Civilinė byla Nr. e2-181-762/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14615-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.1;  3.2.6.5

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 18 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Daugelei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui - advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovų N. R.-S., N. K., V. R. atstovui advokato padėjėjui Marek Paškevič,

trečiojo asmens - 243-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gedvydžiai“ pirmininkei R. B.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atsakovėms N. R.-S., N. K., V. R., tretysis asmuo - 243-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) „Gedvydžiai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Bylos esmė, šalių pozicija

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau ir Ieškovė) pateiktame ieškinyje prašo:

-       priteisti ieškovei iš atsakovės V. R. 377,28 Eur sumą;

-       priteisti ieškovei iš atsakovės N. R.-S. 113,19 Eur sumą;

-       priteisti ieškovei iš atsakovės N. K. 113,19 Eur sumą;

-       priteisti ieškovei iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-       priteisti ieškovui iš atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 22 Eur už žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą).

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė:

2.1.                      Ieškovė ADB „Gjensidige“ ir draudėja sudarė turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini).

2.2.                      2024 m. vasario 12 d. buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikiamas turto apžiūros aktas, žalos apibendrinimas, žalos suvestinė, nuotraukos ir buto apžiūros aktas.

2.3.                      Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 603,66 Eur dydžio draudimo išmoką (bendros išlaidos 661,58 Eur iš kurių atimama išskaita – 57,92 Eur). Žalos dydį ir jos atlyginimo faktą patvirtina prie ieškinio pateikiama turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, raštas dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymas. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.

2.4.                      Dėl patirtos žalos atlyginimo Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai žalos neatlygino.

3.       Atsakovės N. R.-S., N. K., V. R. (toliau ir Atsakovai) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė Ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o joms iš Ieškovės priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1.                      Atsiliepime nurodė, kad 2024 m. vasario 12 dienos vakare į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini)atvyko 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ pirmininko pavaduotojas R. L. su bendrijos santechniku, kurie paaiškino, jog greičiausiai iš jiems priklausančio buto kažkur skverbiasi vanduo, kadangi ryte buvo užpilti apačioje esantys 68 ir 60 butai. Koridoriuje atitraukus spintą, paaiškėjo, jog vanduo skverbiasi pro kanalizacijos vamzdžio trišakį (kuris yra neatsiejama vamzdžio dalis). Santechnikas pasakė, kad reikia pravalyti kanalizacijos vamzdį per tualeto klozetą. Pravalius vamzdį, nieko nekomentuodami, jie išėjo.

3.2.                      Gavę 2024 m. vasario 12 d. buto apžiūros aktą, Atsakovai buvo labai nustebę, todėl atsakovė N. R.-S. su savo vyru nuvyko į 243 DNSB, kad būtų paaiškinta, iš kur atsirado klozeto užsikimšimas fekalijomis ir tualetiniu popieriumi. Taip pat buvo paklausta pirmininko pavaduotojo R. L., kuris betarpiškai dalyvavo buto apžiūroje, kodėl jis neužfiksavo tokio pažeidimo (jeigu jis buvo), nenufotografavo, taip pat nenufotografavo ir pačio kanalizacijos vamzdžio per kurį skverbėsi vanduo. R. L. atsakė, jog jam to nereikia.

3.3.                      Apie tai, jog buvo papildytas 2024 m. vasario 12 d. buto apžiūros aktas 2024 m. kovo 5 d. buto apžiūros aktu Atsakovai sužinojo tik gavę iš teismo procesinius dokumentus.

3.4.                      Su ieškiniu nesutinka visiškai, kadangi mano, jog jis pareikštas netinkamam atsakovui. Jų vertinimu Ieškovė neįrodė (ir neįrodinėjo) Atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų kaltės, o apsiribojo tik vieninteliu dokumentu – 2024 m. vasario 12 d. buto apžiūros aktu ir jo 2024 m. kovo 5 d. papildymu, kuriuose nurodomi faktai neatitinka tikrovės. Mano, jog šis dokumentas aplamai negali būti laikomas įrodymu, nes pasirašytas bendrijos pirmininko, jo pavaduotojo bei bendrijos santechniko, kurie ypač yra suinteresuoti asmenys, kadangi dėl netvarkingo kanalizacijos vamzdžio pačiai bendrijai gali kilti civilinė atsakomybė.

