Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-29][nuasmeninta nutartis byloje][2A-413-265-2015].docx
Bylos nr.: 2A-413-265/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
Prievolių atsiradimas
Prievolių rūšys:
Skolininkų ir kreditorių daugetas
Piniginės prievolės
Prievolių vykdymas
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Sutarčių teisė:
Sutarčių vykdymas
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Paskola:
Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėjas A. Žerlauskas              Civilinė byla Nr. 2A-413-265/2015

Teisėjas S. Zajarskas              (Proceso Nr. 2-06-3-10350-2013-6)

                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              121.14;

 



                                                                                                

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2015 m. birželio 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. B.,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

              ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. B. ir trečiajam asmeniui A. B. dėl solidarios 40 000 Lt skolos priteisimo, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti. Nurodė, kad 2000-08-03 ieškovas A. P. ir trečiasis asmuo A. B. sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo iš ieškovo pasiskolino 40 000 Lt. Trečiajam asmeniui negrąžinus paskolos iki sutartyje numatyto termino 2000-08-15, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos iš trečiojo asmens priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-18 sprendimu ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš trečiojo asmens buvo patenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-01 sprendimu buvo padalinta dalis G. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto: dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir dalis šiltnamio. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas 2002-02-01 sprendimu konstatavo, kad padalintas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ir nenukrypo nuo lygių dalių principo, teigė, kad jo skolintos lėšos buvo paskolintos šeimos interesų tenkinimui.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2002-02-01 sprendimu padalindamas šalių turtą teismas pasisakė apie tai, kad G. B. neturi atsakyti už A. B. ir jo individualios įmonės skolas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo ir ieškovas. Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovės pareiga grąžinti skolą buvo nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismas 2006-12-14 nutartimis. Teismas pažymėjo, jog minėtoje byloje įrodinėjami dalykai yra susiję, tačiau netapatūs, nes pirmiau nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas paskolos prievolės pobūdis, o buvo svarstoma, ar yra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Dėl to minėtose bylose nustatytų aplinkybių nelaikė prejudiciniais faktais. Taip pat teismas nurodė aplinkybę, kad ankščiau paminėtose procesuose atsakovė nuosekliai neigė, jog A. B. iš A. P. pasiskolinti pinigai buvo panaudoti jų šeimos (Bagdonų) poreikiams tenkinti. Minėtose byloje atsakovė nurodė, kad A. B. dar 1996 m. paliko šeimą, ir jie nuo to laiko bendro ūkio nevedė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovas A. P. neįrodė, jog 2000-08-03 paskolinti pinigai trečiajam asmeniui A. B. buvo panaudoti atsakovės šeimos poreikiams tenkinti.

              Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės prievolės solidarumas su trečiuoju asmeniu, remiantis byloje esančiais įrodymais, buvo nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-14 nutartyse. Taip pat pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė atsakovės prievolės solidarumo su trečiuoju asmeniu, nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais. Ieškovo netenkino pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė visada nuosekliai teigė, jog pinigai, kuriuos skolinosi trečiasis asmuo iš ieškovo, nebuvo panaudoti šeimos interesų tenkinimui, nes atsakovė nuo 1996 m. bendro ūkio su trečiuoju asmeniu nevedė. Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-01 sprendimu, kuriuo buvo padalintas turtas tarp šalių, konstatuota, jog šalys gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Dėl to teismas be pagrindo pripažino ieškovės parodymus nuosekliais. Pažymi, kad šalims dalijant turtą nebuvo padalintos prievolės. Pasak apelianto, jos negali būti modifikuojamos, todėl atsakovė, turėdama solidarią prievolę su trečiuoju asmeniu, negali jos modifikuoti tuo pagrindu, kad turtas tarp šalių padalintas.

              Atsakovė G. B. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ji nėra solidari bendraskolė su trečiuoju asmeniu, nes nebuvo paskolos sandorio dalyvė, taip pat jos pareiga grąžinti paskolą nebuvo numatyta teismų sprendimuose. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo paskolintos lėšos trečiajam asmeniui buvo panaudotos bendrų šeimos poreikių tenkinimui.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

              Byloje kilo ginčas, ar atsakovė turi solidarią prievolę su trečiuoju asmeniu grąžinti paskolą ieškovui pagal pastarojo ir trečiojo asmens sudarytą paskolos sutartį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. B., būdamas santuokoje su atsakove G. B., su ieškovu sudarė paskolos sutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog trečiajam asmeniui negrąžinant skolos ieškovui, ji buvo priteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-18 sprendimu. Atsakovė G. B. paskolos sutarties šalimi nebuvo, taip pat ji nebuvo įtraukta į procesą ieškovui prisiteisiant skolą iš trečiojo asmens. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kilus ginčui dėl sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio, jį išimtinai nustato tik teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismas, nustatydamas prievolės pobūdį, vadovaujasi byloje esančiais įrodymais, nepaneigiant į teismą besikreipusio ieškovo pareigos įrodyti aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės prašė pripažinti atsakovę solidaria skolininke su trečiuoju asmeniu pagal jo ir trečiojo asmens 2000-08-03 sudarytą paskolos sutartį. Esant tokio pobūdžio reikalavimui ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesų tenkinimui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas; CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas atsakovės prievolės solidarumą su trečiuoju asmeniu grindė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-14 priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose, pasak ieškovo, buvo konstatuotas atsakovės prievolės solidarumas su trečiuoju asmeniu. Taip pat ir apeliaciniame skunde grindė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, jog nebuvo vadovautasi sprendimais, kurie turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-37/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015; kt). Kaip matyti iš procesinių sprendimų, kuriais, kaip prejudiciniais faktais, remiasi ieškovas, jie buvo priimti tarp tų pačių šalių, tačiau sprendžiant kitokio pobūdžio klausimą, nei yra šioje byloje. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties matyti, kad atsakovė atskiruoju skundu kvestionavo išieškojimo procese neteisėtai taikytą areštą jos turtui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto minimose bylose buvo sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas, o ne atsakovės ir trečiojo asmens prievolės pobūdžio klausimas. Be to, negalima sutikti su apelianto argumentu, jog šiuo procesiniu sprendimu vienareikšmiškai buvo nuspręsta dėl atsakovės prievolės su trečiuoju asmeniu pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pripažino antstolės veiksmus teisėtais ir atsisakė naikinti areštą tuo pagrindu, kad jis užtikrina kreditorių (taip pat ir ieškovo šioje byloje) interesus, jeigu nepavyktų paneigti įstatyme nustatytos prezumpcijos dėl buvusių sutuoktinių skolų kilmės. Šis apeliacinės instancijos teismo argumentas suponuoja išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens prievolės pobūdis prieš kreditorius nebuvo nustatinėjamas. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodomais procesiniais sprendimais, kaip įrodančiais atsakovės prievolės solidarumą su trečiuoju asmeniu.

              Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendrosios sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios atitinka įstatyme nustatytus kriterijus: yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Esant bendrosioms sutuoktinių prievolėms solidarioji sutuoktinių atsakomybė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena įstatyme nustatytų išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatose, kurios sistemiškai turi būti taikomos su šio straipsnio 3 bei 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis. Procesinė pareiga įrodyti šiose normose nurodytas aplinkybes, kaip minėta anksčiau, kyla asmeniui, siekiančiam sutuoktinių prievolę pripažinti solidaria. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens prievolę prieš ieškovą solidaria. Ieškovas iš esmės reikalavimą grindė prielaidomis ir priimtais procesiniais sprendimais, kurie pagal šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes negali būti pripažinti prejudiciniais faktais, todėl neįrodo ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių.

              Taip pat neturi teisinio pagrindo ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog atsakovės pozicija dėl bendro gyvenimo su trečiuoju asmeniu buvo nenuosekli. Pažymėtina, jog prievolės solidarumą lemia ne atsakovės gyvenimo su trečiuoju asmeniu faktas, o trečiojo asmens lėšų panaudojimas šeimos interesų tenkinimui. Vien tik aplinkybė, kad trečiasis asmuo gyveno kartu su atsakove, nereiškia, kad jis pasiskolintas lėšas iš ieškovo panaudojo šeimos interesų tenkinimui.

              Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo
(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė turėjo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

 

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš ieškovo A. P. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės G. B. naudai.

 

             

Kolegijos pirmininkas                                                             Alvydas Žerlauskas

 

Kolegijos teisėjai                                                               Albina Pupeikienė

 

                                                                                           Virginija Nijolė Griškevičienė