Civilinė byla Nr. 2-575-874/2016
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01115-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3.; 2.6.5.2.1.;
3.2.6.1.; 3.2.6.4.
(S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 25 d.
Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė,
sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,
dalyvaujant ieškovės R. K. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,
atsakovui Š. K.,
išvadą teikiančios institucijos atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, iškeltą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Š. K., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
n u s t a t ė :
ieškovės atstovė ieškinį (1-4 b. l.) palaikė iš dalies, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. K. ir atsakovo Š. K. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., R. K. ir R. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 115,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti, kad atsakovui neribojamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas; nustatyti, kad tarpusavio išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja; ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą R. K. vardu; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Paaiškino, kad ieškovė negali sugyventi su atsakovu, nes atsakovas nors ir dirba, tačiau šeima nesirūpina. Ji viena rūpinasi vaikais. Atsakovas rėkia ant vaikų, kurie turi sveikatos sutrikimų, nors jiems reikalinga ramybė. Atsakovas nuperka maisto, bet pinigų neparneša. Ieškovė pradėjo dirbti pas kaimyną, kad išlaikytų šeimą. Su tuo žmogumi suartėjo, pradėjo artimai bendrauti. Atsakovas neigia santuokos iširimą, tvirtina esant gerus santykius su ieškove. Šalys negyveno santuokinio gyvenimo jau prieš 2014 metus. Ieškovė neigia santuokos išsaugojimo galimybę. Vaikai nurodė, kad tėvai gyvena atskirus gyvenimus, miega ir maitinasi atskirai. Tai paneigia atsakovo poziciją, kad šeimoje viskas gerai. Santuoka iro pamažu dėl abiejų šalių kaltės. Šalti santykiai, atsakovo abejingumas ieškovei ir vaikams, lėmė ieškovės nenorą tęsti tokį santuokinį gyvenimą. Vaikai išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su ieškove. Šalys santuokos metu įgijo automobilį 300,00 Eur vertės, kurį prašo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes ieškovė vairuoja ir automobilis jai reikalingas rūpinantis vaikais. Piniginės kompensacijos atsakovui nesutinka mokėti, nes atsakovas dirba, o jai reikalingas automobilis tenkinant vaikų poreikius. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo tarpusavio išlaikymo. Ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, mokosi, negauna socialinės pašalpos. Gyvena su motina, kuri gauna pensiją, ieškovė dar užsidirba pas žmones. Atsakovas taip pat nuperka maisto. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo grindžiama tuo, kad ieškovė nerado bendros kalbos su atsakovu, piktinosi, kad atsakovas jai nepadeda. Pradėjo draugauti su kitu asmeniu, nenutraukus santuokos buvo neištikima atsakovui. Atsakovas gali teikti ieškovės prašomą išlaikymą vaikams, nes yra darbingas, sveikas, gali rasti geriau apmokamą darbą.
Atsakovas Š. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad rūpinasi šeima, dirba visus darbus, padeda ravėti daržus, prižiūri šiltnamį, kartu su ieškove gamina maistą, skalbia, rūpinasi malkomis. Ieškovė nesiieškojo darbo. Jis vaikus myli, jais rūpinasi, pinigus skiria šeimai. Jis nori sąžiningai gyventi, o ieškovė nori gauti iš valstybės socialines garantijas, jei gyvens be vyro. Ieškovė visą laiką norėjo lengvų pinigų, skųsdavosi sveikata, nors yra sveika, vairuoja, šiuo metu mokosi padavėja. Jam nepriimtinas toks ieškovės gyvenimo būdas, pažiūros. Jis myli ieškovę, kartu miega, palaiko intymius santykius, apie ieškovės santykius su kitu vyru nežino. Jis dirba S. Pladžio įmonėje darbininku virš dešimt metų, gauna 330-340 Eur į rankas. Moka mokesčius: už elektrą apie 20,00 Eur, už buto nuomą apie 15-16 Eur, už dujas (balionas) – 6,5 Eur, už telefonus po 3,00 Eur. Maistą perka savaitei. Pinigus atiduoda ieškovei. Ieškovė nepriekaištauja, kad jis mažai uždirba. Ieškojo geriau apmokamo darbo internete, laikraščiuose, bet niekur nesikreipė. Kodėl vaikai nori, kad tėvai išsiskirtų, negali pasakyti.
Liudytojas R. Š. parodė, kad ieškovę pažįsta kai nuo 2010 m. iki 2015 m. dirbo apylinkės inspektoriumi. Pirmą kartą bendravo su ieškove dėl apibraižyto automobilio, po to, kvietė į skyrių dėl palaido šuns. Dėl šeimyninių konfliktų neteko vykti. Nepamena, kad ieškovė būtų skundusis dėl santykių su atsakovu. Ieškovė staigaus būdo, isteriška.
Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė teismo posėdžio metu palaikė institucijos byloje pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog išvadą teikianti institucija ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove palaiko (22-23 b. l.). Apklausti nepilnamečiai vaikai neprieštaravo dėl bendravimo su tėvu, bet nurodė, kad tėvai namuose nebendrauja. Vaikai nori likti gyventi su mama. Neprieštarauja dėl išlaikymo priteisimo po 115,00 Eur kiekvienam vaikui.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje Š. K. ir R. K. sudarė santuoką (6 b. l.). Iš gimimo liudijimų nuorašų matyti, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. K., (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. K., (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. K. (7-9 b. l.). Iš ieškovės atstovės nurodytų aplinkybių, byloje pateiktų nepilnamečių vaikų nuomonių (145-147 b. l.) matyti, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai miega atskiruose kambariuose, valgo atskirai. Ieškovė prašo teismą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neigia santuokos iširimą, tvirtina esant gerus santykius su ieškove. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai nors gyvena viename bute, tačiau dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą šalys nepalaiko santuokinių ryšių, dėl to šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Šią bylą nagrinėja jau trečios sudėties teismas, viso proceso metu ieškovė nepageidavo taikytis, nenori, kad teismas nustatytų tam terminą. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykių pablogėjimo metu, ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006.).
Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė kaltina atsakovą nesirūpinimu šeima, vaikais, abejingumu. Ieškovė savo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tuo, kad ieškovė nerado bendros kalbos su atsakovu, piktinosi, kad atsakovas jai nepadeda, todėl nenutraukus santuokos buvo neištikima atsakovui. Atsakovas neigia santuokos iširimą, tvirtina esant gerus santykius su ieškove. Teigia, kad ieškovė siekia nutraukti santuoką tik dėl socialinių garantijų. Nurodė, kad ieškovė nesiieško darbo, skundžiasi sveikata, nors yra sveika, ir jam toks ieškovės gyvenimo būdas ir pažiūros nepriimtinos. Iš byloje esančių ieškovės asmens sveikatos istorijų nustatyta, kad ieškovei diagnozuoti įvairūs sveikatos sutrikimai, ji atleista nuo sunkių fizinių darbų. Bylos nagrinėjimo metu, abiems šalims atvykus į teismo posėdį, ieškovė atsisakė būti salėje kartu su atsakovu. Atsakovas, tvirtindamas, kad su sutuoktine santykiai geri, atsisakė pasikalbėti su ieškove ir pakviesti ją į posėdžių salę. Atsakovas tvirtina, jog tinkamai rūpinasi šeima, tačiau akivaizdu, jog iš gaunamo minimalaus darbo užmokesčio penkių asmenų šeimai išgyventi yra sunku. Atsakovas smerkia ir laiko nepriimtinu ieškovės siekį gauti materialinę paramą iš valstybės, tačiau, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, nesiėmė jokių priemonių pagerinti šeimos finansinę padėtį, neieškojo geriau apmokamo darbo. Šalių vaikai R. K. ir R. K., kurios pagal amžių yra pakankamai subrendusios, kad galėtų vertinti tėvų santykius, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams raštu nurodė, jog tėvai gyvena atskiruose kambariuose, atskirai valgo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą tarp sutuoktinių nebėra lojalumo, tarpusavio supratimo, ieškovė teigia turėjusi nesantuokinių ryšių su kitu vyru, dėl to laikytina, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Dėl šių aplinkybių teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylos aplinkybes, laiko, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką yra pagrįstas ir tenkintinas, o santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, kaip tai nustatyta CK 3.66 str. 1 d.
Konstatavus, kad šalių santuoka iširo, turi būti nustatyta nepilnamečių sutuoktinių vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.61 str. 3 d., CK 3.53 str. 2 d.). Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų: R. K., R. K., R. K. gyvenamąją vietą su ja. Iš byloje pateiktų nepilnamečių vaikų nuomonių matyti, kad vaikai nori gyventi su mama, nes su ja daugiau bendrauja. Darytina išvada, jog ieškovę su dukromis sieja tvirti emociniai ryšiai. Išvadą teikianti institucija pateikė byloje išvadą dėl santuokos nutraukimo, kurioje nurodė, jog sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nustatytina, kad atsakovui neribojamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas.
CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų trims nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nedirba, socialinių išmokų negauna (162 b. l.). Duomenų apie kitas ieškovės pajamas byloje nėra. Ieškinyje nurodyta, kad vaikus padeda išlaikyti ieškovės mama, kuri gauna pensiją. Nustatyta, kad atsakovas skiria pinigų tik maistui ir mokesčiams. Teismas sprendžia, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo tiek, kiek galėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dirba S. Pladžio įmonėje „Metalo ir medžio meniniai gaminiai“ darbininku ir gauna vidutiniškai 362,81 Eur darbo užmokestį per mėnesį neatskaičius mokesčių (164 b. l.) Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Dėl to, teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams R. K., R. K., R. K. kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau ne nuo ieškinio padavimo teisme dienos, o nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 25 d. iki vaikų pilnametystės, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena kartu, iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis skiria pinigų maistui ir mokesčiams, o ieškovė to nepaneigė. Teismas mano, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas, ieškovės prašomas priteisti 115,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nagrinėjamos bylos atveju yra per didelis, todėl mažintinas iki 80,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes ieškovė nepateikė objektyvių jos prašomą priteisti išlaikymo dydį patvirtinančių įrodymų, be to, teismo manymu, 80,00 Eur išlaikymo dydis per mėnesį būtų adekvatus atsakovo turtinei padėčiai ir nepažeistų jo teisių, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą bei turtinę padėtį. Manytina, kad tokio dydžio išlaikymą vaikams gali teikti tiek ieškovė, tiek atsakovas.
Šalių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., 2 d., 3.190 str. 1 d.).
Išlaikymo ieškovė iš atsakovo neprašo, todėl toks reikalavimas nesprendžiamas. Kreditorių, kuriems turėtų būti pranešta apie bylos iškėlimą, nenustatyta.
Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 str.). Nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės vardu, nekilnojamojo turto neįgijo (158, 159, 161 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vairuoja automobilį, su ieškove yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir automobilis reikalingas vaikų poreikiams tenkinti, todėl automobilis „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas ieškovės vardu, priteistinas asmeninės nuosavybės teise ieškovei. Ieškovės atstovė nurodė, kad šio automobilio rinkos kaina 300,00 Eur, todėl atsakovui priteistina iš ieškovės 150,00 Eur kompensacija už ieškovei tenkantį santuokoje įgytą turtą.
Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų (16-17, 52-53, 120-121, 135 b. l.). Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dalį iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 90,00 Eur žyminis mokestis, 113,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 17,24 Eur teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2, tarp Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių Š. K. ir R. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalių santuokos metu turėtas pavardes: ieškovei – K., atsakovui – K.
Nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo 2016 m. liepos 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų R. K., R. K., R. K. lėšas tvarkyti uzufrukto teisėmis pavesti ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad atsakovui Š. K. neribojamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. K., R. K., R. K. laikas.
Padalinti sutuoktinių santuokoje įgytą turtą – transporto priemonę „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą R. K. vardu, asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) kompensaciją už ieškovei R. K. tenkantį santuokoje įgytą turtą.
Nustatyti, kad tarpusavio išlaikymo ieškovė R. K. iš atsakovo Š. K. nereikalauja.
Priteisti iš atsakovo Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 107,24 Eur (vieną šimtą septynis eurus 24 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš atsakovo Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 113,29 Eur (vieną šimtą trylika eurų 29 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.
Teisėja Vijoleta Kurtkienė