Civilinė byla Nr. e2A-273-413/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19465-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.8; 3.3.1.18.2
(NS)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-534-955/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims notarui (duomenys neskelbtini), notarei (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovei AIG Europa Limited dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad jos tėvas (duomenys neskelbtini) (toliau ir palikėjas) 2018 m. spalio 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninėje sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą ir turtines teises paliko nepilnamečiam savo sūnui atsakovui (duomenys neskelbtini). Palikėjo sveikatos būklė ir vartotų medikamentų pobūdis leidžia manyti, kad testamento sudarymo metu tėvas negalėjo suvokti savo veiksmų, buvo faktiškai neveiksnus, todėl priėmė sprendimus, kurių reikšmės pats nesuprato.
3. Atsakovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminės atstovės, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad palikėjo valia sudarant ginčijamą testamentą buvo neaiški arba ją galėjo lemti trečiųjų asmenų veiksmai ir įtaka. Palikėjo sprendimą nepalikti jokios turto dalies ieškovei galėjo lemti tai, kad ieškovė su palikėju nebuvo artima, mažai bendravo, palikėjui sergant ieškovė juo visiškai nesirūpino. Ieškovė yra pilnametis asmuo, o atsakovas – nepilnametis, todėl yra socialiai pažeidžiamas ir pats savarankiškai savimi pasirūpinti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) 6 798,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui AIG Europa Limited – 4895 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 66,74 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).
6. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar testatorius (duomenys neskelbtini), surašydamas testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2019 m. liepos 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-272/2019 išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu buvo ypatingoje psichofizinėje būklėje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovo bei trečiojo asmens atstovams suabejojus pirminės pomirtinės ekspertizės išvadomis, teismas paskyrė pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2020 m. vasario 10 d. – kovo 2 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2020 išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu turėjo nepatikslintą psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos ((duomenys neskelbtini)), todėl jis dėl onkologinio susirgimo išeičių stadijos būsenos – labai sunkios vėžinės intoksikacijos, vėžinės kacheksijos (išsekimo), lėtinio skausminio sindromo bei narkotinio nuskausminamojo vaisto suminio poveikio, – negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.
7. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas pritarė atsakovo atstovių argumentams, kad atliekant pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę turi būti vertinami liudytojų, proceso dalyvių paaiškinimai plačiąją prasme, išanalizuojant asmens psichikos būklę sandorio sudarymo metu, asmens gebėjimą suvokti savo veiksmus, o ne tik kritiškai įvertinti vienus ar kitus liudytojų argumentus. Teismas nesutiko su eksperto išvada, jog galimai (duomenys neskelbtini) nesuprato dėl ko jis yra konsultuojamas gydytojo psichiatro. Byloje liudiję liudytojai patvirtino, jog atlikti testamento notarinį patvirtinimą pageidavo (išreiškė valią) pats testatorius, gydytojas psichiatras išaiškino jam, dėl ko yra konsultuojamas pacientas. Kaip patvirtino notaras (duomenys neskelbtini), Onkologijos ligoninė priklausė jo, kaip notaro, veiklos teritorijai. Todėl suprasdamas, jog tokio pobūdžio ligoninėje guli sunkiomis ligomis sergantys asmenys, prieš atlikdamas notarinius veiksmus, jis visada reikalauja pateikti gydytojo patvirtintą pažymą, jog asmuo yra tokios psichinės būsenos, kad gali suprasti notarinio veiksmo prasmę.. Teismas nurodė, kad nei vienas byloje liudijęs ekspertas nenurodė teismui jokio teisės akto, kokiu būdu tokiais atvejais turėtų būti patikrinama žmogaus psichinė sveikata. Todėl teismas konstatavo, kad testatoriaus (duomenys neskelbtini) gydytojo išduota 2018 m. spalio 10 d. sveikatos pažyma patvirtina faktą, kad ginčijamo sandorio sudarymo palikėjas buvo tokios būsenos, kuri leido jam suprasti sandorio sudarymo prasmę.
8. Iš notaro paliudijimo teismas taip pat nustatė, kad pats testatorius (duomenys neskelbtini) notarui pabrėžė, jog visą turtą nori palikti savo nepilnamečiui sūnui (duomenys neskelbtini). Notaras, norėdamas dar kartą įsitikinti testatoriaus sąmoningumu, jo paklausė, ar jis turi kitų vaikų. Testatorius nurodė, jog turi dukrą (duomenys neskelbtini) bei patikino, jog savo turto dukrai palikti nenori. Remdamasis šio liudytojo parodymais, teismas konstatavo, kad testatorius aiškiai suvokė savo veiksmus, jie atitiko jo valią, jis aiškinosi galimas tokio veiksmo teisines pasekmes ir norėjo, kad turtą paveldėtų jo sūnus. Pažymėjo, kad netikėti notaro, vykdžiusio savo pareigas, parodymais teismas neturi pagrindo.
9. Vertindamas pakartotinės pomirtinės ekspertizės akto pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad testatoriui konstatuotas ligos šifras (duomenys neskelbtini) yra taikomas tais atvejais, kai sunkios somatinės ligos poveikyje sutrikdoma asmens pažintinė veikla, kyla emocijų ir elgesio sutrikimų, sutrinka orientacija, mąstymas, nusilpsta dėmesys ir atmintis. Tačiau pagal TLK 10 (tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminis ligų sąrašas), ties (duomenys neskelbtini) diagnoze nurodoma ši simptomatika: „Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos“. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepripažino pakankamai pagrįstomis ekspertizės išvadas, kad testatoriaus psichinė sveikatos būklė (emocijų ir elgesio sutrikimai, sutrikusi orientacija, nusilpęs dėmesys ir atmintis) tiksliai atitinka TLK 10 nurodytai (duomenys neskelbtini) ligų simptomatikai. Tai reiškia, kad pakartotinės ekspertizės aktas negali objektyviai atskleisti tikrosios (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės, buvusios sudarant ir tvirtinant ginčijamą testamentą. Be to, pakartotinę ekspertizę atlikę ekspertai, liudiję teismui, teikė prieštaringus paaiškinimus, t. y. teismui aiškinantis, kas paruošė ekspertizės aktą, ekspertas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad visą pakartotinės ekspertizės aktą, 14 psl., parengė jis, tuo tarpu ekspertė (duomenys neskelbtini) tvirtino, jog tekstą rengė ir spausdino (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio metu ekspertas (duomenys neskelbtini) parodė, kad visą bylos medžiagą bei garso įrašus perteikė kolegei, tuo tarpu ekspertė (duomenys neskelbtini) nurodė, jog gali pakomentuoti tik tai, kas parašyta akte. Be to, ekspertė patvirtino teismui, jog į ekspertizės akto turinį ji įrašė tik mokslinę medicininę teoriją apie (duomenys neskelbtini) skirtų vaistų galimą poveikį.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje liudijęs testatoriaus brolis (duomenys neskelbtini) yra psichiatras, dirbantis (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Tiek teismo ekspertas (duomenys neskelbtini), tiek teismo ekspertė (duomenys neskelbtini) teismui patvirtino, jog pažįsta liudytoją, su juo tenka bendrauti konferencijose ir pan. Atsižvelgdamas į ekspertų nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė vertinti liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus, kadangi šie parodymai, anot teismo, gali būti neobjektyvūs, o pats liudytojas – suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, savo suinteresuotumą bylos baigtimi pripažino ir pats liudytojas.
11. Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus dėl testatoriaus sunkios sveikatos būklės, kuri galėjo turėti įtakos testamento sudarymui. Iš pateikto į bylą mirties įrašo Nr. 3477 teismas nustatė, kad testatoriaus (duomenys neskelbtini) mirties priežastis – inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas, kodas C64. Minėtame mirties įraše nėra jokių užuominų bei nuorodų apie testatoriaus (duomenys neskelbtini) neveiksnumą. Teismo vertinimu, siekiant nuginčyti testamentą, sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad palikėjo neva sunki psichinė ir (ar) fizinė sveikatos būklė neleido jam tinkamai išreikšti valios, kam po jo mirties bus paliktas palikimas.
12. Teismas atkreipė dėmesį ir į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažymą, kuri patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, jo vardu yra registruoti 5 šaunamieji ginklai. Pasak teismo, visuotinai žinoma, jog asmenims, siekiantiems gauti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, kas kelerius metus yra privaloma atlikti sveikatos patikrinimą, tame tarpe gauti ir psichiatro išvadą. Tačiau bylos medžiagoje nėra nei vieno įrašo apie tai, kad būtų suabejota (duomenys neskelbtini) psichine sveikata ar būtų skirtas gydymas psichotropiniais vaistais.
13. Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovė būtų atvykusi aplankyti sergančio tėvo jo ligos laikotarpiu nuo 2017 m. Kaip nurodė liudytoja (duomenys neskelbtini), dirbusi masažuotoja, (duomenys neskelbtini), siekdamas pasveikti, kvietė dukrą kartu su juo vykti į Indiją, tačiau dukra atsisakė. Liudytojos teigimu, dėl šio fakto (duomenys neskelbtini) labai išgyveno.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą, priimti byloje naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo dvejomis teismo paskirtų ekspertų atliktomis teismo psichiatrijos ekspertizių išvadomis, iš esmės sprendimą motyvuodamas vienintelio notaro, patvirtinusio testamentą, parodymais ir dalinai kitų liudytojų parodymais, tvirtinusiais, kad testatorius (duomenys neskelbtini) galėjo suprasti savo veiksmus. Tačiau teismas ignoravo kitus tų pačių liudytojų parodymus, kurie sutampa su teismo ekspertizių išvadomis dėl (duomenys neskelbtini) būklės testamento sudarymo metu (pvz., visi (duomenys neskelbtini) gydę gydytojai pripažino jį buvus itin sunkios sveikatos būklės, apatišką, vangų, dėl sunkios intoksikacijos kentėjusio didelius skausmus ir pan.). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pagal teismų praktiką pripažįstama tiesioginiu įrodymu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007.)
1.2. Byloje atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių metu visi trys ekspertizes atlikę teismo ekspertai vienareikšmiškai ir kategoriškai nustatė, kad palikėjas ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Bylos nagrinėjimo metu apklausti teismo ekspertai (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad jiems nekilo abejonių dėl savo išvadų ir papildomai išsamiai pagrindė ekspertizės metu nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą. Apeliantės nuomone, visi pateikti į bylą įrodymai, įskaitant ir teismo nurodytus liudytojų parodymus, pagrindžia ir neprieštarauja ekspertų išvadoms ir argumentams.
1.3. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, (duomenys neskelbtini) ligos kodas būtent ir patvirtina kaip nepatikslintą asmens sutrikimą dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Organinis: smegenų sindromas, neklasifikuojamas kitaip, psichikos sutrikimas (http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/5skyrius.html). Šis kodas taikomas būtent psichiniams sutrikimams, ką 2018 m. spalio 10 d. pažymoje nurodė ir (duomenys neskelbtini), ir ką papildomai tiek ekspertizės akte Nr. 2, tiek bylos nagrinėjimo metu išsamiai paaiškino teismo ekspertai.
1.4. Iš Ekspertizės akto Nr. 1 matyti, kad Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2018-0503482 OL-4085/18, 2018 m. spalio 12 d. yra įrašas, jog „Stuburo kompiuterinė tomografija vakar neatlikta – dėl sustiprėjusio skausmo ir silpnumo tyrimo atsisako“. Tai reiškia, kad ginčijamo testamento sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) būklė buvo tokia sunki, kad dėl to jam nebuvo atlikta kompiuterinė tomografija.
1.5. Teismas nesivadovavo liudytojų paaiškinimais, nors juos nurodė sprendimo konstatuojamoje dalyje. Psichiatrės (duomenys neskelbtini), gydytojos (duomenys neskelbtini) parodymai atitinka ekspertizės aktų argumentus. Anot apeliantės, medicinoje naudojamas terminas „sąmoningas“ reiškia, kad asmuo nėra komoje, tačiau šis terminas nereiškia, kad jis suvokia savo veiksmus.
1.6. Teismas nepagrįstai nevertino testatoriaus (duomenys neskelbtini) brolio parodymų, nurodydamas, kad galimai liudytojas yra šališkas. Tačiau liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad apie (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę telefonu kalbėjosi su jo broliu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) brolis pokalbio metu skundėsi, jog testatorius jo neatpažįsta ir nenoriai bendrauja. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pokalbis vyko dar testatoriui esant gyvam ir nieko nežinant apie testamentą. Kadangi liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus patvirtino kitas nešališkas liudytojas, teismas turėjo įvertinti (duomenys neskelbtini) duotus parodymus, tačiau to nedarė. Tuo tarpu šios bylos rezultatas – testamento galiojimas – niekaip neįtakoja liudytojo (duomenys neskelbtini) interesų, nes jis nėra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, todėl pripažinus testamentą negaliojančiu, liudytojas nieko nepaveldėtų.
1.7. Ekspertai išklausė visus liudytojų parodymus, juos analizavo ir jais remdamiesi pagrindė ekspertizių išvadas. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ekspertai nesivadovavo liudytojų parodymais. Teismo ekspertams, turintiems specialių žinių, šie medikų atlikti įrašai suteikia objektyvią ir išsamią informaciją apie tiriamo asmens sveikatos būklę. Tuo tarpu draugų, masažuotojos ir netgi notaro parodymai, kurie neturi medicininio išsilavinimo, atitinkamai ir specialių žinių, ir kurie vienaip ar kitaip susiję su atsakovu ar jo įstatymine atstove, turi mažesnę reikšmę nei teismo psichiatrijos ekspertizė.
1.8. Teismas nepagrįstai suabejoju ekspertės (duomenys neskelbtini) parodymais, nes ši nurodė, kad (duomenys neskelbtini), išrašiusi notarui pažymą, kad (duomenys neskelbtini) gali atlikti notarinius veiksmus, to padaryti negalėjo, nes yra onkologė ir yra nekompetentinga konstatuoti tokius veiksmus. Be to, ligoninės psichiatrės (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10 d. pažymoje aiškiai nurodyta palikėjo ligos diagnozė: nepatikslintas psichinis sutrikimas, kurį papildo išsamiai nurodyta paciento būklė, vangumas, dezorintacija ir kt.. Todėl visiškai nesuprantama, kuo remiantis (duomenys neskelbtini), būdama onkologe, nutarė, kad (duomenys neskelbtini) gali suprasti sudaromų sandorių reikšmę.
1.9. Į bylą pateikti visi duomenys, kada ir kaip buvo tikrinama (duomenys neskelbtini) sveikata ginklui gauti. Paskutinį kartą sveikata tikrinta 2015 m. lapkričio 11 d. (Ekspertizės aktas Nr. 1). Tuo tarpu 2018 m. spalio 25 d. pažyma patvirtina apie testatoriaus nuosavybę, bet nepatvirtina (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės testamento sudarymo metu. Taigi bylos įrodymai patvirtina, kad 2018 metais dėl teisės laikyti ginklus testatoriaus psichinė būklė nebuvo tikrinama.
1.10. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl byloje esančių medicininių dokumentų ir juose nurodytų aplinkybių, nenurodė, kodėl jais nesivadovauja. Pažymi, kad abu Ekspertizės aktai pagrįsti medicininiais įrašais, atliktais dar esant gyvam (duomenys neskelbtini), atitinka Ekspertizės aktuose nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, todėl šiuos įrodymus atmesdamas, teismas turėjo nurodyti, kodėl tai daro.
1.11. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad dar 2013 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota lėtinė smegenų išemija (Ekspertizės aktas Nr. 2). Lėtinė smegenų išemija (LSI) – tai nespecifiniai bendrasmegeniniai neurologiniai ir psichikos sutrikimai, atsiradę dėl įvairios kilmės ilgalaikio galvos smegenų kraujotakos sumažėjimo, dažniausiai vyresniems žmonėms, kurios požymiai, be kitų, yra pablogėjusi atmintis naujiems įvykiams; sutrikusi pažinimo funkcija. Šis sutrikimas nėra išgydomas ir su laiku tik progresuoja.
1.12. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad iki ginčijamo testamento pasirašymo buvo sudaryti dar trys testamentų variantai, kuriuose nurodytas kitoks testatoriui priklausančio turto paskirstymas įpėdiniams (2018 m. spalio 9 d., 11 d. ir 17 d.) Pažymi, kad visų testamentų turiniui įtaką darė būtent atsakovo motina (duomenys neskelbtini). Tiek iš 2018 m. spalio 9 d. elektroninio laiško, tiek iš ginčijamo testamento ir vėlesnio testamento projekto akivaizdu, kad visais atvejais nauda būtų buvusi būtent (duomenys neskelbtini) arba jos sūnui, kurio įstatyminė atstovė ji yra. Atsakovo atstovė (duomenys neskelbtini), teikdama teismui paaiškinimus, patvirtino, kad trečia testatoriaus valia, t. y. antrasis testamentas buvo rengiamas todėl, kadangi ji pagalvojo, jog gali kilti problemų, jeigu visas turtas bus užrašytas atsakovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) jau negalėjo savarankiškai formuoti savo valią, o testamento turinys atspindi išimtinai (duomenys neskelbtini) valią.
1.13. Apeliantė pažymi, kad apie susirgimą onkologine liga testatorius žinojo nuo 2017 m. liepos 19 d. Tiek iš medicininių dokumentų, tiek iš liudytojų parodymų nustatyta, kad 2018 metų vasarą liga smarkiai progresavo, nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) jau sunkiai vaikščiojo, 2018 metų rugsėjo mėnesį name, kuriame gyveno, buvo įrengtas kambarys su sunkiam ligoniui pritaikyta įranga. Tuo tarpu visi liudytojai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) buvo verslininkas ir visada sprendimus priimdavo pats. Todėl nesuprantama, kodėl žinodamas apie savo itin sunkią sveikatos būklę ir norėdamas palikti visą turtą vienam iš savo vaikų, jis to nepadarė, kol neatsidūrė paliatyvios terapijos skyriuje.
1.14. Bylos nagrinėjimo metu visi liudytojai patvirtino, kad ieškovės ir jos tėvo (duomenys neskelbtini) santykiai buvo itin geri. Grįžusi į Lietuvą ieškovė apsistodavo pas palikėją. Netgi 2018 m. vasarą, iki išvykstant į Londoną, kur daug metų gyveno ir studijavo, ieškovė buvo apsistojusi ir gyveno tėvo namuose. (duomenys neskelbtini) visada savanoriškai išlaikė dukrą, ja rūpinosi, mokėjo už mokslus, nors jie kartu ir negyveno. Todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovės tėvas nusprendė jam priklausantį turtą, kurį sudaro skirtingi turtiniai vienetai ir yra lengvai dalintinas turtas, užrašyti tik vienam iš savo vaikų.
1.15. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu mėgino akcentuoti aplinkybę, kad ieškovė nelankė tėvo ligoninėje. Apeliantė pažymi, kad ji nebuvo informuota apie tėvo itin sunkią sveikatos būklę ir jo paguldymą į ligoninę. Ieškovė tuo metu gyveno ir studijavo Londone, todėl į Lietuvą grįždavo tik atostogoms. Dėl tėvo užimtumo ir uždaro būdo tarp jos ir (duomenys neskelbtini) nebuvo įprasta kasdien bendrauti nesant konkrečiam reikalui. Kita vertus, byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje būtų lankęs ir atsakovas. Todėl nesuprantama, kodėl būtent jam testatorius norėjo palikti visa savo turtą, jeigu laikyti, kad vienintelė testamento sudarymo priežastis – ieškovės nelankymas tėvo ligoninėje.
1.16. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai netikrino jų pagrįstumo. Anot apeliantės, atsakovo atstovė išrašydavo sąskaitas už suteiktas paslaugas kelis kartus ir už tuos pačius procesinius dokumentus, už prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (nors posėdžiai iš anksto buvo numatyti keli, į skirtingus posėdžius kviečiant numatytus liudytojus, kiekvieną kartą buvo surašomas naujas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kartais net du prieš tą patį posėdį), teismo posėdžiai neįvykdavo dėl pačios atsakovo atstovės prašymų, kurie galėjo būti išspręsti ankstesniuose posėdžiuose, už baigiamąsias kalbas, nors baigiamosios kalbos yra žodinio bylos nagrinėjimo paskutinė stadija, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo dirbtinai išpūstos. Dėl bylos vilkinimo atsakovei buvo paskirta bauda.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini), prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atliktų ekspertizės aktų turiniai yra ydingi, todėl minėtais ekspertizės aktais ir jų išvadomis nesivadovavo. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu buvo ypatingoje psichofizinėje būklėje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau pirminė ekspertizė ir jos išvados vertintinos kritiškai. Ekspertizės akte selektyviai buvo vertinami liudytojų ir kitų proceso dalyvių paaiškinimai. Pakartotinė pomirtinė ekspertizė buvo atlikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų. Testatoriaus brolis (duomenys neskelbtini), kuris civilinėje byloje buvo apklaustas liudytoju, yra psichiatras, dirbantis Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. Šis asmuo galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi ir gali būti ieškovės pusėje. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar atliekant (duomenys neskelbtini) pakartotinę pomirtinę ekspertizę ekspertizės išvados nebuvo įtakotos jo brolio.
2.2. Ieškovė selektyviai ir subjektyviai vertina byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat rašytinius įrodymus.
