Civilinė byla Nr. e2-1230-259/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01023-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.3;49;99.5;116.1;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                                  S P R E N D I M A S

                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovo K. E. atstovui advokato padėjėjui M. R., atsakovei A. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovams A. V. (E.), A. V., trečiajam asmeniui Zarasų rajono 2-o notarų biuro notarui R. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

ieškovas K. E. pareiškė Kauno apygardos teisme ieškinį atsakovams A. V. (E.), A. V., trečiajam asmeniui Zarasų rajono 2-o notarų biuro notarui R. K., kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia A. V. (E.) ir A. V. 2014-09-08 sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią A. V. (E.) padovanojo A. V. 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jo stovinčius  gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio; taikyti restituciją ir grąžinti  A. V. (E.) (a.k. (duomenys neskelbtini) 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jo stovinčius  gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. E. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei K. E. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir 2013-06-11 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1588-784/2013, kuriuo iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį. Šiuo sprendimu Kauno apylinkės teismas priteisė ginčo šalims po ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, ant kurio stovi nurodyti statiniai, liko A. E. asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad dar neišnagrinėjęs šios civilinės bylos Kauno apylinkės teismas 2012-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012 K. E. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir padarė įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas šių laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nepanaikino, jos liko galioti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. E. ir K. E. apeliacinius skundus 2014-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais priteisė A. E., priteisdamas iš jos 166980,93 Lt kompensaciją K. E.. Pažymėtina, kad esminis ginčas nurodytoje byloje, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir A. V., A. E. tėvas, kilo dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)– tiek A. E., tiek K. E. siekė, kad visas gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir žemės sklypu būtų priteisti jiems natūra.  Ieškovas K. E., statydamas ginčo namą dalį namo patalpų pritaikė vykdomai daiktų restauravimo veiklai, ginčo namas ir žemės sklypas yra būtini jo vykdomai daiktų restauravimo verslo veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties K. E. viso proceso metu reikalavo priteisti jam ginčo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), natūra. Kadangi Kauno apylinkės teismas priteisė jam ½ ginčo namo, o Kauno apygardos teismas ginčo nekilnojamuosius daiktus priteisė tik A. E.,  K. E. pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šis teismas K. E. kasacinį skundą priėmė 2014-09-02 nutartimi. 2014-09-11 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria, K. E. prašymu, taikė laikinąsias apsaugos priemones padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo A. E. perleisti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus ir sustabdyti Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Akivaizdu, kad atsakovai A. E. ir aktyviai šeimos bylos procese trečiuoju asmeniu dalyvavęs A. V., sužinoję, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė ieškovo K. E. kasacinį skundą, siekdami išvengti galimai palankaus K. E. teismo sprendimo, sudarė fiktyvų sandorį, kuriuo nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių. Be to, ginčo sandoris buvo sudarytas dar galiojant ir nesant panaikintoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Kadangi ginčo dovanojimo sandoris ne tik pažeidžia imperatyvias įstatymų normas, yra fiktyvus, bet ir grubiai pažeidžia ieškovo K. E. subjektines teises bei teisėtus interesus, teiktinas šis ieškinys dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį dėl dovanojimo sandorio negaliojimo. Pagal CK 6.227 str. 1 d.  teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Nėra jokios abejonės, kad ginčo dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus ir ginčijama dovanojimo sutartis yra pripažintina negaliojančia.

Dėl dovanojimo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. 2014-09-08 dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra negaliojanti dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo sudaryta galiojant Kauno apylinkės teismui pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Kaip jau nurodyta, Kauno apylinkės teismas 2012-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012 K. E. prašymu nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir padarė įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 150 str. 2 d. teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2012-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012 taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepanaikino nei pats ginčą iš esmės nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas savo 2013-09-11 sprendimu, nei Kauno apygardos teismas 2014-05-28 nutartimi. Atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė 2014-09-03 Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Anot atsakovų, šia nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, todėl jie turėjo teisę perleisti ginčo nekilnojamuosius daiktus. Su tuo nėra teisinio pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dar neįsiteisėjus 2014-09-03 Kauno apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013. Pagal CPK 152 str. 2 d. nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi 2014-09-03 nutartimi Kauno apylinkės teismas vykdyti nutarties skubiai neleido, skubaus nutarties vykdymo galimybės nutartyje nenurodė, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galėjo būti vykdoma ir ginčo sandoris galėjo būti sudarytas tik įsiteisėjus šiai nutarčiai – t.y. ne anksčiau, kaip 2014-09-11 (sandoris sudarytas 2014-09-08).   O 2014-09-11 laikinąsias apsaugos priemones taikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi teismo draudimas perleisti nuosavybės teisę į 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) galiojo ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu 2014-09-08. Todėl dovanojimo sutartis, esant galiojančiam teismo draudimui perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, yra niekinė ir negalioja, nes pažeidžia imperatyvias CPK normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Kadangi ginčo dovanojimo sutartį notaras R. K. patvirtino, nors tokios teisės jis neturėjo dėl galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, jis trauktinas į bylą trečiuoju asmeniu.

Dėl dovanojimo sandorio tariamumo. Iš išdėstytų bei kitų nurodytinų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovai, dukra A. E. ir tėvas A. V. sudarė fiktyvų, tariamą dovanojimo sandorį, neketindami sukurti jokių teisinių pasekmių.  Pagal CK 1.86 str. 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Nustatant ar sandoris buvo tariamas ar ne, būtina nustatyti ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės, ar sandorio dalyviai realiai įgijo konkrečias civilines teises ir pareigas, kurios įprastai įgyjamos sudarant tokio pobūdžio sandorius, taip pat kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002 m.; 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004 m.; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Ginčo dovanojimo sutartis sudaryta tarp dukros ir tėvo, ši sutartis neatlygintinė. Be to, abu atsakovai niekada neturėjo tikslo siekti, jog ginčo nekilnojamieji daiktai priklausytų atsakovui A. V.. Pastarasis gyvena netoliese ginčo nekilnojamųjų daiktų esančiame jam nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovas A. V. niekada nesinaudojo ginčo nekilnojamaisiais daiktais, jie nebuvo jam reikalingi, jis juose niekada negyveno, negyvena ir neketina gyventi. Net ir sudarius dovanojimo sandorį nekilnojamieji daiktai atsakovui A. V. faktiškai nebuvo perduoti, jis jų  nevaldo ir nenaudoja.  Taip pat pažymėtina, kad būtent atsakovė A. E. ir jos sugyventinis A. G. faktiškai, įvairiais veiksmais, siekia iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Be to, A. E. neturi jokios kito jai nuosavybės teise priklausančio būsto, ji bylinėjosi teismuose dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų ir siekia, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas atitektų jai. Šių bei kitų nurodytinų faktinių aplinkybių pagrindu yra visiškai aišku, kad atsakovai sudarė fiktyvų, niekinį sandorį, neketindami sukurti jokių teisinių pasekmių. Dėl to 2014-09-08 dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Atsakovai K. E. ir A. V. pateikė atsiliepimus į ieškinį, jame nurodoma, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. E. ir K. E. apeliacinius skundus 2014-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) priteisė A. E., priteisdamas iš A. E. kompensaciją K. E.. K. E. teiginys, jog jis statydamas ginčo namą dalį namo patalpų pritaikė vykdomai daiktų restauravimo verslo veiklai vykdyti, yra melagingas ir klaidinantis teismą. K. E. komisijai, kuri susidarė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo ir Panemunės seniūnės, teigė, kad niekada jokios veiklos nevykdė, nevykdo ir nevykdys šiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šis jo teiginys buvo užfiksuotas komisijos protokole. Šį teiginį K. E. pasakė, kadangi neturėjo jokio verslo liudijimo jokiai veiklai vykdyti ir nemokėjo valstybei mokesčių. Šį teiginį gali išsiaiškinti teismas, užklausęs Valstybinės mokesčių inspekcijos.

2014-09-11 Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kuria, K. E. prašymu, taikė laikinąsias apsaugos priemones padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo A. E. perleisti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus ir sustabdyti Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo vykdymą tol, kol bus išnagrinėta kasacine tvarka. Tačiau dovanojimo sandoris buvo įvykdytas 2015-09-08, kol nebuvo jokios Aukščiausiojo teismo nutarties. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas abiejų šalių gera valia, blaiviame prote ir be jokio spaudimo ar kitokių neteisėtų veiksmų. Pagrindinė dovanojimo sutarties priežastis buvo ta, kad A. V., per visą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpį A. E. skolino ir dovanojo dideles sumas pinigų, kurių suma viršijo net namo pastatymo bei įrengimo sumą. Taip pat A. V. paskolino A. E. visą sumą pinigų, kurią turėjo A. E. sumokėti K. E. pagal Kauno apygardos teismo nutartį kaip
kompensaciją. Joks bankas A. E. paskolos negalėjo suteikti, nes A. E. dirbo pagal individualios veiklos pažymą ir A. E. pajamos dar nebuvo deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Todėl pilną teisę A. E. turėjo jai priklausantį turtą padovanoti žmogui, kuriam buvo labai daug skolinga pinigų, t. y. A. V.. Visi A. V. bankiniai išrašai, pavedimas sumos, kurią sumokėjo A. E. K. E. pagal Kauno apygardos teismo nutartį ir dovanojimo sutartys yra pridėti byloje. Dėl K. E. teiginio, kad tik kai Aukščiausiajam Teisme yra priimtas K. E. kasacinis skundas, sudarė šią dovanojimo sutartį, yra klaidinantis teismą. Pasibaigus apskundimo laikotarpiui, A. E. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, per kurį turėjo būti paduotas kasacinis skundas, gavo atsakymą, kad jokio skundo K. E. nepateikė. Tada ir buvo sudarytas dovanojimo sandoris. K. E. teiginys, kad A. V. ir A. E. sudarė fiktyvų dovanojimo sandorį, kuriuo nesiekė sukurti  jokių teisinių pasekmių, yra klaidinantis teismą. Sandoris buvo sudarytas teisiškas ir nefiktyvus, jis turi teisines pasekmes, kadangi dabartinis turto savininkas A. V. moka mokesčius už namą (duomenys neskelbtini). Visi apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje.

K. E. teiginys, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas dar galiojant ir nesant
panaikintoms laikinosioms apsaugos priemonėms yra klaidinantis teismą. Teismui pateikiama 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje aiškiai yra nurodyta, kad teismas nutaria: atsakovo K. E. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl 0,0830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-471-748/2012. Kauno miesto apylinkės 2012-10-05 nutartis pridedama, priedas Nr. 1.

Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, siūlė jį tenkinti, grindė ieškinyje nurodomais motyvais, 2015 04 13 teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, siūlė jo netenkinti atsiliepime nurodomais motyvais.

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 ieškovas K. E. ir jo sutuoktinė atsakovė A. V. (E.), (J.) siekė pasidalinti turtą, įgytą santuokos metu. Vienas iš jungtinės nuosavybės teise įgytų turtinių vienetų buvo gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2013-06-11 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1588-784/2013, kuriuo priteisė buvusiems sutuoktiniams natūra po ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. E. ir K. E. apeliacinius skundus, 2014-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo ir minėtą gyvenamąjį namą su kiemo statiniais natūra priteisė A. E. (V.), priteisdamas iš jos 166980,93 Lt kompensaciją K. E.. A. V. (E.) ir jos tėvas A. V. 2014-09-08 sudarė dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią A. V. (E.) padovanojo A. V. 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jo stovinčius  gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl minėtos dovanojimo sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu, jos panaikinimo, restitucijos taikymo (LR CK 1.86 str., 1.80 str. 2 d.).

Teismas pažymi, jog sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis dengiami kitokius teisinius padarinius nustatantys susitarimai. Teisės doktrinoje išskiriami tariamieji sandoriai (kartais vadinami fiktyviais) ir apsimestiniai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių – CK 1.86 straipsnis). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino, sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008).

Nagrinėjamoje byloje K. E. reiškė reikalavimą minėtą 2014-09-08 dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, kadangi atsakovai sudarė fiktyvų, tariamą dovanojimo sandorį, neketindami sukurti jokių teisinių pasekmių, o pagal CK 1.86 str. 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Ieškovas taip pat nurodė, kad sandorio sudarymo metu galiojo teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės-žemės sklypo, ant kuriuo stovi ginčo statiniai areštas, o tai sudaro atskirą teisinį pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu (LR CK 1.80 str.1 d.). Ieškovas siūlė taikyti restituciją, ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą grąžinti A. V. nuosavybėn (b. l. 76). Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigė, jog A. V. turėjo jai priklausantį turtą padovanoti žmogui, kuriam buvo labai daug skolinga pinigų, t. y. tėvui A. V., sandoris sukėlė teisines pasekmes, turtas perėjo A. V., jis moka mokesčius už jį.

