Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-46-895/2016

                                                              Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02397-2015-3

                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                  2.4.4;

                                                  3.8

                                               (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nukentėjusiojo J. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. Č. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūra 2015 m. liepos 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM 15132602 pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį už tai, kad J. S. nuomos pagrindu valdomoje valstybinės žemės sklypo dalyje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo suvežtos atliekos, sudarytos iš grunto, statybinio laužo ir kitų atliekų, kurių bendras kiekis 300–400 kub. m ir kurias suvežė UAB „T.“, UAB „Š.“ ir UAB „I.“; 2012 m. gegužės 23 d. 12:26 val. atliekos, kurios iki šiol yra nepašalintos ir laikomos Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), atvežtos ir paliktos sunkvežiu ,,Volvo“ su fiskaru (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu UAB „I.“, kurios direktoriumi yra A. Č., t. y. A. Č. atliekų neperdavė atliekas tvarkančioms įmonėms arba nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų nesunaudojo žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, o paliko žemės sklypo dalyje adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, taip užteršdamas teritoriją nepavojingomis atliekomis, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (su vėlesniais pakeitimais), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcijos 7 punkto reikalavimus.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimu A. Č. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį nutraukta, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

3. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi nukentėjusiojo J. S. apeliacinis skundas netenkintas; Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. sausio 11 d. nutartimi priimtas pareiškėjo J. S. prašymas ir A. Č. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą bei Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti apylinkės teismui.

5.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai neįsigilino į visus byloje surinktus įrodymus ir A. Č. inkriminuoto trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir taip padarė esminių materialiosios bei proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui. Pareiškėjo teigimu, abiejų instancijų teismai šioje byloje netinkamai skaičiavo dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą ir nepagrįstai nusprendė nutraukti A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

5.2. Apylinkės teismas nurodė, kad nuo paskutinės A. Č. trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai, todėl iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatytas naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad A. Č. inkriminuoto trunkamojo teisės pažeidimo požymiai paskutinį kartą buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 17 d., todėl nuo tos dienos skaičiuotinas naikinamasis dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

5.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apygardos teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį byloje, nustatyta, jog UAB „I.“ suvežtos atliekos iki šiol yra laikomos ir yra nepašalintos, o žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra užterštas nepavojingomis atliekomis, taigi vis dar daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas. Tuo pačiu nutarimu ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui išspręsti teisės aktuose numatytus pažeidimus ATPK nustatyta tvarka. Be to, medžiaga perduota ne dėl 2012 m. padaryto administracinio teisės pažeidimo, o dėl vis dar daromo administracinio teisės pažeidimo, kuris nebuvo baigtas Šiaulių apylinkės teismui priimant 2015 m. spalio 21 d. nutarimą nutraukti A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

5.4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs visus surinktus duomenis, iš jų – ir surinktus ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. birželio 12 d., atlikęs teritorijos adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. 6), nustatęs, t. y. paaiškėjus, kad UAB „I.“ suvežtos atliekos iki šiol yra laikomos, o žemės sklypas užterštas nepavojingomis atliekomis, t. y. vis dar daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas – pažeidžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės, už tai numatyta atsakomybė ATPK 513 straipsnio 9 dalyje, 2015 m. liepos 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Taigi pareiškėjas daro išvadą, kad ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje negali būti laikomi pasibaigusiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015). Pareiškėjas pažymi, kad ATPK 35 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo neribotą laiką, tais atvejais, kai, kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius, administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-145-195/2013). Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinus patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo, kad daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, diena atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros vedėjas Almantas Gajauskas atsiliepimu į nukentėjusiojo J. S. prašymą prašo spręsti jį teismo nuožiūra.

7. Nukentėjusiojo J. S. prašymas atmestinas.

8. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

8.1. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

8.2. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8.3. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

8.4. Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės, o ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti specialūs administracinės nuobaudos skyrimo terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-222/2016).

8.5. Iš nurodytų ATPK nuostatų matyti, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N16-1491/2007, N575-2679/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-52-2014, 2AT-23-303/2015).

