Civilinė byla Nr. e2A-51-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00408-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:    2.6.10.5.2.17; 3.1.6.1; 3.1.7.11; 3.1.7.13

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės J. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei J. N., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nuaras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. N. 57 926,92 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad turėjo pareigą organizuoti pas atsakovę rastų ir iš jos paimtų gyvūnų laikinąjį laikymą (globą). Tiek Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 5 dalies, tiek ir Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 106 punkto nuostatos patvirtina, kad ieškovė, atlikdama jai įstatymu pavestas pareigas, privalo užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą, paimti gyvūną ir laikinajam laikymui perduoti kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam leidimą ir sąlygas laikyti tokius gyvūnus arba laikinajam gyvūnų globėjui.

3.       Ieškovė, vykdydama jai valstybės perduotas funkcijas ir pareigas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka sudarė paslaugų teikimo sutartis su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Nuaras“. Trečiasis asmuo pateikė apmokėti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už 57 926,92 Eur, kurias ieškovė apmokėjo. Ieškovė patyrė 57 926,92 Eur išlaidas, atsiradusias dėl pas atsakovę rasto 81 gyvūno laikinosios globos bei šių gyvūnų gerovės užtikrinimo (karantinavimo, gydymo, ženklinimo).

4.       Ieškovės teigimu, yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 18 dalyse; 2) šiais neteisėtais veiksmais ieškovei sukėlė žalą, nes ieškovė, vykdydama įstatymuose nurodytas pareigas, privalėjo užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo; 3) atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji, vykdanti veiklą kaip gyvūnų augintinių veisėja, turėjo išmanyti gyvūnų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau jų visiškai nesilaikė (gyvūnų laikymo įranga neatitiko fiziologinių poreikių, augintiniams skirtas plotas buvo per mažas). Be to, jos elgesys su gyvūnais neatitiko rūpestingo, tvarkingo asmens elgesio standarto (šunys laikyti narvuose, kuriuose nebuvo gultų ir vandens); 4) atsakovė kaip gyvūnų laikytoja neužtikrino jų gerovės ir pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir padarytos žalos ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

5.1.                      priteisti iš atsakovės J. N. ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai 45 167,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 030,96 Eur bylinėjimosi išlaidas; 

5.2.                      kitą ieškinio dalį atmesti;

5.3.                      priteisti iš atsakovės J. N. trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“ 1 338,25 Eur bylinėjimosi išlaidas;

5.4.                      priteisti iš atsakovės J. N. valstybei 902,51 Eur žyminį mokestį ir 22,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;

5.5.                      priteisti iš ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos valstybei 6,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, kurias patyrė atliekant teisės aktuose nustatytas funkcijas ir kurių susigrąžinimą ieškovei užtikrina įstatymas. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A13.-162-660/2021 konstatuoti prejudiciniai faktai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių nereikia įrodinėti šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovė, kaip gyvūnų laikytoja ar savininkė, neužtikrino jų gerovės ir pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus. Ieškovė, vykdydama įstatymuose nurodytas pareigas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, privalėjo paimti gyvūnus ir užtikrinti tinkamą gyvūnų laikinąją globą (laikymą) bei dėl to patyrė nuostolius. Teismas konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir padarytos žalos ieškovei. Gyvūnai iš atsakovės buvo paimti 2020 m. rugsėjo 10 d., nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-290/2021 įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., todėl atsakovei kyla pareiga ieškovei atlyginti už jos gyvūnų laikymą ir kitų su šių gyvūnų gerovės užtikrinimu susijusių poreikių tenkinimą.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės sudarytų sutarčių teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti ieškovės viešojo pirkimo sutartimis sulygtų paslaugų įkainių ekonomiškumu, nes pati atsakovė nepateikė įrodymų, kad paslaugos galėjo būti suteiktos neatlygintinai, už mažesnę kainą, ar tam tikra dalis paslaugų nebuvo objektyviai būtinos. Teismo vertinimu, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas ir jų dydžio protingumą ir būtinumą užtikrinti paimtų gyvūnų gerovę ir apsaugą.

