Civilinė byla Nr. e2A-334-828/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03455-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-940/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aveplast“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, atliktų darbų trūkumų pašalinimo, permokos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. G. – P., T. B. individuali įmonė, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Aveplast“ prašė nagrinėti ginčą iš esmės ir atsakovo D. P. reikalavimą neatlygintinai pašalinti langų ir jų montavimo darbų trūkumus (HS sistemos rėme yra iškilimas; netolygūs tarpai tarp lango rėmo ir varčios, pažeistos metalinės detalės, pažeistas fiksatorius, netolygus varčios atstumas nuo rėmo bei persisukęs rėmas HS sistemoje; subraižytos langų ir durų konstrukcijos; Langas Nr. 3 ir Langas Nr. 9 yra su nuokrypiais) bei atlyginti 2020 m. sausio 21 d. vertinimo akto atlikimo išlaidas, atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 673,53 Eur dydžio skolą, 501,91 Eur dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus, o atsakovo priešieškinį atmesti pilna apimtimi.
2. Nurodė, kad ginčo šalys 2019 m. liepos 17 d. sudarė sutartį - užsakymą Nr. UZS25411 (toliau ir Sutartis 1) (Priedas Nr. 1), jos papildymą Nr. UZS25411-P1 (Priedas Nr. 2) ir sutartį - užsakymą Nr. P-092820-BB (toliau ir Sutartis 2), pagal kurias ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo nurodymą pagaminti aliuminines ir plastikines statybines konstrukcijas (toliau - Gaminiai), sukomplektuoti Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 nurodytus jų priedus, papildomas medžiagas bei teikti numatytas paslaugas ir atlikti darbus atsakovo objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Objektas), o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovės pagamintas konstrukcijas, jų priedus, papildomas medžiagas, paslaugas bei darbus ir už juos apmokėti.
3. Ieškovė atlikusi Gaminių montavimo darbus Objekte, 2019 m. rugsėjo 11 d. paprašė atsakovą įvertinti atsakovo jų kokybę. Jis žodžiu ir 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu reiškė pretenzijas dėl nekokybiškai sumontuotų ir pateiktų Gaminių defektų. Galiausiai, 2019 m. rugsėjo 21 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir Tarnyba).
4. Ieškovė 2019 m. lapkričio 12 d. atliko Objekte iš anksto suderintus darbus pagal pranešime Nr. 01-31/10-/19 pateiktą numatomų atlikti veiksmų planą, bei atsakovo papildomai pareikštas pastabas, kuriuos užbaigė 2019 m. gruodžio 12 d. Ieškovei nepabaigus darbų, atsakovas 2019 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu pateikė D. K. parengtą 2019 m. lapkričio 13 d. vertinimo aktą, kuriame nurodomi langų - durų pažeidimai. Ieškovė 2019 m. gruodžio 30 d. išsiuntė atsakovui vienašališkai pasirašytus paslaugų priėmimo - perdavimo aktus bei atliktų darbų aktą, kadangi atsakovas atsisakė juos pasirašyti, taip pat, langų ir durų eksploatacinių savybių deklaracijas bei PVM sąskaitas- faktūras už atliktus darbus.
5. Atsakovas 2020 m. kovo 15 d. ieškovei pateikė 2020 m. sausio 1 d. vertinimo akto papildymą, kuriame nurodomi tariamai nustatyti neatitikimai po ieškovės atliktų langų taisymo darbų. Be to, ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. gavo Tarnybos komisijos nutarimą, kuriuo atsakovo reikalavimas neatlygintinai pašalinti langų ir jų montavimo darbų trūkumus bei atlyginti tariamos ekspertizės išlaidas, pripažintas pagrįstu.
6. Teigė, kad Tarnyba priimdama atsakovui palankų nutarimą, nepakankamai išanalizavimo susiklosčiusią situaciją, netyrė ar pateiktame vertinimo akte ir jo papildyme nurodyti Gaminių ir jų montavimo darbų trūkumai iš tikrųjų egzistuoja, ar jie atsirado dėl ieškovės kaltės, taip pat, nevertino ir ieškovės pateiktų paaiškinimų dėl atliktų darbų koregavimo darbų. Be to, buvo pažeista ieškovės teisė gintis nuo jai pareikštų reikalavimų ir nesuteikta teisė išsakyti savo poziciją. Ieškinyje dėstomos kritinės pastabos nutarimo turiniui ir pažymima, kad 2020 m. sausio 21 d. vertinimo akto papildyme yra neatitikimų realiai situacijai ir neaiškumų dėl Objekte sumontuotų Gaminių.
7. Atsakovui perdavus Darbų priėmimo aktus, jis neatsisakė priimti ieškovės atliktų darbų rezultato, kas ieškovės vertinimu suponuoja, jog atsakovas šių neatitikimų nepripažino trūkumais, dėl kurių darbų rezultato nebūtų įmanoma naudoti pagal sutartyse numatytą paskirtį.
8. Nurodė, kad nesutinka su reikalavimu atlyginti vertinimo akto atlikimo išlaidų, nes nei aktas, nei jo papildymas neatitinka statinio ar jo dalies ekspertizei keliamų reikalavimų, rengiant juos vadovautasi neaktualiais teisės aktais, pats vertinimas atliktas nesavalaikiai (nebaigus darbų) ir netikslingai. Su ieškove šie klausimai nebuvo derinti. Be to, įstatymas suteikia vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai teisę spręsti tik dėl būtinų ekspertizės išlaidų paskirstymo. Šiuo atveju, Tarnyba neturėjo teisės spręsti Objekto apžiūros išlaidų paskirstymo klausimo. Juolab, kad šalių susirašinėjimas leidžia spręsti, kad atsakovas savarankiškai sugebėjo suvokti ir nustatyti (jo manymu) esančius atliktų darbų trūkumus, todėl pasitelkti papildomą asmenį Objekto apžiūros atlikimui nebuvo būtinybės.
9. Nurodė, kad reikalavimas priteisti 6 673,53 Eur skolą iš atsakovo kildinamas iš to paties ir tarp tų pačių šalių susiklosčiusio rangos teisinio santykio bei yra susijęs su tais pačiais ieškinyje pateiktais įrodymais. Ieškovė atlikusi Sutartyje 1, jos papildyme 1 ir Sutartyje 2 numatytus darbus, 2019 m. gruodžio 30 d. kartu su vienašališkai pasirašytais Darbų priėmimo aktais ir PVM sąskaitomis –faktūromis pateikė atsakovui.
10. Sutarties 1 3.2.2. punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti dalinį apmokėjimą, likus ne vėliau nei vienai dienai iki sutarties priede Nr. 1 nurodyto B termino (2019 m. rugpjūčio 9 d.), apmokant ne mažiau 37 % bendros sutarties kainos, kas sudaro 3 141,28 Eur, o 3.2.3. punktu galutinį apmokėjimą atsakovas įsipareigojo sumokėti per 5 dienas po sutartyje numatytų atlikti darbų baigimo. Analogišką atsiskaitymo tvarką šalys numatė ir Sutarties 2 3.2.3. punkte, kuriuo susitarė, kad galutinį apmokėjimą atsakovas sumokės per 2 darbo dienas po sutartyje numatytų atlikti darbų baigimo. Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškove, nes naudojosi atliktais darbais, nesumokėjęs net pusės Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 numatytos darbų kainos.
11. Atitinkamai pagal sutarčių nuostatas, atsakovas turi sumokėti delspinigius - po 0,05 % nuo neapmokėtos sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, iš viso 501,91 Eur. O taip pat ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Nurodė, kad pagal LR CK 6.665 ir 6.678 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsakovas gali reikalauti pašalinti trūkumus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas arba, atsižvelgiant į trūkumų pobūdį, sumažinti kainą, bet ne atsisakyti mokėti sutarties kainą.
13. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) ieškovės reikalavimą atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti; 2) pripažinti ieškovės priimtą 2019 m. gruodžio 18 d. paslaugų priėmimo -perdavimo aktą Nr. 8247, 2019 m. gruodžio 18 d. paslaugų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 8248, 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktą pagal sutartį - užsakymą Nr. P-092820-BB, niekiniais ir negaliojančiais, ir konstatuoti, kad šių aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros: AVE Nr. 0120530, AVE Nr. 0120529, AVE Nr. 0120528 yra negaliojančios; 3) įpareigoti ieškovę išsimontuoti HS sistemą, išimti visus stiklo paketus su nesaugiais stiklais per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš ieškovės atsakovui 4) 1 396,61 Eur permoką; 5) 600,62 Eur delspinigių; 6) 1 175,96 Eur kitų nuostolių; 7) bylinėjimosi išlaidas; 8) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
14. Nurodė, kad atsakovas su sutuoktine užsisakė pagaminti ir sumontuoti 14 vnt. plastikinių langų, dvi aliuminio duris ir HS sistemą. Su ieškove buvo pasirašytos trys sutartys, jų prieduose pavaizduoti gaminių brėžiniai, skaičius, dydžiai, specifikacijos, montavimo darbų apimtys, kainos, nuolaidos. Numatomi paslaugų suteikimo ir užsakymo įvykdymo terminai atitinkamai buvo 2019 m. rugpjūčio 16 d., rugpjūčio 29 d. ir rugsėjo 6 d.
15. Namo pirmam aukštui pasirinkta HS sistema ir užsakovai ne kartą išsakė norą langus gaminti su stiklais, kurie dūžio atveju subyra mažais gabaliukais, t.y. saugius stiklus. Dėl visų kitų langų name, vonioje, kambariuose taip pat buvo pasakyta, kad jie turi atitikti visus reikalavimus. Vėliau plastikinių lauko durų pasirinkimas pirmame aukšte buvo pakeistas į aliuminio rėmo duris, o prašymas dėl saugių stiklų išliko.
16. Pažymėjo, kad atlikus teismo ekspertizę, paaiškėjo, kad visi name sumontuoti plastikiniai langai ir HS sistema yra su nesaugiais stiklais, nors pagal teisės aktų reikalavimus saugūs stiklai buvo privalomi. Nesąžiningais įvardijo ieškovės argumentus, kad užsakovui tai buvo žinoma. Atkreipė dėmesį į lakonišką sutarčių turinį šiuo klausimu, ir į tai, kad eksploatacinių savybių deklaracijos pateiktos klientui tik su sąskaitomis apmokėjimui, bet ne prieš pasirašant sutartis.
17. Po ekspertizės paaiškėjo dar vienas HS sistemos trūkumas – pritraukėjo, turėjusio užtikrinti sklandų uždarymą, nebuvimas. Atsakovui buvo nurodyta, kad jis tokios sistemos neužsakė, nors iš teikiamos reklaminės medžiagos, kitos informacijos apie tai užsakovui nebuvo žinoma. Ėmus detaliau analizuoti užsakymus-sutartis, matyti, kad dalis langų nurodytų modelių pavadinimai taip pat skiriasi. Tokie neaiškumai turėtų būti vertinami vartotojo naudai.
18. Ieškovei nesutinkant su pretenzijos, atsakovas, siekdamas įrodyti Gaminių ir montavimo darbų trūkumus, ir esant tokiai teisei numatytai sutartyse, pasitelkė specialių žinių turinčius asmenis. Tik po to ieškovė ėmė taisyti defektus. Tai, kad dalis defektų buvo po to pataisyti, nepaneigia atsakovo reikalavimo teisės į jo patirtas išlaidas už ekspertų paslaugas. Montavimo darbų defektus patvirtino ir atsakovo užsakytas termovizijos tyrimas.
19. Nurodė, kad remsis D. V. ekspertizės akte nurodytomis išvadomis ir paskaičiuotomis defektų ištaisymo kainomis. Taip pat nori, kad visų langų stiklo paketai būtų pakeisti į kitus, su saugiais stiklais, o ne apklijuojami specialia plėvele.
20. Esminė defektų grupė yra visa HS sistema. Šis gaminys jau buvo ne kartą remontuotas, tačiau sandarumo defekto ištaisyti nepavyko, todėl atsakovo nuomone, jis turi būti demontuotas.
21. Nurodė, kad atsakovas turėjo teisę nepriimti nekokybiškai atliktų darbų ir netinkamos kokybės Gaminių, kuriuos detalizuoja priešieškinyje, todėl pagrįstai nepasirašė ant paslaugų priėmimo - perdavimo aktų. Jis nebuvo tinkamai informuotas apie užbaigtus darbus, ištaisytus gaminių trūkumus, ir ketinimą bei pasiruošimą perduoti rangos darbų bendrą rezultatą. Jo 2019 m. gruodžio 18 d. fiziškai nebuvo Lietuvoje. Tik grįžęs į Lietuvą jis apžiūrėjęs namą informavo ieškovės direktorių, kad nepriima darbų rezultato, buvę defektai nėra ištaisyti. Darbų priėmimo - perdavimo aktų turinio analizė rodo, kad įrašai neatitinka tikrovės, nes minėtą dieną darbai nebuvo baigti ir perduoti. Rangovė pažeidė CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, nes sutartinių įsipareigojimų etapą baigė netinkamai, neišsiuntė pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, tarp šalių nebuvo suderintas „Defektinis aktas“, ko nuolat prašė atsakovas. Ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti paslaugų priėmimo-perdavimo aktų, ir teikti sąskaitų faktūrų, kadangi nebuvo pašalinti visi darbų trūkumai. Mano, kad, kaip vartotojas, įrodė aplinkybes, kad turi teisę atsisakyti mokėti už netinkamos kokybės prekes ir paslaugas. Pripažinus, kad gaminiai nebuvo priduoti, darbai priduoti netinkamai, ir vienašaliai aktai yra neteisėti, atsakomybė už šias neigiamas pasekmes turi kilti ieškovei
22. Esant ne tik kokybės ir darbų trūkumams, bet ir Gaminių komplektacijos neatitikimams, atsakovas turi teisę naudotis tiek bendrosios pirkėjo teisėmis, tiek užsakovo teisėmis pagal rangą. Neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, atsakovas prašė ir kreipimesi į Tarnybą, tačiau net ir tokį prašymą pripažinus pagrįstu, ieškovė nesutiko taisyti trūkumų. Ieškovės argumentai, kad defektai atsirado vėliau, buvo paneigti teismo ekspertizės metu. Net ir smulkūs defektai, trūkumai turi būti išskaičiuotini iš atsakovo mokėtinos visos sutarčių kainos.
23. Atlikus apdailos darbus, ar defektus sutvarkius trečiųjų asmenų pagalba, jų įrodyti būtų nebeįmanoma. Langų nuokrypių ištaisymas, HS sistemos ar ir kitų gaminių demontavimas po apdailos darbų atlikimo būtų sukėlę dar daugiau nuostolių užsakovui. Todėl statybos darbų sustabdymas, atrodė optimaliausias šiai situacijai. Atsakovo nuomone, sumokėjus pilną kainą ieškovei, likę trūkumai ir defektai, taptų tik jo rūpestis.
24. Nurodo, kad siekia ištaisyti ne pavienius, o visus trūkumus. Šiems darbams atlikti bus reikalingos papildomos lėšos, todėl turi būti sumažinta netinkamai įvykdytų sutarčių kaina. Viso trūkumų ir defektų taisymo, gaminio grąžinimo kaina bus 7 970,16 Eur. Atsakovas buvo sumokėjęs 6 673,55 Eur sumą avansą pagal sutartis iš bendros 13 346,50 Eur sumos. Jo permoka pagal sutartis sudarys 1 396,61 Eur .
25. Mano, kad vadovaudamasis Sutarties 5.2 punktu, turi teisę prašyti 0.05 proc. dydžio delspinigių nuo savo, kaip užsakovo, faktiškai sumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, kai ieškovė laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesumontavo tinkamai ir tinkamų Gaminių. Atsakovui sumokėjus už Gaminių pagaminimą ir sumontavimą pusė sumos 6 673,55 Eur, skaičiuotini delspinigiai nuo atlikto paskutinio pavedimo dienos, t.y. nuo 2019 m. liepos 22 d., už 180 dienų, kaip reikalauja teisinis reguliavimas, kas sudarytų t.y. 600,62 Eur delspinigių sumą.
26. Atsakovo teigimu, jam turėtų būti priteista 1 175,96 Eur nuostolių, nes jis turėjo sumokėti už ekspertų paslaugas, patyrė kitas išlaidas, tiesiogiai susijusias su teise ginti savo pažeistus interesus, įgyvendinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
27. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo ieškovę išmontuoti HS Basic stumdomą sistemą su nesaugiais stiklais objekte, adresu (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė atsakovui 500 Eur nuostolių, 264,29 Eur delspinigių ir 1 762,90 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Bylos dalį pagal trečiojo asmens G. G. – P. reikalavimus, suformuotus 2020 m. gruodžio 6 d. teismui pateiktame priešieškinyje, nutraukė. Priteisė iš ieškovės 12 Eur, o iš atsakovo 5,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo (skolos) už atliktus darbus pagal vartojimo rangos sutartis, ir priėmimo – perdavimo aktų ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis, HS sistemos išmontavimo, sutarčių kainos mažinimo, nuostolių ir delspinigių priteisimo. Teismas vertino, kad atsakovas yra vartotojas, t.y. silpnesnioji ginčo šalis.
29. Teismas pasisakė, kad atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad darbai buvo atlikti netinkamai, dar sutarties vykdymo metu reiškė pretenzijas, bet ir kreipėsi į specialistus dėl atliktų darbų trūkumų ir kokybės įvertinimo. Ieškovė reiškiamų pretenzijų pagrįstomis nepripažino.
30. Teismas atkreipė dėmesį, kad kartu prie 2019 m. spalio 31 d. pranešimo Nr. 02-31/10-/19 pridėtas priedas Nr. 1, kuriame ieškovė nurodė numatomų atlikti veiksmų planą, iš kurio matyti, kad su kai kuriomis pretenzijomis ieškovė sutiko, su kai kuriomis nors nesutiko, tačiau nurodė veiksmų planą kaip trūkumus šalintini. 2019 m. lapkričio mėn. – gruodžio mėn. ieškovė atliko objekte iš anksto suderintus darbus pagal minėtą planą bei atsakovo papildomai pareikštas pastabas.
31. Teismas taip pat vertino, kad ieškovė jai pateikus Ž. P. ir dr. D. K. aktus dėl trūkumų pašalinimo iki vienašališko darbų perdavimo – priėmimo aktų pasirašymo, dalį trūkumų pašalino, ką patvirtina Ž. P. 2019 m. rugsėjo 16 d. ir dr. D. K. 2019 m. lapkričio 13 d. vertinimo akte bei dr. D. K. pakartotinės apžiūros 2020 m. sausio 21 d. vertinimo akte nurodytos aplinkybės dėl likusių nustatytų defektų (neatitikimų).
32. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu defektų šalinimo darbai pilnai užbaigti 2019 m. gruodžio 12 d. ir atsakovas apie tai informuotas elektroniniu paštu. Kartu su pranešimu atsakovui buvo išsiųsti 2019 m. gruodžio 18 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktai, atliktų darbų aktas pagal Sutartį-užsakymą, eksploatacinių savybių deklaracijos, garantijos ir garantinio aptarnavimo sąlygos bei trys PVM sąskaitos faktūros. Atsakovui neginčijant, kad nurodytus dokumentus gavo, ir, kad bendravimas tokia forma šalims buvo įprastas, atsakovo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie užbaigtus darbus, ištaisytus gaminių trūkumus, ir ketinimą bei pasiruošimą perduoti rangos darbų bendrą rezultatą, teismas atmetė. Juolab, kad 2019 m. gruodžio 25 d. elektroniniame laiške ieškovei, atsakovas nurodė nesutinkantis pasirašyti paslaugų priėmimo aktų dėl netinkamai pašalintų trūkumų.
33. Teismas nustatė, kad atsakovui aktų nepasirašius ieškovė 2019 m. gruodžio 30 d. juos vienašališkai pasirašė ir išsiuntė jam, kartu su PVM sąskaitomis faktūromis. Atsižvelgęs į šalių sutartinius įsipareigojimus šiuo klausimu, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neorganizavo atliktų rangos darbų priėmimo – perdavimo. Teismas taip pat nesutiko su teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, kad nebuvo surašytas Gaminių perdavimo -priėmimo aktas, nors tai ir būtų galima vertinti, kaip procedūrinį pažeidimą.
34. Teismas pažymėjo, kad darbų apimtys ir gaminių kiekiai nurodyti atliktų darbų aktuose, sutartyse – užsakymuose, jų prieduose bei PVM sąskaitos faktūrose sutampa. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad sumontuoti gaminiai neatitinka sutartyse – užsakymuose numatytų techninių specifikacijų ar parametrų (išskyrus nustatytą gaminio Alu 002 trūkumą, kuriam slenkstis įmontuotas kitas Nr. PE7516, nei nurodytas gaminio technologinėje kortelėje Nr. PE7518P (be metalo)). Kartu su darbų priėmimo - perdavimo aktais perduoti dokumentai, teismo vertinimu, kontekste įrodo, kad atsakovui buvo perduoti tiek sutartyse numatyti Gaminiai, tiek ir jų montavimo bei kiti darbai.
35. Teismas nurodė, kad ir teismo ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovė vykdė vidaus gamybos kontrolę, o pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos yra pripažintos kaip gaminio kokybės lygio užtikrinimo patvirtinimas. Taip pat nėra duomenų, kad gaminiai yra nesertifikuoti. Pagal ieškovės pateiktas eksploatacinių savybių deklaracijas gaminių naudojimo paskirtis: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybai.
36. Įvertinęs duomenis apie atsakovo gyvenamojo namo statybos užbaigimą, teismas konstatavo, kad rangos darbų rezultatas, nors ir su trūkumais bei vykstant ginčui tarp šalių, buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė sąlygų pripažinti ginčo aktą negaliojančiu dėl rangovo atliktų darbų trūkumų visumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad estetiniai gaminių, darbų trūkumai nevertinti, kaip trūkumai dėl kurių darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas, atsakovo reikalavimo pripažinti 2019 m. gruodžio 18 d. vienašalius darbų priėmimo – perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras negaliojančiais, atmetė.
37. Atsižvelgęs į ginčui aktualias Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau ir Reglamentas) ir ieškovės patvirtintų 2007 m. statybos taisyklių „Plastikinių, aliuminių ir medinių langų, durų, padarinių sienų, pertvarų bei vitrinų montavimo darbai Nr. ST 110702540.03:2007“ (toliau ir Taisyklės) nuostatas bei teismo paskirtos statybos ekspertizės išvadas, teismas sprendė, kad reikiamų defektų šalinimo darbai Objekte nėra atlikti.
38. Teismas pažymėjo, kad ekspertas nustatė gaminių trūkumus (nesaugūs stiklai, netinkamos guminės tarpinės); montavimo darbų trūkumus, susijusius su langų sandarinimu ir sutvirtinimu; estetinius gaminių trūkumus bei smulkius trūkumus, dalis kurių buvo pataisyti apžiūros metu (smulkūs dažymo defektai, užsandarinti varžtai, sutvirtintos atraminės kaladėlės ir kt.), dalis vertinti kaip nepataisomi. Taip pat pateiktos išvados dėl nustatytų gaminių ir darbų defektų ištaisymo būdų. Defektų ištaisymo kaina yra 5 435,35 Eur (įskaitant PVM).
39. Teismas 2019 m. liepos 4 d. komercinio pasiūlymo atsakovui nevertino, kaip pagrindžiančio, jog ieškovė, kaip stipresnioji sutarties šalis, išaiškino atsakovui nesaugaus stiklo kritinėse vietose pasirinkimo pasekmes ir keliamą riziką žmogaus gyvybei stiklo dūžio atveju. Tokių aplinkybių nepatvirtina Sutarties užsakymo Nr. UZS25411 priede 2 nurodytos bendro pobūdžio pastabos, nes jose nurodyti įspėjimai yra standartinio pobūdžio, o ne individualizuoti. Todėl vertino, kad atsakomybę dėl nustatytų trūkumų (nesaugių stiklų kritinėse vietose) turi prisiimti ieškovė (rangovė).
40. Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad Objekto sandarumui neigiamos reikšmės turi: Gaminių montavimo medžiagų susidėvėjimas, netinkamas skirtingų sandarinimo medžiagų panaudojimas, sisteminių guminių tarpinių tarpeliai. O Gaminių eksploatacijai: saugių stiklų nebuvimas kritinėse vietose, aliuminio durų tvirtinimas cinkuotais varžtais, slenksčių judėjimas, atraminių kaladėlių netinkamas sumontavimas bei transportavimo plėvelės nenulupimas.
41. Teismas pažymėjo, kad Objekte sumontuoti gaminiai turi užtikrinti ne tik namo sandarumą, bet atlikti estetinę paskirtį. Stiklo paketai, atitinkantys įprastas gaminio savybes turėjo būti perduoti be aiškiai matomų netolygių įbrėžimų (gaminiui Nr. 2 (Alu 002) įbrėžtas stiklo paketas 40 mm ilgio plauko storio juosta; HS sistemoje stiklo defektas (burbuliukas) 3 mm) ir tokie defektai negali būti laikomi ir vertinami kaip įprasta langų savybė.
42. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepaneigė, kad dalis Gaminių, tarp kurių ir HS Basic sistema, sumontuoti nesilaikant pačios ieškovės patvirtintų Taisyklių. Teismas daromas išvadas grindė ir eksperto D. V. paaiškinimais teismui, kad sumontuotos HS sistemos trūkumai – nesaugūs stiklai, neleistino dydžio burbuliukas matomoje neleistinoje zonoje ir nesandarumas dėl netinkamai sumontuotos tarpinės. Teismas pasisakė, kad nors trūkumus ieškovė šalino ne kartą, tačiau šio gaminio nesandarumo trūkumas pašalintas nebuvo. Pagrindo išvadai, kad šis trūkumas atsirado po vienašalių perdavimo - priėmimo aktų pasirašymo, teismo vertinimu, nėra.
43. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, teismas darė išvadą, kad pareiga įrodyti, jog HS Basic sistemos trūkumas yra mažareikšmis, teko ieškovei, kuri šios pareigos neįvykdė. Teismas pasisakė, kad aptariama sistema laikytina gaminiu, turinčiu specialių, nestandartiniams sprendiniams būdingų charakteristikų, ir pagal Sutarties 1 6.2 punktą pagamintoms konstrukcijoms yra taikoma penkių metų kokybės garantija, o atsakovas (vartotojas) neprivalo rinktis tokį teisių gynimo būdą, kuris būtų palankesnis ieškovei.
44. Teismas nurodė, kad atsakovas priešieškiniu pasirinko savo pažeistų teisų gynimą – sutarties kainos sumažinimą, minėtos sistemos (su nesaugiais stiklais) išmontavimą, permokos (kainos) grąžinimą. Reikalavimas HS Basic stumdomos sistemos, teismo kvalifikuotas kaip dalies sutarties atsisakymas, kurį teismas, atsižvelgęs į šio gaminio trūkumus, laikė įrodytu, todėl tenkintinu.
45. Teismas nesutiko, kad dėl montavimo medžiagų susidėvėjimo neigiamas pasekmes turi prisiimti vien tik pats atsakovas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad apdailos darbų atlikimas, nebūtų turėjęs įtakos trūkumų nustatymui ar, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių nevykdė tolimesnių apdailos darbų.
46. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte, be HS sistemos trūkumų šalinimo, paskaičiuota likusių defektų (įskaitant nesaugių stiklų kritinėse vietose keitimą grūdintu stiklu) šalinimo kaina yra 4 241,68 Eur (su PVM). Visų Gaminių stiklo keitimo į grūdinto stiklo kaina be PVM – 4 129,49 Eur, o ieškovės pateiktame pasiūlyme nurodyta langų dengimo saugia plėvele kaina – 1723,21 be PVM (2085,08 Eur su PVM) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
47. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai, teismo eksperto nuomonė dėl apsauginės plėvelės galimų trūkumų (neilgaamžiškumo, sudėtingesnės priežiūros, estetinių trūkumų ir pan.) nėra paremti objektyviais įrodymais.
48. Įvertinęs, kad atsakovas vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei sumokėjo dalį kainos, tai yra – 6 673,25 Eur, bendra sutarčių kaina – 13 346,50 Eur, teismas sprendė, kad likusi nesumokėta suma yra ne 6 673,53 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 6 673,25 Eur. Tenkinus atsakovo reikalavimą dėl HS Basic stumdomos sistemos grąžinimo ir išmontavimo, teismas konstatavo, kad likusią nesumokėtą sutarčių kainą sudaro 2 828,95 Eur.
49. Teismas dėl pirmiau paminėto, darė išvadą, kad atsakovas neabejotinai patyrė didelių nepatogumų, o saugių stiklų trūkumas gali būti pašalintas ir kitaip nei nurodyta ekspertizės akte, todėl sutarčių kainą sumažino likusia atsakovo nesumokėta suma, tai yra 2 828,95 Eur, kas sudaro 30 proc. bendros sutarčių kainos (be HS Basic sistemos).
50. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 6 673,53 Eur skolą, 501,91 Eur delspinigius bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas atmetė. Atitinkamai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti sumokėtos kainos 1 396,61 Eur permoką.
51. Teismas nustatė, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus faktiškai įvykdė tik pasirašiusi priėmimo – perdavimo aktus ir atliktų darbų aktą, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d., tačiau praleidusi sutartyse numatytus terminus, todėl atsakovas turi teisę į netesybas. Šį reikalavimą tenkino iš dalies, kadangi Sutarties-užsakymo Nr. UZS25411 ir jos papildymo Nr. P1 galutinis įvykdymo terminas buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 6 d., o priėmimo – perdavimo aktai pasirašyti 2019 m. gruodžio 18 d., teismas laikė, kad sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pradelsta 71 darbo diena, o ne kaip prašė atsakovas 180 d. o Sutarties-užsakymo Nr. P-092820-BB galutinis įvykdymo terminas buvo numatytas 2019 m. rugpjūčio 29 d., todėl laikytina, jog sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pradelsta 110 dienų. Teismas 0,05 proc. dydžio delspinigius skaičiavo už pradelstą 71 darbo dieną nuo 5 268,67 Eur avanso sumos, faktiškai sumokėtos pagal Sutartį-užsakymą Nr. UZS25411 ir jos papildymą Nr. P1, ir už pradelstas 110 dienų nuo 1 404,58 Eur avanso sumos, faktiškai sumokėtos pagal Sutartį-užsakymą Nr. P-092820-BB. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti 264, 29 Eur delspinigių atsakovo naudai.
52. Reikalavimą dėl 1 175,96 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovės, atsakovas grindė 1,46 Eur pašto išlaidomis už išsiųstą pretenziją, 200 Eur mokėjimais Ž. P., 900 Eur - D. K., 14 Eur - vertimų biurui, 60,50 Eur - už termovizijos tyrimą.
53. Teismas pasisakė, kad išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Atsakovo patirtas išlaidas už dokumentų vertimą, mokėjimą ekspertui dr. D. K. už lokalinę sąmatą bei 60,50 Eur mokėjimą už termovizijos tyrimą teismas priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų, o ne nuostolių, kadangi šios paslaugos suteiktos ir už jas apmokėta jau po bylos iškėlimo teisme. Reikalavimą priteisti kaip nuostolius - 1,46 Eur pašto išlaidas už išsiųstą pretenziją, nesant rašytinių įrodymų, teismas atmetė. Tai, kad atsakovas savo iniciatyva kvietė nepriklausomus ekspertus Ž. P. ir dr. D. K., nedalyvaujant Objekto apžiūrose ieškovės atstovams, teismo vertinimu nelaikytina esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, bet sudaro pagrindą mažinti prašomus priteisti nuostolius iki 500 Eur.
54. Priešieškinį tenkinus 40 procentų, iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 23,40 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės - valstybei 69 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, jog atsakovas patyrė 2 900 Eur atstovavimo išlaidų, 103,23 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ir 1 404,00 Eur teismo ekspertizės atlikimo išlaidų. Priešieškinį tenkinus 40 procentų, atsakovui iš ieškovės priteisė 1 762,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Atitinkama procentine proporcija paskirstė tarp šalių procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
55. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 4 553,92 Eur dydžio skolą, 323,33 Eur dydžio delspinigius; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti.
56. Nurodo, kad nors teismas vertino, jog apsaugine plėvele dengtas stiklas yra laikomas saugiu stiklu, ir tokiu būdu trūkumų dėl saugių stiklų šalinimas pigesnis, tačiau vadovavosi 2021 m. spalio 8 d. teismo ekspertizės akte nurodyta stiklų pakeitimo grūdintais stiklais kaina. Toks langų saugumo užtikrinimo būdas ekonomiškesnis ir reikalaujantis mažiau papildomų darbų, nei stiklų išėmimas ir jų keitimas naujais grūdintais stiklais.
57. Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą atsisakyti HS Basic stumdomos sistemos, pažeidė CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatas. Šios sistemos trūkumai pagal į bylą pateiktus įrodymus yra mažareikšmiai, todėl sistemos išmontavimas būtų neproporcinga priemonė. Nevertinant nesaugių stiklų ir jų pakeitimo kaštų, Ekspertizės akte nustatytų HS Basic sistemos defektų šalinimas kainuotų vos 147,90 Eur (be PVM). Į šią kainą neįskaičiuotinos putų ir jų pakeitimo darbų kainos, nes ieškovė nėra atsakinga už putų susidėvėjimą. Ekspertizės akte nenustatyta, kad siekiant pašalinti mažareikšmį sistemos trūkumą – būtina ją išmontuoti. Priešingai, ekspertas nustatė, kad HS Basic sistemos trūkumas, jog guminės tarpinės nesusiglaudžia, gali būti lengvai ištaisomas išmontavus sistemos varčią ir pakeitus suveriamas gumines tarpines.
58. Nesutinka su teismo vertinimu, kad minėtos sistemos kokybės savybės neatitiko pateikto pavyzdžio, nes atsakovo įsigyta HS Basic sistema ne tokia pati, kokia buvo matoma pavyzdyje. Atsakovas užsisakė pigesnį sistemos modelį, t.y. be švelnaus uždarymo mechanizmo.
59. Esant mažareikšmiam trūkumui, visos sistemos išmontavimas būtų neproporcingas ir neadekvatus atsakovo teisių gynimo būdas. Sistema pagaminta pagal individualų užsakymą ir ji negalės būti realizuojama kitam pirkėjui, be to, ji dvejus metus buvo naudojama.
60. Reikalavimas išmontuoti HS Basic sistemą apskritai turėtu būti laikomas piktnaudžiavimu teisėmis ir nesąžiningu elgesiu. O atsakovo teiginiai, kad sistemos trūkumų taisymai yra galimi, tačiau rezultatas niekada nebeprilygs naujo gaminio kokybei ir estetikai, todėl jis nenori turėti tokio gaminio, yra tik subjektyvi nuomonė.
61. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino sutarčių kainą 2 828,95 Eur suma, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesivadovaudamas kasacinio teismo praktika bei neišsiaiškindamas šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių.
62. Darbų kainos sumažinimas galimas, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir: darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį (jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta - pagal normalią paskirtį); arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) (jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta - pagal normalią paskirtį). Šiuo gi atveju, teismas yra konstatavęs, jog Gaminius pagal paskirtį naudoti galima, nustatyti estetiniai ir darbų trūkumai to nepaneigia.
63. Nurodo, kad ekspertizės akte padaryta tarpinė išvada, jog visų Gaminių ir jų montavimo defektų ištaisymo kaina yra 5 631,06 Eur. Teismas vertino, kad tokia kaina yra 5 435,35 Eur (su PVM). Iš šios sumos atėmus ekspertizės akte paskaičiuotą stiklų keitimo grūdintais stiklais kainą (996,68 Eur (su PVM)), lieka - 438,67 Eur (su PVM), kas sudaro visų likusių defektų šalinimo kainą. Tik iš jos, ieškovės nuomone, turėtų būti išminusuota naujų putų ir jų pakeitimo darbų kaina (kas viso sudaro 404,14 Eur (su PVM).
64. Nurodo, kad ieškovei reikalaujant priteisti 6 673,53 Eur sumą, teismas įvertinęs, jog yra nustatyti defektai, kurių trūkumų šalinimo kaina sudaro 2 119,61 Eur, likusią ieškiniu reikalaujamos sumos dalį, t.y. 4 553,92 Eur sumą su delspinigiais (323,33 Eur) ir 5 procentų procesinėmis palūkanomis, privalėjo priteisti iš atsakovo
65. Pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus dėl ekspertų D. K. ir Ž. P. netinkamo paslaugų atlikimo, todėl nepagrįstai atsakovui priteisė 500 Eur nuostolių. Šių ekspertų pateikti vertinimo aktai ir jų papildymai neatitinka statinio ar jo dalies ekspertizei keliamų reikalavimų. Juose nenurodoma, kokių Reglamente (ES) Nr. 305/2011, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar kituose statybos teisės aktuose numatytų reikalavimų neatitiko sumontuotų langų techninė būklė. Be to, trūkumai nustatyti vadovaujantis tik Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimais (toliau - Statybos taisyklės) neatsižvelgiant į tai, kad jomis leidžiama naudotis tik Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos (toliau - RLDGA) narėms ir tais atvejais, kuriuos numato RLDGA prezidiumas atitinkamu sprendimu, kuris įteisinamas sutartimi. Ieškovė nėra RLDGA narė ir jai nėra suteikta teisė naudotis Statybos taisyklėmis vadovaujantis atitinkamu RLDGA prezidiumo sprendimu. Taip pat pabrėžia, jog Statybos taisyklių 3.1.5. punktas nustato, kad šios statybos taisyklės įgauna juridinę galią, kai jos nurodomos sutartyse kaip šių sutarčių dalis. Kitais atvejais tai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Šalių sutartyse nebuvo sutarta dėl šių taisyklių taikymo.
66. Ieškovė įsipareigojo sutartyse numatytus darbus atlikti pagal įmonės Statybos taisykles ST110702540.03:2007. Minėti ekspertai net nevertino gaminių ir atliktų montavimo darbų atitikties pagal šias taisykles. Be to, sutarčių 7.2. punktu buvo sutarta, jog ginčų, susijusių su darbų, medžiagų ar pagamintų konstrukcijų kokybės trūkumų vertinimui, šalys gali kviestis nepriklausomą ekspertą, turintį teisę vertinti sutartyje nurodytus produktus ir paslaugas. Atsakovas specialistus dėl objekto apžiūros atlikimo pasitelkė išimtinai tik savo paties iniciatyva, neinformuodamas ieškovės apie planuojamas objekto apžiūras, kas kelia pagrįstų abejonių dėl ekspertų objektyvumo.
67. Apeliantė dėsto kritines pastabas vertinimo aktų turiniui ir pabrėžia, kad specialistai objekto apžiūras atlikto laikotarpiu kuomet dar net nebuvo užbaigti darbai pagal šalių suderintą veiksmų planą. Darbai atlikti 2019 m. gruodžio 12 d., o darbų atlikimo aktai vienašališkai pasirašyti 2019 m. gruodžio 18 d., todėl ieškovės nuomone, Objekto apžiūros buvo atliktos nesavalaikiai ir netikslingai, ir atitinkamai priteisti tokių išlaidų nebuvo pagrindo.
68. Šalys susitarė taikyti netesybas tik tuo atveju, jei ieškovė laiku neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Šalys nesusitarė dėl ieškovės prievolės mokėti delspinigius tuo atveju, jeigu paaiškėtų jos atliktų darbų trūkumai ir ji nepašalintų šių trūkumų per sutartyse nurodytą terminą. Todėl delspinigiai atsakovui priteisti nepagrįstai.
69. Atsakovas atsiliepimu į UAB „Aveplast“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
70. Nurodo, kad ieškovė negalinti reikalauti sau mažesnių nuostolių atsakovo sąskaita, kuris dėl susidariusios situacijos visiškai nėra atsakingas. Stiklo paketus apklijavus plėvele vėliau, o ne pačių stiklo paketų ar langų gamintojų gaminimo procese, jie negalėtų būti vertintini kaip atitinkantys STR reikalavimus ir LST klasifikatoriui. Nesutinka su apeliante, kad kokybės atžvilgiu stiklų dengimas plėvele yra lygiavertis būdas stiklų pakeitimui grūdintais. Iš pasiūlyme nurodytos kainos, matyti, kad tai pati ploniausia ir pigiausia plėvelė esanti rinkoje, be to, nėra įvertintas konkrečių gaminių dydis ir neįskaičiuotos išlaidos langų apvadų nuėmimui. Atkreipia dėmesį, kad plėvele tektų dengti didelės apimties langus, lygus padengimas praktiškai neįmanomas, stiklai praras skaidrumą, šviesos pralaidumą, estetiką ir kokybę. Apie tai teismo posėdyje paaiškino ir ekspertas D. V.. Atsakovo vertinimu, kyla abejonių ar technologiškai šioje situacijoje apskritai įmanoma tai atlikti.
71. Byloje pateikto Komercinio pasiūlymo šiais aspektais įrodomoji vertė yra menka, nes siūlomos plėvelės eksploatacinių savybių vertės nebuvo nurodytos (t.y. nenurodyta jokių parametrų: storis mikronais pralaidumas, tempimo stipris, trūkimo stipris, atsparumas atlupimui, laidumas šviesai, vidun ir išorėn atspindima šviesa ir kt.).
72. Atsakovo teigimu, sutarčių kainą teismas mažino įvertinęs ne tik nesaugių stiklų ištaisymo kaštus, bet ir visų kitų buvusių Gaminių defektus ir montavimo trūkumus, jų aspektus, ieškovės elgesį su užsakovais, nebendradarbiavimą ir pan. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi naujausia LAT praktika, kurioje pasisakyta, kad vartotojas laisvas pasirinkti teisių gynimo būdus, kai atsakovės cituojama kasacinio teismo praktika nėra aktuali ginčui. Mano, jog apeliantė klaidingai suprato teismo sprendime nurodytos sumažintos – nesumokėtos sutarčių kainos skaičiavimą ir to motyvus.
73. Atsakovas norėjo gauti naujus ir kokybiškus Gaminius, todėl savo pažeistoms teisėms ginti rinkosi mišrų teisių gynimo būdą, t.y. skirtingų gaminių skirtingiems defektams prašė taikyti atskirus gynimo būdus.
74. Mano, kad apelianto argumentai dėl CK 6.363 straipsnio 7-8 dalies nuostatų netinkamo taikymo, nepagrįsti. Kaip ir apeliantės įrodinėjama aplinkybė, kad nustatytas sistemos HS trūkumas yra mažareikšmis. Šios sistemos defektų taisymo darbus ieškovė jau atliko kelis kartus ir netinkamai. Ieškovė yra langų/durų daugiametę patirtį turintį įmonė, tačiau nesugebėjo nesandarumo panaikinti, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Sprendimas dėl HS sistemos išmontavimo priimtas, įvertinus ne tik vienos guminės tarpinės nesandarumą, o šio gaminio defektų daugėtą.
75. Teigia, kad apeliantė klaidina teismą, bandydama įteigti, jog užsakovai užsisakė pigesnę sistemą be specialaus uždarymo mechanizmo. Pabrėžia, kad reklamoje iš pateikiamų galimų HS sistemų pasirinkimų, galima rinktis tik tokius parametrus: varstymo kryptis, dalių skaičių, maksimalius gabaritus, galimas keturias rankenų spalvas. Nėra galimybės pasirinkti varstymo mechanizmo. O „Basic“ reiškia ne mechanizmo uždarymo specifika, o viena iš trijų galimų technines charakteristikas atitinkančių profiliu sistemų: Standart, Basic, Premium, kurios iš esmės besiskiriančios šilumos perdavimo parametru, žymimu indeksu „U“ (W/m2K).
76. Nurodo, kad dėl ieškovės nebendradarbiavimo buvo priverstas trejiems metams stabdyti statybas, nes negali pereiti prie tolimesnių namo įrengimo, apdailos ir pabaigimo darbų.
77. Teismas, pasisakydamas dėl sutarčių kainos sumažinimo, atsakovo nuomone, pasisakė koncentruotai, taikydamas tinkamą procentinę išraišką.
78. Ikiteisminis ginčo sprendimo būdas pasitelkus ekspertą, buvo numatytas ir šalių sutartyse. Ieškovė šias išvadas kritikuoja nepagrįstai. Jos buvo pagrįstos ir papildytos teismo ekspertizės aktu. Savalaikis objektyvių išvadų gavimas buvo būtinas ir padėjo atsakovui nuosekliai ginti savo teises. Dėl įrodymų rinkimo patirtos papildomos atsakovo išlaidos buvo neišvengiamos, todėl buvo paskirstytos tarp šalių.
79. Atkreipia teismo dėmesį dėl apeliacinio skundo reikalavimų ydingumo. Skundo turinys dėstomojoje dalyje, ieškovei pripažįstant, kad defektai egzistuoja, logiškai tampa prieštaraujantis rezoliucinės dalies reikalavimams. Patiems pripažinus defektus, nebegali būti reikalavimo visiškai atmesti ir priešieškinį. Ieškovė sumažino skolos dydį, todėl sprendimas galėtų būti tik keistinas, o ne iš esmės naikinamas. Priešieškinio reikalavimų dalyje dėl defektų šalinimo kainos būtinybės priteisimo, ieškovė nebeginčija, nesutinka su defektų taisymo kainos dydžiu, todėl atmesti priešieškinio, remiantis pačios ieškovės argumentais, nebūtų įmanoma.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
80. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
81. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Aveplast“ ir atsakovas D. P. 2019 m. liepos 17 d. sudarė Sutartį-užsakymą Nr. UZS25411 (toliau ir užsakymas Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti plastikines statybines konstrukcijas, sukomplektuoti sutartyje nurodytus jų priedus, papildomas medžiagas bei atlikti numatytas paslaugas ir darbus atsakovui priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas sutartyje numatytomis sąlygomis užsakyti ir priimti ieškovės pagamintas konstrukcijas, jų priedus, papildomas medžiagas, paslaugas bei darbus ir už jas apmokėti. Sutarties objekto kaina – 8 454,68 Eur (su PVM), įvykdymo terminas 2019 m. rugsėjo 6 d. Šalys 2019 m. liepos 22 d. sudarė Sutarties-užsakymo Nr. UZS25411 papildymo P1 Priedą 1, kuriuo atsakovas iš ieškovės papildomai užsakė prekes ir paslaugas už 2 082,66 Eur (su PVM) kainą (toliau ir užsakymas Nr. 2), užsakymo įvykdymo terminas 2019 m. rugpjūčio 16 d. Šalys taip pat 2019 m. liepos 17 d. sudarė Sutartį-užsakymą Nr. P-092820-BB (toliau ir užsakymas Nr. 3), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti aliuminines konstrukcijas, sukomplektuoti sutartyje numatytus jų priedus ir papildomas medžiagas bei teikti kitas šioje sutartyje ar šalių suderintuose šios sutarties prieduose numatytas paslaugas, darbus (pagamintų konstrukcijų montavimo) pirmiau minėtame objekte, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis užsakyti ir priimti ieškovės pagamintas konstrukcijas, jų priedus, papildomas medžiagas, paslaugas bei darbus ir už jas apmokėti. Sutarties objekto kaina – 2 809,16 Eur (su PVM), gaminių pateikimo terminas 2019 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovas ieškovei pagal sudarytas sutartis sumokėjo 6 673,25 Eur. Ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras 2 809,16 Eur sumai, 2 082,78 Eur sumai ir 8 454,84 Eur sumai su PVM, už Gaminius, priedus, montavimo medžiagas ir paslaugas, PVC konstrukcijas bei kitas paslaugas. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, jog darbai baigti ir pateikti užsakovui 2019 m. gruodžio 18. 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė surašė atliktų darbų aktus, kuriuos užsakovas atsisakė pasirašyti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino pagrįstu vartotojo (atsakovo) reikalavimą neatlygintinai pašalinti langų ir jų montavimo darbų trūkumus bei atlyginti ekspertizės išlaidas (800,00 Eur).
82. Iš ieškovę ir atsakovą siejančių sutartinių teisinių santykių spręstina, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo (skolos) už atliktus darbus pagal vartojimo rangos sutartis (2020 m. liepos 28 d. teismui pateikto ieškinio reikalavimas), ir priėmimo – perdavimo aktų ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis, HS sistemos išmontavimo, sutarčių kainos mažinimo, nuostolių ir delspinigių priteisimo (2021 m. gruodžio 6 d. teismui pateikto priešieškinio reikalavimai). Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę išmontuoti HS Basic stumdomą sistemą su nesaugiais stiklais objekte, adresu (duomenys neskelbtini), per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė atsakovui iš ieškovės nuostolių bei delspinigių.
83. Apeliantės vertinimu, nepagrįstai teismas vadovavosi išimtinai teismo eksperto paskaičiuota kaina dėl nesaugių stiklo paketų keitimo į grūdintus stiklus, o ne parinko pigesnį trūkumų šalinimo būdą - stiklų apklijavimą plėvele, ir tai yra neproporcingas teisių gynimo būdas.
84. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Už langų trūkumus, susijusius su stiklais, atsakinga išimtinai ieškovė. Nors apeliantė savo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria langų gamybos reglamentavimui pagal Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, tačiau pagal teisės aktų reikalavimus stiklus, stiklo paketus apklijavus plėvele vėliau, o ne pačių stiklo paketų ar langų gaminimo procese, jie negali būti laikomi klasifikuoti ir išbandyti, kol nebus atliktas atskiras jų vertinimas. Be to, kolegijos vertinimu, tokie stiklai negali būti laikomi atitinkančiais STR reikalavimus ir LST klasifikatoriui, kaip nurodo apeliantė.
85. Apeliantė remiasi byloje pateiktu 2021 m. gruodžio 21 d. komerciniu pasiūlymu dėl stiklų padengimu plėvele, tačiau iš pateikto pasiūlymo nėra aišku, kokios yra siūlomos plėvelės eksploatacinių savybių vertės, t. y. komerciniame pasiūlyme nėra nurodyta jokių parametrų: storis mikronais, pralaidumas, tempimo stipris, trūkimo stipris, atsparumas atlupimui, laidumas šviesai, vidun ir išorėn atspindima šviesa, kt. Taip pat nėra nurodyta, kokiai klasifikacinei klasei po apklijavimo stiklai būtų prilyginami, ar toks stiklų padengimas yra įmanomas dideliems langams ir t.t. Tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo komerciniu pasiūlymu siūlomo metodo nelaikė tinkamu trūkumų šalinimo metodu.
86. T.p. nesutiktina su apeliantės argumentais, jog dengimas išorine plėvele ir nesaugių stiklo paketų pakeitimas į saugius grūdinto stiklo paketus yra lygiaverčiai būdai. Laminuotas ir apsaugine plėvele dengtas paprastas stiklas pagal STR 2.04.01:2018 yra laikomas saugiu stiklu. Duodamas paaiškinimus teismo ekspertas D. V. neneigė, kad saugaus stiklo reikalavimus atitinka ne tik grūdintas stiklas, bet ir stiklas dengtas apsaugine plėvele ir nepatvirtino kategoriška išvada, kad ekspertizės akte nurodytas saugių stiklų trūkumų šalinimas pakeičiant juos grūdintais stiklais yra vienintelis teisės aktais leistinas, objektyviai įmanomas ir optimaliausias defektų šalinimo būdas. Taip pat duodamas paaiškinimus ekspertas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kodėl parinko stiklų keitimą, o ne dengimą plėvele, pateikė visiems suprantamą pavyzdį (apie mobilaus telefono ekrano plėvelės keitimą).
87. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog saugios plėvelės išorinis klijavimas ant esamų sumontuotų langų stiklo paketų nėra praktiškas bei nėra garantijos, kad ant sumontuotų stiklų yra galimybė tolygiai išklijuoti plėvele bei kad tai atitiks Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad plėvelės klijavimas turėtų vykti nuėmus langų apvadus, o tokios darbo sąnaudos ir išlaidos nėra įtrauktos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priešingai nei teigia apeliantė, nesirėmė vien tik ekspertizės akte nurodytu stiklų trūkumų pašalinimo būdu. Priešingai, teismas įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes, nustatytų defektų apimtį ir daugetą, aplinkybes, kad atsakovas (vartotojas), pagal sutartis turėdamas teisėtą lūkestį gauti kokybiškus gaminius ir darbus, kurie turi užtikrinti ne tik pastato (gyvenamojo namo) sandarumą, bet atlikti ir būtiną funkcinę estetinę paskirtį, neabejotinai patyrė didelių nepatogumų, tai, kad saugių stiklų trūkumas gali būti pašalintas ir kitu, nei teismo ekspertizės akte nurodytu būdu, reikalaujančiu ženkliai mažesnių kaštų, pagrįstai sutarčių kainą sumažino likusia atsakovo nesumokėta suma, kas sudaro 30 proc. bendros sutarčių kainos (be HS Basic sistemos).
88. Apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014 dėl šalių teisių gynimo būdo proporcingumo nėra aktuali šioje byloje. Byloje faktinės aplinkybės skirtingos. Nurodytoje byloje vartotojas rinkosi savo teisių gynimo būdą - visą sutartį nutraukti, kas būtų pats griežčiausias ir radikaliausias būdas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo ištaisyti trūkumus arba sumažinti kainą, vėliau prašė ieškovės išsimontuoti HS sistemą ir atleisti nuo mokėjimo už šį gaminį. Todėl nėra pagrindo remtis apelianto nurodoma LAT praktika. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sutarčių kainą mažino įvertinęs ne tik nesaugių stiklų ištaisymo kaštus (atsižvelgęs į ekspertizės akte ir apeliantės pateiktus įrodymus), bet ir visų kitų buvusių gaminių defektus ir montavimo trūkumus, jų aspektus.
89. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą atsisakyti gaminio - HS Basic stumdomos sistemos, pažeidė CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri nurodo, jog pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Apeliantė iš esmės nesutinka HS sistemos trūkumas yra mažareikšmis, nes eksperto siūlomas šio defekto taisymo būdas yra guminės tarpinės pakeitimas, maža darbų kaina, ir todėl apeliantė sutarties iš dalies nutraukimą ir HS Basic sistemos išmontavimą vertina kaip neproporcingą priemonę savo atžvilgiu.
90. Daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimams. Iš byloje esančios teismo ekspertizės, fotonuotraukų, filmuotos medžiagos, rašytinės medžiagos matyti, kad nuo pat sistemos sumontavimo buvo fiksuojami HS sistemos trūkumai, nesandarumas. Šiuos trūkumus apeliantė ne kartą šalino, tačiau gaminio nesandarumo trūkumas, kuris yra akivaizdus, turintis reikšmę viso pastato sandarumui, – pašalintas nebuvo. Pažymėtina, jog apeliantė yra langų/durų gamyboje daugiametę patirtį turintį įmonė, tačiau per 3 metus nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesugebėjo nesandarumo panaikinti. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog nustatytas trūkumas yra mažareikšmis.
91. Be to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl HS sistemos išmontavimo įvertino ne tik eksperto nustatytą trūkumą – guminės tarpinės nesandarumą, o būtent šio gaminio defektų daugetą: saugių stiklų nebuvimas paradiniame reprezentaciniame kambaryje; defektai gaminyje pro kurį bus nuolat vaikštoma, nesandarumas; bei tai, kad sklandaus uždarymo mechanizmo nėra arba jis neveikia taip, kaip buvo ir tebėra pristatomas reklamoje vartotojams.
92. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas užsisakė pigesnį sistemos modulį, t. y. be švelnaus uždarymo mechanizmo, tačiau ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškinta, jog HS sistema taip lengvai, kad tai gali padaryti net vaikas ir „švelniai“, kaip buvo parodyta video reklamoje, darinėsis tik tokiu atveju, jei bus užsakyta brangesnė sistema su papildomais sistemos mechanizmais. Ieškovės interneto svetainėje (duomenys iki 2022 m. sausio 6 d.) buvo nurodoma informacija, kad „Konstrukcijų įstiklinimui gali būti panaudoti dideli, stori ir tuo pačiu geriausias termoizoliacines savybes užtikrinantys stiklo paketai, kadangi aukštos kokybės mechanizmai leidžia varstyti net iki 400 kg sveriančią varčią taip lengvai, kad tai gali padaryti net vaikas. „ <...> siūlome 4-is skirtingo sukomplektavimo PVC durų modelius ir plačią spalvų paletę (Žiūrėti čia)“. Toliau prieš reklaminį video buvo nurodoma – „Stumdomas HS tipo terasos duris su švelnaus uždarymo mechanizmu galite matyti žemiau“, o pats reklaminis video prasideda užrašu – stumdomos durys žemu slenksčiu. Taip pat pateikiama informacija apie galimybę pasirinkti trijų tipų pakeliamų ir stumdomų durų profilius (vienas, kurių yra atsakovo užsakytas Basic). Atsakovas, trečiasis asmuo G. G. – P. nuosekliai teigė, kad jiems buvo rodomas reklaminis video, kuriame HS sistema švelniai darinėjasi ir prisitraukia. Šiais paaiškinimais nesiremti nėra pagrindo. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas buvo suklaidintas ieškovo dėl nurodyto gaminio savybių.
93. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad sutarties šalys nėra lygios teisinio santykio dalyvės, atsakovas yra vartotojas, o ieškovė - verslininkė, galinti ir turinti pareigą numatyti prisiimamų įsipareigojimų pasekmes, jai keliami aukštesni reikalavimai. Ir būtent apeliantė turėjo įrodyti, kad HS Basic sistemos trūkumas yra mažareikšmis, tačiau to nepadarė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Kadangi atsakovas priešieškiniu pasirinko savo pažeistų teisų gynimą – sutarties kainos sumažinimas, HS Basic sistemos (su nesaugiais stiklais) išmontavimas, permokos (kainos) grąžinimas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytus šios sistemos trūkumus, kokybės savybių neatitikimus pateiktam pavyzdžiui, pagrįstai atsakovo reikalavimą tenkino.
94. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino sutarčių kainą 2 828,95 Eur suma, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesivadovaudamas kasacinio teismo praktika bei neišsiaiškindamas šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių.
95. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Pažymėtina, kad kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
96. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalių sudarytose rangos sutartyse nurodyti darbai yra atlikti pagal sutartyse nurodytas darbų apimtis, tačiau darbo rezultatas turi kokybės trūkumų, už kuriuos atsakingas yra rangovas (ieškovė). Byloje tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų rangos darbų kokybės ir darbų trūkumų byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė. Iš 2021 m. spalio 8 d. Teismo ekspertizės akto turinio nustatyta, kad rangos darbų rezultatai turi trūkumų: 1) gaminių trūkumai (nesaugūs stiklai, netinkamos guminės tarpinės); 2) montavimo darbų trūkumai susiję langų sandarinimu ir sutvirtinimu; 3) estetiniai gaminių trūkumai bei 4) smulkūs trūkumai, dalis kurių buvo pataisyti apžiūros metu (smulkūs dažymo defektai, užsandarinti varžtai, sutvirtintos atraminės kaladėlės ir kt.), dalis vertinti kaip nepataisomi. Apeliantė nepaneigė ekspertizės metu nustatytų aplinkybių, kad dalis gaminių, tarp kurių ir HS Basic sistema, sumontuoti nesilaikant pačios ieškovės patvirtintų taisyklių. Taigi, teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad buvo nustatyti atliktų darbų defektai ir kokybės trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytų defektų apimtį ir daugetą, kaip jau minėta, pagrįstai sumažino sutarčių kainą 2 828,95 Eur suma (iš likusios atsakovo nesumokėtos sumos atėmė HS Basic sistemos ir montavimo darbų kainą, bendrai 3844,30 Eur suma). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikė mišrų vartotojo teisių gynimo būdą, nedetalizuodamas kiekvieno trūkumo ir jo šalinimo kaštų, o apgindamas vartotojo teises protingu ir sąžiningu, abiejų sutarties šalių interesus geriausiai atitinkančiu būdu – ir sumažindamas sutarčių kainą, ir įpareigodamas išmontuoti gaminį, ir priteisdamas nuostolius. Kas pagal įstatymą nėra draudžiama.
97. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus dėl ekspertų D. K. ir Ž. P. netinkamo paslaugų atlikimo, todėl nepagrįstai atsakovui priteisė 500 Eur nuostolių. Priešingai, pirmosios instancijos nustatė, kad tiek Ž. P., tiek dr. D. K. turi specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją. Nors pateikti atliktų rangos darbų vertinimo aktai negali būti prilyginami ekspertų išvadoms CPK 217 – 218 straipsnių ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio prasme, tačiau pagrindo išvadai, kad jie yra neleistini rašytiniai įrodymai nėra. Pažymėtina, jog vertinimo metu buvo nustatyta eilė trūkumų, kurių dalį ieškovė ne kartą šalino. Dalis šių trūkumų buvo nustatyta ir teismo ekspertizės metu. Be to, 2019 m. liepos 17 d. sutarties - užsakymo Nr. UZS25411 ir 2019 m. liepos 17 d. sutarties - užsakymo Nr. P-092820-BB 7.2. punktais šalys susitarė, jog ginčų, susijusių su darbų, medžiagų ar pagamintų konstrukcijų kokybės trūkumų vertinimu, šalys gali kviestis nepriklausomą ekspertą, turintį teisę vertinti sutartyje nurodytus produktus ir paslaugas. Šalys taip pat susitarė, kad šios ekspertizės išlaidas padengia ta sutarties šalis, kurios nenaudai priimtas ekspertizės sprendimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytus trūkumus, kurių dalį nustatė ir teismo ekspertas bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti objekto apžiūroje, pagrįstai nuostolius sumažino iki 500 Eur.
98. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes ji sutartis įvykdė laiku. Priešingai nei teigia apeliantė, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Sutarties -užsakymo Nr. UZS25411 ir jos papildymo Nr. P1 galutinis įvykdymo terminas buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 6 d. Sutarties 4.5 p. ieškovė įsipareigojo apie darbų užbaigimą pranešti atsakovams bei pateikti atsakovui darbų priėmimo – perdavimo aktą ir PVM sąskaitą - faktūrą. Nagrinėjamu atveju darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2019 m. gruodžio 18 d. ir pateiktas atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė praleido terminą sutartiniams įsipareigojimams, t. y. pradelsta 71 darbo diena (Sutarties-užsakymo Nr. UZS25411 5.2. punktas). Taip pat pažymėtina, jog sutarties - užsakymo Nr. P-092820-BB galutinis įvykdymo terminas buvo numatytas 2019 m. rugpjūčio 29 d., o darbų priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. gruodžio 18 d. Todėl laikytina, jog sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pradelsta 110 dienų (Sutarties-užsakymo Nr. P-092820-BB 5.2. punktas). Pažymėtina, jog šalys sutartyse numatė 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo faktiškai sumokėtos sumos už pavėluotai atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo, kad už pradelstą 71 darbo dieną nuo 5 268,67 Eur avanso sumos, faktiškai sumokėtos pagal Sutartį-užsakymą Nr. UZS25411 ir jos papildymą Nr. P1, ir už pradelstas 110 dienų nuo 1 404,58 Eur avanso sumos, faktiškai sumokėtos pagal Sutartį-užsakymą Nr. P-092820-BB.
99. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, detaliai išanalizavo ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingus duomenis, atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
100. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
101. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.
102. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į pirmiau aptartus kriterijus, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir, kadangi jos neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pilna apimtimi priteisia iš ieškovės atsakovo naudai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Vygintas Mažuika
Birutė Valiulienė