2.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje liudytojais apklausti medikai tiesiogiai stebėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos eigą, jo elgseną, mąstyseną ir kt., todėl pagrįstai konstatavo, kad atliekant pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę turėjo būti vertinami liudytojų ir proceso dalyvių paaiškinimai plačiąją prasme, analizuojant asmens psichikos būklę sandorio sudarymo metu, asmens gebėjimą suvokti savo veiksmus, o ne tik kritiškai įvertinti vienus ar kitus liudytojų argumentus. Teismas pagrįstai nesutiko ir su eksperto išvada, jog testatorius (duomenys neskelbtini) galimai nesuprato dėl ko jis yra konsultuojamas gydytojo psichiatro. Atliktų ekspertizių aktuose trūksta išvadų, koks gi buvo priežastinis ryšys tarp (duomenys neskelbtini) ligos ir jo neveiksnumo, t. y. kaip greitai galėjo vykti ir vyko atminties silpnėjimo bei pažintinių sutrikimų procesas, ar jis buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ar negalėjo būti recesijos ir, jei taip, – kaip dažnai ir ilgai ji truko, kaip šis procesas priklausė nuo (duomenys neskelbtini) gyvenimo būdo, vartojamų vaistų, kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan.
2.4. Ieškovė subjektyviai interpretuoja liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę. Vertinant civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymus iš ieškovės perspektyvų, turėtų susiklostyti tokia praktika, kad tik medicininį išsilavinimą turintys asmenys, gydytojai - psichiatrai, teismo ekspertai (psichiatrai) galėtų liudyti apie reikšmingas aplinkybes, susijusias su asmens, sudariusio ginčijamą sandorį, psichine sveikatos būkle prieš sandorio sudarymą ar sandorio sudarymo metu.
2.5. Iš testamentą patvirtinusio notaro (duomenys neskelbtini) parodymų akivaizdu, kad testatorius aiškiai suvokė savo veiksmus, jie atitiko jo valią, jis aiškinosi galimas teisines pasekmes, norėjo, kad turtą paveldėtų jo sūnus. Testatorius pasirašė testamentą apgalvojęs savo veiksmus ir išsiaiškinęs jų pasekmes. Aplinkybė, kad notaras į ligoninę atvyko su paruoštu testamento tekstu, nereiškia, kad testatorius negalėjo keisti savo valios ar atsisakyti pasirašyti notaro parengtą testamentą. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog testamentas sudarytas laisva mirusiojo valia.
2.6. Testatorius (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)., mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Minėtame mirties įraše nėra jokių užuominų ir nuorodų apie testatoriaus (duomenys neskelbtini) neveiksnumą. Siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Dėl šios priežasties į bylą pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neva sunki psichinė ir (ar) fizinė sveikatos būklė jam neleido tinkamai išreikšti savo valios, kam po jo mirties bus paliktas palikimas.
2.7. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad testatorius (duomenys neskelbtini) nenorėjo pilnametei dukrai palikti savo turtą, nes ją finansiškai rėmė visą gyvenimą, be to ji yra pilnametis asmuo, gali dirbti ir save išlaikyti pati. Tuo tarpu testatoriaus sūnus (duomenys neskelbtini) yra nepilnametis, todėl yra socialiai labiau pažeidžiamas ir pats savimi pasirūpinti negali. Jam ypač svarbus finansinis stabilumas, todėl tėvas, testatorius (duomenys neskelbtini), norėdamas užtikrinti saugią savo nepilnamečio sūnaus ateitį, ir nusprendė visą savo turtą palikti būtent sūnui.
16. Trečiasis asmuo notaras (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas ekspertizių išvadomis ir jame akcentuojami tik ieškovei naudingi liudytojų parodymai, o kitus, ieškovei nenaudingus liudytojų parodymus ir įrodymus ji atmeta. Gydytojos (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10d. pažymoje, be kita ko, nurodyta „nepatikslintą psichikos sutrikimą”. Apklusta byloje liudytoja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, ką toks jos įrašas reiškia, t. y., kad asmens elgesys ir būsena, jo atsakymai į klausimus neleidžia įtarti, ar juo labiau konstatuoti konkrečios psichinės ligos ar sutrikimo (diagnozės). „Psichikos sutrikimų“ gali būti pačių įvairiausių, todėl net nustačius „psichikos sutrikimą“, tai nereiškia, kad asmuo visais atvejais de facto yra neveiksnus ir negali sudaryti sandorių. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su asmens negalėjimu sudaryti testamento vien dėl to, kad jam įtariamas ar yra nustatytas „psichikos sutrikimas“.
3.2. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų liudytojo (duomenys neskelbtini) (mirusiojo (duomenys neskelbtini) brolio) teiginius, jog (duomenys neskelbtini) jo nepažino, elgėsi neadekvačiai. Notaro nuomone, šis liudytojas vis dėlto turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismo sprendimas nevertinti šio liudytojų parodymų yra pagrįstas, logiškas ir protingas.
3.3. Notarinėje praktikoje dažniausiai (bene 9 iš 10 atvejų), kai notaras kviečiamas atvykti atlikti notarinius veiksmus į namus ar gydymo įstaigą, dėl tokio atvykimo tariasi ne pats asmuo, kuris nori atlikti notarinį veiksmą, o jo artimieji. Todėl šis atvejis nebuvo kažkuo išskirtinis. Negalima sureikšminti ir tos aplinkybės, kad pirminiame etape (t. y. kai buvo tariamasi dėl notaro apsilankymo) buvo netiksliai nurodyta testatoriaus valia, kad atsakovo įstatyminės atstovės pageidavimu buvo parengtas antras testamento projektas. Netgi ir tuo atveju, jei pirminis testamento nurodymas buvo atsakovo įstatyminės atstovės pageidavimas, tokio pageidavimo turėjimas nepažeidžia jokių teisės aktų. Priešingai, įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudalyti jiems palankų testamentą nelaikomas prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
3.4. Ginčijamu testamentu testatorius visą savo turtą paliko kartu su juo gyvenančiam nepilnamečiam sūnui, t. y. socialiai pažeidžiamam asmeniui, kuris pats savarankiškai negali savimi pasirūpinti, o ne ieškovei, kuri yra pilnametė, turi išsilavinimą, ilgą laiką buvo remiama finansiškai. Ir nors testatoriaus santykiai su ieškove galbūt nebuvo blogi, tačiau, remiantis liudytojų parodymais, nebuvo tokie, kokių tikėjosi testatorius. Todėl testamente išreikšta testatoriaus valia atrodo logiška ir pagrista. Priešingai, jei testatorius būtų norėjęs turtą palikti abiem vaikams lygiomis dalimis, testamento sudarymas būtų atrodęs nelogiškas, nes ir pagal įstatymą turtas paveldimas lygiomis dalimis, todėl tokiu atveju rašyti testamento nėra jokios prasmės.
17. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismo ekspertizės aktas Nr. 1 buvo grindžiamas išimtinai teoriniais medicininiais kriterijais, nepateikus konkrečios išvados, kokie psichinės sveikatos sutrikimai pasireiškė palikėjui testamento surašymo dieną, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams pavedė atlikti pakartotinę pomirtinę (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ekspertizę. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad teismo ekspertizės akte Nr. 2 užfiksuotos aplinkybės, jų detalumas bei patikimumas taip pat nesudaro pagrindo vertinti šio įrodymo kaip patikimo, todėl teismas juo taip pat nesivadovavo.
4.2. Teismui priėmus sprendimą nesivadovauti ekspertų pateiktomis išvadomis, jis pagrįstai nusprendė, kad testamento sudarymo dieną testatorius (duomenys neskelbtini), nepaisant jo sunkios fizinės sveikatos būklės, buvo tokios psichinės būklės, jog galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tame tarpe priimti sprendimus dėl testamento sudarymo ir jo atitinkamo turinio. Nei 2018 m. spalio 10 d. psichiatrės (duomenys neskelbtini) surašyta pažyma apie testatoriaus (duomenys neskelbtini) psichinę būklę prieš atliekant notarinius veiksmus, nei 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės gydytojos (duomenys neskelbtini) notarui pateikta pažyma (Forma Nr. 027/a) Nr. 2018-0503482 – nėra nuginčytos, yra teisėtos ir galiojančios. Kitaip tariant, nurodytose pažymose, kuriomis pagrįstai vadovavosi notaras, pateiktų medicininių išvadų teisingumas nėra paneigtas.
4.3. Ta aplinkybė, jog po ginčo testamento sudarymo ir notarinio patvirtinimo testatoriaus valia galėjo pasikeisti dėl jo paties nuomonės pasikeitimo ir/ar suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimų, tačiau dėl objektyvių priežasčių nesuspėjus įforminti naujos redakcijos testamento, jokiu būdu nereiškia, kad sudarant ginčo testamentą (būtent jo sudarymo metu) nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia. Vėlesnis testatoriaus valios pasikeitimas nereiškia, kad prieš tai išreikšta testatoriaus valia buvo ydinga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai.
20. (duomenys neskelbtini) (testatorius) 2018 m. spalio 11 d. ligoninėje sudarė testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 3936, kuriuo testatorius visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko nepilnamečiam savo sūnui (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti minėtą testamentą negaliojančiu.
22. Bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
23. Nesutikdama su teismo sprendimu, ieškovė padavė apeliacinį skundą, jame nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neteisingai vertino ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus.
24. Todėl nagrinėjamu atveju tirtina, ar pagal byloje surinktus duomenis teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.
25. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 38 punktas). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
26. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį.
27. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).
28. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
29. Kaip minėta, ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ekspertų išvadas.
30. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
31. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
32. Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
33. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
34. Siekdamas nustatyti, ar testatorius (duomenys neskelbtini), surašydamas testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, teismas paskyrė nagrinėjamoje byloje dvi pomirtines teismo psichiatrijos ekspertizes. 2019 m. liepos 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-272/2019 pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu buvo ypatingoje psichofizinėje būklėje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovo atstovams bei trečiojo asmens atstovei suabejojus pirminės pomirtinės ekspertizės išvadomis, teismas paskyrė pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2020 m. vasario 10 d. – kovo 2 d. (ekspertizės akte klaidingai nurodyti metai – 2019) Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-3/2020 pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu turėjo nepatikslintą psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (duomenys neskelbtini), todėl jis dėl onkologinio susirgimo išeičių stadijos būsenos – labai sunkios vėžinės intoksikacijos, vėžinės kacheksijos (išsekimo), lėtinio skausminio sindromo bei narkotinio nuskausminamojo vaisto suminio poveikio – negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.
35. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesutiko su abiejų ekspertizių išvadomis remdamasis iš esmės tokiais pagrindiniais argumentais: 1) pritardamas atsakovo atstovių argumentams, teismas nesutiko su eksperto išvada, jog galimai (duomenys neskelbtini) nesuprato dėl ko yra konsultuojamas gydytojo psichiatro, nes byloje liudiję liudytojai patvirtino, jog atlikti notarinį veiksmą valią išreiškė pats testatorius, o gydytojas psichiatras išaiškino dėl ko konsultuoja pacientą; 2) notaras (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad notariniam veiksmui atlikti jis turėjo gydytojų išduotą pažymą. Gydytojo išduota 2018 m. spalio 10 d. sveikatos pažyma patvirtina, jog testatorius sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri leido jam suprasti sandorio sudarymo prasmę; 3) nei vienas byloje liudijęs ekspertas nenurodė teismui jokio teisės akto, kokiu būdu tokiais atvejais turėtų būti patikrinama žmogaus psichinė sveikata; 4) ekspertai savo išvadą dėl testatoriaus neveiksnumo grindė paskirtų skausmui malšinti medikamentų poveikiu, tačiau šios išvados yra paremtos išimtinai medicinos teorija, konkrečiai nenurodant kaip šie vaistai įtakojo (duomenys neskelbtini) galimybes sąmoningai mąstyti ir priimti sprendimus; 5) pakartotinės pomirtinės ekspertizės akte aprašyta testatoriaus būklė pagal ligos šifrą (duomenys neskelbtini) TLK 10 (tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminis ligų sąrašas) „Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos“. Nėra pakankama išvadai, kad psichinė sveikatos būklė (emocijų ir elgesio sutrikimai, sutrikusi orientacija, nusilpęs dėmesys ir atmintis) tiksliai atitinka TLK 10 nurodytai (duomenys neskelbtini) ligų simptomatikai; 6) pakartotinės ekspertizės aktas negali objektyviai atskleisti tikrosios (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės testamento patvirtinimo metu, nes ekspertai, liudiję teismui, teikė prieštaringus paaiškinimus (teismui aiškinantis, kas paruošė ekspertizės aktą, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad visą pakartotinės ekspertizės aktą, 14 psl., parengė jis, tuo tarpu ekspertė (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tekstą rengė ir spausdino (duomenys neskelbtini), kt.); 5) teismas nustatė, jog byloje liudijęs testatoriaus brolis (duomenys neskelbtini) yra psichiatras, dirbantis (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Tiek teismo ekspertas (duomenys neskelbtini), tiek teismo ekspertė (duomenys neskelbtini) teismui patvirtino, jog pažįsta liudytoją, su juo tenka bendrauti konferencijose ir pan. Todėl teismas atsisakė vertinti liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus, kadangi jie gali būti neobjektyvūs, o pats liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi; 6) iš testatoriaus mirties įrašo Nr. 3477 matyti, kad jo mirties priežastis – inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas, kodas (duomenys neskelbtini). Minėtame mirties įraše nėra jokių užuominų bei nuorodų apie testatoriaus (duomenys neskelbtini) neveiksnumą; 7) 2018 m. spalio 25 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus pažyma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Visuotinai žinoma, jog asmenims, siekiantiems gauti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, kas kelerius metus yra privaloma sveikatos patikra, tame tarpe ir psichiatro išvada.
36. Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas).
37. Iš ekspertizės aktų tiriamųjų dalių matyti, kad testatoriaus sveikatos būklė pradėjo staigiai blogėti nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. „08:53 val. – paciento būklė sinki, nekarščiuoja, skundžiasi progresuojančiu dideliu silpnumu, deš. šono skausmu <...> sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, vangus, iš lovos atsikelti nepajėgia dėl bendro silpnumo ir šono skausmo, ... būklė vertinama kaip onkologinės ligos progresavimas“; 2018 m. rugsėjo 21 d. – „būklė sunki, skundžiasi dideliu bendru silpnumu, sąmoningas, kontaktištiškas. Lyginant su vakar diena, progresavo bendras silpnumas, <...>, ženkliai padidėjo uždegiminiai rodikliai, ... 14:02 val. – konsiliumas, būklės pablogėjimas vertintas kaip onkologinės ligos progresavimas, sąlygojantis vėžinę intoksikaciją, 12-ą parą, nepaisant skiriamo Unasino į veną, ligonio būklė blogėjanti“; 2018 m. rugsėjo 23 d. – „būklė sunki,<...>, sąmoningas, kontaktiškas, tačiau dėl būklės į klausimus atsako sunkiai; 2018m. rugsėjo 24 d. – „tolimesniam gydymui keliamas į Kauno Onkologijos ligoninę Paliatyvios onkologijos skyrių“; 2018 m. rugsėjo 25 d. – „perkeltas iš nefrologijos skyriaus po ūmaus nefrito gydymo, <...>, būklė išlieka sunki, ryški intoksikacija, kalba vangiai, mieguistas“; 2018 m. rugsėjo 26 d. – „būklė prekominė, blogėjanti“; 2018 m. rugsėjo 28 d. – būklė kiek pagerėjusi, ...; 2018 m. spalio 1 d. – „diurezė, orientacija sutrikusi; 2018 m. spalio 8 d. – „būklė stabili, daugiau kalba, žvalesnis“; 2018 m. spalio 9 d. – „psichiatrui – prašau konsultuoti ligonį dėl psichinės būklės, numatomi notariniai veiksmai“; 2018 m. spalio 10 d. 15.42 val. – konsultuotas psichiatro (gyd. (duomenys neskelbtini)) <...>, nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini) Nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos“; 2018 m. spalio 12 d. 07:43 val. – „būklė be žymesnės dinamikos, tęsiamas simptominis gydymas, <...>, stuburo kompiuterinė tomografija vakar ( 2018-10-11) neatlikta dėl sustiprėjusio skausmo, silpnumo tyrimo atsisako“; 2018 m. spalio 18 d. „būklė ryte kraštutinai sunki, nuo spalio 16 d. pradėtas leisti morfinas dėl skausmo, <...>, dejuoja, blaškosi. 10 val. 05 min., išsekus gyvybinėms funkcijoms, ligonis mirė“. Gydytojų paskyrimuose pažymėti 2018 m. spalio 10, spalio 11 dienomis skirti medikamentai: Sol. Petidinas 50 mg-1 ml i/r 2xd; <...>.
38. Apibendrinę turimus duomenis ekspertai, be kita ko, konstatavo, kad testatoriaus (duomenys neskelbtini) savijauta pablogėjo nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymėtas staigus būklės pablogėjimas; 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymėta prekominė būklė, t. y. sutrikęs sąmoningumas, pritemusi sąmonė. Dėl išreikštos vėžinės intoksikacijos pasireiškė orientacijos sutrikimai (2018-10-01, 2018-10-10). Testatoriui konstatuotas lėtinis skausmas (taikytas medikamentinis gydymas narkotiniu opiodiniu analgetiku Petidinu), kuris įtakoja asmens sąmoningumą, orientaciją, pažinties funkcijas, jas slopindamas. Psichiatro įraše 2018 m. spalio 10 d. (t. y. vieną dieną iki ginčijamo testamento sudarymo) aprašomi testatoriui stebėti orientacijos sutrikimai, pažeminta nuotaika, blausios emocijos, pakilęs nerimo lygis, nusilpęs dėmesys, sulėtėjęs mąstymas, formali kritika. Apklausos metu (2019-10-11) psichiatrė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad testatoriui buvo ir valios sutrikimas (abulija – valios procesų kraštutinis nusilpimas, aktyviai neatliekant jokių veiksmų ir neišsakant jokių norų, intencijų) ir emocijų sutrikimas (apatija – abejingumas aplinkai, emocinis užgesimas, atsiribojimas). 2018 m. spalio 10d. testatoriui buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini) – nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos – t. y. psichikos sutrikimas, atspindintis įvairias būkles, kai sutrinka smegenų veikla dėl pirminės somatinės ligos, antriniu būdu pažeidžiančios smegenis ir taip reikšmingai sutrikdančios asmens psichinę veiklą. Šis šifras (ligos šifras) yra taikomas tais atvejais, kai sunkios somatinės ligos poveikyje sutrikdoma pažintinė veikla, kyla emocijų ir elgesio sutrikimų, sutrinka orientacija, mąstymas, nusilpsta dėmesys ir atmintis. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pirmieji testatoriaus psichikos sutrikimai pastebėti dar 2013 m. lapkričio 27 d., kai jam buvo diagnozuota lėtinė smegenų išemija (2019-07-26 Ekspertizės akto 1.4 punktas).
39. 2019 m. liepos 26 d. ekspertizės akte pažymėta, kad lėtinė išeminė galvos smegenų liga (encefalopatija) – tai lėtai, laipsniškai progresuojanti galvos smegenų disfunkcija, nulemta lokalinių arba difuzinių negrįžtamų morfologinių smegenų medžiagos pakitimų, kurie vystosi dėl smegenų išemijos (hipoksijos). Įvertinęs medicininių ir kitų duomenų visetą, ekspertas 2019 m. liepos 26 d. ekspertizės akte konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesiais patyrė potencijuojantį (suminį) kelių patogeninių psichiką veikiančių faktorių (išplitusi onkologinio susirgimo terminalinės baigties stadija, progresuojanti vėžinė bei metabolinė intoksikacija, anemija, nuolatinis intensyvus skausmas, sparčiai progresuojanti fizinė negalia, visiškas fizinis išsekimas (kacheksija), nejudrumas, priverstinė gulima padėtis, pragulos, dubens organų funkcijų sutrikimai, narkotinis analgetikas petidinas, trankviliantas klonazepamas, egzistencinis psichologinis išgyvenimas) poveikį. Greitai progresuojanti, sunki (terminalinė) (duomenys neskelbtini) somatinė būklė, polietiologinis (išeminis, toksinis) galvos smegenų pažeidimas bei organiniai psichikos sutrikimai lėmė jo visišką socialinį bejėgiškumą, psichofizinės būklės sutrikimą ir išsekimą tokio laipsnio, kad testamento sudarymo metu (2018-10-11), nors formaliai jis ir suprato išorinę sudaryto sandorio pusę bei patį sandorio sudarymo faktą, tačiau dėl kognityvinių kritinių prognostinių funkcijų sutrikimų negalėjo objektyviai ir racionaliai įvertinti. Ir įsisąmoninti (suvokti) teisinės situacijos, įsiminti ir atmintyje išlaikyti reikiamos informacijos, adekvačiai įvertinti moralinių bei teisinių sudaromo testamento pasekmių, t. y. laisvai išreikšti savo tikrosios valios.
40. Taigi, pagal teismo užduotus klausimus abiejų teismo ekspertizių išvados yra kategoriškos, išvados paruoštos įvertinus testatoriaus visą ligos istoriją ir jos dinamiką iki (duomenys neskelbtini) mirties, taip pat jį gydžiusių medicinos darbuotojų, tame skaičiuje ir pažymas apie testatoriaus gebėjimą sudaryti testamentą ruošusių darbuotojų, kitų liudytojų paaiškinimus. Abiejų ekspertizės aktų turiniai yra aiškūs, nuoseklūs ir išsamūs, o rezoliucinių dalių išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis bei argumentacija. Į bylą nebuvo pateikta kitų įrodymų, kurie paneigtų arba leistų abejoti testatoriaus medicininių kriterijų teisingumu ir šių kriterijų pagrindu padarytų teismo ekspertų išvadų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų (testatoriaus sveikatos būklės, jos dinamikos, testatoriaus gebėjimų) iš viso netyrė ir padarė niekuo nepagrįstą bei CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatoms prieštaraujančią išvadą, kad ekspertai nenurodė teisės akto, kuriuo remiantis buvo konstatuotas testatoriaus nesugebėjimas išreikšti tikrosios savo valios sudarant ginčijimą testamentą, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
41. Kita vertus, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl juridinių faktų vertinimo. Minėta, kad pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu kai nustatoma, jog fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Tai reiškia, kad sandorio negaliojimas nurodytu teisiniu pagrindu siejamas ne tik su asmens psichine būkle, bet su jo bendra sveikatos būkle. Testatoriaus ne tik psichinė, bet ir bendra sveikatos būklė išsamiai aprašyta abiejų ekspertizių tiriamosiose dalyse, kuria remiantis ekspertai padarė kategorišką išvadą, – kad sudarydamas ginčijamą testamentą, dėl tokios būklės jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
42. Minėtą faktą, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad be 2018 m. spalio 11 d. testamento (ginčijamo testamento), notaras 2018 m. spalio 17 d. parengė dar vieną testamento projektą, kurio testatorius dėl savo būklės jau nepajėgė sudaryti. Šiame testamente (projekte) jau atsirado ir testamentinė išskirtinė, pagal kurią atsakovas ir jo įstatyminė atstovė (duomenys neskelbtini) (vaiko motina) buvo įpareigotos sumokėti ieškovei 45 000 Eur sumą. Abiejų testamentų sudarymą organizavo tuo metu testatorių prižiūrėjusi jo sugyventinė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines testatoriaus sveikatos būklės aplinkybes tiek ginčijamo, tiek ir kito testamento (jo projekto) sudarymo metu, taip pat į tai, kad nuo 2018 m. spalio 12 d. iki (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) iš viso nėra jokių įrašų apie jo sveikatos būklę, yra pagrindas išvadai, kad testatorius ginčijamą testamentą sudarė ne laisva valia, bet įtakojamas trečiųjų asmenų (atsakovo motinos (duomenys neskelbtini)), kuriems, supratus pirmojo testamento galimą alogiškumą, buvo bandoma testamentą pakeisti ir dalį turto palikti ieškovei, tačiau dėl testatoriaus fizinės negalios to padaryti nepavyko. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad gydytoja onkologė (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 16 d. pateikė notarui (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) psichotropinių vaistų nevartoja, notariniu veiksmus atlikti gali. Analogišką pažymą sudarant ginčijamą testamentą, 2018 m. spalio 10 d. pateikė ir gydytoja onkologė (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra sąmoningas, orientuotas savyje, vietoje, psichotropinių vaistų nevartoja, notariniu veiksmus atlikti gali. Tačiau pažymėtina, kad dar tą pačią dieną gydytoja psichiatrė (duomenys neskelbtini) konstatavo testatoriaus dezorientaciją laike, dalinę orientaciją vietoje, sulėtėjusį prasmingą mąstymą, nenorą bendrauti. Priešingai nei teigiama minėtose gydytojų pažymose, nurodytu laikotarpiu testatorius jau vartojo psichotropinius vaistus – klonazepamą ir petidiną. Kita vertus, iš notaro (duomenys neskelbtini) paaiškinimų seka, kad sudarant 2018 m. spalio 11 d. testamentą testatorius nepageidavo, kad turtas būtų paliktas ir ieškovei, kadangi dukrą jis rėmė finansiškai (sumokėjo už mokslus užsienyje, duodavo pinigų pragyvenimui). Tačiau neužilgo po to, ir nesant jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės pagerėjimą, testatorius nutarė pakeisti savo valią 2018 m. spalio 17 d. testamentu, nors dėl savo būklės jo pasirašyti jau negalėjo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. spalio 10 d. ir spalio 16 d. notarui pateiktomis gydytojų pažymomis apie testatoriaus sveikatos būklę teismas vadovautis negalėjo, nes pažymose nurodyti duomenys prieštaravo faktiniams bylos duomenims apie testatoriaus sveikatos būklę ir gydymo priemones.
43. Antra, priimdamas sprendimą, teismas iš esmės vadovavosi trečiojo asmens notaro (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, tačiau šie paaiškinimai buvo tiriami neįvertinus prieštaravimų ir testatoriaus sveikatos būklei nustatyti reikalingų specialių žinių poreikio. Anot notaro, testatorius gerai orientavosi aplinkoje, laike ir savyje, todėl nebuvo pagrindo abejoti jo psichine būkle (atsiliepimo į ieškinį 3 psl.). Tačiau iš aptartų ir medicininiais dokumentais patvirtintų aplinkybių akivaizdu, kad notaro nurodyta testatoriaus sveikatos būklė testamento sudarymo metu neatitiko jo tikrosios būklės.
44. Trečia, teismas atsisakė vertinti kaip galimai šališkus liudytojo (duomenys neskelbtini) (testatoriaus brolio) parodymus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šio liudytojo parodymai, kad testatorius pokalbyje su liudytoju elgėsi neadekvačiai, kad jo nepažino iš esmės patvirtina teismo ekspertų konstatuotas aplinkybes apie testatoriaus ligą ir jos poveikį pažintiniams ir kitiems testatoriaus gebėjimams. Atsižvelgdama į ekspertų nurodytų aplinkybių, liečiančių testatoriaus ligos pobūdį ir jos poveikį testatoriaus sveikatos būklei bei gebėjimui suprasti savo veiksmus, visetą, teisėjų kolegija sutinka su eksperto išvada, kad liudytojų (duomenys neskelbtini) paaiškinimai apie bendravimą su testatoriumi ir nepastebėtus jo psichikos sutrikimus, neprieštarauja gydytojos psichiatrės aprašytiems psichikos sutrikimo simptomams, kadangi bendraujant buitinėmis, paprastomis temomis sunku pastebėti psichikos sutrikimų požymius, ypač neturint specialiųjų žinių.
45. Ketvirta, teisėjų kolegija neturi faktinio pagrindo sutikti su teismo išvada, kad Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma apie leidimą (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei patvirtina jo būklę 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu, nes minėtoje pažymoje nėra bylai aktualių duomenų, liečiančių ginčijamo testamento sudarymo laiką.
46. Penkta, testatoriaus mirties įrašas ir jame nurodyta mirties priežastis nepaneigia ekspertizės išvadų apie testatoriaus būklę ginčijamo testamento sudarymo metu. Be to, vertindami (duomenys neskelbtini) gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ekspertai savo išvadas grindė ne tik psichologiniu testatoriaus būklės vertinimu, bet ir bendra sveikatos būkle, apimančia be kita ko ir mirties įraše nurodytą mirties priežastį. Dėl paminėtos priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotinės pomirtinės ekspertizės akte aprašyta testatoriaus būklė pagal ligos šifrą (duomenys neskelbtini) nepakankama išvadai, kad tokia būklė tiksliai atitinka TLK 10 nurodytai (duomenys neskelbtini) ligų simptomatikai. Be to, ši teismo išvada padaryta netyrus testatoriaus medicininių dokumentų ir grindžiama tik subjektyviu vertinimu, neišanalizavus ekspertizės aktų tiriamosios dalies ir juose konstatuotų faktų, atsakymus į kuriuos gali pateikti tik paminėtos srities medicinos specialistai (ekspertai).
