Baudžiamoji byla Nr. 2K-454/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 28
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Ingai
Žukovaitei,
dalyvaujant
prokurorei Daivai Skorupskaitei–Lisauskienei,
gynėjui advokatui
Ipolitui Brazlauskui,
teismo
posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą
pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. ir
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio
30 d. nuosprendžių.
Kauno
rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu G. Č.
nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu
vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės
atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 187 straipsnio 3 dalį –
trisdešimčiai parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65
straipsniu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę
skiriant laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2007
m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė
ir G. Č. nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės
atėmimo bausmė.
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno rajono
apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendis:
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, G. Č.
paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės
ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
G. Č. nuteistas
už tai, kad 2006 m. gruodžio 4 d., apie 9.00 val.,
Kauno r., (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti Pakalnės g. pievoje stovėjusį J. R.
automobilį „Audi 80“ (duomenys
neskelbtini): aštriu
įrankiu sugadino šio automobilio vairuotojo pusės durelių spyną ir variklio užvedimo spynelę,
tačiau, nepavykus užvesti automobilio variklio, nusikalstamos veikos nebaigė, t. y. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio l dalyje, 178 straipsnio
2 dalyje.
Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje aštriu įrankiu
sugadinęs J. R. automobilio „Audi 80“ (duomenys
neskelbtini)
vairuotojo pusės durelių spyną ir įsibrovęs į šį automobilį, jis pagrobė 100 Lt vertės audiomagnetolą „Panasonic“ ir dvi bendros 60 Lt vertės garso
kolonėles „Pioneer“, t. y. padarė nusikalstamą
veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, tuo pačiu metu,
toje pačioje vietoje jis tyčia aštriu įrankiu sugadino J. R. automobilio „Audi 80“ (duomenys
neskelbtini) vairuotojo pusės
priekinių durelių spyną, variklio užvedimo spynelę, vairo kolonėlės plastikinę lentynėlę, esančią po vairu,
vairo kolonėlės plastikinę apsaugą; taip
padarė nukentėjusiajam J. R. 300 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Kasaciniu
skundu prokuroras prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. ir
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 30 d. nuosprendžius pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1
dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 3
dalį, bei bausmę, paskirtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2
dalį, subendrinti, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant
švelnesnę, ir skirti vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo; šią
bausmę, taip pat bausmę, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178
straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir
9 dalimis, subendrinti su 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu (kuris buvo
pakeistas 2008 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos nuosprendžiu) paskirta vienerių metų ir dešimties mėnesių
laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti galutinę
subendrintą trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant
atlikti pataisos namuose; kitos nuosprendžių dalies nekeisti.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai
neteisingai taikė bausmių bendrinimo taisykles: Kauno rajono apylinkės teismas,
bendrindamas paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4
dalimis ir visas paskirtas bausmes iš dalies sudėjo, nes nusikalstama veika,
numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje, palyginus ją su veikomis, numatytomis BK 178
straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,
priskiriama skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai ir kategorijai, labai skiriasi
pagal pavojingumą, be to, nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3
dalyje, ir nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178
straipsnio 2 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl bausmės,
anot kasatoriaus, turėjo būti bendrinamos, taikant BK 63 straipsnio
1 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, keisdama Kauno rajono apylinkės teismo
nuosprendį, nepagrįstai nurodė, kad nuosprendyje minėtas nusikalstamas veikas
G. Č. padarė viena tęstine veika esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir
už tris padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 2
dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskyrė subendrintą vienerių metų ir
šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nekeisdama galutinės paskirtos bausmės.
Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, G. Č.
nusikalstamas veikas traktuodama kaip vieną tęstinį nusikaltimą, netinkamai
taikė BK 10, 11 ir 63 straipsnius. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 22
straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,
dėl kurių padarymo G. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas, negali būti laikomos
viena tęstine veika, nes, remiantis bylos medžiaga, nėra vieningos nuteistojo
tyčios konkrečiam apibrėžtam tikslui pasiekti: G. Č. bandė pagrobti automobilį,
tačiau nusikaltimas buvo baigtas pasikėsinimo stadijoje, nes šis neužsivedė;
tada kilo naujas nusikalstamas ketinimas pagrobti daiktus iš automobilio ir
nusikaltimas buvo įvykdytas. Šiuo atveju tai du atskiri nusikaltimai, nes
nusikalstamo sumanymo struktūrą sudarė du nusikalstami ketinimai.
Kasacinis
skundas tenkinamas iš dalies.
Iš pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies galima spręsti, kad, šio
teismo nuomone, nuteistojo G. Č. padarytos nusikalstamos veikos sudaro
nusikalstamų veikų daugetą. Bendrinant bausmes buvo vadovautasi BK 63
straipsnio 1, 4 dalimis, netaikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1
punkto, tai reiškia, kad konstatuota reali G. Č. padarytų nusikalstamų
veikų sutaptis.
Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad „paskirdamas bausmes apylinkės teismas
neteisingai taikė įstatymą dėl bausmių subendrinimo“, tačiau pats iš naujo
bendrindamas bausmes aiškiai neišdėstė, kokiais argumentais vadovaudamasis
keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmių subendrinimo dalyje,
savo nuosprendį grindė prieštaringais teiginiais. Apeliacinės instancijos
teismo nuosprendyje teigiama, kad „paminėtas nusikalstamas veikas G. Č.
padarė viena tęstine veika esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.“ Tai
reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje
konstatavęs tik vienos tęstinės veikos padarymą, tame pačiame sakinyje teigia,
kad tai nusikalstamų veikų daugetas, nors BK 63 straipsnio 10 dalyje
nustatyta, jog „nelaikoma, kad asmuo padarė kelias
nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką“;
antra vertus, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų bausmės
skyrimo motyvų vėlgi galima spręsti, kad iš pirmosios instancijos teismo
kvalifikuotų G. Č. padarytų kelių nusikalstamų veikų nė viena nebuvo,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi, pripažinta tęstine.
Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas bausmių apėmimą kaip jų bendrinimo
būdą, nurodė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus – taigi tarsi vertino
visas tris G. Č. inkriminuotas nusikalstamas veikas kaip padarytas esant
idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaip papildomą argumentą bausmių apėmimo
būdui taikyti nurodydamas ir tai, kad veika, kvalifikuota pagal BK 187
straipsnio 3 dalį, palyginus su veikomis, kvalifikuotomis pagal
BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio
2 dalį, priskiriama skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai ir kategorijai.
Pabrėžtina,
kad jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo
įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo (BPK 331 straipsnio 4 dalis); apeliacinės
instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus
pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Rezoliucinė nuosprendžio
dalis turi tiksliai atitikti BPK 326 straipsnyje nurodytų sprendimų
formuluotes. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis netiksli –
neaišku, kuri pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies
dalis yra keičiama, nenurodyta, kokia galutinė subendrinta bausmė yra skiriama.
Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra bendrintos ne
tik bausmės, paskirtos už 2006
m. gruodžio 4 d. padarytas veikas, bet ir kitu nuosprendžiu paskirta bausmė.
Pagal kelis nuosprendžius skirtos bausmės yra bendrinamos vadovaujantis arba BK
63 straipsnio 9 dalimi, arba BK 64 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.
Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos
teismų priimtuose nuosprendžiuose nuorodų į minėtas BK nuostatas nėra.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies
prieštaringumo bei neaiškaus sprendimų formulavimo rezoliucinėje dalyje daroma
išvada, kad šis kasacine tvarka apskųstas nuosprendis priimtas padarius
esminius BPK pažeidimus, sutrukdžiusius teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir
priimti teisingą nuosprendį, todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendis
naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasacinės instancijos
teismas, vadovaudamasis BPK 386 straipsnio 2 dalimi, savo nutartyje dėsto
privalomus nurodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau neturi teisės iš
anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas
bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis šią baudžiamąją
bylą, turi aiškiai, nedviprasmiškai ir teisiškai korektiškai pasisakyti tokiais
klausimais: 1) ar G. Č. nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo
kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178
straipsnio 2 dalį, turi būti kvalifikuojamos kaip pavienė tęstinė nusikalstama
veika, ar G. Č. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2
dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,
sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį; ar G. Č. nusikalstamos veikos,
kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187
straipsnio 3 dalį, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį; 2) kokios
bausmių, G. Č. paskirtų už jo nusikalstamų veikų padarymą, bendrinimo
taisyklės.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-412/2007 pateiktas BK 63
straipsnio 10 dalyje nurodytos tęstinės veikos išaiškinimas: „pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma
tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų,
iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios
dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo
(vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko
atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu,
analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko
(pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam
savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007)“. Tęstinė veika kvalifikuojama
pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį, įtvirtinantį jos sudėtį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
nutartyje Nr. 2K-649/2006 išaiškinta, jog „...tęstinė veika yra tada, kai
kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto
dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai
įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Šios kategorijos byloms būdingi
požymiai – vienas grobiamo turto šaltinis, tas pats pagrobimo būdas, nedidelis
laiko tarpas tarp grobimo atvejų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta ir
pan. – nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu, tačiau apibūdina
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-146/2008, remiantis ankstesne
teismų praktika, paaiškinti vagystės tęstinumo požymiai, nurodant, kad tai yra
nevienkartinis neteisėtas svetimo turto grobimas iš vieno šaltinio (vieno
savininko) tuo pačiu būdu, esant nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų, ir
kad pripažinimą tęstine veika paprastai lemia vieningos tyčios buvimas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse
Nr. 2K-92/2005, 2K-493/2005 pasisakyta ir dėl idealios bei realios
nusikalstamų veikų sutapčių, nurodant, kad baudžiamajame įstatyme neatskleistos
idealios ir realios sutapties sąvokos ir kad šis klausimas yra teorijos ir
įstatymo aiškinimo dalykas; pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų
sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu
padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios
dalies straipsniuose, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai
kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau
savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose
pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Gintaras Goda