Civilinė byla Nr. 2-1296-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. R. ir A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2627-345/2018, kuria teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ bankroto byloje, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai BUAB „Faulana“ kreditoriai M. R. ir A. R. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti BUAB „Faulana“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. Savo reikalavimams užtikrinti pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Faulana” 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų vykdymą bei uždrausti BUAB „Faulana“ administratoriui Antanui Sadauskui vykdyti BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto, nurodyto BUAB „Faulana“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo priede Nr. 2, pardavimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

2.       2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjai pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad jų skundas yra preliminariai pagrįstas, o, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankroto administratorius turėtų teisę tęsti bendrovei priklausančio turto pardavimo procedūras ir perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko bendrovė ir jos kreditoriai gautų ženkliai mažesnę ekonominę naudą, nei ją būtų galima gauti, jei BUAB „Faulana“ turto pardavimo procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus ir suderinus visų bendrovės kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių ir duomenų, kurie nebuvo analizuoti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria jau buvo atmestas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.

5.       Teismas pažymėjo, kad BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų vykdymo sustabdymas ir uždraudimas bankroto administratoriui vykdyti BUAB „Faulana“ 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo priede Nr. 2 nurodyto turto pardavimo procedūras neproporcingai suvaržytų BUAB „Faulana“ kreditorių teises ir trukdytų operatyviam bankroto procedūrų vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėjai M. R. ir A. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti BUAB „Faulana“ bankroto administratoriui Antanui Sadauskui vykdyti BUAB „Faulana“ priklausančio įkeisto žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0018-0039), esančio Žirmūnų g./ Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, ir BUAB „Faulana“ priklausančios gamybinės bazės, esančios Agrastų g. 36, Vilniuje, kurią sudaro pastatas – kontrolės postas (unikalus Nr. 1054-0006-5016), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5038), pastatas – katilinė (unikalus Nr. 1094-0006-5049), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5060), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. 1094-0006-5070), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5058), kiti inžineriniai statiniai – kiemo įrenginiai (unikalus Nr. 1094-0006-5127) su žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0082-0134) nuomos teise, pardavimo procedūras. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pareiškėjų skundas yra tikėtinai pagrįstas ir yra tikimybė, kad bus priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas. Todėl teismas turėjo vertinti, ar, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjams palankus sprendimas bus įvykdytas, ar nebus apsunkintas jo vykdymas.

6.2.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir bankroto administratoriui tęsiant bendrovei priklausančio įkeisto turto pardavimo procedūras tokiomis sąlygomis ir kainomis, kokias nustatė kreditorių susirinkimas, būtų sudarytos teisinės prielaidos bendrovei bei jos kreditoriams gauti ženkliai mažesnę ekonominę naudą, nei ją būtų galima gauti įkeisto turto pardavimo procedūras vykdant pagal teisės aktų reikalavimus bei suderinus visų įmonės kreditorių interesus.

7.       Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde M. ir A. R. nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, o tik formaliai pakartoja savo prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytus motyvus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą vertina atskirojo skundo ribose – pagal minėtame procesiniame dokumente nurodytus argumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). 

9.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

10.       Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybes, kad konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama proporcingumo principo svarba taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. būtinybė teismui atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

11.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi jau anksčiau buvo atmetęs apeliantų M. R. ir A. R. analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad, nors apeliantų skundas yra preliminariai pagrįstas, tačiau jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kuriomis būtų stabdomas BUAB „Faulana“ nekilnojamojo turto pardavimas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams, prieštarautų esminiam kreditorių interesui – kuo greičiau maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Be to, teismas vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjams galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

12.       Kaip jau ne kartą savo nutartyse pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus. Net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13.       Kaip matyti iš apeliantų 2018 m. gegužės 8 d. pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio, jame apeliantai nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir pradiniame 2018 m. balandžio 17 d. skunde dėl BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (dėl BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, dėl BAB banko Snoras nedalyvavimo kreditorių susirinkime, dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo būdo ir kainos nustatymo ir kt.). Apeliantai nei pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių naujų ar papildomų aplinkybių, kurios nebuvo analizuotos pirmosios instancijos teismo, priimant 2018 m. balandžio 20 d. nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

         Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė