Civilinė byla Nr. e2S-590-642/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08884-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-13373-1032/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) taikos sutartį. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-13373-1032/2019 buvo patvirtinta pareiškėjų (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (skolininkės) UAB (duomenys neskelbtini) taikos sutartis.

2.       2020 m. sausio 20 d. teisme buvo gautas pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė taikos sutartyje nustatyto mokėjimo grafiko ir pagal taikos sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką yra sumokėjęs tik vieną įmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti, išduoti pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą pagal 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eL2-13373-1032/2019 likusiai skolos daliai – 4 865,65 Eur ir 6 procentų metinėms palūkanoms nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) teismui nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą taikos sutarties vykdymą.

5.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymą, padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu UAB (duomenys neskelbtini) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sieja sutartiniai įsipareigojimai pagal rangos darbų sutartį. Skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) reguliariai (nors tik iš dalies) vykdė mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad nors pagal šalis siejančią rangos darbų sutartį UAB (duomenys neskelbtini) yra įsipareigojusi vykdyti darbus, ji darbus sustabdė ir pasitraukė iš objekto. Dėl tokio kreditorės elgesio skolininkė jau patyrė ir ateityje dar patirs nuostolių.

6.2.       Apeliantės nuomone, kreditorė, sudarydama taikos sutartį, neketino tęsti savo sutartinių įsipareigojimų, žinodama, kad tokiais savo veiksmais privers užsakovę – skolininkę patirti nuostolių, o tai tik patvirtina nesąžiningą kreditorės elgesį.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB (duomenys neskelbtini) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Kreditorė ir skolininkė sudarė sutartį, pagal kurią kreditorė įsipareigojo atlikti ardymo, aplinkos sutvarkymo, statybinių atliekų išvežimo ir kitus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o skolininkė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Darbų atlikimo terminas 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. rugsėjo 15 d. Kreditorė atliko darbus, juos perdavė atliktų darbų aktais ir išrašė PVM sąskaitas faktūras už 9 593,49 Eur sumą. Skolininkė darbus ir PVM sąskaitas faktūras priėmė be jokių pastabų, tačiau už atliktus darbus kreditorei nesumokėjo. Todėl akivaizdu, kad atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog kreditorė pasitraukė iš objekto ir skolininkė patiria nuostolius, yra deklaratyvūs, nepagrįsti, kadangi kreditorė darbus objekte baigė.

7.2.       Kreditorei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė sutiko su kreditorės reikalavimu, todėl šalys sudarė taikos sutartį. Skolininkė iš dalies taikos sutartį įvykdė, t. y. sumokėjo pirmąją įmoką, tačiau, antros įmokos skolininkė nesumokėjo, nors tam nėra jokio pagrindo.

7.3.       Skolininkė, pasirašydama taikos sutartį, patvirtino, kad jai žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo ir teisinės pasekmės.

7.4.       Kreditorės įsitikinimu, akivaizdu, kad skolininkė siekia vilkinti civilinį procesą, kad nereikėtų įvykdyti skolininkei tenkančios pareigos pagal sutartį atsiskaityti su kreditore už darbus ir įgyvendinti taikos sutarties sąlygų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai (kreditorei) UAB (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje eL2-13373-1032/2019, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, nurodė, jog taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12.       CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

13.       Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

14.       Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, egzistavusias nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų apie atliktą mokėjimą pagal taikos sutartį. Teismui konstatavus, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė tinkamai vykdė mokėjimus pagal taikos sutarties sąlygas, pareiškėjai pagrįstai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

15.       Taikos sutartys šalims turi įstatymo galią, nepriklausomai, ar jos patvirtintos teismo tvarka (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); kita vertus, teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja res judicata galią ir tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suponuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartyje šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo ir teisinės pasekmės, be to, šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją šalių valią, išreiškiamą sudarant šią taikos sutartį.

17.       Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant sutarties laisvės principą (CK  6.156 straipsnis),  sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininkė, sudarydama taikos sutartį, žinojo, savo laisva valia pritarė, kada ir kokius mokėjimus kreditorei ji turi atlikti, tačiau, pažeisdama taikos sutarties sąlygas, mokėjimo laiku neatliko.

18.       Pažymima, kad atskirajame skunde skolininkė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininkė nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nepateikė jokių įrodymų apie vykdomą atsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini).

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į skolininkės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad kreditorė pasitraukė iš objekto ir neketina vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, be to, jie yra absoliučiai niekaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu, t. y. skolininkės įsipareigojimų nevykdymu pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir iš to kilusias teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad pati kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog skunde nurodyti teiginiai apie kreditorės pasitraukimą iš objekto ir dėl to skolininkės patiriamus nuostolius yra deklaratyvūs, absoliučiai nepagrįsti, kadangi kreditorė darbus objekte yra pabaigusi.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

21.       Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Danutė Žvinklytė