Administracinė byla Nr. eA-994-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00617-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų bekonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų bekonas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biržų bekonas“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. BRK-191 (toliau – sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą pareiškėjo mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KP-13-1-006462-MP001 (toliau – mokėjimo prašymas) tenkinti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra pritaikė jam sankciją – paramos pagal mokėjimo prašymą (310 262,60 Eur) neskyrimą ir paramos sutarties nutraukimą, nes pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 15 d. neįvykdė projekto, nepasiekė jo tikslų ir rezultatų, nevykdė veiklos numatytos paraiškoje. Pareiškėjas teigė, kad Agentūros sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pasak pareiškėjo, Agentūra nenurodė, kaip pareiškėjas pažeidė konkrečias teisės aktų nuostatas, taip pat nenurodė, kodėl buvo pasirinkta pati griežčiausia sankcija. Pareiškėjas nurodė, kad patikros ataskaitose nebuvo nurodyta projekto įvykdymo procentinė dalis, nebuvo nurodyta, kad projektas nevykdomas. Jis atliko beveik visus nustatytus darbus, įrangos įsigijimą ir rangos ir kitų darbų įsigijimą patvirtino dokumentais. 2015 m. gruodžio mėnesį jau buvo įsigyta beveik 100 proc. įrangos. Net ir tuo atveju, jeigu padarytus nukrypimus nuo projekto būtų galima vertinti kaip paramos sutarties pažeidimą, tai juos reikėtų vertinti, kaip neesminius, lyginant su tinkamai įgyvendinto projekto mastu. Jis teikė Agentūrai raštus dėl mokėjimo prašymo teikimo terminų pratęsimo, nurodydamas su kokiomis problemomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, susidūrė. Pareiškėjo nuomone, paramos neskyrimas yra itin griežta sankcija, taikoma už grubius pažeidimus piktybiniams pažeidėjams, kurie nebendradarbiauja ir apskritai nevykdo projektų ir tik tuo atveju, kai neįmanoma pritaikyti švelnesnės sankcijos – paramos sumažinimo. Pasak pareiškėjo, Agentūra neatsižvelgė į pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Projektas yra beveik įgyvendintas, projekto vykdymas nesustojęs, todėl pritaikyta sankcija yra neadekvati (neproporcinga) pažeidimo sukeltoms pasekmėms. Pareiškėjo manymu, Agentūros sprendimas nebuvo patvirtintas objektyviai nustatytais faktais.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo UAB „Biržų bekonas“ skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iki numatyto termino (iki 2015 m. gruodžio 15 d.) neįgyvendino projekto ir pažeidė paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projektą vykdyti be nukrypimų. 2015 m. gruodžio 16 d. atliktos patikros metu buvo nustatyta, kad fermų rekonstrukcijos darbai nėra baigti, įranga nesumontuota. Pasak Agentūros, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. pateikęs mokėjimo prašymą, dar neturėjo statybų užbaigimo akto, todėl negalėjo naudoti pastatų paraiškoje numatytai veiklai vykdyti (kiaulininkystei). Atitinkamai, nebuvo pasiekti projekto tikslai ir rezultatai. Agentūra taip pat nurodė, kad pareiškėjas mokėjimo prašymu prašė kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo iki galo atlikti. Be to, pareiškėjas negalėjo vykdyti projekte numatytos veiklos, nes neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad būtų pažeisti teisės aktai tokiu atveju, jeigu Agentūra būtų neatsižvelgusi į nustatytus pažeidimus ir skyrusi paramą. Šiuo atveju projektas nebuvo įgyvendintas, nes projektui naudojamas pastatas nefunkcionavo taip, kaip turėtų pagal nustatytus tikslus. Agentūra pažymėjo, kad projektas turėjo būti įgyvendintas dar iki 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl Agentūra pratęsusi galutinį terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. sudarė visas sąlygas pareiškėjui kuo efektyviau įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, tačiau pareiškėjas to padaryti nesugebėjo. Agentūra po 2015 m. gruodžio 31 d. neturėjo galimybės deklaruoti Europos Komisijai pareiškėjo patirtų išlaidų ir prašyti jas apmokėti, nes 2007–2013 m. finansavimo laikotarpis baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Ministerija nurodė, kad Agentūra priėmė pagrįstą sprendimą dėl sankcijų taikymo. Pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 15 d. turėjo baigti pastatų rekonstrukciją ir pradėti pastatus naudoti projekte numatytai veiklai. Ministerijos nuomone, pareiškėjas nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių, nes pastatų nenaudojo kiaulininkystės veiklai. Ministerija pažymėjo, kad Agentūra negali prisiimti verslo rizikos, tačiau dėjo visas pastangas, kad projektas būtų užbaigtas net ir pasibaigus numatytam terminui. Pareiškėjas nepasiekė tikslo – kiaulių laikymo pastatų rekonstrukcijos, t. y. rekonstrukcija nebuvo atlikta, nebuvo pateiktas statybos užbaigimo dokumentas. Be to, pareiškėjas nebaigė montuoti įrangos, nepateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo. Dėl šių priežasčių jis negalėjo pasiekti ir kitų projekto tikslų, t. y. sąnaudų mažinimo, produkcijos kokybės gerinimo, bendrovės veiklos efektyvinimo. Ministerijos nuomone, neįgyvendinus projekto, nepasiekus jo tikslų ir uždavinių, parama negali būti skiriama. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad po 2015 m. gruodžio 31 d. Agentūra negalėjo išmokėti paramos lėšų.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Biržų bekonas“ skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 9 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius) (toliau – paraiška), pagal kurią prašė 1 381 120,00 Lt (400 000 Eur) paramos projektui „Bendrovės modernizavimas“ (toliau – projektas). 2014 m. kovo 24 d. pareiškėjas su Agentūra sudarė paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo be nukrypimų ir nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų įgyvendinti projektą, o Agentūra įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka paramos sutartyje nustatytas sąlygas, užsakyti paramos lėšas bei gavus lėšas jas pervesti pareiškėjui. Agentūra įsipareigojo kompensuoti pareiškėjui iki 1 381 120 Lt (400 000 Eur), t. y. iki 38,11 proc., visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas įsipareigojo savo įnašu (iki 2 242 555 Lt (649 488,82 Eur)) prisidėti prie projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Paramos sutarties 5 punkte buvo numatyta, kad parama pareiškėjui suteikiama tik su sąlyga, jei pareiškėjas projektą be nukrypimų įgyvendins iki 2015 m. birželio 30 d. 2015 m. liepos 31 d. pareiškėjas su Agentūra susitarė, kad jis įgyvendins projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą siekdamas pratęsti projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Ministerija 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu atsisakė pratęsti šį terminą. Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Ministeriją ir Agentūrą, prašydamas pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d., tačiau šis pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. 2015 m. spalio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, prašydamas išmokėti 310 262,60 Eur paramos sumą. 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Agentūra informavo pareiškėją, kad mokėjimo prašymą užregistravo. Agentūra šiuo raštu taip pat informavo pareiškėją, kad galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita gali būti pateikta iki 2015 m. gruodžio 15 d. 2015 m. gruodžio 16 d. Agentūra atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje. Patikros metu, buvo nustatyta, kad įsigyta įranga yra nesumontuota, todėl nėra įmanoma suskaičiuoti visų investicijų. Be to, nustatyta, kad mokėjimo prašyme nurodyti darbai faktiškai nėra baigti, nėra dalies apmokėjimų.
9. Paramos sutarties 5.1 ir 5.2 punktais pareiškėjas įsipareigojo be nukrypimų įgyvendinti projektą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad dėl šio (pirmojo) pažeidimo pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-596 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektorius) įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2013 metų, patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 68 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.2.12 punktu, yra taikoma paramos neskyrimo sankcija. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Agentūra pažeidimą vertino, kaip esminį, lėmusį paramos pareiškėjui neskyrimą.
10. Projekto tikslas buvo siejamas su dviem faktinėmis aplinkybėmis: naujos įrangos įsigijimu ir pastatų rekonstravimu. Patikrų metu buvo nustatyta, kad planuotos investicijos buvo įsigytos, tačiau, patikrinus projektą vizualiai, buvo konstatuota, kad įsigyta įranga nebuvo sumontuota. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrangos įsigijimas, jos nesumontuojant, nereiškė įmonės modernizavimo. Įmonės modernizavimas buvo siejamas su galimybe naują įrangą panaudoti, o, jos nesumontavus, tai padaryti yra iš esmės neįmanoma. Agentūra konstatavo, kad pastato rekonstrukcijos darbai nustatytu terminu nebuvo pabaigti, nors pareiškėjas paramos sutartimi įsipareigojo projektą įgyvendinti ne iš dalies, o visiškai ir be nukrypimų, todėl, teismo vertinimu, Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo paramos sutarties 5.1 ir 5.2 punktų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis paramos sutarties 20.1 punktu ir Administravimo taisyklių 197.2.12 punktu, Agentūra turėjo teisę pareiškėjui neskirti paramos ir nutraukti paramos sutartį.
11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad aplinkybės, tiesiogiai lėmusios projekto įgyvendinimo laikotarpio užsitęsimą, priklausė ne nuo jo, o nuo tiekėjo, valstybės politikos, Afrikinio kiaulių maro, kiaulienos kainų kritimo, sugriežtintų biosaugos priemonių taikymo, tačiau šias aplinkybes įrodančių dokumentų nepateikė. Be to, pareiškėjas verslo plane nurodė, kad kiaulininkystės srityje veikia jau daugiau nei 10 metų, turi reikiamas žinias ir patirtį, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas paramos sutarties sudarymo metu minėtas aplinkybes galėjo protingai numatyti, nors vėliau tam tikrų aplinkybių galimai jau nebegalėjo kontroliuoti. Aplinkybę, kad pareiškėjas su AB Šiaulių banku paskolos sutartį pasirašė tik 2015 m. rugpjūčio 19 d. (beveik po 1,5 metų nuo paramos sutarties pasirašymo), teismas vertino kaip pareiškėjo prisiimtą verslo riziką, iš esmės lėmusią tai, kad jis ilgą laiką apskritai negalėjo pradėti įgyvendinti projekto, nes negalėjo užtikrinti visų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimo.

III.

12. Pareiškėjas UAB „Biržų bekonas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjo nuomone, teismas nevertino objektyvių aplinkybių, kurios padarė įtaką projekto įgyvendinimo terminui, taip pat nevertino aktyvių pareiškėjo veiksmų viso projekto įgyvendinimo metu. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas kiaulininkystės srityje veikia jau daugiau nei 10 metų, turi reikiamas žinias ir patirtį, todėl sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti Afrikinio kiaulių maro ir kiaulienos kainų kritimo aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, jog projekto įgyvendinimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, kurios tiek pareiškėjui, tiek Agentūrai nebuvo žinomos, t. y. pareiškėjas negalėjo numatyti, jog po sutarties sudarymo Lietuvoje išplis Afrikinis kiaulių maras ir bendrovė bus įtraukta į I ir II ribojimo zonas, o tai lems objektyvų pareiškėjo negalėjimą projektą vykdyti nustatytais terminais. Pareiškėjo nuomone, Agentūra ir teismas, atsižvelgę į susidariusią ekstremalią situaciją ir į tai, kad apie tokią situaciją buvo informuoti, turėjo teisę ir pareigą vertinti, jog Afrikinis kiaulių maras yra force majeure išimtinė aplinkybė, ir netaikyti pareiškėjui griežčiausios sankcijos. Nustačius, jog Įgyvendinimo taisyklės pažeistos dėl nuo paramos gavėjo valios nepriklausančių aplinkybių, o priemonės tikslai, nepaisant to, gali būti pasiekti, pareiškėjui neturėjo būti taikoma sankcija. Teismas nevertino, jog Agentūra nė vienu atveju, kai pareiškėjas teikė prašymus, nesilaikė Administravimo taisyklėse nurodytų terminų ir savo veiksmais sudarė prielaidas užsitęsti projekto įgyvendinimui. Šiuos Agentūros veiksmus pareiškėjas vertina taip pat, kaip objektyvias aplinkybes, sukliudžiusias laiku įgyvendinti projektą.
14. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad jam nepavyko įvykdyti imperatyvios sąlygos paramai gauti – parama suteikiama tik su sąlyga, jei nustatytu terminu projektas įvykdomas be nukrypimų. Teismas nevertino Agentūros paaiškinimų dėl dalinio mokėjimo prašymo, t. y. Agentūra turėjo galimybę ir galėjo išmokėti paramą proporcingai atliktoms investicijoms, tačiau pati institucija neteisingai nurodė pareiškėjui, jog tokios galimybės jis neturi. Apie galimybę teikti prašymą daliniam išmokėjimui pareiškėjas sužinojo tik teismo posėdžio metu.
15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 3JA-650-440 Ministerija informavo pareiškėją apie nepritarimą jam taikyti sankciją. Tačiau vėliau Ministerijos sudaryta komisija, vertindama tas pačias aplinkybes, pritarė Agentūros pasiūlymui taikyti sankciją. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros skirta sankcija ir mano, kad ji yra neadekvati pažeidimo sukeltoms pasekmėms ir prieštarauja jau susiformavusiai teismų praktikai. Šiuo atveju Agentūra neatsižvelgė į padarytų pažeidimų sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, neatsižvelgė į aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios. Iš sprendimo turinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog pareiškėjui turi būti taikoma griežčiausia sankcija – paramos neskyrimas ir sutarties nutraukimas.
16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo UAB „Biržų bekonas“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
17. Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai sutampa su pateiktais atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Biržų bekonas“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
19. Ministerija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sankcija jam neturėjo būti taikoma, nes kiaulių maras yra force majeure aplinkybė. Ministerija pažymi, kad kiaulių maro atvejų pareiškėjo ūkyje nebuvo užfiksuota, tai nesustabdė įmonės veiklos ir ši aplinkybė nedaro paramos sutarties įvykdymo negalimu. Agentūra neįgyvendina projektų ir negali prisiimti verslo rizikos už paramos gavėjus, visa verslo rizika tenka paramos gavėjams. Pagal šią priemonę paramą gavo daugiau ūkio subjektų, bet jie, veikdami tomis pačiomis sąlygomis, įgyvendino projektus bei pasiekė jų tikslus bei uždavinius, todėl, Ministerijos nuomone, kiaulių mato pripažinti force majeure aplinkybe nėra pagrindo. Ministerija pažymi, kad po 2015 m. gruodžio 31 d. Agentūra negalėjo išmokėti paramos lėšų, todėl projekto įgyvendinimo terminas negalėjo būti pratęstas ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 15 d. Ministerija nesutinka, kad pareiškėjui skirta sankcija yra neproporcinga. Agentūra paskyrė sankciją atsižvelgusi į visus pareiškėjo padarytus pažeidimus. Ministerijos teigimu, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paramos neskyrimo pagal paraišką dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei paramos sutarties nutraukimo.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad ne dėl savo neveikimo, ar neteisėtų veiksmų nespėjo įgyvendinti projekto, projekto įgyvendinimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
23. Vadovaujantis paminėtomis taisyklėmis ir atlikus pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo patikrinimą dėl projekto neįgyvendinimo priežasčių, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino įrodymus ir apeliacinės instancijos teismas, pritardamas atliktam įrodymų vertinimui, teismo argumentų nekartoja. Papildomai teismas nurodo, kad apeliantas paraišką Agentūrai įteikė 2013 m. spalio 9 d. (II t., b. l. 23), kuria pretendavo į 2007–2013 metų programos priemonę, t. y. iš esmės besibaigiant atitinkamam finansiniam periodui. Taigi, apeliantas, būdamas rinkos dalyviu ilgą laiką, puikiai suvokė galimas pasekmes ir riziką taip vėlai kreipiantis dėl projekto finansavimo.
24. Be to, apelianto priimti sprendimai sąlygojo ir tai, kad ir pats projektas buvo įgyvendinamas labai lėtai. Biržų rajono savivaldybės administracijos leidimas Nr. LNS-52-14D820-00061 rekonstruoti statinius, neypatingos kategorijos, kitos (fermų) paskirties buvo išduotas tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. (IV t., b. l. 13) t. y. bendrovė teikdama paraišką neturėjo net statybos leidimo. Paramos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad parama paramos gavėjui suteikiama, jei paramos gavėjas įvykdys projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (II t., b. l. 59). Bet pareiškėjas sutartį dėl kiaulidžių technologinės įrangos, kuria vykdytojas įsipareigojo pagaminti kiaulidžių technologinę įrangą, centrinės ir pagalbinės šėrimo virtuvių pašarų ruošimo įrangą ir savo lėšomis pristatyti į nurodytą vietą, sudarė tik 2015 m. birželio 30 d. Be to, pareiškėjas sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Pilkasis granitas“ tik 2015 m. rugpjūčio 17 d. (II t., b. l. 126–131).
25. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovas pažeidė jo teises nepratęsęs projekto įgyvendinimo iki 2015 m. pabaigos, neturi reikšmės, nes apeliantas statybų užbaigimo aktą gavo tik 2016 m. gruodžio 13 d. (V t., b. l. 162), o pažymą apie atitiktį higienos, veterinarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimams – tik 2016 m. gruodžio 5 d. (V t., b. l. 160), kai ES paramos lėšas Agentūra galėjo išmokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d.
26. Apeliantas nurodo, kad įgyvendinant projektą bendrovė susidūrė su problemomis dėl Afrikinio kiaulių maro, teigia, kad 2014 m. sausio 24 d. oficialiai patvirtinta Afrikinio kiaulių maro diagnozė Alytaus ir Šalčininkų rajone rastiems kritusiems šernams. Bet paramos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2014 m. kovo 24 d. (IV t., b. l. 264). Iš šių duomenų seka, kad jau sudarant paramos sutartį pareiškėjui buvo žinoma apie Lietuvos Respublikoje prasidėjusį Afrikinį kiaulių marą ir jis, besiversdamas gyvulininkystės veikla, puikiai suvokė, kad projekto įgyvendinimas gali būti apsunkintas.
27. Apelianto nurodyti sunkumai dėl kredito gavimo, reikalavimo apdrausti turtą taip pat teismo nėra vertinami kaip pateisinantys projekto neįgyvendinimą, kadangi turto draudimas gaunant kreditus yra įprastinė verslo praktika, lengvai numatoma kvalifikuotų rinkos dalyvių.
28. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad iki nustatyto termino projektas nebuvo įvykdytas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šiai išvadai pakeisti.
29. Byloje neabejotinai įrodyta, kad projektas nebuvo įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 15 d. ir projekto tikslai bei rezultatai nepasiekti, investicijos neatliktos, nebaigti statybos darbai, nebaigti įrangos montavimo darbai – Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. atliktos patikros projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaita Nr. V-VP-0798774, II t., b. l. 103–106) duomenimis, nustatyta, kad fermų rekonstrukcijos darbai nėra baigti, įranga nesumontuota. Pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklos, numatytos paraiškoje, nes nepateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo. Kadangi iš esmės yra pažeistos sutarties sąlygos, tai, teismo nuomone, pritaikyta sankcija nėra pernelyg griežta. Teismas nenustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
30. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Agentūros 2016 m. sausio 13 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, jame nėra motyvuota, kodėl buvo skirta tokia griežta sankcija. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teismas, susipažinęs su skundžiamo sprendimo turiniu, vertina, kad Agentūros 2016 m. sausio 13 d. sprendime yra aiškiai nurodyta, kokie buvo padaryti pažeidimai, nurodytos teisės normos ir motyvai, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir yra teisėtas bei pagrįstas.
31. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Atmetus apeliacinį skundą, turėtos teismo išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų bekonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius