Civilinė byla Nr. e2-221-743/2022
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00441-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5.; 2.5.6; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.5
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,
sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,
dalyvaujant atsakovės atstovui D. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Lazdijų švietimo centras ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė viešoji įstaiga Lazdijų švietimo centras ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 766,72 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 180,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (17,00 Eur žyminis mokestis, 163,35 Eur už teisines paslaugas) (t. 1, el. b. l. 1–2).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. vasario 27 d. susirinkimo metu nusprendė dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo; sutiko kiekvieną mėnesį mokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ieškovės (projekto administratorės) nurodyta tvarka. Ieškovė 2014 m. liepos 3 d. pasirašė daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais papildymais ir pakeitimais. E. S. iki jo mirties buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė pateikė jam 2021 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą – 1 077,05 Eur, tačiau jis pagal ją liko skolingas ieškovei 766,72 Eur. (Duomenys neskelbtini) E. S. mirė, jo palikimas perėjo valstybei, todėl prašo ieškinį patenkinti ir E. S. skolą priteisti iš Lietuvos Respublikos.
Atsakovė su ieškiniu paveldėto turto dalyje sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-433/2014 suformuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo praktika nurodo, kad valstybės atsakomybė yra ribota, jos ribos yra ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama, todėl palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, tai yra kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą. Vadinasi, atsakyti už palikėjo skolas valstybė gali tik realizavus turtą. Tik tokiu būdu yra realizuojama įstatymo nuostata, jog valstybė atsakys už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, teismo sprendimą atsakovė galės vykdyti tik tuomet, kada paveldėtas turtas bus realizuotas įstatymo nustatyta tvarka ir bus žinoma pinigų suma sumokėta už parduotą turtą.
Nurodo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Šiame kontekste pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1200-431/2015, pasisakė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos privalės įvykdyti valstybės, kaip skolininko įsipareigojimus, tačiau tik po to, kai valstybės paveldėtas turtas bus parduotas. Taip pat teismas šioje byloje akcentavo, jog tik atlikusi nustatytas procedūras ir realizavusi turtą (ar perėmusi pinigines lėšas), pastaroji turės galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, ir kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. Valstybė, realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą palikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016).
Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 766,72 Eur skola, susidariusi iki palikėjo E. S. mirties (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė iš esmės neprieštarauja dėl skolos dydžio, tačiau mano, kad būtina sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog skola ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos paveldėto turto vertės sumoje.
Byloje nustatyta, kad E. S. nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šio daugiabučio modernizavimui yra suteiktas 38 747,68 Eur kreditas, kurio 1 981,38 Eur kredito dalis tenka E. S. turėtam butui Nr. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) E. S. mirė. 2021 m. liepos 31 d. įsiskolinimas dėl nesumokėto kredito, palūkanų ir delspinigių sudarė 1 077,05 Eur. 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu iš E. S. priteista 310,33 Eur skolos, kuri neišieškota, todėl likęs nepriteistas įsiskolinimas sudaro 766,72 Eur. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį priklausė E. S. (t. 1, el. b. l. 8–9). 2014 m. vasario 27 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame svarstyta dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo. Susirinkime nutarta patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, nustatant, kad visa investicijų suma neviršys 244 690 Lt (70 867,12 Eur) (t. 1. el. b. l. 4–7). 2014 m. liepos 3 d. ieškovė pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 11 d. ir 2016 m. kovo 10 d. papildomus susitarimus gavo 38 747,68 Eur kreditą su fiksuotomis trijų procentų palūkanomis, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2034 m. liepos 2 d. kas mėnesį mokant po 176,13 Eur kredito ir po 7,99 Eur atidėtų palūkanų; naudos gavėjų sąraše yra ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai – L. A. ir A. A. (buto savininkai iki (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties), kurių kredito dalis 220 mėnesių terminui sudaro 1 981,38 Eur, t. y. kas mėnesį po 9,01 Eur kredito (1 981,39 Eur/220); kredito mokėjimo laikotarpis – 2016 m. balandžio 19 d.–2034 m. liepos 2 d. (t. 1, el. b. l. 10–49). (Duomenys neskelbtini) E. S. mirė (t. 1, el. b. l. 64). Po E. S. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepateikė (t. 1, el. b. l. 88). 2022 m. balandžio 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, kad, be kita ko, (duomenys neskelbtini) esantis butas perėjo valstybei (t. 1, el. b. l. 137–143). 2021 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė E. S. išrašė 1 077,05 Eur sąskaitą, dėl 486,46 Eur kredito, 255,99 Eur palūkanų, 22,01 Eur atidėtų palūkanų ir 312,59 Eur delspinigių sumokėjimo už 2021 m. liepos mėn. (t. 1, el. b. l. 50). 2019 m. sausio 8 d. vykdomasis raštas, sąskaitos, kredito ir palūkanų žiniaraštis patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu (pagal kurį išduotas vykdomasis raštas) iš E. S. buvo priteista 310,33 Eur suma, kurią sudarė nesumokėtos įmokos: 171,11 Eur kredito, 90,24 Eur palūkanų, 6,96 Eur atidėtų palūkanų ir 42,02 Eur delspinigių; atsižvelgus į priteistą sumą pagal 2018 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą (už 2018 m. rugpjūčio mėn. 310,33 Eur) ir susidariusią skolą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (2021 m. rugpjūčio 5 d. arba 2021 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita (priklausomai nuo sąskaitos išsaugojimo datos) – 1 077,05 Eur), įsiskolinimas sudaro – 766,72 Eur (315,35 Eur kreditas, 165,75 Eur palūkanos, 15,05 Eur atidėtos palūkanos, 270,57 Eur delspinigiai) (t. 1, el. b. l. 148–160).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Dėl E. S. įsiskolinimo
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. vasario 27 d. susirinkimo metu nusprendė dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo; namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimas pavestas ieškovei; patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, įsipareigojo kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką projekto administratorės (ieškovės) nurodyta tvarka. E. S. skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieškovė pagal 2014 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį ir papildomus susitarimus yra gavusi 38,747,68 Eur kreditą, kurio 1 981,39 Eur dalis yra E. S. Paskolų ir palūkanų žiniaraščiai, sąskaitos ir 2019 m. sausio 8 d. išduotas vykdomasis raštas patvirtina, kad E. S. įsiskolinimas pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. liepos 30 d. sudaro 1 077,05 Eur. 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8526-393/2018 iš E. S. priteista 310,33 Eur skola pagal 2018 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą (už laikotarpį iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.). Atsižvelgus į tai spręstina, kad E. S. skola 2021 m. liepos 31 d. sudaro 766,72 Eur (1 077,05 Eur – 310,33 Eur).
Tarp ieškovės ir E. S. susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 3, 7 dalys). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
E. S., laiku ir tinkamai neatsiskaitydamas su ieškove, pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus. Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste spręstina, kad ieškovė pagrįstai reiškia 766,72 Eur dydžio ieškinį dėl E. S. įsiskolinimo (CK 4.82 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, 6.261 straipsnis) už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. liepos 31 d.
E. S. praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
II. Dėl E. S. įsiskolinimo priteisimo iš valstybės
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-304-686/2017). CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Tokia šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę skolininko prievolė jam mirus nesibaigia, o pereina jo įpėdiniams, išskyrus tuos atvejus, kai ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitaip yra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Nagrinėjamu atveju, nors prievolė grąžinti paskolą nustatyta palikėjui, tačiau ši prievolė nėra neatsiejamai susijusi su asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).
Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, spręstina, kad valstybė, priėmusi palikimą, paveldėjo net tik palikėjo turtines teises, tačiau ir palikėjo pareigas (prievoles), konkrečiu atveju – palikėjo prievolę grąžinti įsiskolinimą už buto modernizavimą. Taigi, E. S. (duomenys neskelbtini) mirus, jo 766,72 Eur skola, atsiradusi iki jo mirties, priteistina iš valstybės.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 180,35 Eur: 17 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, el. b. l. 3), 163,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaita ir mokėjimo nurodymas (t. 1, el. b. l. 51–53).
Išlaidos ieškovės advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovė surašė ieškinį, teikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, atstovavo teismo posėdyje, yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.
Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovė turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 1,86 Eur, jos nepriteistinos iš atsakovės, kadangi nesiekia nustatytos 5 Eur minimalios sumos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimas 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti viešajai įstaigai Lazdijų švietimo centras, juridinio asmens kodas 195470645, iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, įmonės kodas 112021042, 766,72 Eur skolos (už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. liepos 31 d.), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto tikrosios vertės.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Teisėja Asta Vailionienė