Administracinė byla Nr. eA-1062-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00196-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskr. VPK) viršininko 2016 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 89-TE-137 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. K. (A. K.)“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nes pareiškėjas, 2016 m. vasario 23 d. 22.10 val. gavęs pranešimą, jog į Visagino miesto ligoninės priėmimo skyrių pristatomas asmuo su durtine žaizda, neorganizavo, nekoordinavo pamainoje dirbančių policijos pajėgų darbo, kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
3. Pareiškėjo nuomone, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis ir nebuvo atliktas joks išsamesnis tyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apsiribota teisės aktų citavimu ir 2016 m. kovo 3 d. Utenos apskr. VPK Ignalinos policijos komisariato KPS viršininko pateikta informacija. Papildomas tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų tariamo neteisėtumo, jo kaltės, neveikimo įtakos ikiteisminiam tyrimui, kilusių padarinių nebuvo atliktas. Esant nepagrįstai išvadai, pareiškėjo nuomone, yra pakankamas pagrindas panaikinti ir jos pagrindu priimtą administracinį aktą (Įsakymą). Pasak pareiškėjo, ginčijamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl akto pagrindimo objektyviais duomenims (faktais).

4. Atsakovas Utenos apskr. VPK atsiliepime (b. l. 9–16) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Utenos apskr. VPK nurodė, kad tarnyba policijoje grindžiama statutiniais santykiais, kurių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę. Utenos apskr. VPK paaiškino, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip po 56 min. kreipėsi į Visagino policijos komisariato tyrėją dėl tokios informacijos patikrinimo. Tuo metu (nuo 21.47 val. iki 4.05 val.) pareiškėjas atliko tarnybinius veiksmus, susijusius su kitu įvykiu (dirbo su pristatytu į policijos patalpas asmeniu). Dėl minėtos priežasties pareiškėjas negalėjo operatyviai reaguoti į gautą pranešimą, t. y. nuvykti į įvykio vietą, atlikti jos apžiūrą, surinkti su įvykiu susijusią informaciją, tačiau galėjo ir turėjo organizuoti ar (ir) kontroliuoti, kad minėta informacija būtų patikrinta ar atlikti tyrimo veiksmai (apžiūrėta įvykio vieta, nustatyti liudininkai, atliktos jų apklausos, nustatyti ir sulaikyti įtariamieji asmenys ir kt.), tačiau dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo) pareiškėjas to nepadarė. Pasak Utenos apskr. VPK, pareiškėjas tai galėjo atlikti, nes pareiškėjo darbas su neblaiviu asmeniu, pristatytu į policijos patalpas, apsiribojo šio asmens stebėsena. Be to, nebuvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui po 4.05 val. nuvykti į įvykio vietą. Utenos apskr. VPK nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išdėstyta pareiškėjo kaltė, priežastinis ryšys bei pasekmės.
6. Utenos apskr. VPK 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą (b. l. 145) priteisti iš pareiškėjo 10 Eur transporto išlaidų, patirtų vykstant į 2016 m. spalio 14 d. teismo posėdį. Prie prašymo Utenos apskr. VPK pridėjo transporto priemonės registracijos liudijimo, kelionės lapo ir kuro įsigijimo kvito kopijas (b. l. 146–148).

II.

7. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 151–158) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovui Utenos apskr. VPK iš pareiškėjo priteisė 10 Eur turėtoms transporto išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 23 d. 20.30 val. iki 2016 m. vasario 24 d. 8.30 val. vykdė operatyvinės grupės vyresniojo pareigūno pareigas. 2016 m. vasario 23 d. 22.10 val. pareiškėjas gavo informaciją apie įvykį ir 2016 m. vasario 24 d. 8 val. ją perdavė patikslinimui Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjui.
9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio  1 dalies 2 punktą, policijos pareigūnas yra įpareigotas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką, imtis neatidėliotinų priemonių nusikalstamai veikai užkirsti, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (toliau – Rekomendacijos), 57 punktą, darbuotojo, gavusio informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, pareiga yra organizuoti neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą, o pagal minėtų Rekomendacijų 59 punktą, pareigūnas turi pareigą kuo greičiau nuvykti į nurodytą vietą arba kitais būdais įsitikinti, ar informacija yra tikra. Teismas nustatė, kad Utenos apskr. VPK viršininko 2015 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 89-V-357 4.1 punktas įpareigoja operatyvinės grupės vyresnįjį pareigūną koordinuoti ir kontroliuoti pamainoje dirbančių policijos pajėgų darbą. Be to, pareigybės aprašymo 7.25 punkte nurodyta, kad tyrėjas, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, išvyksta į įvykio vietą, atlieka jos apžiūrą, surenka su įvykiu susijusią medžiagą, užtikrina paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, priima sprendimus dėl tyrimo eigos, duoda kitiems operatyvinės grupės nariams žodinius nurodymus, susijusius su įvykio tyrimu ir kt.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas jam pavestas pareigas, privalėjo ir objektyviai galėjo organizuoti ir koordinuoti pamainoje dirbusių policijos pajėgų darbą, siekdamas, kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, apsaugota įvykio vieta ir įrodymai, nustatyti veikos liudininkai, sulaikyti nusikalstamą veiką galimai padarę asmenys, t. y. susisiekti su pranešimą pateikusiais medicinos darbuotojais ir išsiaiškinti konkrečią vietą, esančią Taujūnų kaime, Ignalinos rajone, iš kurios į Visagino ligoninę buvo išvežtas asmuo su smurtinio sužalojimo požymiais, gavęs šiuos duomenis, pareiškėjas objektyviai galėjo ir, kaip operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas, turėjo organizuoti nuo 22.59 val. laisvo policijos ekipažo „Liepa 63“ išvykimą į įvykio vietą, privalėjo ir objektyviai galėjo kreiptis į Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją dėl policijos pajėgų pasitelkimo šiai informacijai patikrinti, o 2016 m. vasario 24 d. nuo 4.05 val. – asmeniškai nuvykti į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlikti jos apžiūrą, kokybiškai surinkti su įvykiu susijusią medžiagą – nustatyti ir apklausti įvykio liudininkus, įtariamuosius bei atlikti kitus veiksmus, užtikrinančius, kad būtų nepažeista įvykio vieta, nesunaikinti joje esantys materialūs įkalčiai ir kt.
11. Teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo atskleisti ir aiškiai nurodyti pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas jų pagrindimas. Teismas darė išvadą, kad parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusiojo pareigūno asmenybę ir jo kaltės laipsnį. Teismas vertino, kad byloje ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamomis teisės normomis.
12. Teismas priteisė iš pareiškėjo 10 Eur Utenos apskr. VPK patirtų transporto išlaidų, konstatavęs, kad minėtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos (įvertinus atstumą tarp Utenos ir Panevėžio miestų, transporto priemonės variklio galingumą ir degalų sąnaudas).

III.

13. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 166–169), prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
14. Pareiškėjas nurodo, kad gavęs informaciją apie įvykį, telefonu pavedė Visagino policijos komisariato KPS vyresniajam tyrėjui M. T. patikslinti įvykio aplinkybes. Minėtas asmuo informavo pareiškėją, kad nukentėjęs asmuo ruošiamas operacijai, todėl paaiškinimų iš jo negavo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pirminę informaciją patikslinimui perdavė 2016 m. vasario 24 d. apie 8 val. Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjui A. V.
15. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė pareiškėjo atsakomybės ribas, netinkamai taikė ir aiškino jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Reikalavimas policijos pareigūnui, jau pavedus surinkti informaciją kitam pareigūnui, dar kartą, naktį vykti į nežinomą įvykio vietą, pasak pareiškėjo, yra neprotingas. Pareiškėjas nurodo supratęs, kad nuobaudą gavo už tai, kad per 4 val. (nuo 4.05 val. iki 8 val.) neištyrė nusikalstamos veikos.
16. Pareiškėjas paaiškina, kad jis sureagavo į gautą informaciją (pavedė surinkti pirminę informaciją Visagino mieste dirbančiam patruliui), o pagal Rekomendacijų 35 punktą, turėjo dar 10 dienų papildomų proceso veiksmų atlikimui. Pareiškėjas pažymi, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga dirbo tik 4 val. ir jokių protingų galimybių atlikti papildomą tyrimą neturėjo.
17. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 10 Eur, nes pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kai instituciją teisme atstovauja jos darbuotojai ir ginčas susijęs išimtinai su tai institucijai pavestomis viešojo administravimo funkcijomis, bylinėjimosi išlaidos jai nėra atlyginamos. Be to, teismas, pasak pareiškėjo, nedarė jokių paskaičiavimų ir priteistos sumos niekuo nepagrindė.
18. Atsakovas Utenos apskr. VPK atsiliepime (b. l. 170–173) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Utenos apskr. VPK pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad pareiškėjui skirta pati švelniausia nuobauda (pastaba) atitinka jo nusižengimo sunkumą. Utenos apskr. VPK nuomone, teismas posėdžių metu išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes. Pasak Utenos apskr. VPK, teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendė taip pat teisingai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas, o visa tai ir suponuoja bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje, t. y. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

21. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 89-IS-16, surašytoje 2016 m. balandžio 4 d. (toliau – ir Išvada), kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, 5 lape fiksuojama, kad „Apibendrinus surinktus duomenis, nustatyta, kad Utenos apskr. VPK Ignalinos r. PK KPS tyrėjas A. K. ne tik galėjo, bet ir turėjo organizuoti, koordinuoti pamainoje dirbančių policijos pajėgų darbą tam, kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, apsaugota įvykio vieta ir įrodymai, nustatyti minėtos veikos liudininkai, sulaikyti nuskalstamą veiką galimai padarę asmenys (įtariami veikos padarymu), o būtent – vietos nustatymą, susisiekus su informaciją perdavusiais medicinos darbuotojais; nuo 22.59 laisvo policijos ekipažo „Liepa 63“ nuvykimą į įvykio vietą; kreipimąsi į Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budintį pareigūną dėl tokios informacijos patikrinimo (pajėgų pasitelkimo); asmeninį nuvykimą tuo metu, kai 4.05 val. asmuo buvo išleistas iš sulaikymo patalpos“.

22. Išvadoje padarytas apibendrinimas leidžia identifikuoti pareiškėjui pateikto kaltinimo (bendrine prasme) ribas: 1) pareiškėjas (apeliantas) turėjo susisiekti su informaciją perdavusiais medicinos darbuotojais, siekiant nustatyti įvykio vietą; 2) turėjo organizuoti nuo 22.59 laisvo policijos ekipažo „Liepa 63“ nuvykimą į įvykio vietą; 3) kreiptis į Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budintį pareigūną dėl tokios informacijos patikrinimo (pajėgų pasitelkimo); 4) asmeniškai nuvykti (spręstina į įvykio vietą) tuo metu, kai 4.05 val. asmuo, su kuriuo 2016 m. vasario 23 d. buvo dirbama nuo 21.24, buvo išleistas iš sulaikymo patalpos. Ši veika (neveikimas), kaip nurodyta Išvadoje, buvo nesuderinama su teisiniu reguliavimu apibrėžtu Išvados 5 lapo paskutinėje pastraipoje.

23. Tikrinamoje administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas), gavęs informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, iš esmės nebuvo visiškai pasyvus ir ėmėsi veiksmų, siekiant nustatyti įvykio vietą bei atskleisti galimą nusikalstamą veiką, tačiau tai visiškai nepaneigia jo asmeninės atsakomybės dėl inkriminuotos veikos (neveikimo).

24. Iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas (apeliantas) galėjo ir turėjo nuo 2016 m. vasario 24 d. 4.05 iki jo pamainos laiko pabaigos pats susisiekti su medicinos darbuotojais, siekiant nustatyti įvykio vietą bei pabandyti išsiaiškinti kitas įvykio aplinkybes. Tokio asmeninio kontakto galimybė apeliaciniame skunde nebuvo niekaip paneigta.

25. Šio baigiamojo teisės akto 24 punkte minimų veiksmų neatlikimas atėmė kitą galimybę bei būtinybę – asmeninį nuvykimą į galimą nusikaltimo vietą. Pirminiai veiksmai, pastarųjų operatyvumas po galimos nusikalstamos veikos – pagrindas galimo padaryto nusikaltimo atskleidimui ir kaltųjų asmenų nustatymui bei pastarųjų patraukimui atsakomybėn.

26. Administracinėje byloje iš principo nėra ginčo ir dėl to, kad policijos ekipažas „Liepa 63“ nuo 2016 m. vasario 23 d. 22.59 iki pareiškėjo pamainos laiko pabaigos neturėjo pranešimų ir galėjo, jei būtų buvęs toks patvarkymas iš apelianto, kaip atsakingo pareigūno pusės, imtis veiksmų, kad būtų nustatyta įvykio vieta, galbūt nusikaltimą padarę asmenys ir atlikti kiti reikalingi veiksmai. Nėra duomenų ir apie tai, kodėl nebuvo pasitelkta Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigūno pagalba.

27. Nutarties  23–26 punktuose pareiškėjo (apelianto) neatlikti veiksmai ir buvo pirmosios instancijos teismo tikrinimo bei vertinimo dalykas (žr. šios nutarties 10 p.). Įrodymų vertinimas buvo visapusiškas ir objektyvus. Panevėžio apygardos administracinio teismo (dabar Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) padarytos išvados abejonių nekelia.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008 ir 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004). Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011). Atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, tai yra į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą.

29. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 6 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi ką tik paminėto teisinio reguliavimo, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pareiškėjas (apeliantas) nepaisė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 57 punkto (darbuotojo, gavusio informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, pareiga yra organizuoti neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą), 59 punkto (pareigūnas turi pareigą kuo greičiau nuvykti į nurodytą vietą arba kitais būdais įsitikinti, ar informacija yra tikra); Utenos apskr. VPK viršininko 2015 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 89-V-357 4.1 punkto (įpareigoja operatyvinės grupės vyresnįjį pareigūną koordinuoti ir kontroliuoti pamainoje dirbančių policijos pajėgų darbą); Pareigybės aprašymo 7.25 punkto (valstybės tarnautojas, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, išvyksta į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, kaip grupės vyresnysis pareigūnas užtikrina paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, priima sprendimus dėl tyrimo eigos, duoda kitiems operatyvinės grupės nariams žodinius nurodymus, susijusius su įvykio tyrimu); Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai); Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų)  ir 4 punkto (valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas).

31. Teisėjų kolegijos nuomone, iš Išvados šalintinas Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje 5 punkte įtvirtintos taisyklės pažeidimas, kadangi tai bendro pobūdžio teisės norma skirta visai policijai.

32. Paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė VPK vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti, kad pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Kitoks šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, trukdytų VPK vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatymais nustatytų tikslų, pažeistų šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią VPK veiklą.

33. Dėl išlaidų atlyginimo nepagrįstumo apeliacija taip pat atmestina, kadangi iš pareiškėjo (apelianto) priteista atsakovo išlaidų atlyginimo suma pagrįsta prie administracinės bylos pridėtais įrodymais – kasos kvitu (ABTĮ  40 str. 1 d., 57 str. 1 d.).

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius