Adm. byla Nr. ATP-603-648/2012

Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-01175-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo M. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

n u s t a t ė :

M. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2012-03-04, apie 1 val., Saltoniškių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,01 promilės).

M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimą ir paskirti jai mažesnę nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatų. Teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys išskirtines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skirti jai mažesnę administracinę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali. Ji yra išsiskyrusi, viena augina ir prižiūri nepilnametį vaiką. Dėl intensyvaus gyvenimo ritmo ir darbo pobūdžio teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina. Kadangi anksti pradeda dirbti, ji turi spėti nuvežti vaiką į mokyklą ir laiku atvykti į darbą, vėliau paimti vaiką iš mokyklos. Neturėdama galimybės vairuoti transporto priemones, nepilnametį vaiką auginanti motina negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigų bei rūpintis nepilnamečiu vaiku arba tinkamai vykdyti savo, kaip darbuotojos, pareigų. Šios aplinkybės lemtų ir papildomų išlaidų atsiradimą, nes ji tokiu atveju turėtų samdyti auklę, galinčią pasirūpinti vaiku. M. S. vežant vaiką į mokyklą ir nespėjus laiku nuvykti į darbą, kiltų atleidimo iš darbo grėsmė ir vienintelio jos bei jos šeimos pragyvenimo šaltinio netekimo tikimybė. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei nepasieks Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų. Pažymi, kad ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, 2012-04-04 buvo atestuota pagal Privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, neįrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę. Tvirtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nedidelis darbo užmokestis, teigiama administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens charakteristika yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-8299/2010, N62-1593/2010, N62-2500/2011).

Pasak M. S., ji supranta, kad padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų transporto srityje, tačiau reikia atsižvelgti į tas aplinkybes, jog ji vairavo transporto priemonę apie 1 val. nakties, t. y. tuo metu, kai nebuvo intensyvaus nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų eismo, todėl buvo maža galimybė žalai atsirasti. Ji yra drausminga vairuotoja, nors per vienerius metus jau kartą buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už tokios pačios rūšies teisės pažeidimo padarymą – greičio viršijimą. Nebuvo vertinamas tas faktas, kad jos vairavimo stažas siekia net 10 metų, per kuriuos buvo padarytas tik vienas teisės pažeidimas (neskaitant minėto teisės pažeidimo). Teigia, jog jai vos užtenka lėšų tam, kad būtų patenkinti jos ir jos vaiko būtiniausi poreikiai. Dėl to ji daug dirba siekdama užtikrinti savo vaikui gerą ateitį. Taigi, ji realiai negali sumokėti paskirtos didelės baudos.

Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis tiesioginį pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Apeliantės nurodytos šeiminės aplinkybės nesudaro pagrindo skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

M. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Apylinkės teismas paskyrė M. S. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas – 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

M. S., vairuodama transporto priemonę neblaivi, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl M. S. elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Jai nustatytas neblaivumas pakankamai žymiai viršija neblaivumo dydį, nuo kurio asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. Atsižvelgiant į apeliantės neblaivumo laipsnį, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo nepaneigia ir nemažina ta aplinkybė, jog ji vairavo transporto priemonę naktį.

Teismas, tinkamai parinkdamas M. S. administracines nuobaudas, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji pripažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Ši aplinkybė yra reikšminga parenkant apeliantei administracines nuobaudas tik sankcijos ribose. M. S. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Be to, M. S. ir praeityje buvo bausta administracine tvarka (b.l. 11). Tai neigiamai apibūdina nubaustosios asmenybę, kadangi ji yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jai taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.

Tai, kad M. S. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į darbą, nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes daugelis žmonių naudoja šią specialiąją teisę panašiems tikslams. Be to, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nubaustosios galimybės nuvykti į darbą nepanaikinamos, o tik sukeliama papildomų nepatogumų. Tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė ir nesudaro pagrindo švelninti teisės pažeidėjos administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d.

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad M. S. yra išsiskyrusi, viena augina ir prižiūri nepilnametį vaiką, netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji negalės nuvežti vaiką į mokyklą ir yra tikimybė, jog pavėluos į darbą, jos vairavimo stažas yra daugiau nei 10 metų, ji yra atestuota pagal Privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, neįrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę, gauna nedidelį darbo užmokestį, taip pat nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti apeliantės teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad M. S. ignoravo jos padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jos padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jos asmeniniai, bet ir šeimos nario (sūnaus) interesai, rodo nubaustosios neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Įvertinus visas aplinkybes, švelnesnių nei numatyta įstatymu administracinių nuobaudų paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Pažymėtina, kad vien tai, jog M. S. nesutinka su jai paskirtomis administracinėmis nuobaudos, nereiškia, kad buvo netinkamai taikomos Lietuvos Respublikos ATPK nuostatos. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys šiuo atveju nėra aktualios, kadangi jose nustatytos administracinių nuobaudų skyrimui reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, remdamasi šia nuostata, apeliantė gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jai būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

  Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimą M. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Artūras Pažarskis