Civilinė byla Nr. 2-204-335/2020

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00602-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.5 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir O. P. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui (toliau – NŽT Molėtų skyrius) dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys R. D., R. D., A. B.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalinti A. G. ir O. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3,2 ha žemės sklypą, pažymėtą indeksu „-“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, ir iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinti 1,21 ha žemės sklypą, pažymėtą indeksu „-“ formavimo ir pertvarkymo projekte.

Ieškinyje nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-08-26 sprendimu J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,59 ha dydžio žemės sklypą. Šio sprendimo priedo  planas patvirtina,  kad vienas iš sklypų plane pažymėtas Nr. (-) yra 5,20 ha dydžio, o kitas – Nr. (-) yra 1,87 ha ploto. Nuosavybės teises į šiuos sklypus taip pat turėjo J. V. (1,24 ha), mirusi (duomenys neskelbtini), ir S. R. (1,24 ha), miręs (duomenys neskelbtini). Pastarųjų asmenų įpėdiniai ieškovams nėra žinomi, nes pagal nekilnojamojo turto registro išrašus po jų mirties žemės esą niekas nepaveldėjo ir ieškovai manė, kad žemės sklypai laikytini neturinčiais savininkų. Tokiu atveju atsakovu šioje byloje patraukė NŽT Molėtų skyrių. Esama padėtis ieškovams trukdo naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, t. y. neatidalijus jie negali jo dirbti, prižiūrėti, o šiuo metu jis dirvonuoja, yra apaugęs medžiais ir nesant kitų bendraturčių sutikimo, negali jų kirsti ar užsiimti kita veikla. Todėl ieškovai parengė žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, 2019-07-09 suderintą su NŽT Molėtų skyriumi ir 2019-08-29 Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, kuriame pažymėtą sklypą iki nacionalizacijos valdė J. P. – ieškovų motinos senelis ir tėvas, todėl esą istoriškai būtų teisinga šį sklypą atidalinti pagal parengtą projektą, suformavus didžiąją dalį žemės sklypo prie buvusio savininko išlikusio gyvenamojo namo, dabar naudojamo kaip ūkinio pastato. Taip pat parengtas ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,87 ha formavimo ir pertvarkymo projektas taip, kad viena kraštinė eina pagal natūraliai susiformavusią ribą grioviu, kita – keliu bei remiasi į (duomenys neskelbtini). Mano, kad toks sklypo formavimo būdas, kai sklypas mažiausiai įsiterpia į kitas žemėnaudas ir nekliudo kitiems naudotis savo žemės sklypais, yra racionalus; be to, sutinka, kad dėl sklypų lokacijos ir konfigūracijos jiems būtų atidalintas mažesnis už jų paveldėtą 4,59 ha žemės sklypo plotą. 

Atsiliepimu atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsakovė neturi jokių teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą kaip bendraturtė, todėl dėl jo atidalijimo nepasisakė. Laikė, kad atsakovė nėra tinkama šalis šioje byloje ir jai teismo sprendimas nesukels nei teisių, nei pareigų,  dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė bei dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neprieštaravo.

Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti viešo paskelbimo būdu. 

Ieškinys tenkintinas.

Atsižvelgiant į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-23 nutartį ir į ieškovų bei atsakovės prašymus, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-08-26 sprendimu Nr. (-) J. P. (ieškovų motinai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,59 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su bendraturčiais: J. V. 1,24 ha žemės ir S. R. 1,24 ha žemės (b. l. 14). Mirus J. P., jos žemės sklypo dalį pagal 2017-10-30 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (-) paveldėjo jos vaikai  – ieškovai O. P. ir A. G.

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 11/34 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklauso O. P., 11/34 dalis –A. G., 33/187 dalis – S. R. ir 33/187 dalis – J. V. (b. l. 6-7). Taip pat matyti, kad 13/40 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklauso O. P., 13/40 dalis – A. G., 91/520 dalis – S. R. ir 91/520 dalis – J. V. (b. l. 8-9).

Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės pažyma patvirtina, kad po J. V. (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimą priėmė dukra A. B. (b. l. 88). Po S. R. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė S. R., o po jos (duomenys neskelbtini) mirties vaikaičiai – R. D. ir R. D., kuriems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (b. l. 95-97, 113). 

Nors po žemės sklypų bendraturčių J. V. ir S. R. mirties jų turtas buvo paveldėtas ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, tačiau nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisės į aukščiau paminėtus žemės sklypus paveldėtojų vardu nėra įregistruotos iki šiol. Dėl šios priežasties ieškovai negali užbaigti žemės atidalijimo procedūros ir naudotis žemės sklypais pagal paskirtį, o tai akivaizdžiai trukdo jiems įgyvendinti turimą nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl turto atidalijimo nėra.

        CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai jie nesutaria dėl atidalijimo būdo – teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011). 

Taigi turto atidalijimo pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę, ko šiuo atveju ir siekia ieškovai.

        2019 m. buvo parengti žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektai, vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, laikantis kitų teisės aktų reikalavimų bei jie buvo derinti su NŽT Molėtų skyriumi ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (b. l. 33, 35, 45, 50). Projektai buvo išviešinti, t. y. teikiami visuomenei susipažinti (b. l. 34, 49). NŽT Molėtų skyriaus žemės valdos projekto patikrinimo aktuose nurodyta, jog projektų sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Žemės valdų projektų patikrinimo aktuose pažymėta, jog galutinai projektai galės būti tvirtinami gavus visų pertvarkomų žemės sklypų savininkų raštiškus pritarimus arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokius projektus turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (b. l. 32, 44). 

Minėta, kad ieškovai nurodė, kad jiems žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projekte suformuotas prie buvusio savininko – jų senelio ir tėvo gyvenamojo namo, kuris yra ir šiuo metu išlikęs, o žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo projektas parengtas taip, kad viena kraštinė eina pagal natūraliai susiformavusią ribą grioviu, kita – keliu bei remiasi į (duomenys neskelbtini) ir sklypas mažiausiai įsiterpia į kitas žemėnaudas bei nekliudo kitiems savininkams naudotis savais žemės sklypais. Pažymėtina, kad ieškovai išnaudojo visas žemės bendraturčių įpėdinių paieškų galimybes ir tik bylos eigoje įpėdiniai tapo žinomi. 

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismas sprendžia, jog ieškovų pateikti 2019 m. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai ir prašomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas yra racionalus, atitinka protingumo ir proporcingumo principus, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, todėl neteikia prielaidos konfliktinei situacijai kilti ateityje. 

Tai konstatavus, ieškovams atidalintina iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,20 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 3,2 ha žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą indeksu „-“, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,87 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 1,21 ha žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą indeksu „-“.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ieškinyje nurodė, jog į teismą buvo priversti kreiptis ne dėl atsakovės pozicijos, o dėl kitų asmenų sudarytos situacijos ir neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos ir nepriteistinos. 

        Byloje susidarė 27,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, atsižvelgiant į ieškovų poziciją, kad turto atidalijimas liečia išimtinai ieškovų interesus, iš jų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 13,70 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,20 ha, esančio (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – 3,2 ha žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą indeksu „-“, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,87 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 1,21 ha žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą indeksu „-“.

Priteisti iš A. G. ir O. P. po 13,70 Eur (trylika eurų 70 ct) dokumentų siuntimo išlaidų valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja                                                                                                                         Roma Rimkienė