio mėnesį ieškovės būklės pablogėjimas niekaip nesusijęs su 2019 m. vasario mėnesį sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei teikimu. Arklio uodegos sindromo išsivystymas (dėl masyvios L5-S1 disko išvaržos) buvo susijęs su individualia stuburo degeneracijos eiga. Numatyti arklio uodegos sindromo išsivystymą esant minimaliems pakitimams MRT tyrime buvo neįmanoma.

10.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojo neurochirurgo dr. A. P. išvadoje (toliau – Išvada) nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovės būklė įvertinta tinkamai, diagnozuotas užleistas arklio uodegos sindromas. Paskirtas adekvatus ir tinkamas gydymas – atlikta L5-S1 mikrodiskektomija. Komisija sprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikose, nebuvo padaryta.

11.       Kad žala ieškovei nebuvo padaryta, patvirtina atlikta teismo deontologinė ekspertizė, kurioje nurodyta, kad „ieškovei 2019-02-08 ambulatorinės konsultacijos Kauno klinikose metu buvo paskirtas tinkamas gydymas – pacientės neurologinė būklė buvo įvertinta tinkamai, teisingai nustatyta diagnozė, kuri buvo pagrįsta juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso tyrimo, atlikto 2018-10-08, rezultatais. Pacientei taikyti chirurginį gydymą 2019-02-08 indikacijų nebuvo, buvo paskirtas konservatyvus gydymas“ (ekspertizės akto išvados 1 punktas).

12.       Ieškovė nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo teiktos netinkamai, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius dėl netinkamai suteiktų paslaugų ir paneigtų aukščiau nurodytų specialistų – ekspertų išvadas, ginčo byloje nėra pateikta, nors tokia įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei.

13.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pritaria atsakovės argumentams ir prašo ieškinį atmesti.

III.       Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados

14.       Ieškinys atmestinas.

15.       Ieškinio esmė - ieškovei nepagrįstai 2019 m. vasario 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas D. S. netaikė neurochirurginio stuburo išvaržos gydymo, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

16.       Nustatyta, kad:

16.1.                      2018 m. spalio 8 d. ieškovei atlikta stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografija, pagal kurią pateikta išvada: „L5S1 dešinėje mediolateraliai plati apie 3 mm disko protruzija (išvarža plačiu pagrindu), saikingai leidžiasi žemyn. L4-L5, L5-S1 ryškesnė spondiloartrozė, saikingai siaurintos intervertebrinės angos; fasetiniuose sąnariukuose neryškus skysčio perteklius. Pradiniai stuburo kanalo-lateralinių kišenių stenozės požymiai. Saikinga stuburkaulių rotacija prieš laikrodžio rodyklę (gyd. S. L.)“;

16.2.                      2019 m. vasario 8 d. ieškovė buvo konsultuota Kauno klinikų gydytojo D. S., anamnezėje nurodyta: „serga apie 9 mėn. Skundžiasi juosmens skausmu, plinta į dešinę koją, protarpiais į kairę koją. Apžiūros rezultatai: fiksuotas stuburas, riboti judesiai, dešinės kojos distaliai jėga 3 b. Ligos eiga: gerėjanti. Rekomendacijos: neurochirurginis gydymas neindikuotinas. Tikslinga skirti gyd. mankštas, kojos masažus, elektrostimuliacijos kojoms, analgetikai p. r. (gyd. D. S.)“;

16.3.                      2020 m. birželio 9 d. ieškovė kreipėsi į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninę iš kur buvo atvežta į Kauno klinikas neurochirurgo konsultacijai ir gydymui. Iš 2020 m. birželio 10 d. anamnezės matyti, kad stuburo skausmas ieškovę vargina seniai. 2020 m. gegužės 24 d. ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, niekur nesikreipė, gydėsi ambulatoriškai, simptomai pagerėjo, tačiau 2020 m. gegužės 28 d. skausmas vės paūmėjo, atsirado tarpvietės aptirpimas, susilaikė šlapimas ir išmatos. Paskutine keturias-tris dienas atsirado šlapimo nelaikymas, išlieka tarpvietės aptirpimas, sunkesnė dešinė koja; 

16.4.                      2024 m. birželio 10 d., atlikus MRT tyrimą, nustatyta: saikūs L/S stuburo dalies pakitimai, ženklesni L4/S1 lygyje, L4/L5 disko nedidelė centrinė protruzija; L5/S1 disko stambi ekstruzija su sekvestracijos ir migracijos požymiais, dešinės S1 nervinės šaknelės kompresija, tikėtina kitų cauda equina šaknelių kompresija;

16.5.                      2024 m. birželio 10 d. ieškovė operuota.

17.       Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - PTŽSAĮ), galiojusio 2019 m. vasario 8 d. (tuo metu, kai ieškovės manymu buvo padaryta jai žala) 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šio įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 

18.       PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

19.       PTŽSAĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais.

20.       Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-823/2022, 36 punktas).

