Baudžiamoji byla Nr. 2K-569/2014 nuasmeninta

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00195-2013-8

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                  1.1.8.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės Dovilės Baniulės kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutarties.

              Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (P. B. U. epizodas) vienerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. S. epizodas) – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. S. G. epizodas) – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. V. epizodas) – vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (D. V. epizodas) – dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (D. V. epizodas) – trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. S. epizodas) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (P. Z. epizodas) – vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės D. V. epizode pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį sudėtos dalinio jų sudėjimo būdu, o po to apėmimo su pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausme būdu bei paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestas.

              Teisėjų kolegija

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, padarė šiuos nusikaltimus:

nenustatytam bendrininkui 2013 m. gegužės 4 d., nuo 13.42 iki 15.32 val. mobiliojo ryšio telefonu paskambinus P. B. U. ir melagingai pranešus, kad jos anūkas krisdamas nuo laiptų sužalojo mergaitę, o gydymui reikia pinigų, A. Z. vykdė nenustatyto bendrininko mobiliuoju telefonu jam perduotus nurodymus: 2013 m. gegužės 4 d., apie 16.00 val., nuėjo į P. B. U. butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prisistatė nukentėjusios mergaitės broliu M. B. ir paėmė iš jos 6000 Lt – taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą P. B. U. turtą;

nenustatytam bendrininkui 2013 m. gegužės 8 dieną 14.03 val. ir 14.40 val. mobiliojo ryšio telefonu paskambinus R. S. ir melagingai pranešus, kad jos anūkas krisdamas nuo laiptų sužalojo mergaitę, o tam, kad jis nebūtų nubaustas, reikia pinigų, A. Z. vykdė nenustatyto bendrininko mobiliuoju telefonu jam perduotus nurodymus: 2013 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val., nuėjo į R. S. priklausantį butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prisistatė M. B. ir paėmė iš jos 1000 Lt – taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą R. S. turtą;

nenustatytam bendrininkui 2013 m. gegužės 8 dieną, nuo 14.43 iki 14.56 val., mobiliojo ryšio telefonu paskambinus A. S. G. ir melagingai pranešus, kad jos anūkas krisdamas nuo laiptų sužalojo mergaitę, reikia pinigų žalos atlyginimui, A. Z. vykdė nenustatyto bendrininko mobiliuoju telefonu jam perduotus nurodymus: 2013 m. gegužės 8 d., apie 15.30 val., nuvyko į A. S. G. priklausantį namą, esantį Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), prisistatė nukentėjusios mergaitės broliu D. B. ir paėmė iš jos 1400 Lt – taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą A. S. G. turtą;

nenustatytam bendrininkui 2013 m. gegužės 14 dieną, apie 11.25 val., mobiliojo ryšio telefonu paskambinus D. V. ir melagingai pranešus, kad jos anūkas krisdamas nuo laiptų sužalojo mergaitę ir jos gydymui reikia pinigų, nukentėjusiajai nurodžius, kad grynųjų pinigų ji neturi ir sutikus perduoti banko mokėjimo kortelę, A. Z. vykdė nenustatyto bendrininko mobiliuoju telefonu jam perduotus nurodymus: 2013 m. gegužės 14 d., apie 12.00 val., nuėjo į D. V. priklausantį butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prisistatė nukentėjusios mergaitės broliu D. B., paėmė iš D. V. jos vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita (duomenys neskelbtini), sužinojo šiai elektroninei mokėjimo priemonei suteiktą PIN kodą – taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Po to A. Z., neteisėtai pasinaudojęs šia svetima elektronine mokėjimo priemone ir jai suteiktu PIN kodu, atliko finansines operacijas – per du kartus išgrynino 7000 Lt – taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą D. V. turtą;

nenustatytam bendrininkui 2013 m. gegužės 19 dieną, nuo 17.47 val. iki 18.14 val., mobiliojo ryšio telefonu paskambinus M. S. ir melagingai pranešus, kad jos sūnus lipdamas laiptais suklupo, pastūmė merginą, kuri nukrito nuo laiptų ir susižalojo, todėl reikia pinigų tam, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla, A. Z. vykdė nenustatyto bendrininko mobiliuoju telefonu jam perduotus nurodymus: nuėjo į M. S. priklausantį butą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prisistatė D. U. ir paėmė iš jos 1220 Lt – taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą M. S. turtą;

nenustatytam bendrininkui 2013 m. gegužės 21 d. 13.11 val. mobiliojo ryšio telefonu paskambinus P. Z. ir melagingai pranešus, kad jos anūkas sužalojo mergaitę ir reikia pinigų tam, kad nebūtų rašomas pareiškimas policijai, A. Z. vykdė nenustatytų bendrininkų mobiliuoju telefonu jam perduotus nurodymus: 2013 m. gegužės 21 d., apie 14.00 val., nuėjo į P. Z. priklausantį butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prisistatė sužalotos mergaitės giminaičiu M. B. ir paėmė iš jos 4200 Lt – taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą P. Z. turtą, po to jam išeinant iš namo laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. Z. gynėja advokatė Dovilė Baniulė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį ir sumažinti nuteistajam A. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Z., turėjo taikyti BK 641 straipsnį, nes nuteistasis pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad A. Z. netaikytinos minėto straipsnio nuostatos, nepagrįstai nurodė, jog nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltininko prisipažinimas nevertintinas kaip nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kasatorė teigia, kad BK 641 straipsnyje numatytos tik dvi būtinos sąlygos, pakankamos taikyti šį straipsnį: baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ar priėmus baudžiamąjį įsakymą; asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BK 641 straipsnyje nenumatyta jokių papildomų lengvinančių aplinkybių pripažinimo, kaltininko nuoširdaus gailėjimosi reikalavimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 641 straipsnį.

Taip pat kasaciniame skunde pažymima, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (D. V. epizodas) pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes, nes nurodė, kad minėtos nusikalstamos veikos padarytos esant sutapčiai. Bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį buvo sudėtos dalinio jų sudėjimo būdu, po to taikytas bausmių apėmimas su pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir nustatyta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas turėjo paskirtas bausmes už šiuos nusikaltimus apimti ir paskirti trejų metų laisvės atėmimą. Netinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, A. Z. buvo ne tik neteisingai paskirta bausmė už nusikaltimus D. V. epizode pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnį, bet ir netinkamai paskirta galutinė subendrinta bausmė – penkeri metai laisvės atėmimo. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, A. Z. paskirta bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį turėtų būti treji, o ne ketveri metai laisvės atėmimo, prie trejų metų laisvės atėmimo bausmės – griežčiausios iš visų paskirtų bausmių – turėjo būti iš dalies pridėtos švelnesnės A. Z. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. Z. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nors ir nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tačiau bausmes už šiuos nusikaltimus subendrino ne apėmimo būdu, o dalinio sudėjimo būdu ir taip pažeidė BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, dėl to paskyrė neteisingą galutinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Z. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų neištaisė.

Atsiliepimu į nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės Dovilės Baniulės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad A. Z. paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos. Priešingai, nei teigia kasatorė, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. Z. nuoširdžiai nesigaili padaręs nusikalstamas veikas, visiškai pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta. Svarbus ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, rodantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai jis, laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Z. neneigė, jog jis ėjo pas nuosprendyje nurodytus nukentėjusiuosius ir, prisistatęs kitu asmeniu, paimdavo iš jų pinigus, kuriuos vėliau perduodavo nepažįstamam asmeniui, tačiau teigė tai daręs kito, nepažįstamo asmens, skambinusio jam telefonu, prašymu ir todėl, kad už tai jam buvo pažadėtas piniginis atlygis. Tokie nuteistojo A. Z. parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas, nes esmines bylos aplinkybes, t. y. koks asmuo jam paskambino ir davė nurodymus paimti pinigus iš nukentėjusiųjų, kodėl jis paskambino būtent jam, kokiam asmeniui buvo perduoti nusikalstamu būdu iš nukentėjusiųjų paimti pinigai ir pan., nuteistasis nenurodė, neprisidėjo prie išsamaus bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Teismo išvada, kad nutylėdamas esmines aplinkybes apie nusikaltimo bendrininkus, nuteistasis siekė sušvelninti savo atsakomybę ir padėti išvengti atsakomybės nusikaltimo bendrininkams, yra pagrįsta ir teisinga. Nuteistasis pripažino tik tas aplinkybes, kurias išaiškino ir ištyrė policijos pareigūnai. Nuteistajam A. Z. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (D. V. epizodas) paskirtos bausmės buvo teisingai subendrintos taikant bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdus, nes veikos padarytos esant tiek idealiai (BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), tiek ir realiai (BK 214 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų sutapčiai. Taip pat prokuroras pažymi, kad kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, taikyti A. Z. BK 641 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl BK 641 straipsnio taikymo

              Pagal BK 641 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

              Taigi vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokuroras kaltinamajame akte buvo akcentavęs galimybę A. Z., padariusiam šešis nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, nurodžiusiam, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, sutikusiam, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, būtent tokį įrodymų tyrimą teisme atlikti (BPK 273 straipsnis). Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatyta BPK 291 straipsnyje (sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais (1 dalis). Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu (2 dalis). Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu buvo apklausti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, kaltinamasis A. Z., perskaityti neatvykusių nukentėjusiųjų parodymai, ištirti rašytiniai įrodymai byloje. Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenaudojant nė vienos iš BK 641 straipsnyje numatytos procesinės formos. Kadangi BK 641 straipsnyje yra numatytos dvi būtinosios jo taikymo sąlygos, nesant vienos iš jų (proceso formos), dėl kitos (nuteistojo prisipažinimo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas) BK 641 straipsnio taikymo prasme nėra teisinio pagrindo pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė tai, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko bendra tvarka, pasisakymas dėl antrosios sąlygos – kaltininko prisipažinimo – yra perteklinis. Taigi žemesnės instancijos teismai, netaikydami BK 641 straipsnio nuostatų ir nesumažinę A. Z. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

              Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo

          BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose.

              Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes A. Z. apgaule svetimą D. V. priklausančią mokėjimo priemonę įgijo ir sužinojo šiai elektroninei mokėjimo priemonei suteiktą PIN kodą 2013 m. gegužės 14 d., apie 12.00 val. Ši veika kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kita A. Z. veika – pinigų išgryninimas 2014 m. gegužės 14 d. 12.14 ir 12.52 val.: įdėdamas svetimą D. V. mokėjimo kortelę į bankomatą ir elektroninės banko sistemos prašymu suvesdamas PIN kodą, save elektroninei banko sistemai pateikė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti D. V. sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. panaudojo apgaulę, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, dėl to per du kartus (tęstinė veika) užvaldė D. V. sąskaitoje buvusius 7000 Lt. Pastaroji A. Z. veika kvalifikuota kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, sutaptis. Taigi A. Z. padarė ne vieną, o dvi veikas, jas skiria laiko tarpas, dėl to BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina realiąja nusikaltimų sutaptimi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2010).

              Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, bendrina dalinio jų sudėjimo būdu, o po to apėmimo būdu su pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskiria ketverių metų laisvės atėmimą, iš esmės tinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas. Tikslumo dėlei pažymėtina, kad pirmiausia turėjo būti bendrinamos bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu (ideali sutaptis), o tuomet su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme dalinio jų sudėjimo būdu (reali sutaptis BK 63 straipsnio 6 dalis), tačiau subendrintos bausmės dydžiui D. V. epizode ir galutinės bausmės dydžiui už visas padarytas nusikalstamas veikas tai jokios reikšmės neturi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde šis klausimas nebuvo keliamas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Taigi baudžiamasis įstatymas A. Z. pritaikytas tinkamai, o kasatorės teiginiai dėl netinkamo paskirtų bausmių subendrinimo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės Dovilės Baniulės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                    Tomas Šeškauskas

                                                                                    Viktoras Aidukas

                                                                                    Vytautas Masiokas