3.5.                      Tuo pačiu vertina, kad jei būtų užsikimšęs jų bute esantis klozetas tai pagal fizikos dėsnius vanduo eitų per klozeto viršų, o ne atvirkščiai į apačią pro kanalizacijos vamzdžio jungtį. Pažymi, jog klozetas nebuvo užsikimšęs niekuo. Teikia kanalizacijos vamzdžio ir trišakio nuotraukas, per kurį tekėjo vanduo. Nurodo, kad iš nuotraukų, kanalizacijos vamzdis atrodo siaubingai, jo niekada niekas neprižiūrėjo, nevalė ir nekeitė dar nuo tarybinių laikų, nors butas randasi paskutiniame aukšte ir yra padidintos rizikos šaltiniu, nes avarijos atveju gali nukentėti visos laiptinės gyventojų butai. Be to, trišakio siūlės yra išbyrėjusios ir nesandarios, dėl ko, manytina, ir kilo vandens nutekėjimas. Nurodo, kad kanalizacijos pagrindinis vamzdis ir trišakis, kurie buvo užsikimšę yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų sudėtinė dalis, todėl mano, jog už žalą padarytą 60 butui yra atsakinga 243-oji DNSB „Gedvydžiai“.

4.       Tretysis asmuo 243-oji DNSB „Gedvydžiai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei į Atsakovų pateiktą atsiliepimą, kuriame iš esmės nurodė, kad Atsakovų argumentai dėl jų kaip trečiojo asmens kaltės yra nepagrįsti.

4.1.                      Nurodė pripažįstantys, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, įsteigta naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, tame tarpe ir vandentiekio ir kanalizacijos stovus, bet ne butuose esančią santechnikos įrangą, kuri yra buto  savininko nuosavybė.

4.2.                      Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) laiptinėje 2024 m. vasario 12 d. iš viršutinio 9 aukšto ((duomenys neskelbtini) butas), kuriame gyvena Atsakovai įvyko stiprus užpylimas, vanduo sunkėsi net iki 6 aukšto, buvo užpilti 3 žemesnių aukštų butai (68, 64, 60). Gavę 2024 m. vasario 12 d. ryte signalą, kad sunkiasi vanduo iš viršaus, bendrijos santechnikas operatyviai ėmėsi priemonių ir užsuko vandenį visai namo laiptinei. Į Atsakovams priklausantį butą pavyko pateikti tik vasario 12 d. vakare, todėl kas iš tikrųjų darėsi bute iš karto galimybės pamatyti neturėjo, galėjo pamatyti tik po ilgo laiko tarpo.

4.3.                      Patekus į Atsakovų butą pirmiausia santechnikas atsuko stovo kraną rūsyje. Tuomet pamatė, kad atsukus kraną, klozeto turinys su visomis atliekomis, popieriais pradėjo kilti į viršų, klozetas buvo užsikimšęs, todėl santechnikas buvo priverstas atlikti pravalymo darbus, nes viskas piltųsi per kraštus. Atlikus pravalymą, viskas kaip ir susitvarkė, bet toliau pastoviai bėgo vanduo iš bakelio dėl sugedusio nuleidimo mechanizmo. Santechnikas užsuko kranelį po bakeliu ir liepė šeimininkams nesinaudoti klozetu kol nesutvarkys vandens nuleidimo mechanizmo.

4.4.                      Po klozetu, kur yra trišakis (t. y. savininko nuosavybė) matėsi užpylimo žymės, kurios bėgo į vamzdyno šachtą. Senas vamzdynas iki kanalizacijos stovo tualeto patalpoje dėl pastoviai bėgančio vandens sudarė galimybę vandeniui pakliūti į šachtą. Po klozetu esantis vamzdynas iki kanalizacijos stovo buvo neprižiūrėtas, o pastoviai bėgantis vanduo dėl vandens nuleidimo mechanizmo gedimo, bei užkimštas tualetas, mėtant bet kokius popierius (ne tualetinį popierių) ir galėjo būti pagrindinė priežastis. Bute buvę jaunuoliai teigė, kad tualetinio popieriaus neturi, todėl į klozetą buvo metama viskas, kas pakliuvo (laikraščiai ir pan.). Tai, kad bute gyvenama labai nehigieniškai patvirtina ir teikiamos bendros buto fotonuotraukos.

4.5.                      Vertina, kad Atsakovų teiginiai, jog Bendrija kalta dėl užkišto kanalizacijos stovo ir neprižiūrėtų nuotekų šalinimo yra nepagrįsti. Tai atsitiko ne dėl Bendrijos kaltės, o dėl to, kad buto savininkai tinkamai nesirūpino savo santechnika ir tokiu neveikimu sudarė prielaidas kitų butų užpylimui.

5.       Nustačius pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būda Ieškovė pateikė dubliką, o Atsakovai tripliką, kuriuose iš esmės palaikė savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją patikslindami tik tam tikras nurodytas aplinkybes.

6.       Ieškovė dublike atsakydama į Atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes nurodė:

6.1.                      243-osios DNSB „Gedvydžiai“ apžiūros aktai - 2024 m. vasario 12 d. (įvykio dienos) aktas, tiek 2024 m. kovo 5 d. aktas patvirtina, kad užpylimo židinys yra būtent Atsakovų (duomenys neskelbtini) bute. Be to, šie apžiūros aktai, taip pat patvirtina, jog bendrojo naudojimo inžinerinė įranga tvarkinga, trūkimo nebuvo, užliejimas nėra susijęs su namo bendrojo naudojimo vamzdynų defektais.

6.2.                      Pabrėžia, kad 243-oji DNSB „Gedvydžiai“ santechnikas buvo Atsakovų bute, nustatė apliejimo priežastį ir pagal tai buvo surašytas apžiūros aktas, todėl Atsakovų argumentai, kad apžiūros aktai neatitinka tikrovės, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

6.3.                      Atsakovų (duomenys neskelbtini) bute esanti buitinė technika (tualetas ir jo mechanizmai) buvo neprižiūrėti, netvarkingi, todėl ir apliejo žemiau esančių kaimynų butus, įskaitant Ieškovės draudėjo 60 butą. Mano, kad už šios technikos būklės nepriežiūrą atsakomybė tenka Atsakovėms, kaip buto savininkėms. Atsakovių argumentai, kad turėtų būti atsakinga 243-oji DNSB „Gedvydžiai“, laikomi visiškai nepagrįstais.

7.       Atsakovai triplike atsakydami Ieškovės dublike nurodytas aplinkybes nurodė:

7.1.                      Atsakovų kartu su atsiliepimu pateiktose nuotraukose matyti, kad namo bendro kanalizacijos stovo trišakio siūlės yra išbyrėjusios, nesandarios ir niekada neremontuotos pro kurias ir skverbėsi vanduo. Tiek pačios 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ 2024 m. vasario 12 d. ir 2024 m. kovo 5 d. apžiūros aktuose yra nurodoma, kad „vanduo skverbėsi pro trišakį palei kanalizacijos vamzdį į apatinius aukštus“, nors vėliau tuose pačiuose aktuose yra priešingai nurodoma, jog bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai nepažeisti.

7.2.                      Tokiu būdu yra akivaizdu, jog žalos atsiradimo priežastis yra ne klozeto (ne)užsikimšimas, o kanalizacijos vamzdžio trišakio nesandarumas. Kitu atveju, jeigu net darant prielaidą, kad klozetas būtų užsikimšęs, o trišakis būtų sandarus, tai, kaip ir buvo minėta atsiliepime, vanduo būtų bėgęs pro klozeto viršų, o ne pro trišakį ir tuomet atsakovai tikrai būtų kalti dėl žalos padarymo, o Ieškovės ieškinyje ir dublike išdėstyta civilinės atsakomybės taikymo atsakovams koncepcija būtų pagrįsta.

7.3.                      Vertina, kad trišakis yra bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio sudedamoji dalis, todėl nustačius, kad vanduo skverbėsi pro bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio trišakį, griežtoji atsakomybė turėtų būti taikoma 243-ąjai DNSB „Gedvydžiai“ kaip pastato administratoriui už bendro naudojimo inžinerinių tinklų priežiūros nevykdymą.

II.                      Faktinės ginčo aplinkybės

8.       Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (9 aukštas), savininkėmis yra atsakovės: N. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdanti 3/16 buto; N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdanti 3/16 buto; V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdanti 5/8 buto.

9.       243-osios DNSB „Gedvydžiai“ 2024 m. vasario 12 d. buto apžiūros aktuose nurodyta, kad atlikus (duomenys neskelbtini)buto apžiūrą nustatyta, kad užpiltas kambario lubų kampas, sudrėkę sienos. Nustatyta, kad kanalizacijos turinys tekėjo iš viršutinio (duomenys neskelbtini) buto. Atlikus (duomenys neskelbtini) buto apžiūrą nustatyta, kad yra sugedę vidaus tinklai, tualetas užkištas fekalijomis ir popieriais, pastoviai tekėjo vanduo, nes sugedęs vandens nuleidimo mechanizmas. Nurodyta, kad tekantis turinys skverbėsi pro trišakį palei kanalizacijos vamzdyną į apatinius aukštus (68-60 butus). Bendrojo naudojimo inžinieriniai tinklai nepažeisti. Atlikus buto Nr. 60 apžiūrą vizualiai matėsi iškeltos laminato grindų plokštės, kiti apgadinimai.

10.       Iš DNSB „Gedvydžiai“ teiktų papildomų paaiškinimų bei (duomenys neskelbtini) buto (tualeto ir jo vamzdynų besijungiančių su bendruoju namo kanalizacijos stovu) Atsakovų teiktų foto nuotraukų (IMG_20250115_120404; IMG_20250115_120416; IMG_20250115_120426; IMG_20250115_120434; IMG-20240911-WA0000; IMG-20240911-WA0002) matyti, kad bute esantis tualeto sifonas yra sujungtas su tualeto patalpoje esančiu kanalizacijos vamzdyno trišakiu (toliau – Trišakis Nr. 1). Į šio trišakio vieną dalį su perėjimu taip pat yra prijungtas mažesnio diametro buto nuotekų vamzdynas. Šio sujungimo (perėjimo) viršutinėje dalyje matyti kvadrato formos kamštis (foto Nr. IMG_20250115_120416). Kita (trečioji) Trišakio Nr. 1 dalis horizontaliai nuvesta ir apie 0,5 metro ilgio vamzdynų jungtimis sujungta (foto Nr. IMG_20250115_120426) su namo bendrojo kanalizacijos stovo trišakiu (toliau – Trišakis Nr. 2) (foto Nr. IMG-20240911-WA0002). Trišakio Nr. 2 apatinė dalis jungiasi su namo bendrojo kanalizacijos stovo apatine dalimi ir eina į žemesnius aukštus. Viršutinė Trišakio Nr. 2 dalis jungiasi su namo bendrojo kanalizacijos stovo viršutine dalimi, kuri kiek aukščiau susijungia su asbesto ir cemento mišinio vamzdžiu (alsuokliu) išeinančiu virš namo stogo (2025 m. vasario 25 d. 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ teikti paaiškinimai su fotonuotraukomis). Iš namo 8 aukšte (68 bute) bendro kanalizacijos vamzdyno stovo apžiūros matyti, kad kanalizacijos vamzdys yra pasidengęs baltos spalvos dažais (kalkėmis), kurie lengvai valosi (matomos valymo žymės), tačiau ant jų vandens nubėgimo žymių nėra (2025 m. sausio 9 d. 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ atsiliepimas su fotonuotraukomis).

11.       Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų žinoma, kad ADB „Gjensidige“ sudaryta turto draudimo sutartis, kuria apdraustas (duomenys neskelbtini) esantis turtas. ADB „Gjensidige“ įvykį dėl buto Nr.60 apliejimo įvertino draudžiamuoju. Pagal ADB „Gjensidige“ turto žalos įvertinimo skaičiuoklę paskaičiuota dėl apliejimo minėtam butui padaryta žala, kuri atėmus 57,92 Eur išskaitą įvertinta 603,66 Eur. Ši suma pervesta (duomenys neskelbtini) buto savininkei N. P..

12.       ADB „Gjensidige“ 2024 m. balandžio 3 d. bei 2024 m. gegužės 20 d. su pretenzijomis kreipėsi į Atsakovus kaip už žalą atsakingus asmenis prašydami pervesti Ieškovei 603,66 Eur kaip žalą atsiradusią dėl užliejimo.

III.                      Ginčo išsprendimo motyvai

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

14.       Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

15.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

16.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Atsakovės tinkamai naudojosi bute įsirengtais inžinieriniais tinklais, ar jų elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

17.       Šio ginčo atveju žala draudėjos N. P. butui, esančiam  (duomenys neskelbtini) padaryta iš Atsakovų buto, esančio  (duomenys neskelbtini), nuotekų (kanalizacijos) vamzdyno, besijungiančio su bendruoju nuotekų stovu, dėl užsikimšimo nuotekų (kanalizacijos) turiniu, prasiskverbus nuotekoms, kurios pateko į žemiau esančius aukštus ir apgadino žemiau esančių gyventojų turtą (žemiau esančius butus ir jų apdailą, tame tarpe ir bute Nr. 60 esantį turtą).

18.       Iš esmės byloje yra ginčas dėl to ar nuotekų (kanalizacijos) turiniu buvo užsikimšęs Atsakovų buto, esančio  (duomenys neskelbtini), nuotekų (kanalizacijos) vamzdynas iki namo bendro naudojimo nuotekų stovo, kurio priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą turi užtikrinti Atsakovai ir dėl ko jiems kiltų atsakomybė dėl šios vamzdyno dalies nepriežiūros, nuotekų prasiskverbimo ir žalos padarymo žemesnių aukštų gyventojams. Ar nuotekų (kanalizacijos) turiniu buvo užsikimšęs namo bendro naudojimo nuotekų stovas, kuris yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų) dalis (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas) ir už kurio priežiūrą nagrinėjamu būtų atsakingas tretysis asmuo 243-oji DNSB „Gedvydžiai“ privalantis prižiūrėti administruojamo statinio būklę ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų, tame tarpe ir nuotekų stovo sandarumą, konstrukcijų tvarkingumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11 punktas).

19.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualu tai kokia situacija buvo fiksuota įvykusio nuotekų prasiskverbimo momentu, tai yra 2024 m. vasario 12 d..

20.       Iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad 2024 m. vasario 12 d. nustačius nuotekų prasiskverbimą į žemesnius aukštus buvo reaguojama į šią situaciją. Buvo nustatyta, kad nuotekų prasiskverbimas vyksta iš (duomenys neskelbtini) namo 9 aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančios 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ atsakingiems asmenims patekus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad yra sugedę šio buto vidaus tinklai, tualetas užkištas fekalijomis ir popieriais, pastoviai tekėjo vanduo, nes sugedęs vandens nuleidimo mechanizmas, tekantis turinys skverbėsi pro trišakį palei kanalizacijos vamzdyną į apatinius aukštus (68-60 butus). Bendrojo naudojimo inžinieriniai tinklai nepažeisti. Nors foto fiksacija nebuvo atlieka, tačiau kaip minėta, šios aplinkybės užfiksuotos 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ 2024 m. vasario 12 d. buto apžiūros akte, kurį pasirašė 243-osios DNSB „Gedvydžiai“ pirmininkė R. B., pirmininkės pavaduotojas R. L. ir S. P..

21.       Liudytoju apklaustas S. P. paaiškino, kad yra santechnikas pagal individualią veiklą teikiantis paslaugas 243-ajai DNSB „Gedvydžiai“. Nurodo, kad įvykio dieną buvo atvykęs ir patekęs į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad apžiūrėjus tualeto klozetą jis buvo pilnas vandens su popieriais. Vanduo bėgo pro klozeto jungtis su trišakiu tualeto patalpoje, buvo visur šlapia. Bute buvę du vaikinai aiškino, kad jie tualetinio popieriaus nenaudoja, o yra naudojamas paprastas popierius. Užsikimšimas buvo likviduotas per klozeto viršų prapumpuojant kanalizacijos „kriauše“. Nustatyta, kad užsikimšimo priežastimi buvo neprižiūrimas tualetas, nesandarūs tualeto ir vamzdyno alkūnių sujungimai. Apžiūrėjus namo bendro naudojimo nuotekų stovą ir jame esantį trišakį jis buvo sausas.

22.       Nors Atsakovai nurodo, kad 243-oji DNSB „Gedvydžiai“ buto apžiūros aktus surašė ir jame nurodė aplinkybes tendencingai siekdama pati išvengti atsakomybės dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas vertina situaciją dėl žalos atsiradimo ne tik atsižvelgdamas į buto apžiūros aktuose užfiksuotas aplinkybes, tačiau ir visą išnagrinėtų aplinkybių visetą.

23.       Teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje esmine aplinkybe laikytina tai kokiu būdu buvo pašalintas nuotekų vamzdyno užsikimšimas, o iš to galima daryti išvadą kurioje vietoje šis užsikimšimas buvo. Taigi byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad nuotekų vamzdyno užsikimšimas buvo pašalintas vamzdyną prapumpuojant pro klozeto viršų kanalizacijos „kriauše“. Minėtos kanalizacijos „kriaušės“ veikimo principas pasireiškia tuo, kad sudaromas slėgis, kuris išstumia pakankamai sandarioje erdvėje (nagrinėjamu atveju uždarame vamzdyne) esantį kamštį, kuo gali būti fekalijos, popieriai bei kiti į nuotekų įrenginius (klozetą, kriauklę) metami daiktai. Taip pat vertintina, kad nagrinėjamu atveju esantis kanalizacijos vamzdyno kamštis, kurį galima būtų išstumti slėginiu principu veikiančia kanalizacijos „kriauše“ galėjo susidaryti tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų inžinierinio tinklo dalyje, tai yra iki namo bendrojo kanalizacijos stovo, tai yra iki Trišakio Nr.2. Priešingu atveju, tai yra kanalizacijos vamzdyno kamščiui susidarius Trišakio Nr.2 apatinėje dalyje, tai yra bendrame namo kanalizacijos stove (kas atitiktų Atsakovų nurodytą versiją) užsikimšimo pašalinimas kanalizacijos „kriauše“ nebūtų įmanomas dėl bendrame namo kanalizacijos stove įrengto alsuoklio, kuris neleistų susidaryti slėgiui ir kanalizacijos „kriaušės“ panaudojimas taptų neveiksmingas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokį kanalizacijos kamščio pašalinimo mechanizmą nurodė ir byloje liudytoja apklausta E. K. J., turinti ypatingųjų statinių projektų vykdymo techninės priežiūros (tame tarpe ir vandentiekio ir nuotekų šalinimo) vadovės kvalifikacijos atestatą.

24.       Nors Atsakovai iškėlė versiją, kad nagrinėjamu atveju nuotekos bėgo pro Trišakį Nr.2 ir kaip to pagrindimą pateikė minėto trišakio ir jo sujungimų su bendro namo kanalizacijos stovu fotonuotraukas, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų negalima daryti išvados, kad įvykio dieną nuotekos bėgo būtent pro šio trišakio galimus nesandarumus. Tokia Atsakovų versija atmestina tiek dėl aukščiau nurodytų motyvų ir išvadų, taip pat atmestina atsižvelgus ir į tai, kad jokių nuotekų nubėgimo žymių ant namo bendro namo kanalizacijos stovo po Trišakiu Nr. 2 nėra. Šią aplinkybę patvirtina aukštu žemiau, tai yra buto Nr.68 bendro namo kanalizacijos stovo apžiūra ir aprašytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad stovas pasidengęs baltos spalvos dažais (kalkėmis), kurie lengvai valosi (matomos valymo žymės), tačiau ant jų vandens nubėgimo žymių nėra. Iš to seka, kad nuotekoms prasiskverbiant pro Trišakio Nr.2 sujungimus, nuotekos būtų bėgusios bendro namo kanalizacijos stovo išorine dalimi ir tai būtų aiškiai matoma buto Nr.68 (aukštu žemiau) bendro namo kanalizacijos stovo išorėje, tai yra matytųsi nuotekų nubėgimai per ant stovo likusių dažų, kalkių ar dulkių sluoksnį.

25.       Atsakovai savo poziciją dėl nuotekų prasiskverbimo vietos bendrame namo nuotekų stove įrodinėja  pateiktu  UAB „Sangresta“ 2025 m. vasario 11 d. „Objektų inžinėrinių sistemų faktinių duomenų apžiūros patikrinimo aktu“. Šiame akte nurodyta, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) kanalizacijos stovas ir buto nuotekų sistema. Akte nurodoma, kad paleidus vandenį į sanitarinius prietaisus pratekėjimų nerasta. Taip pat aprašoma, kad stovo sujungimuose nėra užtikrintas vamzdžio sandarumas. Iš buto apžiūros akte nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad vanduo skverbėsi pro stovo trišakį.

26.       Teismas vertina, kad Atsakovų pateiktame UAB „Sangresta“ patikrinimo akte išvados daromos gana tendencingai, tai yra iš esmės remiantis tik namo bendrojo nuotekų stovo apžiūra bei 2024 m. vasario 12 d. apžiūros akte nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu, nors akte ir nurodoma, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini), buto nuotekų sistema, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad paties buto nuotekų sistema visai neapžiūrėta. Teismo posėdyje apklaustas aktą surašęs UAB „Sangresta“ direktorius E. K. nurodė, kad surašant patikrinimo aktą bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančio tualeto sifono ir jo sujungimų su namo nuotekų bendruoju stovu, neapžiūrėjo. Teismo vertinimu, UAB „Sangresta“ patikrinimo aktas nelaikytinas objektyviu įrodymu ir neatspindinti realios situacijos buvusios įvykio metu, bei nepagrindžia Atsakovų iškeltos versijos dėl nuotekų prasiskverbimo vietos, todėl vertintinas tik kaip papildomas dokumentas bendro namo nuotekų stovo būklei aprašyti.

27.       Apibendrinant aukščiau nurodytas faktines įvykio aplinkybes, išdėstytus argumentus ir motyvus, taip pat remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu nuotekų prasiskverbimas vyko Atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų inžinierinio tinklo dalyje, tai yra iki namo bendrojo kanalizacijos stovo. Būtent už bute esančią nuotekų inžinierinių tinklų įrengimą, jų priežiūrą bei sandarumą atsako buto savininkai, tai yra nagrinėjamu atveju Atsakovai. Tuo pačiu jiems kyla ir atsakomybė dėl nuotekų iš jų bute esančių inžinierinių tinklų prasiskverbimo į žemesnius aukštus ir dėl to atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju konstatavus Atsakovų kaltę dėl bute esančių nuotekų inžinierinių tinklų nepriežiūros ir dėl to padarytos žalos, jie privalo atlyginti žemesnių aukštų gyventojams (jų turtui) padarytą žalą dėl nuotekų prasiskverbimo į žemiau esančius aukštus. Iš to taip pat seka, kad Ieškovės subrogacijos tvarka reiškiamas reikalavimas iš Atsakovų priteisti žalą atsiradusią dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuotekomis apgadinto turto, laikytinas pagrįstu.

28.       Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovų 603,66 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią ji išmokėjo apdraustojo buto savininkei. Atsakovai žalos (draudimo išmokos) dydžio neginčijo. Teismas įvertina tai, kad Ieškovė 2024 m. vasario 12 d. įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimo, pripažino draudžiamuoju įvykiu ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo buto Nr.60 savininkei N. P. 603,66 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį patvirtina prie ieškinio pateikti priedai - turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, žalos atlyginimo faktą patvirtinantis raštas dėl išmokos išmokėjimo bei mokėjimo nurodymas. Kaip minėta, remiantis įstatyminiu reguliavimu, Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl vertintina, kad Ieškovės reikalavimas dėl žalos dydžio laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi,

29.       Įvertinant tai, kad atsakingais už žalą yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkai, o nagrinėjamu atveju atsakovės V. R., nuosavybės teise valdanti 5/8 buto ir N. R.-S. ir N. K., nuosavybės teise valdančios po 3/16 buto, todėl žala priteistina iš Atsakovų proporcingai pagal nuosavybės teise turimo turto dalį. Iš to seka, kad iš V. R. priteistina 5/8 žalos dalys, tai yra 377,28 Eur, o iš N. R.-S. ir N. K. priteistina po 3/16 žalos dalis, tai yra po 113,19 Eur.

30.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl vadovaujantis tuo iš Atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

IV.                      Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas

31.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Nagrinėjamu atveju patenkinti visi Ieškovės reikalavimai, o Atsakovų argumentai atmesti, todėl Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Atsakovų, o Atsakovų prašymas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmestinas.

33.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro jos sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis už ieškiniu reikštą turtinio pobūdžio reikalavimą dėl skolos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 447,70 Eur sumokėti atstovui (advokatui) už ieškinio parengimą. Šias išlaidas pagrindžia Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtinantys apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas.

34.       Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl laikytinas tinkamu.

35.       Vertinant, kad buvo patenkinti Ieškovės reikalavimai pilna apimtimi, todėl Ieškovei iš Atsakovų priteistinas jos sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis jį paskirstant pagal patenkintų reikalavimų dalį, tai yra iš V. R. 13,74 Eur, o iš N. R.-S. ir N. K. po 4,13 Eur.

36.       Tuo tarpu paskirstant Ieškovei priteistinas 447,70 Eur atstovavimo (ieškinio parengimo) išlaidas vertintina, kad ieškinio parengimo bei Ieškovės interesų atstovavimo apimtis visai nepriklausė nuo Atsakovų turimos dalies bendroje nuosavybėje dydžio, todėl šios Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš Atsakovų lygiomis dalimis.  

37.       Byloje turėtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos sudaro 55,51 Eur, todėl jos iš Atsakovų priteistinos Valstybei lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo priteisimo tenkinti pilna apimtimi.

Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869:

iš atsakovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 377,28 Eur (trys šimtai septyniasdešimt septyni eurai 28 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162,98 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 98 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų);

iš atsakovės N. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,19 Eur (vienas šimtas trylika eurų 19 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,36 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 36 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų);

iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,19 Eur (vienas šimtas trylika eurų 19 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,36 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 36 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų).

Priteisti iš atsakovių V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po  18,50 Eur (aštuoniolika eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų Valstybei. Išaiškinti, kad priteistos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke (įmokos už žyminį mokestį kodas - 5662).

Atsakovų prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas                                                Artūras Dilys