Civilinė byla Nr. 2A-668-273/2016

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00006-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.4;                  

(S)

3.4.1.10.3; 2.5.20.1; 3.3.1.21.; 3.3.1.22.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Antaninai Antonenko,

dalyvaujant ieškovei I. Š., jos atstovui advokatui P. V.,

atsakovui D. Š., jo atstovui advokatui A. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. Š. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-548/2015 pagal ieškovės I. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š., tretiesiems asmenims UAB „Ūkio banko lizingas, UAB „General Financing“, UAB „Moment credit“, „Kauno kredito unija“, UAB „Mokilizingas“, BIGBANK AS filialas, UAB „MCB Finance“ (Credit24), UAB „Nordecum“ (SMS pinigai), UAB „Via SMS LT“, UAB „4finance“, institucija teikianti išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei I. Š., institucijos teikiančios išvadas byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat pagal trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo bei pagal trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui D. Š. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp I. Š. ir D. Š. registruotą Kauno rajono CMS 2010 m. birželio 5 d. įrašo Nr. 100, nutraukti dėl atsakovo D. Š. kaltės; 2) priteisti iš D. Š., po 700 Lt t. y. 202,73 Eur kas mėnesį, nepilnametės dukros P. Š. išlaikymui iš visų rūšių pajamų, iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į I. Š. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad I. Š. tvarkys lėšas uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos; nustatyti vaiko, P. Š., gyvenamąją vietą su motina I. Š.; 3) nustatyti atsakovo ir dukters P. Š. bendravimo tvarką, t. y. nustatyti, kad D. Š. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (I ir III arba II ir IV), nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val., pats paimdamas ir gražindamas vaiką į gyvenamąją vietą; 4) priteisti iš atsakovo D. Š. 2000,00 Lt t. y. 579,24 Eur neturinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; 5) jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti tokia tvarka: automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8600,00 Lt t. y. 2490,73 Eur vertės priteisti ieškovei I. Š.; 6) atsakovui D. Š. priteisti:  Skalbimo mašiną Blomberg WNF, pirkta 2010-10-19, 1199,00 Lt t. y. 347,25 Eur vertės; Dujinį katilą RBC24ELITE LT-DT, pirktas 2011-08-10, 1570,25 Lt t. y. 454,78 Eur vertės; Miegamąjį kampą „Gabija“, pirktas 2010-04-13, 1559,00 Lt t. y. 451,52 Eur vertės; Virtuvinį komplektą „Delicija“, pirktas 2013-04-22, 1431,73 Lt t. y. 414,66 Eur vertės; Dvigulę lova su čiužiniu ir spintą, pirkti 2012-09-14, bendros 1482,05 Lt t. y. 429,23 Eur vertės; Hidroforą, pirktas 2013-04-19, 383,49 Lt t. y. 111,07 Eur vertės; Medines duris, pirktos 2011-04-16, 424,90 Lt t. y. 123,06 Eur vertės; Akumuliatorių Bosch, pirktas 2010-12-20, 368,00 Lt 106,58 Eur vertės; Elektrinį pjūklą (duomenys neskelbtini) 1400 W, pirktas 2010-10-19, 549,00 Lt t. y. 159,00 Eur vertės; Dormeo čiužinį, pirktas 2013 m., 480,00 Lt t. y. 139,02 Eur vertės; Kavos aparatą, pirktas 2011 m., 100,00 Lt t. y. 28,96 Eur vertės; Gartraukį, įsigytas 2012 m., 500,00 Lt t. y. 144,81 Eur vertės; Unitazą, 2011 m. 300,00 Lt t. y. 86,89 Eur vertės; 7) Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 873,71 Lt t. y. 253,04 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį daiktų natūra; 8) Įpareigoti atsakovą gražinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: Mikrobangų krosnelė (Sharp) ~ 200,00 Lt t. y. 57,92 Eur; Žolės pjovimo mašina (benzininė) – 200,00 Lt t. y. 57,92 Eur; Lygintuvas (Clatronic) – 30,00 Lt t. y. 8,69 Eur; Lyginimo lenta – 50,00 Lt t. y. 14,48 Eur; Sulčiaspaudė (Bomar) ~ 100,00 Lt t. y. 28,96 Eur; Sumuštinių keptuvė (Clatronic) – 50,00 Lt t. y. 14,48 Eur; Smulkintuvas (baltos spalvos) – 100,00 Lt t. y. 28,96 Eur; Kavamalė (Clatronic) – 30,00 Lt t. y. 8,69 Eur; Mikseris (Clatronic) – 50,00 Lt t. y. 14,48 Eur; Šaldytuvas (Sharp) – 300,00 Lt t. y. 86,89 Eur; Muzikinis centras – 100,00 Lt t. y. 28,96 Eur; Patalynė (4 vnt. pagalvių, 2 vnt. koldrų, 1 vnt. antklodė, 2 vnt. užvalkalų, 10 vnt. rankšluosčių) – 400,00 Lt t. y. 115,85 Eur; Kilimai (2 vnt. tamsiai rudos spalvos) – 100,00 Lt t. y. 28,96 Eur; Blynų keptuvė – 70,00 Lt t. y. 20,27 Eur; Indai (lėkštės, puodeliai, taurės) – 200,00 Lt t. y. 57,92 Eur; Kalėdiniai papuošimai: eglutė, girliandos (4 vnt.), žaisliukai – 200,00 Lt t. y. 57,92 Eur; 9) Įpareigoti atsakovą gražinti nedalintinus vaiko daiktus – komoda; lovytė; lova; tachta; drabužėliai; automobilinės saugos kėdutės (2 vnt.); dviratukas; vaikiška patalynė; rankšluosčiai; maitinimo kėdutė; rogės; baseinai (2 vnt.); smėlio-lauko žaislai (mašinytės, traktorius, stumtukas); 10) kreditorinius įsipareigojimus UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. sutartį Nr. 1724156, likutis 954,45 Lt t. y. 276,43 Eur, UAB „General Finansing“ pagal 2013 m. kovo 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 14084,16 Lt t. y. 4079,05 Eur, UAB „MCB Finance“ (Credit 24), UAB „Nordecum“ (SMS pinigai), UAB „Via SMS LT“, UAB „4finance“ priteisti ieškovei ir atsakovui solidariai; 11) kreditorinius įsipareigojimus UAB „Moment credit“, pagal 2013 m. kovo 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 8835,38 Lt t. y. 2558,90 Eur, „Kauno kredito unija“, UAB „Moment credit“, UAB „Mokilizingas“ ir BIGBANK AS filialas pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais; 12) Priteisti iš atsakovo D. Š. piniginę 3558,29 Lt t. y. 1030,55 Eur kompensaciją už įvykdytus kreditorinius įsipareigojimus nuo 2013 m. lapkričio 9 d. iki santuokos nutraukimo; 13) pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo momento, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 9 d.; 14)  po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „Š.“; 15) netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. numatytų sutuoktinių sutaikymo priemonių; 16) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. Š. pateikė teismui priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo prašė teismo: 1) nustatyti nepilnametės P. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š.; teismui netenkinus ieškinio ir nenustačius gyvenamosios vietos su ieškovu, nustatyti nepilnametės dukros P. Š. bendravimo su tėvu D. Š. tvarką taip:

D. Š. pasiima dukrytę P. Š. kiekvieną mamos I. Š. laisvą nuo darbo penktadienį iš I. Š. namų 19 val. Jei penktadienis yra I. Š. darbo diena, D. Š. dukrytę pasiima iš I. Š. namų ketvirtadienį 19 val. Ieškovas grąžina I. Š. į namus dukrytę kiekvieną I. Š. laisvą nuo darbo sekmadienį iki 19 val., o tuo atveju jei sekmadienis yra I. Š. darbo diena – dukrytė grąžinama pirmadienį iki 19 val.; priteisti ieškovui iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „Ūkio banko lizingas“ prašė priteisti iš atsakovės I. Š. 934,61 Lt t. y. 270,68 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 54,00 Lt t. y. 15,64 Eur ir 60,50 Lt t. y. 17,52 Eur už ieškinio paruošimą bei 0,80 Lt t. y. 0,23 euro ct banko išlaidų, UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai.
4. Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „General Financing“ prašė priteisti iš atsakovės I. Š. priteisti 3 862,06 Eur mokėtinų įmokų, 28,80 Eur delspinigių, viso 3 890,86 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas, UAB „General Financing“ naudai. Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą išlaikymą vaikams – I. K. ir A. K., ir priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, : 1) I. Š. ir D. Š. 2010 m. birželio 5 d., Kauno rajono CMS įregistruotą santuoką (akto įrašo Nr. 100) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo I. Š. paliko pavardę – „Š.“, D. Š. – „Š.“; 3) nepilnamečio vaiko P. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. Š.; 4) priteisė iš D. Š. išlaikymą dukrai P. Š. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, skaičiuojant juos nuo visų rūšių gaunamų pajamų, iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pinigus pervedant į I. Š. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad I. Š. tvarkys lėšas uzufrukto teise; 5) nustatė atsakovo D. Š. ir dukters P. Š. bendravimo tvarką taip: D. Š. bendrauja su dukra P. Š. kas antrą mėnesio savaitgalį (I ir III arba II ir IV), nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val., pats paimdamas ir gražindamas vaiką į gyvenamąją vietą; 6)  jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalino tokia tvarka: atsakovui D. Š. natūra priteisė: skalbimo mašiną Blomberg WNF, dujinį katilą RBC24ELITE LT-DT, miegamąjį kampą „Gabija“, virtuvinį komplektą „Delicija‘, dvigulę lovą su čiužiniu ir spintą, hidroforą, medines duris, elektrinį pjūklą (duomenys neskelbtini) 1400 W, Dormeo čiužinį, kavos aparatą, unitazą. Iš atsakovo D. Š., ieškovės I. Š. naudai priteisė 1372,71 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį daiktų natūra; Įpareigoti atsakovą D. Š. gražinti ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: mikrobangų krosnelę (Sharp), žolės pjovimo mašiną (benzininė), lygintuvą (Clatronic), lyginimo lentą, sulčiaspaudę (Bomar), sumuštinių keptuvė (Clatronic), smulkintuvą (baltos spalvos), kavamalę (Clatronic), mikserį (Clatronic), šaldytuvą (Sharp), muzikinį centrą, kilimus (2 vnt. tamsiai rudos spalvos), blynų keptuvę, indus (lėkštės, puodeliai, taurės), kalėdinius papuošimus: eglutė, girliandos (4 vnt.), žaisliukai; Įpareigojo atsakovą D. Š. gražinti ieškovei I. Š. nedalintinus vaiko daiktus – komodą, lovytę, lovą, tachtą, drabužėlius, automobilines saugos kėdutes (2 vnt.); dviratukas; vaikiška patalynė; rankšluosčiai; maitinimo kėdutė; rogės; baseinai (2 vnt.); smėlio-lauko žaislus (mašinytės, traktorius, stumdukas); 7) pripažino, kad kreditoriniai įsipareigojimai – UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1724156, UAB „General Financing“ pagal 2013 m. kovo 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „MCB Finance“ (Credit 24) pagal 2013 m. gegužės 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1126444, UAB „ITM Inkasso“ pagal 2013 m. rugsėjo mėn. paskolos sutartį, UAB „Via SMS LT“ pagal 2013 m. rugsėjo 22 d. vartojimo paskolos sutartį, UAB „Moment credit“ pagal 2013 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), „Kauno kredito unija“ pagal vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 11-00107, UAB „Mokilizingas“ pagal 2011 m. spalio 11 d. sutartį Nr. VCL11011CGPA ir BIGBANK AS filialas pagal 2012 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1205215/96pa yra solidarios I. Š. ir D. Š. prievolės ir pagal jas I. Š. ir D. Š. yra atsakingo solidariai; 8) pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo momento, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 9 d.; 9) priteisė solidariai iš I. Š. ir D. Š. 270,68 Eur skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo reikalavimo pateikimo (2014 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas –15,64 Eur ir 17,52 Eur  už ieškinio paruošimą bei 0,23 ct banko išlaidų, UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai; 10) priteisė solidariai iš I. Š. ir D. Š. 3862,06 Eur mokėtinų įmokų, 28,80 Eur delspinigių, viso 3 890,86 Eur įsiskolinimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo reikalavimo pateikimo (2015 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 117,00 Eur žyminio mokesčio, UAB „General Financing“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo D. Š. bylinėjimosi išlaidų – 121,64 Eur I. Š. naudai ir 85,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; priteisė iš I. Š. 28,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
2. Teismas nustatė, kad santuoka tarp I. Š. ir D. Š. registruota   2010 m. birželio 5 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 100 (t. 1, b. l. 16). Santuokoje 2010 m. rugsėjo 23 d. gimė dukra P. Š. (b. l. 17). Ieškovė ir atsakovas negyvena kartu kaip sutuoktiniai ir bendro ūkio neveda daugiau kaip metai laiko. Teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles: nevykdė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, kurios ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.
3. Dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad šioje byloje itin svarbi aplinkybė ta, kad mergaitė jau beveik du metus faktiškai gyvena su savo mama I. Š.. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek vaiko tėvas D. Š., tiek mama I. Š. geba ir gali savo dukrai P. Š. sukurti tinkamas, saugias ir vaikui tinkamai vystytis reikalingas sąlygas, mergaitė prisirišusi prie abiejų tėvų, tačiau Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pakeitus mergaitės gyvenamąją vietą, jai bus pakenkta. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, jog P. Š. negali aiškiai išreikšti savo nuomonės, į tai, kad ji faktiškai jau gyvena su motina ir nėra būtino bei neišvengiamo pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, P. Š. gyvenamąją vietą nustatė su motina I. Š.. Teismo vertinimu ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeis P. Š. interesų bei atsakovo D. Š. teisių, nes tokiu būdu bus užtikrintas nuolatinis ir tiesioginis tėvo ir dukters bendravimas. Be to, mergaitė lanko darželį, turi stabilų gyvenimo ritmą, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas nustatė tokią nepilnametės P. Š. bendravimo su tėvu D. Š. tvarką: D. Š. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (I ir III arba II ir IV) nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val., pats paimdamas ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą.
4. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė teismo posėdžiu metu prašė priteisti iš atsakovo D. Š. po 200,00 Eur kas mėnesį, nepilnametės dukros P. Š., gim. 2010 m. rugsėjo 23 d., išlaikymui iš visų rūšių pajamų, iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į I. Š. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad I. Š. tvarkys lėšas uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos. Atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti 116,00 Eur dydžio išlaikymą, išskaičiuojant jau sumokėtą išlaikymo dalį iki sprendimo priėmimo dienos.  Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl jų turtinės padėties, teismas sprendė, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra panaši. Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius byloje nėra. Teismas įvertino ir tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 str. 3 d. nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, CK 6.461 str. 2 d. pagal kurią vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, pripažino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagrįstu, kadangi jis neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.200 str.), yra adekvatus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
5. Dėl santuokoje įgyto turto, esančio sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, padalijimo teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos dalijamų daiktų vertės buvo nustatytos nurodytų daiktų pirkimo momentu, t. y. atitinka daiktų kainą, o atsakovas savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė dalijamų daiktų vertes atsižvelgdamas į jų nusidėvėjimą. Nors ieškovės atstovas teismo posėdyje iš esmės sutiko, kad nusidėvėjimo faktas yra reikšmingas dalinant daiktus, tačiau argumentas, kad šiuo konkrečiu atveju nusidėvėjimo kriterijus turėtų būti šioje byloje taikomas tik nuo 2013 m. lapkričio 9 d., t. y. nuo I. Š. išėjimo iš D. Š. namų dienos, nes minėtais daiktais ir toliau naudojosi D. bei jo tėvai, neatitinka racionalumo principo, kadangi minėti daiktai buvo pradėti naudoti dar iki I. Š. ir D. Š. gyvenimo skyrium pradžios. Teismas pažymėjo, kad nei viena iš šalių nepateikė į bylą nei viešų registrų duomenų, ekspertų išvadų ar kitų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų remtis, nustatydamas šių daiktų nusidėvėjimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių pripažįstamą aplinkybę, jog baldai ir technika yra naudota daugiau nei vienerius metus, sprendžia, jog nepriklausomai nuo daiktų būklės, rinkoje jie būtų pardavinėjami kaip naudoti, o tokių daiktų vertė paprastai gerokai mažesnė, nei naujų daiktų.
6. Dėl trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas patenkino ieškovės reikalavimus ir pripažino šalių kreditorinius įsipareigojimus pagal UAB „Ūkio banko lizingas“ bei UAB „General Financing“ sutartis solidariomis šalių prievolėmis ir šiuo atveju solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė už laiku neįvykdytus įsipareigojimus pripažino solidariomis šalių prievolėmis.
7. Dėl piniginės kompensacijos už įvykdytus kreditorinius įsipareigojimus teismas nurodė, kad ieškovė I. Š. prašė priteisti iš atsakovo D. Š. piniginę 3 558,29 Lt t. y. 1030,55 Eur kompensaciją už įvykdytus kreditorinius įsipareigojimus nuo 2013 m. lapkričio 9 d. iki santuokos nutraukimo. Atsakovas D. Š. prieštaravo reikalavimui. Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už įvykdytus kreditorinius įsipareigojimus nėra tiesiogiai susijęs su santuokos nutraukimo byla, todėl nurodė, kad šis reikalavimas netenkinamas.
8. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo momento teismas padarė išvadą, kad ieškovės I. Š. ir atsakovo D. Š. santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės I. Š. reikalavimą tenkino ir pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo momento, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 9 d.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde atsakovas D. Š. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje: 1) kurioje buvo tenkintas ieškovės reikalavimas nustatyti P. Š. gyvenamąją vietą su ieškove I. Š., ir atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti P. Š. gyvenamąją vietą su atsakovu D. Š., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti ir nustatyti nepilnametės P. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š.; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo atsakovą D. Š. grąžinti ieškovei I. Š. nedalintinus vaiko daiktus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti; 3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje kurioje buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir nustatyta ieškovės pageidauta atsakovo bendravimo tvarka su šalių dukra P. Š., pakeisti, nustatant P. Š. bendravimo tvarką su šalies, su kuria nebus nustatyta gyvenamoji vieta, kuri užtikrintų maksimalų P. Š. ir kitos šalies bendravimą; kurioje teismas priteisė P. Š. 200 Eur išlaikymą, pakeisti, priteisiant iš šalies, su kuria nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymą dukrai P. Š. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur, skaičiuojant juos nuo visų rūšių gaunamų pajamų, iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pinigus pervedant į kito tėvo sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad kitas tėvas tvarkys lėšas uzufrukto teise; 4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje kurioje teismas tenkino ieškovės ieškinį ir padalino šalims dujinį katilą RBC24ELITE LT-DT 785,13 Lt, t. y. 227,39 Lt Eur vertės, hidroforą 191,75 Lt., t. y. 55,53 Eur vertės, unitazą 150,00 Lt t. y. 43,44 Eur vertės, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; 5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje kurioje teismas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalino, pakeisti, padalinant visą šalims priklausantį turtą natūra nepriteisiant nei iš vienos šalies piniginės kompensacijos, ieškovei priteisiant jos pageidaujamus ar teismo parinktus daiktus, o atsakovui likusius daiktus, taip, kad šalims priteistų daiktų vertė būtų apylygė; prijungti prie bylos pridedamą rašytinį įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nuspręsdamas dėl P. Š. negyvenamosios vietos nustatymo pažeidė tiek materialinės teisės tiek procesinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šios bylos faktinėje situacijoje šalių dukros gyvenamoji vieta nėra ir nebuvo nustatyta su ieškove, todėl teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 3.169 str. 3 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis gyvenamosios vietos keitimą, taip pat kasacinės instancijos teismo keičiant nustatytą vaiko gyvenamąją vietą suformuota praktika. Pažymėtina, kad byloje yra neginčijami įrodymai, kurie patvirtina, kad šalių dukros P. Š. įprastinė, nusistovėjusi gyvenamoji aplinka, kurioje ji augo nuo pat gimimo ir jautėsi saugi iki ieškovė išplėšė dukrą iš šios aplinkos, buvo būtent D. Š. šiuo metu gyvenamosios vietos aplinka. Teismas nustatydamas laikiną (teismo vertinimu ir nuolatinę) gyvenamąją vietą su mama, pakeitė nuo gimimo buvusią šalių dukros gyvenamąją vietą.
2. Neginčijama faktinė aplinkybė, jog P. Š. yra prisirišusi tiek prie mamos (ieškovės) tiek ir prie tėvo (atsakovo). Tačiau teismas nepasisakė nei dėl vieno byloje esančio įrodymo, kurie patvirtina, jog dukra yra labiau prisirišusi prie tėvo nei prie mamos. Teismas spręsdamas apie P. Š. prisirišimą rėmėsi vieninteliu įrodymu – teismo ekspertizės aktu ir nevertino visų kitų byloje esančių įrodymų, dėl ko pažeidė ir Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
3. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino byloje esančio 2014-01-27 VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ informacijos pateikimo (t. 3, b.l. 16, 91) kartu su 2014-03-20  raštu (t. 3, b.l. 166-167), kuriuose aiškiai nurodyta, jog mergaitė visų susitikimų metu išreiškė didesnį prisirišimą prie tėvo.
4. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl I. Š.-S. 2014-07-17 teismo posėdyje duotų parodymų, kuriuose ji patvirtino, kad mergaitė visų susitikimų metų nuosekliai išreiškė didesnį prisirišimą prie atsakovo. Liudytoja nurodė, kad mergaitė yra labai prisirišusi prie tėčio, nors myli ir abu tėvus. Visų susitikimų metu buvo stabilus mergaitės noras būti su tėčiu ir meilė jam. Mergaitė sakydavo kad myli mamą, norėdavo būti su abiem tėvais, tačiau noras būti su tėčiu stipresnis. Visus 8 kartus mergaitė sakė, kad nori būti, važiuoti ir gyventi pas tėtį.
5. Taip pat teismas nevertino ir liudytojo R. M. parodymų, kuris nurodė, kad 2014 m. kovo-balandžio mėnesį jam teko vežti D. su dukra P. mamai, pamena, kad D. duodavo dukrai telefoną pažaisti, kad ji neverktų ir nesinervintų, kad važiuoja pas mamą. Teismas nevertino liudytojos B. Š. parodymų, kuriais ji nurodė, kad mergaitė labai prisirišusi prie tėčio. Taip pat liudytojo V. P. teismo posėdyje duotų parodymų, jog ne kartą vežė D. į Žiežmarius paimti arba nuvežti dukters, matė, kad mergaitė labiau nori būti pas senelius nei pas mamą, ji verkdavo, apsikabinusi tėtį klausinėjo, ar šis ją myli, ar pasiims. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į ieškovės iniciatyva liudytoja apklaustos ieškovės mamos D. Z. teismo posėdyje duotus parodymus, kuomet ji parodė I. ir D. dukra P. būdavo labiau linkusi prie tėvo, tėvas jai autoritetas.
6. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino ieškovę ir atsakovą, jų elgesį charakterizuojančias aplinkybes. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų B. Š., R. Š., V. P., H. N., J. D. duotų parodymų, kurie patvirtino, kad yra matę, kaip ieškovė elgėsi netinkamai su savo dukterimi.
7. Teismas visiškai nepagrįstai taikė atsakovui minimalų, o ne maksimalų bendravimą su dukra. Teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią D. Š. galės matytis savo dukrą ne daugiau kaip dvi paras ir dvylika valandų per mėnesį, tačiau toks bendravimas tikrai nėra pakankamas ir neatitinka įstatyme įtvirtinto maksimalaus dalyvavimo. Taip pat akcentuotina, kad ir tvarka nėra pakankamai aiški, kadangi nurodyta arba pirmą ir trečią; arba antrą ir ketvirtą savaitgalius.
8. Teismo sprendime nėra konstatuotos aplinkybės, kad P. išlaikymui reikia išleisti po 400 Eur per mėnesį. Jokių įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę teismo sprendime nurodyta nėra, taip pat ir byloje nėra tokių įrodymų. Teismo nustatyta išlaikymo suma reiškia, kad atsakovas teiktų P. Š. didesnį išlaikymą už ieškovę. Tokiu būdu atsakovas kartu išlaikytų ir ieškovę, nes ieškovė galėtų skirti mažesnę pinigų dalį dukros išlaikymui. Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka išlaikyti ieškovės. Atsakovas mano, jog nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų bus nustatyta P. Š. gyvenamoji vieta, jos išlaikymui iš kitos šalies turi būti priteista 150 Eur mėnesinis išlaikymas, kurio, skiriant tokio paties dydžio sumą ir kitai šaliai, turėtų visiškai pakakti pagal dabartinius P. Š. poreikius.
9. Teismas nepagrįstai į šalims dalintino turto masę įtraukė daiktus, kuri nebeegzistuoja. Teismas taip pat sprendė, kad be kitų dalintinų daiktų šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dujinį katilą RBC24ELITE LT-DT 785,13 Lt, t. y. 227,39 Lt Eur vertės, hidroforą 191,75 Lt., t. y. 55,53 Eur vertės, unitazą 150,00 Lt t. y. 43,44 Eur vertės, ir šį turtą padalino jį natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei piniginę kompensaciją. Teismas padalindamas šį turtą pažeidė Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 4 p.,  nuostatas. Dujinis katilas, hidroforas bei unitazas, kurie visi buvo sumontuoti į gyvenamąjį namą, prarado savo individualius požymius ir tapo namo, kuriame buvo sumontuoti dalimi. Todėl kaip savarankiški civilinės teisės objektai, kurie galėtų būti dalinami, nustojo egzistuoti. Todėl jie negalėjo būti dalinami. Teismas visiškai nepagrįstai šį turtą padalino, priteisdamas jį natūra atsakovui.
10. Teismas netinkamai taikė civilinio kodekso 3.127 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju visi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys daiktai kaip atskiri vienetai yra nedalomi. Tačiau šalims priklausė keletas daiktų, kurie kiekvienas atskirai galėjo būti priteisti ir ieškovei ir atsakovui. Todėl teismas turėjo padalinti šalims priklausančius daiktus pagal jų vertę natūra, o ne visus daiktus priteisiant atsakovui, o ieškovei piniginę kompensaciją. Kaip matyti iš teismo sprendimo, šalys turi labai didelių skolų įvairiems kreditoriams su kuriais jie nepajėgia atsiskaityti. Kreditoriai net kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo. Todėl atsakovas nėra pajėgus išmokėti ieškovei teismo priteistos kompensacijos, nes pirma turi būti padengti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams. O teismo sprendimas priteisti iš atsakovo kompensaciją akivaizdžiai didina atsakovo įsiskolinimus ir iš jo išieškotinas sumas. Tokiu būdu pažeidžiamos atsakovo teisės.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas labai aiškiai sprendime nurodė, jog vadovaujantis Vaikų teisių apsaugos skyriaus paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, deda pastangas ir turi galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą. Taip pat teismas rėmėsi ieškovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, patvirtinančiu tapačias aplinkybes. Be to, yra akivaizdu, kad daugiau prie mergaitės auginimo ir auklėjimo prisidėjo I. Š., kadangi dar gyvenant šeimoje su atsakovu ji buvo pasiėmusi motinystės atostogas, faktiškai išsiskyrus su atsakovu dukra daugiau nei dveji metai augina viena pati. Taip pat, remiantis teismo ekspertizės aktu, buvo nustatyta, kad mergaitė yra prisirišusi prie abiejų tėvų. Taigi galima, pagrįstai teigti, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais kriterijais, nustatė reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priėmė sprendimą.
2. Ieškovės nuomone, ekspertizės aktas yra patikimas ir pagrįstas, nes jame ne tik buvo įvertintas mergaitės brandumas, gebėjimas išreikšti savo nuomonę, santykis su kiekvienu iš tėvų, dabartiniai poreikiai, tame tarpe, įvertinant ir tėvų paaiškinimus, šalių iniciatyva atliktų psichologinių vertinimų rezultatus, vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadas t. y. ekspertizė buvo kur kas didesnės apimties, išsamesnė, nuosekli, be to, nei šalims, nei teismui neturėtu kilti abejonių dėl jos objektyvumo, ko, savaime suprantama, negalima pasakyti apie šalių iniciatyva atliktus mergaitės psichologinius vertinimus.
3. Atsakovas visiškai nepagrįstai daro išvadą, esą ieškovė riboja jo bendravimą su dukra. Pažymėtina, kad ieškovė vykdo teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos sąlygas, visas mergaitės ligas pagrindžia gydytojų pažymomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė riboja atsakovo bendravimą su dukra. Taip pat, atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovas Vaikų teisių apsaugos skyriui per bylos nagrinėjimo procesą yra pateikęs eilę skundų, nurodydamas tariamai egzistuojančias aplinkybes apie mergaitės teisių ir interesų pažeidimus, kuriomis remiasi ir šiame apeliaciniame skunde, tačiau nei vienas iš atsakovo teiktų skundų nepasitvirtino.
4. Apeliaciniame skunde pareikštų prašymų dėl bendravimo tvarkos, atsakovas pirmoje instancijoje nereiškė, o apeliacinė instancija yra skirta ne naujų šalių prašymu nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo sprendimo revizijai, todėl atsakovo reikalavimai yra atmestini. Pirmosios instancijos teisme, atsakovas atsisakė visų savo reikalavimų kiek tai susiję su bendravimo tvarka, kas vėlgi parodo, jog jis neturi jokio intereso bendrauti su dukra, o visi reikalavimai, manytina, tėra asmeninių ambicijų tenkinimas, kerštavimas ieškovei ir prielaidų tolimesniam konfliktui sukūrimas.
5. Mergaitės išlaikymo išlaidos buvo pateiktos teismui ir atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl jų dydžio bei, kaip teisingai pastebėjo teismas, su ieškovės reikalavimu nesutiko remdamasis išimtinai prielaidomis apie tai, kad pinigai gali būti naudojami ne vaiko interesams. atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaneigė, kad P. Š. išlaikymo poreikiai yra mažesni, todėl nėra jokio pagrindo sumažinti pirmos instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį.
6. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, pats ieškovas sutiko, kad neregistruotini kilnojamieji daiktai jam būtų priteisti natūra. Tuo labiau ir patys skundo argumentai nėra suprantami - viena vertus, atsakovas pripažįsta, kad dalis daiktų dėl savo savybių negali būti atskirti nuo gyvenamojo namo, nepadarant namui/daiktui žalos, tačiau tuo pačiu teigia, kad atsakovui šie daiktai buvo priteisti natūra nepagrįstai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo pateikti motyvai, esą jis nėra pajėgus išmokėti kompensacijas nes turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams yra abejotino pagrįstumo, nes jei tokia problema iš tiesų egzistuoja, atsakovas gali ją spręsti kreipdamasis į teismą dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
2. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl: 1) vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 2) išlaikymo dydžio nustatymo, 3) santuokinio turto padalinimo būdo ir įpareigojimo grąžinti vaiko daiktus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

3. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-138/2014).
4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Nepilnametė dukra P. Š. gim. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 30 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.  103MS-47/2015 daroma išvada, kad  P. Š. dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės nei dėl gyvenamosios vietos, nei dėl bendravimo tvarkos su viena iš ginčo šalių nustatymo, tačiau ji yra prisirišusi prie abiejų tėvų ir su abiem tėvais jaučiasi saugiai. Nuo 2013 m. lapkričio 9 d. šalių dukra gyvena kartu su ieškove. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad I. Š. tinkamai rūpinasi dukra, deda pastangas ir turi galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos 201-01-02 I. Š. buitie ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (t. 2, b. l. 107-108) matosi, kad  mažametei dukrai I. Š. gyvenamajame būste yra sudarytos tinkamos buitinės-sanitarinės sąlygos, būsto saugumo reikalavimų nesilaikymo nepastebėta, motina tinkamai rūpinasi vaiku, seniūnija dėl šios šeimos nusiskundimų nėra gavusi. Bylos duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  P. Š. gyvenant kartu su motina, atsižvelgiant į mergaitės amžių, nėra būtinumo bei neišvengiamo pagrindo keisti jos gyvenamąją vietą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog dukters įprastos gyvenamosios vietos pakeitimas atitiktų jos interesus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad  teismas visiškai nepasisakė ir nevertino 2014-01-27 VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ informacijos pateikimo (t.3, b.l. 19, 91) kartu su 2014-03-20 raštu (t.3, b.l. 166-167), liudytojų psichologės I. Š.-S., R. M., B. Š., V. P. parodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apelianto nurodyti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. Š..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas  visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus  ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad  pačios šalys turi pareigą tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes vaiko teises pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 dalys).
6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo D. Š. ir dukters P. Š. gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, jog D. Š. bendrauja su dukra P. kas antrą mėnesio savaitgalį (I ir III arba II ir IV), nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val., pats paimdamas vaiką ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą, neatsižvelgė į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas. Toks bendravimas neužtikrina D. Š. maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, be to, nustatyta bendravimo tvarka nėra konkreti ir  aiški.
7. Atsakovas D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė turėtų jam užtikrinti galimybę pabendrauti su dukra telefonu, matytis su dukra darželyje, o vėliau ir mokykloje vykstančiuose šventėse ir renginiuose, turėtų būti atsakovui sudaryta galimybė lankyti dukrą ligoninėse ir visose gydymo įstaigose bei bendrauti su dukra vasarą jo atostogų metu nepertraukiamai du kartus po 14 dienų.
8. Šiuo metu galioja laikina bendravimo tvarka, pagal kurią D. Š. bendrauja su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje, kas  antrą  mėnesio savaitgalį pasiimant vaiką iš ieškovės namų penktadienį nuo 18.00 iki 19.00 val.( arba šalių susitarimu paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ) ir grąžinant pagal gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Todėl yra pagrindas skundžiamu teismo sprendimu nustatą bendravimo tvarką sukonkretinti ir nustatyti, kad D. Š. bendrauja su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimant vaiką iš ieškovės namų penktadienį nuo 18.00 iki 19.00 val. (arba šalių susitarimu paimant vaiką iš ugdymo įstaigos) ir grąžinant pagal gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val., kadangi vaiką reikia paruošti pirmadieniui vykti į ugdymo įstaigą. Taip pat yra pagrindas nustatyti atsakovo su dukra bendravimo tvarką jo vasaros atostogų metu, t. y. nepertraukiamai  du kartus po 14 dienų, atostogų grafikus tėvams suderinant raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Be, to, nustatomas bendravimo tvarka švenčių dienomis.
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką telefonu, nes atsižvelgiant į dukters amžių ji yra per maža, kad turėtų mobilųjį telefoną. Ieškovė negali užtikrinti, kad tam tikru metu galės atsiliepti telefonu ir perduoti telefoną dukrai pasikalbėti su ieškovu. Be to, kaip nurodo ieškovė, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai ir praeityje ieškovas skambindamas pasikalbėti su dukra pradėdavo aiškintis santykius su ieškove, priekaištauti, kas lemdavo tarpusavio konfliktą. Todėl ir siekiant išvengi šalių tarpusavio konfliktinių situacijų susidarymo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bendravimo telefonu tvarka nenustatoma.
10. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymais dėl vaiko lankymo darželyje, dalyvavimo renginiuose ir mergaitės lankymo gydymo įstaigose, nes nemato pagrindo nustatyti bendravimo tvarkos aplinkybėms, kurių ieškovė nekontroliuoja. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pats gali aktyviai domėtis kokie renginiai vyksta darželyje/ mokykloje ir juose dalyvauti, nes ieškovė atsakovo galimybių pasimatyti su dukra darželyje ar vėliau mokykloje neriboja. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo  atsakovui nustatyti bendravimo tvarką su dukra darželyje, nes darželyje dukters laikas yra suplanuotas, yra valgymo ir miego režimas, organizuojami užsiėmimai ir mokymai, todėl vaiko ugdymo procesų nutraukimas neatitiktų vaiko interesų, tačiau D. Š. turi teisę dalyvauti renginiuose dukters ugdymo įstaigose ir apie numatomus renginius turi teisę susižinoti pats.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi teisę gauti informaciją dukrai susirgus ir ją lankyti, jeigu ji būtų gydoma ligoninėje.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

12. Ginčo esmė – ar pagrįstai iš atsakovo D. Š. priteista nepilnametės dukters P. Š. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
13. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
14. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
15. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
16. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).
17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 200 Eur priteistas išlaikymas iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius bei atsakovo turtinę padėtį.  Būtiniems vaiko poreikiams patenkinti  pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu Lietuvoje  yra 380 Eur. Tačiau, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, t. y. turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jeigu tik tėvų turtinė padėtis leidžia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apelianto turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. Š. dirba Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 453,54 Eur. D. Š. dirba UAB „NK Statyba“ ir jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro  247,94 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad  papildomai uždirba tvarkydamas automobilius ir jo pajamos per mėnesį iš viso siekia apie 579,24 Eur. Iš to darytina išvada, kad  apeliantas turi galimybę tenkinti didesnius dukters poreikius, negu minimalūs būtini jos vystymuisi. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog dukters P. išlaikymui kas mėnesį reikia išleisti 400 Eur per mėnesį, todėl priteistas išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 150 Eur per mėnesį. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Nors skundžiamame teismo sprendime nenurodyta konkretus reikalingas vaikui išlaikymas, tačiau iš patikslinto ieškinio, pateikto teismui 2014 m. birželio 29 d. poreikių lentelės matosi, kad nurodytas vaikui išlaikymo dydis 1420 Lt arba 411,26 Eur į mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši nurodyta pinigų suma mėnesiui reikalinga maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, lavinimui, laisvalaikio praleidimui, žaislams, vaistams, vitaminams, mokesčiui už darželį bei komunalinių paslaugų apmokėjimui nėra aiškiai per didelė  ir/ar nereikalinga vaikui. Nustatytas išlaikymo dydis yra  pagrįstas ir atitinka tėvų turtinę padėtį (apeliantas turi galimybę teikti 200 Eur išlaikymą), todėl jo mažinimas neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo.

Dėl turto padalinimo ir vaiko daiktų grąžinimo

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu įgytas dalintinas turtas yra šis: skalbimo mašina Blomberg (duomenys neskelbtini)50 Lt t. y. 173,63 Eur vertės, dujinis katilas RBC24ELITE LT-DT 785,13 Lt t. y. 227,39 Eur vertės, miegamasis kampas „Gabija“ 779,50 Lt t. y. 225,76 Eur vertės, virtuvinis komplektas „Delicija“ 715,87 Lt t. y. 207,32 Eur vertės, dvigulė lova su čiužiniu ir spinta 741,03 Lt t. y. 214,62 Eur vertės, hidroforas 191,75 Lt t. y. 55,53 Eur vertės, medinės durys 212,45 Lt t. y. 61,53 Eur vertės, elektrinis pjūklas (duomenys neskelbtini) 1400 W 274,50 Lt t. y. 79,50 Eur vertės, Dormeo čiužinys 240,00 Lt t. y. 69,51 Eur, kavos aparatas 50,00 Lt t. y. 14,48 Eur vertės, unitazas 150,00 Lt t. y. 43,44 Eur vertės, iš viso turto už 1372,71 Eur. Visą šį nekilnojamąjį turtą teismas natūra priteisė atsakovui. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 686,36 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę dalį daiktų natūra, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog priteisia iš atsakovo D. Š. ieškovės I. Š. naudai 1372,71 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį daiktų natūra.
20. Apeliaciniame skunde  nurodoma, kad teismas be pagrindo dalino bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgytus daiktus – dujinį katilą, hidroforą, unitazą. Šie daiktai buvo sumontuoti į gyvenamąjį namą, prarado savo individualius požymius, tapo namo, kuriame buvo sumontuoti dalimi, todėl negalėjo būti dalinami. Be to, skundžiamu teismo sprendimu turto padalinimas prieštarauja CK 3.12 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nes teismas turėjo padalinti šalims priklausančius daiktus pagal jų vertę natūra, o ne visus daiktus priteisiant atsakovui, o ieškovei piniginę kompensaciją. Nurodo, kad atsakovas nėra pajėgus ieškovei priteistos piniginės kompensacijos, nes turi  atsiskaityti su kreditoriais.
21. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
22. Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nesuvaržytas konkrečių sutuoktinių reikalavimų, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus taip, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
23. Kadangi santuokoje įgytas  turtas yra dalus ir nei viena iš šalių neturi piniginių lėšų kitai šaliai sumokėti piniginės kompensacijos, todėl yra pagrindas santuokinį turtą tarp šalių padalinti natūra. Tarp šalių ginčo dėl dalintinų daiktų vertės nėra. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dujinis katilas, hidroforas, unitazas sumontuoti į gyvenamąjį namą ir negali būti padalinti, tačiau, kaip nustatyta byloje, šie daiktai įgyti santuokoje, todėl gali būti dalinami. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas D. Š. pageidavo, kad šie daiktai atitektų jam, todėl dalijant turtą natūra yra pagrindas šiuos daiktus paskirti atsakovui. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo šalims priklausantį turtą padalinti ir priteisti šalims bet kuriuos daiktus, kad kiekvienai šaliai atitektų daiktų už apytiksliai vienodą vertę. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei I. Š. yra pagrindas paskirti skalbimo mašiną Blomberg (duomenys neskelbtini)63 Eur vertės, kavos aparatą  14,48 Eur vertės, miegamą kampą „Gabija“ 225,76 Eur vertės, virtuvinį komplektą „Delicija“ 207,32 Eur vertės, iš viso turto už  621,19 Eur.
24. Atsakovui D. Š. paskirtinas dujinis katilas RBC24ELITE LT-DT 227,39 Eur vertės, dvigulė lova su čiužiniu ir spinta. 214,62 Eur vertės, hidroforas 55,53 Eur vertės, medinės durys 61,53 Eur vertės, elektrinis pjūklas (duomenys neskelbtini) 1400 W 79,50 Eur vertės, Dormeo čiužinys 69,51 Eur,  unitazas 150,00 Lt t. y. 43,44 Eur vertės, iš viso turto už  751,52 Eur.  Kadangi  bendra dalintino tarp šalių turto vertė  1372,71 Eur, todėl kiekvienai iš šalių turėtų atitekti turto už 686,36 Eur. Kadangi atsakovui atitenka turto už 751, 52 Eur, todėl yra pagrindas iš D. Š. priteisti I. Š. 65,17 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
25. D. Š. apeliaciniame skunde  prašė panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo D. Š. grąžinti I. Š. nedalintinus vaiko daiktus ir šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti, tačiau dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo jokių argumentų nenurodė. Atsiliepime į ieškovės ieškinio pareiškimą (t. 3, b. l. 3-12) atsakovas D. Š. yra nurodęs, kad visi vaikui priklausantys daiktai turės būti perduoti tai iš šalių, su kuriuo bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi nepilnametės dukters P. Š. gyvenamoji virta  nustatyta su motina I. Š., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo D. Š. grąžinti I. Š. vaiko daiktus.
26. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti praplečiant atsakovo bendravimo su dukra tvarką bei pakeisti sprendimo dalį  dėl turto padalinimo, kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
27. Paduodant apeliacinį skundą D. Š. sumokėjo 67,04 Eur žyminį mokestį. Kadangi iš šešių apeliacinio skundo reikalavimų iš dalies patenkinti tik du (1.3 ir 1.6), t.y. apie 16 proc. reikalavimų, todėl iš ieškovės yra pagrindas priteisti 10,72 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  3 punktu,

n u t a r i a :

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą iš dalies  pakeisti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta, kad D. Š. bendrauja su dukra P. Š. kas antrą mėnesio savaitgalį ( I ir III arba II ir IV), nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val., pats paimdamas ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą pakeisti ir  išdėstyti taip:

D. Š. bendrauja su dukra P. Š. ne vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimant vaiką iš ieškovės namų penktadienį nuo 18.00 iki 19.00 val. (arba šalių susitarimu paimant vaiką iš ugdymo įstaigos) ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 .00 val.

Tuo atveju, jei D. Š. dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių negali matytis su dukra pagal sudarytą grafiką, jis apie tai nedelsiant informuoja I. Š. jos mobiliuoju telefonu, numeriu (duomenys neskelbtini) arba kitu žinomu telefono numeriu.

Pasikeitus nepilnametės dukters P. Š. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai, I. Š. įpareigojama nedelsiant pranešti D. Š. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar mokymosi įstaigos adresą.

Vaikui susirgus, ieškovė privalo ne vėliau kaip kitą dieną informuoti atsakovą apie vaiko ligą ir per tris dienas nuo susirgimo – apie taikomą gydymą. Jei dukra P. Š. dėl ligos bus gydoma gydymo įstaigoje, I. Š. privalo apie tai pranešti D. Š. jo mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba kitu jo nurodytu telefono numeriu.

D. Š. su dukra P. Š. praleidžia kiekvienais metais 2 savaites atostogų liepos mėnesį ir dvi savaites atostogų rugpjūčio mėnesį. Apie planuojamas  kartu su dukra atostogas šalys privalo pranešti viena kitai iki kiekvienų metų gegužės 1 d. D. Š. iki atostogų pradžios  privalo nurodyti I. Š. kontaktinius telefonų numerius ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba I. Š. galėtų laisvai susisiekti su dukra.

D. Š. bendrauja su dukra P. Š. nelyginių kalendorinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, Naujųjų Metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną,  dukters gimimo dieną, kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną, pasiimant dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria D. Š. priteista skalbimo mašina Blomberg, miegamas kampas „Gabija“, virtuvės komplektas „Delicija“, kavos aparatas.

I. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti skalbimo mašiną  Blomberg, miegamą kampą „Gabija“, virtuvės komplektą „Delicija“, kavos aparatą.

Iš D. Š. priteistą ieškovei I. Š. 1372,71 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį daiktų natūra sumažinti iki 65,17 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 10,73 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Aušra Baubienė

                                                                                         Virginija Gudynienė

                                                                                          Izolda Nėnienė