Dėl sandorio negaliojimo pagrindų

Teismas vertina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, duoda pagrindą padaryti išvadą, jog A. V. (E.), sudarydama gyvenamojo namo ir žemės sklypo dovanojimo sutartį su A. V. tik siekė sudaryti vaizdą, kad ji perleidžia asmeninės nuosavybės teise turimą turtą savo tėvui nuosavybėn už jai suteiktas paskolas. Analizuojant sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus ir tikslus, taip pat vertinant A. V. (E.) ir K. E. ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalinimo eigą, spręstina, kad byloje nebuvo paneigti ieškovo argumentai, jog minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam tikslui, kad būtų išvengta santuokoje įgyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalijimo natūra tarp A. V. ir jos buvusio sutuoktinio K. E.. Šią teismo išvadą pagrindžia tos nustatytos aplinkybės byloje, jog atsakovas A. V. gyvena jam priklausančiame gyvenamajame name toje pačioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), jog jis nepersikėlė gyventi į jam padovanotąjį namą, o keletą dienų po dovanojimo sutaries sudarymo, 2014 09 22 d. sudarė su A. V. (E.) ir kartu su ja ginčo name (duomenys neskelbtini) gyvenančiu A. G. padovanotojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neterminuotą panaudos sutartį (b. l. 85). Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog dovanojimo sandorio šalys siekė sukurti tik teisinę regimybę, jog A. V. (E.) netenka dalies jos vardu registruoto turto, o apdovanotasis A. V. realiai įgyja nuosavybėn gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškinys tenkintinas, ši dovanojimo sutartis teismo vertinama kaip tariamasis sandoris, ji panaikintina LR CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl sandorio negaliojimo, nustatė, kad sandorio sudarymo metu dar galiojo Kauno apylinkės teismo 2012 10 05 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-471-748/2012 taikytos laikinosios apsaugos priemonės-draudimas perleisti 0,0830 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 83, 84). Nors Kauno apylinkės teismas 2014 09 03 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2012 10 05 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-471-748/2012 taikytas laikinasias apsaugos priemones-draudimą perleisti 0,0830 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau dovanojimo sutarties sudarymo metu, 2014 09 08 dieną (b. l. 16) Kauno apylinkės teismo 2012 10 05 nutartis dar buvo neįsiteisėjusi. Ši aplinkybė sudaro atskirą teisinį pagrindą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (LR CK 1.80 str. 1 d.).

Dėl restitucijos taikymo sandorį pripažinus negaliojančiu

              LR CK 1.80 straipsnio 2 dalyje terminas „restitucija“ vartojamas numatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Sandorio pripažinimas negaliojančiu bei negaliojančio sandorio padarinių taikymas yra vienas iš pažeistų civilinių teisių gynimo būdų. Suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Pripažinimu sandorio negaliojančiu ir restitucijos taikymu, yra siekiama atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, toks teisių gynimo būdas įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 2 punkte. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siūlė taikyti restituciją tokiu būdu - grąžinti  A. V. (J.) (a.k. (duomenys neskelbtini) 0,083 ha nuosavybėn žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jo stovinčius  gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

              Teismas pažymi, jog restitucija taikoma pagal LR CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. LR CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Teismas vertina, jog ieškovo siūlomu būdu restitucija negalima, kadangi iki šio sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutine ir neskundžiama 2015 04 10 d nutartimi (civilinėje byloje Nr.3K-3-686/2015) yra priteista A. E. (V.), (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 51 002,95 Eur vertės, o K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 1/2 dalis gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 51 002,95 Eur vertės. Esant šiam įvykusiam juridiniam faktui ir šioje nagrinėjamoje byloje priėmus teismui sprendimą grąžinti visą gyvenamąjį namą su kiemo statiniais  A. V., būtų pažeistos ginčo turto savininkų teisės, galiotų du prieštaringi vykdytini teismo procesiniai dokumentai. Dėl to, įvertinant kad šiuo metu A. V. ir K. E. turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 04 10 d nutarties (civilinėje byloje Nr.3K-3-686/2015) pagrindu nuosavybės teise po ½ dalį natūra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), restitucija taikytina tokiu būdu-panaikinus ginčijamą dovanojimo sutartį, A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžintinas jos nuosavybėn 0,083 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (LR CK 6.145 str. 1 d.. 6.146 str.).   

              Ieškovas 2015 03 20 pateikė prašymą priteisti iš atsakovų jo turėtas advokato paslaugoms apmokėti  išlaidas. Iš prie prašymo pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovas turėjo 790,98 eurų išlaidų advokato paslaugoms byloje apmokėti. Taip pat ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 31,28 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (LR CPK 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  260 str., 265 str. 270 str.

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento A. V. (E.) ir A. V. 2014-09-08 sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią A. V. (E.) padovanojo A. V. 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jo stovinčius  gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją, grąžinti  A. V. (E.) (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti K. E. (a.k(duomenys neskelbtini) iš A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 411,13 eurus ir iš A. V. (a.k(duomenys neskelbtini) 411,13 eurus jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                                                              Arvydas Žibas