Civilinė byla Nr. 2A-317/2011
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1.; 54
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant ieškovo atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilrasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2-257-178/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Finasta įmonių finansai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilrasta“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Algirdas A. J., A. J., E. S. S., L. D., D. U., J. K..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Finasta įmonių finansai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilrasta“, kuriuo prašė:
1. priteisti iš atsakovo 218360 Lt atlyginimą už paslaugas;
2. priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo;
3. priteisti 5367,20 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006 m. spalio 19 d. šalys pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 2006-66/CF, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui konsultavimo paslaugas, o atsakovas - už jas apmokėti (toliau – Konsultavimo sutartis). Konkrečios paslaugos buvo numatytos atskirose pavedimų sutartyse, sudarytose 2006 m. spalio 19 d. (toliau – Pavedimo sutartis 1), 2007 m. sausio 15 d. (toliau- Pavedimo sutartis 2). Tinkamą pavedimų sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą patvirtina šalių pasirašytos 2007 m. balandžio 27 d., 2007 m. kovo 7 d. ataskaitos. Viso pagal šias ataskaitas atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti 244260 Lt, tačiau sumokėjo tik 25900 Lt. Nors atsakovas pripažino likusią skolos dalį, tačiau iki šiol jos nesumokėjo.
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad atsakovas neturi pareigos apmokėti už ieškovo paslaugas, nes paslaugos suteiktos ne atsakovo naudai ir interesais, realiai jos buvo teikiamos atsakovo akcininkams. Nurodė, kad atsakovui taip pat buvo žinoma, jog tikrieji paslaugų gavėjai yra akcininkai, yra pagrindas manyti, kad tarp ieškovo ir akcininkų buvęs piktavališkas susitarimas. Nėra pateikta pakankamai įrodymų apie teiktų paslaugų naudą bendrovei, o nematerialių paslaugų apimtis bei jų teikimas apskritai abejotini.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo UAB „Vilrasta“ 218360 Lt už paslaugas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. balandžio 7 d.) iki sprendimo įvykdymo, 5 367,20 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui AB „Finasta įmonių finansai“ bei 78,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad tinkamą Konsultavimo sutarties ir jų pagrindu sudarytų pavedimo sutarčių įvykdymą patvirtina ataskaitos 2007-01 ir 2007-02. Jose yra aptartas kiekvieno iš Pavedimų sutartyse numatytų įsipareigojimų įvykdymas, numatytos atitinkamos mokėtinos už paslaugas sumos. Be to, materialinių paslaugų suteikimo faktą patvirtina ir kiti į bylą pateikti dokumentai (t. 1 b.l. 59-174). Teismas nurodė, kad atsakovas ieškinio nepripažįsta iš esmės dėl to, kad, jo nuomone, ieškovo suteiktos materialinės paslaugos nebuvo reikalingos pačiai įmonei (jos buvo reikalingos tik savo akcijas siekusiems perleisti įmonės akcininkams), suteiktų materialinių paslaugų nauda įmonei neįrodyta, taip pat neįrodytas nematerialinių paslaugų, juolab, tokia apimtimi, suteikimas. Tačiau šie argumentai teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas, remdamasis jais, neprivalo sumokėti ieškovo nurodomą įsiskolinimą. Kaip nurodo teismas, sandorius su ieškovu sudarė atsakovas – privatus juridinis asmuo, kurį atstovavo tinkamus įgalinimus turintis asmuo – įmonės direktorius. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų elgęsis nesąžiningai. Atsakovo teiginys, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, jog viena iš materialių paslaugų - informacinis memorandumas lietuvių ir anglų kalbomis neva užsakomas tik akcininkų ir jų interesais, nepaneigia nei pačios įmonės intereso šia paslauga, nei atsakovo prievolės sumokėti už šią paslaugą, nes dėl šios paslaugos atlikimo buvo susitarta būtent šalių sudarytoje Pavedimo sutartyje 1. Teismas nurodė, kad, netgi jei atsakovas įžvelgia įstatymuose numatytus privataus juridinio asmens sudarytų sandorių negaliojimo pagrindus, reikalavimas dėl minėtų sandorių nuginčijimo nėra pareikštas. Todėl, esant galiojantiems sandoriams ir paslaugų pagal juos atlikimo faktui, minėti atsakovo nurodyti argumentai nesuteikia jam teisės atsisakyti apmokėti už jas pagal tarp šalių sudarytus sandorius. Tuo tarpu atsakovas, jei dėl to jam atsirado žala, ją įrodęs, gali reikalauti jos atlyginimo iš konkrečių kaltų asmenų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Vilrasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-257-178/2010 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
2. Apeliantas neturi prievolės apmokėti už ieškovo paslaugas, nes paslaugos suteiktos ne apelianto naudai ir interesais. Aplinkybės, kad paslaugas realiai užsakė ir tikraisiais naudos gavėjais pagal ieškovo atliktus darbus buvo ne apeliantas, o jo akcininkai, laikytinos patvirtintomis paties ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais.
3. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas nepagrįstą išvadą apie ieškovo turimą reikalavimo teisę, neįsigilino į apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir jų nevertino.
4. Tikėtinas ieškovo ir buvusių apelianto akcininkų piktavališkas susitarimas.
5. Konsultavimo paslaugos nebuvo realiai suteiktos. Šiuo atveju nėra jokių kitų įrodymų apie teiktas paslaugas, jų apimtį ir realumą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada padaryta remiantis tik formaliu ieškovo pateiktų dokumentų vertinimu, neatsižvelgiant į galimą ieškovo ir apelianto buvusių akcininkų nesąžiningumą.
6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė LR CK 6.193 str. įtvirtintą materialinę teisės normą ir netinkamai įvertino konsultavimo sutarties šalių valią ir tikruosius ketinimus, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „FINASTA Corporate Finance“ prašo dėl reorganizavimo pasibaigusį ieškovą AB „Finasta įmonių finansai“ išbraukti iš bylos, o AB „FINASTA Corporate Finance”, kaip AB „Finasta įmonių finansai“ teisių perėmėją, pripažinti ieškovu šioje byloje, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant nepakeistą skundžiamą sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, atsakovo užsakytas paslaugas suteikė, atsakovas ataskaitose pasirašytinai patvirtino, kad ieškovo visos paslaugos buvo suteiktos tinkamai, tačiau pats atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis nesilaikė. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas bandydamas perkelti buvusiems atsakovo akcininkams, prievolę atlyginti už ieškovo suteiktas paslaugas, bando neteisingai aiškinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių sąlygas, ignoruodamas tikruosius minėtų sutarčių dalyvių ketinimus, kuriuos nurodo ir patvirtina tiek ieškovas, tiek tuometinių akcininkų atstovas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagal 2006 m. spalio 19 d. konsultavimo paslaugų sutartį 2006-66/CF.
Byla nagrinėjama pagal atsakovo UAB „Vilrasta“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų įvertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010; kt.).
Atsakovas ieškovo reikalavimą apmokėti už suteiktas paslaugas ginčija, motyvuodamas, kad paslaugos buvo suteiktos ne atsakovo (įmonės) naudai ir interesais, o akcininkams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 2006-66/CF. Pagal Konsultavimo sutartį ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui konsultavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir už suteiktas konsultavimo paslaugas sumokėti Konsultavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Konsultavimo sutarties 3.1 punktu paslaugų teikėjas (ieškovas) įsipareigojo pagal Pavedimo sutartis sąžiningai ir rūpestingai teikti konsultavimo paslaugas. Konsultavimo sutarties pagrindu 2006 m. spalio 19 d. bei 2007 m. sausio 15 d. buvo sudarytos Pavedimo sutartis 1 ir Pavedimo sutartis 2, kuriose buvo detalizuotos paslaugos, kurias atsakovas pavedė, o ieškovas įsipareigojo jas atlikti. Pavedimo sutarčių 2-ajame punkte šalių buvo numatytas atlyginimas už atitinkamų paslaugų suteikimą. 2007 m. kovo 7 d. šalys pasirašė ataskaitą Nr. 2007-01, pagal kurią atsakovas patvirtino, kad ieškovas konsultacines paslaugas suteikė tinkamai ir įsipareigojo ieškovui sumokėti 5900 Lt. Šalių 2007 m. balandžio 27 d. pasirašytoje ataskaitoje Nr. 2007-02 šalys patvirtino, kad už tinkamai parengtus dokumentus ir suteiktas konsultacines paslaugas atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 238360 Lt.
Teisėjų kolegija atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus pagal Konsultavimo ir Pavedimo sutartis įvykdė, atsakovo užsakytas paslaugas suteikė ir šalių pasirašytose ataskaitose patvirtinta, kad ieškovo visos paslaugos buvo suteiktos tinkamai, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal mietas sutartis neįvykdė. Kaip teisingai savo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nė vienas iš šalių pasirašytų sandorių nėra pripažintas negaliojančiu, taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovui būtų reiškiamos pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės, apimties ir pan. Teisėjų kolegija taip atkreipia dėmesį į teikiamų paslaugų specifiką, kuri rodo, kad teikiamos konsultacinės paslaugos ir rengiami dokumentai yra būdingi vykdant juridinio asmens veiklą, bet ne aktualu fiziniam asmeniui, todėl darytina išvada, kad suteiktų paslaugų pobūdis paneigia apelianto argumentus dėl akcininkų, kaip fizinių asmenų interesų. Pažymėtina, kad sudarydamos sutartį, šalys vadovaujasi sutarties laisvės principu ir laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl yra privaloma ir vykdytina.
CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuotos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės; jose pabrėžiama, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas bandydamas perkelti buvusiems atsakovo akcininkams, prievolę atlyginti už ieškovo suteiktas paslaugas, bando neteisingai aiškinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių sąlygas, tikruosius sutarčių dalyvių ketinimus.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad tikėtinas ieškovo ir buvusių apelianto akcininkų piktavališkas susitarimas, tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryti sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, ar kad dėl jų nuginčijimo būtų pareikštas reikalavimas, todėl šioje byloje atsakovo pateikiamos prielaidos dėl ieškovo ir atsakovo tariamai sudaryto piktavališko susitarimo laikytini nepagrįstais. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė pagrįstų įrodymų ar svarių argumentų, o savo reikalavimus grindžia prielaidomis ir subjektyvia nuomone.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykstant procesui pirmosios instancijos teisme AB „Finasta įmonių finansai“ buvo reorganizuota išdalijus jos turtą, teises ir pareigas po reorganizavimo tęsiančioms veiklą AB „Finasta Corporate Finance“ ir AB „Finasta Holding“, o 2010 m. gegužės 3 d. išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. 2010 m. balandžio 30 d. AB „Finasta įmonių finansai“ turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo aktu AB „Finasta Corporate Finance“ pasirašytinai perdavė, o AB „Finasta Corporate Finance“ priėmė atsakovo įsiskolinimą ieškovui už suteiktas paslaugas bei visas su minėtu įsiskolinimu susijusias teises ir pareigas. Todėl kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė AB „Finasta Corporate Finance“, vadovaujantis LR CK 6.101 str. 4 d. 1 punktu AB „Finasta Corporate Finance“ perėjo 218360 litų reikalavimo teisė.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas reglamentuojančias procesinį teisių perėmimą, numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Finasta įmonių finansai“ buvo reorganizuota išdalijimo būdu, nuo 2010 m. gegužės 3 d. yra pasibaigusi, AB „Finasta Corporate Finance“ ir AB „Finasta Holding“ tapo ieškovas AB „Finasta įmonių finansai“ teisių perėmėjomis, o atsakovo įsiskolinimą kartu su visomis su šiuo įsiskolinimu susijusiomis teisėmis ir pareigomis perėmė AB „Finasta Corporate Finance“, todėl ieškovu šioje byloje laikytinas AB „Finasta Corporate Finance“ (CPK 48 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Akcinę bendrovę „Finasta įmonių finansai“ reorganizavus, teisių perėmėju ir ieškovu šioje byloje laikyti akcinę bendrovę „Finasta Corporate Finance“.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algirdas Gailiūnas
Marytė Mitkuvienė