21.       Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-823/2022, 38 punktas).

22.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-823/2022, 38 punktas, 41 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jos sveikatai padarytos žalos atlyginimą, motyvuodama tuo, kad 2019 m. vasario 8 d. Kauno klinikų gydytojas D. S. netaikė neurochirurginio stuburo išvaržos gydymo, kas sąlygojo jos sveikatos pablogėjimą. Ieškovė teigia, kad jos sveikata nuo 2019 m. vasario 8 d. labai pablogėjo, todėl akivaizdu, kad jai nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.

24.       Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kurie yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais. Tai, kad ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, nereiškia, kad dėl to yra kalta sveikatos priežiūros įstaiga (gydytojai), į kurią ieškovė buvo pasikreipusi.

25.       Teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, tokios kaip:

1)       liudytoju apklaustas gydytojas neurochirurgas dr. A. P. nurodė, kad jis patvirtina savo, kaip specialisto, duotas išvadas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (b. l. 27-28), kuriose konstatuota, kad 2019 m. vasario 8 d. ieškovės būklė buvo įvertinta tinkamai, aprašyta esminė neurologinė būklė, teisingai nustatyta diagnozė. Tyrimai buvo atlikti pakankama apimtimi, tarpslankstelinio disko išvaržos diagnozė pagrįsta savalaikiu juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso tyrimu (magnetinio rezonanso tyrimas yra pripažintas auksiniu standartu tarpslankstelinio disko išvaržų diagnostikoje). Paskirtas gydymas buvo tinkamas ir adekvatus. Ligonei operacinis gydymas buvo neindikuotinas, paskirtas konservatyvus / simptominis gydymas. Indikacijų taikyti chirurginį gydymą remiantis medicininiais dokumentais, radiologiniais vaizdais nebuvo;

2)       atlikus teismo deontologinę ekspertizę konstatuota, kad: 1) ieškovei 2019-02-08 ambulatorinės konsultacijos Kauno klinikose metu buvo paskirtas tinkamas gydymas – pacientės neurologinė būklė buvo įvertinta tinkamai, teisingai nustatyta diagnozė, kuri buvo pagrįsta juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso tyrimo, atlikto 2018-10-08, rezultatais. Pacientei taikyti chirurginį gydymą 2019-02-08 indikacijų nebuvo, buvo paskirtas konservatyvus gydymas; 2) operacijos poreikį 2020-06-10 sąlygojo diagnozuotas arklio uodegos sindromas. Masyvios L5/S1 disko išvaržos atsiradimą ir ligos progresavimą galėjo nulemti/sąlygoti šie rizikos faktoriai (priežastys): nutukimas, fizinis krūvis, netinkama ir priverstinė kūno padėtis, susijusi su periodiniais stuburo juosmeninės dalies perkrūviais (galimai valytojos darbo pobūdis, didelis nėštumų ir gimdymų skaičius ir kt.), medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas);

3)       nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. (t. y. 1 metai ir 4 mėnesiai) ieškovės nesikreipė į gydymo įstaigas dėl sveikatos būklė pablogėjimo (tokių duomenų nėra), t. y. ieškovės sveikatos būklė ilgą laiką nebuvo blogėjanti ar tokia bloga, kad labai trukdytų ieškovei vesti įprastą gyvenimo būdą;

4)       ieškovės būklė pablogėjo 2020 m. gegužės 24 d. be jokios priežasties (tai fiksuota 2020 m. birželio 9 d. gyd. neurologės A. L. konsultacijos metu), tačiau ieškovė į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2020 m. birželio 9 d. (t. y. po 16 dienų), tuomet jai buvo nustatytas arklio uodegos sindromas, ji buvo skubiai operuota. Liudytojas gydytojas neurochirurgas dr. A. P. nurodė, kad, nustačius arklio uodegos sindromą, dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, jis turėtų būti išoperuotas per 24-48 valandas (pasiekiami geriausi dubens organų atsistatymo rezultatai, ir tai ne 100 proc.) (b. l. 28), vėliau atsistatymo tikimybė labai sumažėja, - todėl labai tikėtina, kad ieškovės delsimas kreiptis į gydymo įstaigą apsunkino jos sveikatos būklės atsistatymą po operacijos;

-       leidžia daryti išvadą, jog 2019 m. vasario 8 d. ieškovei netaikant neurochirurginio stuburo išvaržos gydymo, nebuvo pažeistas gydytojo, kaip profesionalo, atidumo ir rūpestingumo standartas, t. y. atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp 2019 m. vasario 8 d. netaikyto neurochirurginio stuburo išvaržos gydymo ir ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo (kuri pablogėjo tik po 1 metų ir 4 mėnesių).

26.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       Ieškinį atmesti.

       Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                              Evaldas Burzdikas