47. Šešta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotinę ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimai teisme buvo prieštaringi, dėl ko negalima būtų vadovautis ir antrosios ekspertizės išvada. Pastebėtina, kad teismo nurodyti argumentai, kad ekspertai skirtingai aiškino ekspertizės akto atspausdinimo aplinkybes, kaip ir į kokią dalį atsakymų pateikė savo išvadas (darbo pasidalinimas) nieko bendro neturi su ekspertizės akto (ne)teisėtumu, jame aprašyta testatoriaus būkle ir jo gebėjimams atlikti ar neatlikti tam tikrus veiksmus. Kita vertus, pakartotinės ekspertizės išvados iš esmės atitinka pirmosios ekspertizės išvadas, joms neprieštarauja, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šiomis išvadomis nesivadovauti.
48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.89 straipsnio nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Minėti pažeidimai leidžia sutikti su apeliacinio skundo ir atmesti kaip nepagrįstus atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu, dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamentas sudarytas nesant tikrosios testatoriaus valios ir akivaizdžiai nenaudingu būdu vieno iš savo vaikų atžvilgiu, nesant tam realaus pagrindo (nesutarimams ir pan.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinį skundą patenkinti, ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Bylos duomenimis, ieškovės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidos sudarė: 39 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 38 Eur už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kuris patenkintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14d. nutartimi, ir atstovavimo išlaidos – 8 237,72 Eur (DOK-107424/2020), kurios susideda iš išlaidų dalies už ieškinio parengimą – 450 Eur; papildomų dokumentų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose – 715 Eur; susipažinimą su bylos medžiaga, atstovavimą 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdyje – 2 032,80 Eur; prašymo dėl ekspertizės paskyrimo parengimą – 435,60 Eur; susipažinimą su ekspertizės aktu, atsiliepimo į prašymą skirti pakartotinę ekspertizę parengimą – 871,20 Eur; susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje – 290,40 Eur; pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose – 774,40 Eur; ieškovės kelionės išlaidas – 592,32 Eur; ekspertizės išlaidas – 850 Eur; ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje – 500 Eur; atstovavimą 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžiuose – 726 Eur.
51. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti įrodymai: advokato P. V. išrašytos sąskaitos – 2018 m. lapkričio 8 d. sąskaita 450 Eur sumai už ieškinio parengimą, kurią ieškovė apmokėjo 2018 m. lapkričio 13 d.; 2019 m. balandžio 30 d. sąskaita 715 Eur sumai už dalyvavimą teismo posėdžiuose; ieškovė 2019 m. balandžio 24 d. advokatui pavedimą atliko 251,69 Eur sumai. Advokatės I. L. išrašytos sąskaitos: 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 190032, suma – 2032,80 Eur; šią sumą ieškovė sumokėjo 2019 m. birželio 3 d.; 2019 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 190062, suma – 1597,20 Eur; šią sumą ieškovė sumokėjo 2019 m. rugsėjo 25 d.; 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 190064, suma – 774,40 Eur; šią sumą ieškovė sumokėjo 2019 m. spalio 8 d.; 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 200076, suma – 726 Eur (duomenys apie šios sąskaitos apmokėjimą teismui nepateikti); ieškovės kelionės išlaidas 592,32 Eur iš Londono į Kauną ir atgal patvirtina pridėtų lėktuvo bilietų kopijos. Ieškovė 2019 m. birželio 12 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 850 Eur už ekspertizę.
52. Nors ieškovės atstovė prašo iš atsakovo priteisti 8 237,72 Eur, tačiau pagal byloje esančius duomenis ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos patirtos mažesnės. Ieškovė už advokato P. V. suteiktas teisines paslaugas iš viso sumokėjo 701,69 Eur ir advokatei I. L., kuri ieškovę pradėjo atstovauti nuo 2019 m. gegužės 14 d. – 4 404,40 Eur, t. y. teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudarė 5106,09 Eur.
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
54. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
55. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 dydžio koeficientas. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 9–10 punktai).
56. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme įvyko 10 teismo posėdžių žodinio proceso tvarka, kuriuose dalyvavo ieškovei atstovaujantys advokatai: advokatas P. V. atstovavo ir dalyvavo teismo posėdžiuose: 2019 m. vasario 22 d. posėdžio trukmė 1 h 21 min; 2019 m. balandžio 5 d. posėdžio trukmė 4 h 44 min; 2019 m. balandžio 23 d. posėdžio trukmė 5 h 20 min (iš viso – 11 h 25 min); advokatė I. L. atstovavo ir dalyvavo teismo posėdžiuose: 2019 m. birželio 5 d. posėdžio trukmė 6 h 12 min; 2019 m. rugsėjo 25 d. posėdžio trukmė 10 h 24 min; 2019 m. spalio 11 d. posėdžio trukmė 44 min; 2019 m. lapkričio 22 d. posėdžio trukmė 28 min; 2020 m. birželio 11 d. posėdžio trukmė 14 min; 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdžio trukmė 4 h 41 min (iš viso – 22 h 43 min).
57. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismo posėdžių trukmę ir ieškovės advokato P. V. dokumentuose nurodytą bendrą pasirengimo ir atstovavimo teisme laiką, darytina išvada, kad šiuo atveju pagal Rekomendacijų 2, 8.19 punktus maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato P. V. pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra 1067,33 Eur, tuo tarpu advokatas nors ir išrašė sąskaitą 715 Eur sumai, tačiau byloje nėra įrodymų, jog tokią sumą ieškovė sumokėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė advokatui P. V. už ieškinio paregimą sumokėjo 450 Eur ir 251,69 Eur, iš viso – 701,69 Eur.
58. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismo posėdžių trukmę ir ieškovės advokatės I. L. dokumentuose nurodytą bendrą pasirengimo ir atstovavimo teisme laiką, darytina išvada, kad šiuo atveju pagal Rekomendacijų 2, 8.19 punktus maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už šios advokatės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra 3216,55 Eur. Ieškovė už šios advokatės suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 4 404,40 Eur. Pažymėtina, kad į šią sumą įėjo ne tik advokatės dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir perėmus jau paruoštą teismui bylą susipažinimas su gausia bylos medžiaga (advokatė nurodo, jog tai užtruko 14 val.), įvairių dokumentų rinkimas, prašymų teismui, ekspertams rengimas, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgus į ypač gausų byloje esančių dokumentų kiekį, jos sudėtingumą, ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija minėtų rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20 punktuose nurodytų dydžių.
59. Ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje 2019 m. spalio 21 d. protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu, todėl jai teko vykti iš Londono į Lietuvą ir atgal. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019m. lapkričio 22 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžiuose. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos kelionės išlaidos 592,32 Eur yra pagrįstos ir priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Taip pat pagrįstos ir išlaidos, susijusios su ekspertizės skyrimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad 500 Eur už ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje ieškovei nepriteistina, nes ši suma jai grąžinta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi.
60. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, kas sudaro 6625,41 Eur (77 Eur + 701,69 Eur + 4404,40 Eur + 850 Eur + 592,32 Eur) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
61. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl tokios išlaidos neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.). Taigi, ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini) iš viso priteistina 6 700,41 Eur (6625,41 Eur + 75 Eur) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.
62. Trečiųjų asmenų AIG Europa Limited ir notaro (duomenys neskelbtini) turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes jie dalyvavo byloje atsakovo pusėje.
63. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 66,74 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti civilinėje byloje naują sprendimą – ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6700,41 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus eurų 41 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,74 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas