Administracinė byla Nr. I1-679-257/2021

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02568-2020-9

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

                                Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,

dalyvaujant pareiškėjui J. M. (J. M.),

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Remigijui Butkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas J. M. posėdžio metu ir skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis keturiolika kartų iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo konvojuojamas į teismus, tačiau Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai negalėjo užtikrinti konvojavimo metu jo saugumo, nes nėra saugos diržų transporto priemonėse, kuriomis jam teko važiuoti, o pas pareigūnus yra saugos diržai. Jis itin nesaugiai jautėsi automobilio, kuriuo jis važiavo, lenkimo metu arba kai kitos mašinos lenkia automobilį, kuriame jis vyko. Posėdžio metu nurodė, kad kiekvieno konvojavimo metu kreipėsi į konvojaus pareigūnus žodžiu dėl nesaugaus konvojavimo. Dėl to jis iki šiol bijo būti etapuotas, patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, iki šiol lankosi pas psichologę. Prašo priteisti iš atsakovės atstovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas 2020-12-14 prašymu (b. l. 158) prašė prijungti prie bylos pažymą, kuri rodo jo konvojavimo intensyvumą per paskutinius dvejus metus.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas Remigijus Butkus posėdžio metu ir atsiliepimu į skundą (b. l. 12-17) prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir periodinės privalomos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitomis. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi aukščiau išvardintus dokumentus. Specialiuosiuose konvojavimo automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios, konvojavimui skirtos, transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016. Pažymi, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas, neprivalomas. Kadangi visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius, saugumo ir kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, perdavimo metu pateikti skundus pasikeitimo punkto įstaigos budėtojui. Po konvojaus pareiškėjas galėjo kreiptis raštu į Viešojo saugumo tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Viešojo saugumo tarnyboje 2019 m. gruodžio 4 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl pažymos apie jo išvykimus iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių. Jokių pretenzijų ar skundų pareiškėjas minėtame prašyme nenurodė. Jokių duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises, nėra. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraščio grafose, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai, ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Viešojo saugumo tarnyba neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus, kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo įvykio. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra ne vienintelis galimas žmogaus galimai pažeistų teisių gynimo būdas. Mano, kad pareiškėjas neįrodė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjo J. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) pareigūnams jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (b. l. 5) atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2020-06-06; toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 14 kartų buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais, tai patvirtina byloje esantys kelionės žiniaraščiai (b. l. 31-80).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais:  „MERCEDES BENZ“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26), „IVECO“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 83), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-82), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22); VOLKSWAGEN V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28, 86), V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30); „VW CRAFTER“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (LT) (b. l. 84-85).

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyti specialiojo automobilio, autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte nurodytų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Teismas taip pat akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Pareiškėjas tik posėdžio metu nurodė, kad kiekvieno konvojavimo metu kreipėsi į konvojaus pareigūnus žodžiu dėl nesaugaus konvojavimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnams reiškė pretenzijas dėl, jo nuomone, netinkamų, nesaugių  konvojavimo sąlygų.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų pavardžių, kuriems buvo išsakęs nepasitenkinimą, taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. 

Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo, būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu, ar iš karto po jo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus, nėra pateikta. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių, kada pareiškėjas buvo 14 kartų konvojuojamas (b. l. 31-80), grafoje „Įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai“ yra žymos, kad: spec. automobilis apžiūrėtas, trūkumų nerasta (b. l. 32), spec. automobilis apžiūrėtas, trūkumų nėra, 12.30 val. suteikta pertrauka poilsiui, tarnybos metu nieko neatsitiko (b. l. 36), spec. automobilis apžiūrėtas, suslinkusios trys konvojuojamųjų kėdės, konvojui suteikta galimybė pavalgyti nuo 12.00 val. iki 12.10 val., konvojaus metu nieko neatsitiko (b. l. 40), spec. transporto priemonė apžiūrėta, konvojuoti galima, konvojuojamiesiems suteikta galimybė pasinaudoti WC, sargybai suteikta galimybė pavalgyti, planinio konvojaus metu skundų ar pretenzijų gauta nebuvo (b. l. 44), spec. transporto priemonė apžiūrėta, skundų ir pretenzijų nėra, įvykių konvojavimo metu nėra (b. l. 48, 66), tarnybos metu nieko neatsitiko (b. l. 52, 63), patikrinus spec. automobilį pastabų nėra (b. l. 56, 73), jei konvojaus metu kas atsitiko, nurodyta konkrečiai ir detaliai kas (pvz: konvojuojamasis (nurodyta pavardė ir gimimo metai) posūkio metu išlaužė organinį stiklą (b. l. 77) ir t. t., tačiau žymų, kad su prašymais ar pretenzijomis kreipėsi pareiškėjas, nėra. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau, bylos duomenimis, skundų nebuvo pateikta. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. prašymu (kuris gautas Viešojo saugumo tarnyboje 2019 m. gruodžio 4 d.) kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą, prašydamas atsiųsti pažymą apie jo konvojavimą iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į teismą per Kauno tardymo izoliatorių nuo 2016 m. iki 2019 m. (b. l. 27).  Pareiškėjas, gavęs informaciją apie jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2019-11-15 iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apibrėžė savo skundo ribas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos (nurodė, kad 14 kartų buvo konvojuotas). Pateikdamas 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą (b. l. 158) pridėti prie administracinės bylos pažymą (b. l. 159) apie jo konvojavimą per paskutinius dvejus metus, pareiškėjas skundo, kaip numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 straipsniai raštu netikslino, todėl pažymoje papildomai nurodyti konvojavimo epizodai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl saugos diržų nebuvimo konvojavimo automobiliuose jis iki šiol bijo būti etapuotas, patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, dėl to lankosi pas psichologę.

Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pateikto Nuteistųjų individualaus konsultavimo apskaitos žurnalo Nr. 117 kopijos (b. l. 90-106) matyti, kad pareiškėjas du kartus į konsultaciją neatėjo (b. l. 91, 93), aiškinosi apie konsultacijų tikslą (b. l. 106), bandė simuliaciją (b. l. 104), pirminis įvertinimas (b. l. 102), konsultuotas dėl baimės, kurią patiria dėl pareigūnų naudojamo smurto (b. l. 101),  konsultuotas dėl priklausomybių gydymo (b. l. 100), 2020-06-11 išsakė džiugias emocijas dėl artėjančio pervežimo (b. l. 93) ir kt. Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 109-148) taip pat  nėra užfiksuota pareiškėjo jokių baimių, patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl to, kad konvojavimo metu spec. automobilyje nebuvo saugos diržų.  

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo jo konvojavimo aplinkybės nepasitvirtino, pareiškėjas buvo konvojuojamas nepažeidžiant Konvojavimo taisyklių nustatytų reikalavimų.

Kiti pareiškėjo aiškinimai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo) ir žalos kilimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                Laisvutė Kartanaitė