Civilinė byla Nr. 2-491-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00540-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei antstolės B. T. kontorai dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

1.       J. G. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas priteisti iš antstolės B. T. kontoros neįgaliųjų namams ir ieškovui 60 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinį, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis bei sumokėti 1 500 Eur dydžio žyminį mokestį.

3.       Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui „pataisytą ieškinį“, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytų trūkumų.

4.       2020 m. sausio 20 d. ieškovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą dėl
2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuriame prašė nedelsiant nutraukti visas sankcijas jo atžvilgiu vykdomose antstolių kontorose užvestose bylose bei nurodyti Klaipėdos apygardos teismui priimti ieškinį bei perduoti bylą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai prijungimui prie baudžiamosios bylos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria ieškovo J. G. ieškinys atsakovei antstolės B. T. kontorai dėl turtinės žalos atlyginimo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ieškovui asmeniškai įteikta 2020 m. sausio 2 d. Atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties ieškovas galėjo paduoti iki 2020 m. sausio 9 d. Ieškovas atskirąjį skundą teismui išsiuntė 2020 m. sausio 20 d. (teisme gautas 2020 m. sausio 21 d.), t. y. praleido įstatymo numatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

4.       Ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, neprašė teismo atnaujinti praleisto įstatymo numatyto termino atskirajam skundui paduoti.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

1.       Pareiškėjas J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti visas sankcijas jo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose, nurodyti Klaipėdos apygardos teismui priimti ieškinį bei perduoti bylą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai prijungimui prie baudžiamosios bylos, svarstyti klausimą dėl antstolės B. T. kontoros veiklos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentas:

1.1.                      Terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Tokiu būdu teismas nusiteikęs vilkinti bylą, neatšaukti neteisėtai pritaikytų sankcijų. 

1.2.                      Teismas neteisus dėl žyminio mokesčio, nes pareiškėjas yra neįgalus asmuo. 

1.3.                      Teismas neteisus dėl papildomai traukiamų proceso dalyvių, nes jie nereikšmingi šioje byloje. Ieškinyje minima D. Ž. ieškinio reikšti nenusiteikusi. 

1.4.                      Antstolės B. T. kontora nepagrįstai išskaičiuoja pinigus iš pareiškėjo neįgalumo pensijos, pažeidinėja įstatymus, todėl svarstytinas klausimas dėl šios kontoros veiklos sustabdymo.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys,
338 straipsnis).

2.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3.       Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui; procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, turi nurodyti šias priežastis, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 4 dalys). Ar asmens nurodytos priežastys yra svarbios, teismas sprendžia pagal savo vidinį įsitikimą bei atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. 

4.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas J. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš antstolės B. T. kontoros neįgaliųjų namams ir ieškovui 60 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o pastarajam ieškinio trūkumų nepašalinus, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.

5.       2019 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria ieškovo J. G. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, asmeniškai ieškovui įteikta 2020 m. sausio 2 d. (b. l. 11). 2020 m. sausio 21 d. ieškovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties (b. l. 12). Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktiems išaiškinimams, jog atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties ieškovas galėjo paduoti iki 2020 m. sausio 9 d. Ieškovas atskirąjį skundą teismui išsiuntė 2020 m. sausio 20 d., kuris teisme gautas 2020 m. sausio 21 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei ieškovui nepateikus prašymo dėl praleisto įstatyme numatyto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, nenurodžius svarbių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai ieškovo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

6.       Atskirajame skunde ieškovas taip pat teikia argumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų – pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinį, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis bei sumokėti 1 500 Eur dydžio žyminį mokestį – nepagrįstumo. Vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių išaiškinta, jog aplinkybė, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokio procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartyje <…> neturi būti analizuojami su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu susiję apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai, kadangi tai reikštų apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribų peržengimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 35 punktą). Remiantis nustatytu, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su atsisakymu priimti ieškovo atskirąjį skundą, kurias apeliacinės instancijos teismas įvertino bei dėl jų pasisakė.

7.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas