Baudžiamoji byla Nr. M1-291-548/2019 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26463-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.5.4.1; 2.10.1; 2.10.11

(S)

dalyvaujant prokurorei I. B., Š. Č., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones gynėjai advokatei G. G.,

nukentėjusiajai L. P., 

ekspertei J. D., 

nedalyvaujant Š. Č.,

        neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Š. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam pagal verslo liudijimą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistam 2013-02-12 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį- 10 MGL bauda, kuri 2013-03-06 sumokėta, teistumui išnykus, už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) padarymą.

        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

        Š. Č., 2018 m. birželio 4 d., apie 18 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas kirvį ir jį atvirai demonstruodamas grasino nužudyti savo motiną L. P. ir, realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "na, dabar aš jums padarysiu“, du kartus kirviu trenkė į orkaitę bei pasakė "čia tik pradžia, pamatysit kas bus toliau“, „pasiūsiu tave pas tėvą į kapines“, dėl ko nukentėjusioji L. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

        Be to, Š. Č., 2018 m. birželio 21 d., apie 17 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo motiną L. P., ir, realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "pasiruošk žvakes, liko gyventi metai" užsimojo rankoje laikytu peiliu, dėl ko nukentėjusioji L. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.         

        Š. Č. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą patvirtina šie duomenys:

        Apklausta teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. D. paaiškino, kad ji tvirtina komisijos pateiktą išvadą, kad Š. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimų negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Nurodė, kad ekspertizės metu, tai yra ir šiuo metu Š. Č. taip pat serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas, tai yra stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

        Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. paaiškino, kad 2018 m. birželio 4 d. apie 18.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnus Š. Č.. Ji matė, kaip sūnus nuėjo į pirtį ir iš ten išėjo nešdamasis kirvį. Ji išsigando, nes manė, jog sūnus pradės daužyti mašinas ar kitus daiktus. Po to Š. Č. užėjęs į kambarį užsimojo su kirviu ir pasakęs, kad „aš dabar jums parodysiu“, trenkė kirviu į orkaitę ir išdaužė jos stiklą. Š. Č. jai sakė, kad ją pasiųs pas tėvą į kapines. Ji suprato, kad sūnus jai realiai grasina nužudymu. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus ir sūnus buvo nuvežtas į Žiegždrių ligoninę. Taip pat 2018 m. birželio 21 d. apie 17.30 val. ji būdama namuose paklausė sūnaus Š. Č., kodėl jis pilasi į automobilį kurą ir už jį nesusimoka. Š. Č. iš stalčiaus pasiėmė virtuvinį peilį ir pradėjo jai grasinti, sakydamas „ką čia man aiškini, aš jums visiems parodysiu“. Taip pat sūnus jai sakė, pasiruošti žvakes. Ji išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie iš namų išsivežė Š. Č..        

        Bendrojo pagalbos centro skambučių apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuoti du garso įrašai. Pirmasis įrašas 2018-06-04, kuriame užfiksuotas pranešimas ir kvietimas pagalbos adresu (duomenys neskelbtini). Antrasis garso įrašas 2018-06-21, kuriame užfiksuotas pagalbos tarnybų kvietimas, skambinančioji prisistato L. P.. Ji informuoja, jog (duomenys neskelbtini) yra atėjęs jos sūnus, kuriam uždrausta artintis iki jos namų 50 metrų, dabar triukšmauja, pasiruošęs peilį (t. 1, b. l. 99-102, 113).

        Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad nukentėjusioji L. P. paaiškino, jog sūnus Š. Č. grasino kirviu bei kirviu išdaužė orkaitės durelių stiklą (t. 1, b. l. 23-26).

        Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Garaže rastas kirvis, kuris paimtas (t. 1,  b. l. 27-32).

        Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad L. P. pateikė orkaitę ir vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 51-53).

        Apžiūros protokole nurodyti orkaitės požymiai, orkaitės stiklo nėra, šonuose matomos suaižėjusio stiklo žymės (t. 1,  b. l. 54-58)

        Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip vyras - Š. Č., rankoje laikydamas kirvį, įeina į namą (t. 1, b. l. 61-65).

        Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad L. P. paaiškino, jog, atvykęs į namus, jos sūnus Š. Č. pradėjo grasinti nužudyti ją, buvo užsimojęs virtuviniu peiliu. Atvykus į įvykio vietą Š. Č. buvo pasišalinęs (t. 1, b. l. 105-108).

        Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 109-112).

        Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad L. P. pateikė peilį (t. 1, b. l. 128-129).

        Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-35/2018 nurodyta, kad Š. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu Č. Č. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Š. Č. dėl lėtinio psichikos sutrikimo gali suprasti faktines bylos aplinkybes. Š. Č. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Š. Č. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (t. 3,  b. l. 86-90).

        Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

        Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

        Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

        Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

        Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad Š. Č., 2018 m. birželio 4 d., apie 18 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas kirvį ir jį atvirai demonstruodamas grasino nužudyti savo motiną L. P. ir, realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "na, dabar aš jums padarysiu“, du kartus kirviu trenkė į orkaitę bei pasakė "čia tik pradžia, pamatysit kas bus toliau“, „pasiūsiu tave pas tėvą į kapines“, dėl ko nukentėjusioji L. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

        Be to, Š. Č., 2018 m. birželio 21 d., apie 17 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo motiną L. P., ir, realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "pasiruošk žvakes, liko gyventi metai" užsimojo rankoje laikytu peiliu, dėl ko nukentėjusioji L. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. 

Tokiu būdu Š. Č. padarytų įstatymo uždraustų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) požymius.

        Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

        Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akte Nr. 75U-I-35/2018 nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu Š. Č. konstatuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Tiriamasis atlikdamas nusikalstamas veikas negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu Š. Č. serga lėtiniu psichikos sutikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Š. Č. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Š. Č. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis ( VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje) (t. 3, b. l. 86-90).

        Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog Š. Č., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

        Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-35/2018 išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į Š. Č. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje).

        Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

        Š. Č. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (du epizodai).

        Taikyti Š. Č. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje).

        Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui pagal šios priemonės taikymo vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.        

        Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios, jos atstovo ir prokurorės gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                Ričardas Juodis