9. Pagal A. Č. pateiktą kaltinimą padarius ATPK 513 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kuris suformuluotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros surašytame 2015 m. liepos 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, A. Č. buvo kaltinamas tuo, jog, būdamas UAB „I.“ direktorius, pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (su vėlesniais pakeitimais), 7 punkto reikalavimus, atliekų, sudarytų iš grunto, statybinio laužo ir kitų atliekų, kurių bendras kiekis 300–400 kub. m ir kurios buvo suvežtos UAB „T.“, UAB „Š.“ ir UAB „I.“, neperdavė atliekas tvarkančioms įmonėms arba nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų nesunaudojo žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu; 2012 m. gegužės 23 d. 12:26 val. bendrovei priklausančia transporto priemone šios atliekos buvo atvežtos į J. S. nuomos pagrindu valdomą valstybinės žemės sklypo dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir ten paliktos, taip užteršiant teritoriją nepavojingomis atliekamomis, ir iki šiol nėra pašalintos ir ten laikomos.

9.1. Pažymėtina tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2012 m. spalio 5 d. iš esmės dėl tų pačių faktų, kurie aprašyti A. Č. pateiktame administraciniame kaltinime, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 1 dalyje, požymius, t. y. dėl to, kad pareiškėjo J. S. nuomos pagrindu valdomoje valstybinės žemės sklypo dalyje, esančioje adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota atliekų krūva, sudaryta iš grunto, statybinio laužo ir kitų atliekų, kurių bendras kiekis apie 300–400 kub. m. 2013 m. rugsėjo 13 d. toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-147-12 nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu minėtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs J. S. skundą dėl šio aukštesniojo prokuroro nutarimo, 2015 m. liepos 20 d. nutartimi J. S. skundo netenkino ir nutarimo nepanaikino. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs J. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, neskundžiama 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi J. S. skundą atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo nutartį. Taigi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. balandžio 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d.

9.2. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendimą nutraukti A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui motyvavo tuo, kad nuo A. Č. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai, t. y. iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatytas naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

9.3. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pripažino, kad nuo 2015 m. balandžio 17 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį turimą įsiteisėjimo dienos – 2015 m. rugpjūčio 25 d. – nėra praėjęs ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas. Nustatydami A. Č. inkriminuoto pažeidimo padarymo laiką, nuo kurio pagal ATPK 35 straipsnio 4 dalį skaičiuojamas dvejų metų senaties terminas administracinei nuobaudai paskirti, pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo padarymo pradžią nurodė 2012 m. gegužės 23 d. (kai buvo atvežtos atliekos), o apeliacinės instancijos teismas vertino tai, kad A. Č. inkriminuoto trunkamojo teisės pažeidimo požymiai paskutinį kartą buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 17 d., t. y. tada, kai pareiškėjas J. S. su prašymu kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, kurie tą pačią dieną (2012 m. rugsėjo 17 d.) nustatė, jog J. S. naudojamas žemės sklypas yra užterštas statybinėmis atliekomis ir padangomis, kurių bendras kiekis apie 300-400 kub. m.

9.4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nekeliamas ginčas dėl pažeidžiant ATPK normas neteisingai nustatytų faktinių A. Č. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir šio pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį, bet kvestionuojamas ATPK 35 straipsnio nuostatų taikymas ir išaiškinimas, iš esmės nesutinkant su teismų padarytomis išvadomis dėl dvejų metų administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimo.

9.5. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismui priimant 2015 m. spalio 21 d. nutarimą A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje nuo 2015 m. balandžio 17 d. prokuroro sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos – 2015 m. rugpjūčio 25 d. – nebuvo pasibaigęs dviejų mėnesių terminas. Tokią išvadą šioje byloje padarė ir pirmosios instancijos teismas.

9.6. Sprendžiant, ar iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo nėra pasibaigęs ATPK 35 straipsnio 4 dalyje numatytas dvejų metų naikinamasis terminas, svarbu tai, kada buvo padarytas asmeniui inkriminuotas konkretus administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje A. Č. inkriminuoto teisės pažeidimo, kuris numatytas ATPK 513 straipsnio 9 dalyje, esmę sudaro tai, kad, jam esant bendrovės direktoriui ir atsakingam už jos veiklą, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus, 2012 m. gegužės 23 d. bendrovei priklausančia transporto priemone atvežtos atliekos buvo laikomos J. S. nuomos pagrindu valdomoje žemės sklype ir iki šiol nėra pašalintos. Taip administraciniame kaltinime aprašyto A. Č. inkriminuoto pažeidimo aplinkybės leidžia spręsti apie trunkamąjį jo pobūdį ir taip šį pažeidimą vertino abiejų instancijų teismai. Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, kad šis pažeidimas buvo pradėtas daryti 2012 m. gegužės 23 d., o jo pabaigos momentas protokole konkrečiai neapibrėžtas – nurodyta, kad „atliekos iki šiol yra nepašalintos ir laikomos“. Patraukimo administracinės atsakomybėn senaties terminų skaičiavimui, kai pažeidimas yra trunkamasis, teisiškai svarbus yra ne šio pažeidimo pradžios, bet pabaigos momentas. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008). Bylos medžiaga patvirtina, kad A. Č. inkriminuotas atliekų laikymas, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, nebuvo nutrauktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valia, atitinkamų pareigų vykdymas taip pat nepasibaigė įstatymų nustatyta tvarka, o pirmą kartą kompetentingos institucijos, turinčios teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros, pareigūnų buvo užfiksuotas ir nustatytas pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. J. S. prašymą atlikus patikrinimą J. S. nuomos pagrindu valdomoje valstybinės žemės sklypo dalyje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai (2012 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktas Nr. 12). Taigi būtent šią dieną buvo užfiksuotas ir kartu nutrauktas teisės pažeidimo darymas, todėl ji laikytina aptariamo pažeidimo padarymo (pabaigos) diena, reikšminga skaičiuojant dvejų metų terminą administracinei nuobaudai paskirti (ATPK 35 straipsnio 4 dalis). Tai, kad dėl šių faktų vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį nutraukus bylos medžiaga buvo perduota galimai administracinius teisės pažeidimus padariusių asmenų atsakomybės klausimui išspręsti ATPK nustatyta tvarka ir dėl to buvo vykdomi tolesni patikrinimai, surašyti patikrinimo aktai, administracinių teisės pažeidimų protokolai, neturi reikšmės sprendžiant dėl A. Č. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo pabaigos momento nustatymo, nes šie tolesni tyrimo veiksmai ir jų metu priimti procesiniai sprendimai susiję su 2012 m. rugsėjo 17 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo įvykio aplinkybių aiškinimusi ir jų vertinimu.

10. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismui 2015 m. spalio 21 d. priimant nutarimą A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje nuo šiam asmeniui inkriminuoto ATPK 513 straipsnio 9 dalyje numatyto pažeidimo padarymo dienos – 2012 m. rugsėjo 17 d. – buvo pasibaigęs ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis dvejų metų terminas administracinei nuobaudai paskirti. Tokį patį sprendimą byloje priėmė ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas dvejų metų terminą administracinei nuobaudai paskirti, atsižvelgė ne į pažeidimo pabaigos (nutraukimo) momentą, bet nurodė jo pradžios laiką. Nors šiuo požiūriu teismas netinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną, nuo kurios skaičiuojamas dvejų metų patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas, tačiau teismo sprendimo nutraukti administracinę teiseną ATPK 250 straipsnio 7 dalies pagrindu teisingumui tai neturėjo reikšmės.

10.1. Pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų esmė yra ta, kad ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu A. Č. toliau darė minimą trunkamąjį teisės pažeidimą, todėl įstatyme nustatyti terminai administracinei nuobaudai paskirti nebuvo pasibaigę. Šie argumentai iš esmės atitinka teismų praktikoje susiformavusią taisyklę, kad, nutraukus trunkamą administracinio teisės pažeidimo veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą ir asmuo nauju laikotarpiu daro naują administracinio teisės pažeidimo veiką, kurią sudaro analogiškas, bet iš esmės kitas neteisėtas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-942/2015). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas A. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl 2012 m. gegužės 23 d. padaryto ir 2012 m. rugsėjo 17 d. nutraukto pažeidimo, o ne dėl kito analogiško vėlesniu laikotarpiu nustatyto galimo pažeidimo, klausimas.

11. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nutraukdami A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 513 straipsnio 9 dalį pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punktas), priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiojo J. S. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai                                                                                           Artūras Pažarskis

                                                                                    Aldona Rakauskienė

                                                                                    Armanas Abramavičius