Civilinė byla Nr. e2-290-965/2016
(Proceso Nr. 2-06-3-09008-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.3.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., ieškovo atstovui advokatui Laimonui Straukai, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms Vaidilutei Stalmokienei, Anželai Šumauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei L. Š., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Šakių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui nutraukimo, ir
n u s t a t ė :
Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašo pripažinti, kad jis nėra A. Š., gim., (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas bei nutraukti nepilnamečiui vaikui A. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimu priteisto išlaikymo mokėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp jo ir atsakovės buvo nutraukta 2011-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, nepilnamečio jų sūnaus A. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o iš jo vaiko išlaikymui priteista po 400 Lt mokamų kasmėnesinių išmokų. Vaikas nuo 2014 metų sausio mėnesio gyvena su atsakovės motina R. K. Šakiuose, su sūnumi jis bendrauja mažai, jų nesieja jokie glaudūs santykiai, jis sūnaus neaugino, nelankė, juo nesirūpino. Nurodo, jog 2015 metais telefoninio pokalbio su atsakove metu sužinojo, kad galimai nėra A. Š. tėvas, todėl nusprendė atlikti biologinės tėvystės tyrimą, kurio metu pasitvirtino aplinkybė, kad ne jis yra A. Š. biologinis tėvas.
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais, papildomai nurodė, kad su atsakove nebendrauja, gavęs tėvystės tyrimo rezultatus apie tai pranešė vaiko močiutei. Nurodė, jog važiuojant pro Šakius, visą laiką aplankydavo vaiką, pasiimdavo jį vasaros atostogų metu. Vaikui apie tai, kad nėra tėvas pranešė ne jis, o jo tėvai, po to jis su berniuku nebendravo. Jam pačiam buvo didžiulis šokas, nes nesitikėjo tokių rezultatų, visą laiką manė, kad yra tikras tėvas. Kas gali būti tikrasis vaiko tėvas, jis neįsivaizduoja. Nežino, kas vaiką išlaiko šiuo metu.
Atsakovė L. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylą informuota tinkamai, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad atsakovė yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje, girtauja, neteikia vaikui išlaikymo, todėl ieškinio patenkinimas visiškai neatitiktų vaiko interesų, nutrūktų vaiko socialiniai ryšiai su ieškovu, kad ir nebuvo labai glaudūs. Vaikas liktų be tėvo, o tai kenkia vaiko interesams, tačiau ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, nes ekspertizė patvirtino, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1998-08-15 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 713. Santuoka tarp šalių nutraukta 2011-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2011-10-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Santuokos metu 2006-10-13 jiems gimė sūnus A. Š., vaiko gimimo liudijime jo tėvu įrašytas ieškovas R. Š., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Synlab Lietuva“ 2015-06-17 biologinės tėvystės tyrimo atsakyme nurodyta, jog R. Š. nėra A. Š. biologinis tėvas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. Š. gimė šalims būnant santuokoje (duomenys neskelbtini), nei ieškovas, nei vaikas nuo vaiko gimimo iki 2015-06-17, t.y. atlikto tėvystės tyrimo atsakymo gavimo, nežinojo, jog R. Š. nėra A. Š. biologinis tėvas.
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas ne tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Nepilnametis vaikas A. Š. šiuo metu yra 9 metų amžiaus. Šalių santuoka nutraukta 2011 metais, nuo to laiko vaikas su ieškovu negyvena, gyvena pas močiutę Šakiuose, iš šalių paaiškinimų matyti, jog ryšį su vaiku ieškovas palaikė, kad ir ne labai glaudų, pasiimdavo jį atostogų metu, aplankydavo važiuojant pro šalį, vaikas žinojo ir laikė ieškovą savo tėčiu, šiuo metu ieškovas jau yra sukūręs kitą šeimą. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, jog A. Š. žino, kad ieškovas yra netikras jo tėtis, taip jį ir vadina „netikru tėčiu“, vaikas pasakojo, kad mažai bendraudavo su ieškovu, jam patinka gyventi pas močiutę, čia jis gerai jaučiasi. Išvadoje taip pat nurodoma, jog močiutė siekia tapti vaiko globėja. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp ieškovo ir vaiko artimus giminiškus santykius (socialinę tėvystę) nėra pagrindo. Institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesų nepaveiks teigiamai, tačiau sutiko, jog ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys visiškai tenkintinas, pripažįstant, kad ieškovas R. Š. nėra A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 394, 396, 398, 399 straipsniai, CK 3.150, 3.151 straipsniai).
Ieškovas taip pat prašo teismo nutraukti nepilnamečiui vaikui A. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimu priteisto išlaikymo mokėjimą nuo šio ieškinio pateikimo dienos. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).
CK 3.192 str. 1 d. numato, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti jų tėvai. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138-3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įregistruota, todėl teisinė išlaikymo prievolė nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.192 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. Š. gimimo liudijime vaiko tėvu nuo gimimo iki šiol yra įrašytas ieškovas R. Š.. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, siekiant kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog būtų tikslinga nutraukti nepilnamečiui vaikui A. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-645-639/2011 priteisto išlaikymo mokėjimą ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį bei 650 Eur už advokato teisines paslaugas, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 712 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Nutraukti nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-645-639/2011 priteisto išlaikymo mokėjimą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės L. Š. 712 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. Š..
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Tamošaitienė