8.       2020 m. rugsėjo 23 d. Netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo ir laikymo paslaugų teikimo sutartis Nr. S-1024 (toliau – ir sutartis Nr. S-1024), kuria ieškovė grindžia patirtas išlaidas pagal trečiojo asmens 2020 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02993, paimant iš atsakovės gyvenamosiose patalpose laikytą 81 šunį ir juos po to karantinuojant, negaliojo. Sutartis įsigaliojo jos pasirašymo dieną, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė byloje neįrodė, kad tuo metu ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo kokie nors kiti sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių ir kilo pareiga atsiskaityti už gyvūnų paėmimą bei jų laikinąją globą. Ieškovė atsiskaitymą pagal 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02993 ieškinyje grindė būtent sutartimi Nr. S-1024, galiojančia nuo 2020 m. gruodžio 23 d., kurios objektas, be kita ko, yra tiek gyvūnų paėmimas, tiek ir jų karantinavimas.

9.       Teismas pažymėjo, kad tokia situacija netoleruotina, nes tokiu atveju būtų įteisintas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimas. Vien tai, kad ieškovė, nesant galiojančios sutarties, sumokėjo pirkimą laimėjusiam laikinajam globėjui už gyvūnų paėmimą ir karantinavimą, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susitarimas dėl atlygintinų paslaugų (paėmimo ir laikinosios globos) teikimo. Teismas sutiko su ieškove, kad šiuo atveju neabejotinai buvo poreikis skubiai organizuoti net 81 atsakovės laikytų gyvūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų laikinajam globėjui UAB „Nuaras“, tačiau tai nereiškia, jog pagal sutartį Nr. S-1024 teisėtai bei pagrįstai buvo atsiskaitoma ir už paslaugas, atliktas iki viešojo pirkimo sutarties pasirašymo, ir tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovė privalo šias išlaidas ieškovei kompensuoti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos reikalavimą dėl 12 759,79 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės ir priimti naują sprendimą – ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės J. N. ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė paėmė iš J. N. ir skubiai perdavė 81 gyvūną trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“, su kuria ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. buvo sudariusi Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinosios globos Kauno rajone paslaugų teikimo sutartį Nr. S-1165 (toliau – ir sutartis Nr. S-1165). Ieškovė atsiskaitymą pagal 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02993 grindė sutartimi Nr. S-1024, kadangi dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų masto nebebuvo pakankamai lėšų pagal sutartį Nr. S-1165 apmokėti už laikinosios globėjos UAB „Nuaras“ faktiškai suteiktas būtinas paslaugas bei atlyginti jos patirtas išlaidas. Taigi, ieškovė mokėjimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. suteiktas trečiojo asmens paslaugas atliko pagal sutartį Nr. S-1024, kurioje buvo numatytos lėšos tiek gyvūnų paėmimui, tiek ir jų karantinavimui. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad gyvūnai iš atsakovės buvo paimti 2020 m. rugsėjo 10 d., nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-290/2021 įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., jog atsakovei kyla pareiga ieškovei atlyginti už jos gyvūnų laikymą, nustatė atsakovės materialinės atsakomybės laikotarpio ribas (nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.). Ieškovė patyrė 57 926,92 Eur išlaidų, kurias lėmė įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarimu ir įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai.

10.2.                      Nežiūrint į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino tiek ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, kurias patyrė atliekant teisės aktuose nustatytas funkcijas ir kurių susigrąžinimą ieškovei užtikrina įstatymas, tiek ir pripažino įrodytais ieškovės prašomus atlyginti nuostolius, sprendė, jog ieškovės patirti nuostoliai nuo gyvūnų paėmimo (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki viešojo pirkimo sutarties Nr. S-1024 pasirašymo (2020 m. rugsėjo 23 d.), nelaikyti pagrįstais. Taigi, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškovės ieškinio dalies reikalavimo atmetimo yra iš esmės prieštaringi. Nei sutarties Nr. S-1024 sudarymo data, nei pats faktas, kad dalis paslaugų pagal šią sutartį trečiojo asmens UAB „Nuaras“ buvo suteikta dar iki sutarties sudarymo, nepaneigia ieškovės patirtų nuostolių fakto, jų dydžio ir faktiškai suteiktų paslaugų būtinumo iki sutarties Nr. S-1024 pasirašymo.

10.3.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos nenumato, kad iki atlygintinių paslaugų teikimo pradžios šalys turi būti sudariusios sutartį, t. y. atlygintinių paslaugų teikimas avansu nėra draudžiamas. Taigi, ieškovė, sumokėdama trečiajam asmeniui už suteiktas paslaugas iki sutarties Nr. S-1024 pasirašymo dienos, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nes ieškovė šiame teisiniame santykyje vykdė GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą, prisiėmė prievolę laikinajai globėjai UAB „Nuaras“ atlyginti jos patirtas išlaidas už gyvūnų išlaikymą už faktiškai suteiktas paslaugas ir patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti iš neteisėtus veiksmus atlikusios atsakovės.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės veiksmus pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, peržengė pareikšto ieškinio ribas, kadangi nagrinėjamo ginčo dalykas nėra susijęs su ieškovės vykdytų viešųjų pirkimų teisėtumu. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba, atliekanti ūkio subjektų priežiūros funkcijas, nekonstatavo ieškovės veiksmų ir vykdyto pirkimo procedūrų neteisėtumo ir (ar) nenurodė ieškovei nutraukti sudarytos sutarties Nr. S-1024. Taigi, ieškovės atliktas mokėjimas pagal 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02993 buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas.

10.5.                      Teismo sprendime pateiktas išaiškinimas, kad ieškovė neturi teisės į nuostolių, atsiradusių iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, atlyginimą, prieštarauja CK nuostatoms, reglamentuojančioms civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą, ir yra nesuderinamas su GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose įvirtinama gyvūno laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu, prievolė atlyginti viešojo administravimo subjekto patirtas išlaidas. Toks teismo išaiškinimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, ir yra nesuderinamas su GGAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Ieškovė, suorganizuodama viešojo pirkimo procedūrą ir sudarydama sutartį su UAB „Nuaras“, kuri faktiškai pradėjo teikti paslaugas, galiojant ankstesnei tarp šalių sudarytai sutarčiai Nr. S-1165, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. vertinimo išvada Nr. 4S-1031 (7.4E). Taigi, ieškovė turi teisę į visišką nuostolių, atsiradusių iki sutarties Nr. S-1024 sudarymo momento, atlyginimą.

11.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1.                      Pasirinkusi gyvūnus perduoti gyvūnų globėjui, ieškovė iš esmės prisiima tik tarpininko vaidmenį ir įgyvendina šio proceso užtikrinimo funkciją, nes dėl gyvūno perdavimo laikinajam globėjui ji netampa nei gyvūno savininke nei laikytoja, kuriai tektų pareiga atlyginti gyvūno laikinosios globos išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. eCIK-93/2021 pažymėjo, kad GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis nenumato gyvūno savininko pareigos atsiskaityti už suteiktas gyvūno priežiūros paslaugas, o numato tik pareigą atlyginti išlaidas. Tai patvirtina, kad gyvūnų savininkas turi pareigą atlyginti realiai patirtas išlaidas už laikinąją gyvūnų globą, tačiau neturi pareigos atsiskaityti už suteiktas gyvūnų priežiūros paslaugas. Taigi, ieškovė, perdavusi gyvūnus laikinajam globėjui, apskritai neturi pareigos atlyginti jokių išlaidų, todėl ieškovės ir UAB „Nuaras“ sutartiniai santykiai apskritai negali būti ieškinio pagrindas. 

11.2.                      Tiek sutartis Nr. S-1165, tiek sutartis Nr. S-1024 buvo sudarytos, pažeidžiant esminius viešųjų pirkimų principus bei reikalavimus, įtvirtintus VPĮ, todėl neskaidrūs ieškovės ir UAB „Nuaras“ sutartiniai santykiai nėra faktinių minėtų laikinojo globėjo patirtų išlaidų dydžio įrodymas. Susiklosto tokia situacija, kad ieškovė apmokėjo UAB „Nuaras“ sąskaitas ne pagal realiai suteiktas paslaugas, o pagal sutartinį įkainį, kuris buvo nustatytas, pažeidžiant skaidrumo principą. 

11.3.                      Gyvūnų savininkas neprivalo apmokėti už tokį gyvūnų laikinąjį išlaikymą, kad laikinoji gyvūnų globėja UAB „Nuaras“ gautų pelną. Ieškovė nedėjo net menkiausių pastangų išsiaiškinti faktiškai teiktų būtinų paslaugų bei įvertinti UAB „Nuaras“ realiai patirtų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas taip pat užkirto kelią atsakovei civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyti, kokios realios ir neatlygintinos išlaidos buvo patirtos dėl laikinajai globai perimtų gyvūnų. Tiesioginių ieškovės nuostolių atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai – savanoriškai sudarytos viešųjų pirkimų sutartys su trečiuoju asmeniu UAB „Nuaras“. Ieškovė savanoriškai mokėjo trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“ pagal iš anksto sutartus paslaugų teikimo įkainius, kurie nėra pagrįsti realiomis patirtomis UAB „Nuaras“ išlaidomis gyvūnų priežiūrai. 

11.4.                      Tiesioginiai ieškovės nuostoliai pagal neskaidriai sudarytas viešųjų pirkimų sutartis šiame ginče negali būti atlyginti, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės turtinės žalos atsiradimo. Dėl atsakovės veiksmų tiesioginius nuostolius patyrė būtent UAB „Nuaras“, kuriam realiai patirtas išlaidas turi atlyginti atsakovė. Kadangi civilinėje byloje susiklostė situacija, kad ieškovė jau apmokėjo UAB „Nuaras“ patirtas išlaidas dėl atsakovės gyvūnų laikinosios globos, todėl ieškovė iš atsakovės tik regreso tvarka gali reikalauti atlyginti tokią dalį ieškovės išlaidų, kokią realiai patyrė UAB „Nuaras“ ir turėjo reikalavimo teisę į atsakovę. Tokios UAB „Nuaras“ išlaidos turi būti pagrindžiamos sąskaitomis faktūromis, jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Ieškovės reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, o reikalavimas dėl išlaidų atlyginimo regreso teise negali būti grindžiamas vien tik tarp ieškovės ir UAB „Nuaras“ atsiradusiais sutartiniais santykiais. Atsakovė neneigė savo pareigos atlyginti realias išlaidas dėl gyvūnų laikinosios globos, tačiau tokios išlaidos turi būti pagrįstos faktines išlaidas įrodančiais duomenimis.

12.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Nuaras“ prašo jį tenkinti ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 

12.1.                      Trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos iki viešojo pirkimo sutarties su UAB „Nuaras“ sudarymo (2020 m. rugsėjo 23 d.), nėra ieškovės pagrįsti nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Ieškovės ir trečiojo asmens sutartinių santykių vertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl teismas, šiuo pagrindu atmesdamas ieškinio dalį, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šios bylos dalykas – ieškovės patirtų išlaidų, pagrįstų patikimais rašytiniais įrodymais, atlyginimas.

12.2.                      Teisingas žalos atlyginimas gali būti įgyvendintas tik įpareigojant atsakovę atlyginti ieškovei visas patirtas išlaidas, t. y. 57 926,92 Eur tiesioginius nuostolius. Mažesnės už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas pažeidžia teisingumo principą, todėl negali būti laikomas teisėtu.

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovės ieškovei priteisto 45 167,13 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 030,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistų 1 338,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteistų 902,51 Eur žyminio mokesčio ir 22,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka dėl pirmosios instancijos teismo padarytų atsakovės procesinių teisių pažeidimų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      UAB „Nuaras“ nepareiškė reikalavimo J. N. ir net teismo įpareigojimu nepateikė į bylą gyvūnų gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teismas dėl neįvykdyto teismo įpareigojimo trečiojo asmens atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių ir nagrinėjo bylą, negavęs ir nepatikrinęs šių duomenų, atėmęs teisę atsakovei gauti šiuos duomenis ir juos panaudoti, ginantis nuo ieškovės pareikšto reikalavimo. Teismas pažeidė esmines proceso taisykles, šalių procesinį lygiateisiškumą ir rungimąsi, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialiosios teisės normas.

13.2.                      Ieškovė sudarė viešųjų pirkimų sutartį ne žalos atlyginimui regreso teise, o savo pasirinkimu įsigyti ir apmokėti paslaugas trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“ pagal abipusiai susitartus įkainius. Susitarti įkainiai už sutartines paslaugas nėra UAB „Nuaras“ patirtos žalos dydį patvirtinantis įrodymas. Ieškovės ir trečiojo asmens susitarimas dėl didelių sutartinių įkainių negali sukurti ieškovei didesnės reikalavimo teisės negu tos, kurią turėjo UAB „Nuaras“ į atsakovę.

13.3.                      Ieškovė faktiškai žodžiu pakeitė ieškinio pagrindą iš regresinio reikalavimo į ieškovės tiesiogiai patirtos žalos reikalavimą. Faktinių UAB „Nuaras“ išlaidų teismas netyrė, nes pripažino, kad pareikštas reikalavimas yra ieškovės tiesiogiai patirta žala. Taigi, teismas sprendė tik dėl faktinių ieškovės išmokėtų trečiajam asmeniui pinigų ir deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės išmokėtų pinigų trečiajam asmeniui faktas tapo naujuoju faktiniu ieškinio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal žodžiu pakeistą ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą.

13.4.                      Teismas formaliai leido atsakovės atstovui apklausti trečiojo asmens atstovę, tačiau neleido gauti atsakymų į byloje reikšmingus klausimus, tiesiogiai susijusius su UAB „Nuaras“ patirtomis išlaidomis gyvūnų priežiūrai. Teismas taip pat neleido byloje surinkti duomenų apie UAB „Nuaras“ rinktą ir gautą paramą gyvūnų išlaikymui, apie neatlygintinį gyvūnų perdavimą UAB „Nuaras“ po jų konfiskavimo, apie neatlygintinai gautų gyvūnų realizavimo pajamas. Teismas neleido atsakovei byloje ginčyti trečiojo asmens išrašytų sąskaitų dydžio, gaunant ir įvertinant objektyvius įrodymus apie realias UAB „Nuaras“ patirtas išlaidas. Taigi, teismas konstatavo besąlygišką UAB „Nuaras“ teisę nagrinėjamu atveju gauti pelną, o ne patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovei kyla pareiga atlyginti tokį žalos dydį, kuris atsirado dėl jos veikimo ar neveikimo ir yra pagrįstas realiais duomenimis (ataskaitomis, gyvūnų gydymo kortelėmis, banko išrašais). Tačiau gyvūnų savininkas neprivalo apmokėti tokių išlaidų, kad laikinasis gyvūnų globėjas gautų pelną. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovei civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyti, kokios realios ir neatlygintos išlaidos buvo patirtos dėl laikinajai globai perimtų gyvūnų.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nesilaikė ieškinio pagrindo keitimui civiliniame procese keliamų reikalavimų ir civilinę bylą neteisingai išnagrinėjo ne pagal ieškinyje apibrėžtą ieškinio pagrindą. Teismas sąmoningai netyrė aplinkybių, kokias išlaidas realiai patyrė UAB „Nuaras“ ir neleido atsakovei gauti šių duomenų nagrinėjamoje byloje, siekiant apsiginti nuo pareikšto reikalavimo.

13.6.                      Atsakovė pirmosios instancijos teisme rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1506-555/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-624-881/2017, kuriose teismai taip pat pasisakė, jog atlyginti gyvūnų laikinosios globos išlaikymo išlaidas pareiga atsiranda ne savivaldybės administracijai, bet šio gyvūno laikytojui. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šia teismų praktika negali būti remiamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1506-555/2020 faktinės aplinkybės sudaro ir šios bylos įrodinėjimo dalyką, nes ieškovės teisė į prašomą tiesioginį žalos atlyginimą gali atsirasti tik egzistuojant ieškovės įstatyminei pareigai patirti jos įrodinėjamas išlaidas. Tiesioginė žala (ne regresinis reikalavimas) negali kilti nukentėjusio asmens laisva valia ir nesant nukentėjusio asmens pareigos jas patirti. Esminis kriterijus gyvūno laikinosios globos teisinius santykius kvalifikuoti kaip pasaugos prievolę, kurioje pasaugos išlaidas atlyginti privalo gyvūno savininkas, yra pasaugos santykių atsiradimas ne pagal sutartį, o pagal įstatymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas nei civilinės bylos esmės, nei atsakovės nurodytos teismų praktikos, nepagrįstai nesirėmė šia teismų praktika.

13.7.                      Ieškovės pateiktos sutartys bei sąskaitos nėra nei realiai UAB „Nuaras“ patirtos žalos įrodymai, nei faktinį paimtų gyvūnų gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju ieškovė apmokėjo iš anksto sutartas sumas, nors ieškovė turi teisę reikalauti tik žalos atlyginimo regreso teise ir privalo tokį reikalavimą pagrįsti realiais dokumentais, patvirtinančiais UAB „Nuaras“ patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovei rinkti įrodymus, kad sutartimi Nr. S-1024 ir 2021 m. sausio 7 d. viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartimi Nr. S-22 (toliau – ir sutartis Nr. S-22) susitartos paslaugos galėjo būti suteiktos neatlygintinai, už mažesnę kainą, ar tam tikra dalis paslaugų nebuvo objektyviai būtinos. Tokių duomenų į civilinę bylą atsakovė negalėjo pateikti ir tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas ne tik neatskleidė bylos esmės, tačiau ir pažeidė atsakovės procesines teises.

13.8.                      Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes ignoravo atsakovės atstovo užduodamus klausimus trečiajam asmeniui. Be kita ko, teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, kadangi leido trečiajam asmeniui neatsakinėti į klausimus. Atsakovei užkirstas kelias įrodyti aplinkybes, susijusias su realiomis UAB „Nuaras“ išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas reiškė palankumą trečiajam asmeniui bei ieškovei, palaikė jų poziciją, o atsakovės atstovo pastangos rinkti byloje įrodymus dėl realiai patirtų gyvūnų priežiūros išlaidų buvo neįgyvendintos. 

13.9.                      Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai yra nepagrįstos, kadangi trečiojo asmens pateikta 2022 m. sausio 20 d. sąskaita faktūra Nr. 0934 už buhalterinės apskaitos paslaugas yra nepagrįsta. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į civilinę bylą teikė tik pavyzdines sąskaitas faktūras, kurios nesusijusios su šia byla. Akivaizdu, kad UAB „Nuaras“ suprato, jog pirmosios instancijos teismui teikia civilinei bylai neaktualius dokumentus, todėl nebuvo pagrindo atlyginti išlaidas, kurios nesusijusios su civiline byla. Tokių išlaidų priteisimas taip pat rodo pirmosios instancijos teismo turėtą procesinį palankumą ieškovės atžvilgiu.

14.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1.                      Ieškovė pareikštą ieškinį pavadino ieškiniu dėl žalos atlyginimo regreso teise. Ieškovė nurodė faktinį ieškinio pagrindą, nesusijusį su regresiniu reikalavimu, nes pareiškė būtent tokio dydžio reikalavimą, kokią žalą patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, apmokėdama UAB „Nuaras“ sąskaitas už suteiktas gyvūnų globos, priežiūros bei gydymo paslaugas.

14.2.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių argumentų dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo, t. y. kokios ieškinio faktinės aplinkybės ir (ar) materialinis reikalavimas buvo pakeisti. Tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė ne visiškai tikslų teisinį pagrindą – žalos atlyginimą regreso teise ir civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – negali reikšti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje keitė ieškinio pagrindą ar dalyką. 

14.3.                      Atsakovė nagrinėjamoje byloje reikalavo pateikti įrodymus, kurie nebuvo susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, prašė paskirti trečiojo asmens UAB „Nuaras“ finansinę ekspertizę už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 iki 2021 m. balandžio 6 d. Atsakovė siekė nustatyti ne ieškovės patirtos žalos dydį, o UAB „Nuaras“ patirtos veiklos sąnaudas, gautas pajamas bei pelną, nors tai nėra susiję su nagrinėjamu ginču ir ieškovės pareikštu materialiniu reikalavimu.

14.4.                      Joks gyvūnų globėjas ar laikytojas, nesant savivaldybės administracijos garantijų (sudarytos sutarties), nesutiktų savo rizika vykdyti savivaldybės administracijai įstatyme priskirtų funkcijų ir užtikrinti laikinąją gyvūnų globą. Ieškovė turi pareigą organizuoti bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą pagal GGAĮ 4 straipsnio  5 dalį, todėl turi neabejotiną teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, kurias patyrė, atlikdama teisės aktuose nustatytas funkcijas ir kurių susigrąžinimą ieškovei užtikrina įstatymas. Ieškovė, įvykdžiusi pareigą, atitinkamai prisiėmė prievolę laikinajai globėjai UAB „Nuaras“ atlyginti jos patirtas išlaidas už gyvūnų išlaikymą.

14.5.                      Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugos galėjo būti suteiktos neatlygintinai, už mažesnę kainą, ar tam tikra dalis paslaugų nebuvo protingos ir nebuvo objektyviai būtinos. Taigi, nagrinėjamoje byloje nebuvo ir nėra pagrindo abejoti ieškovės sudarytomis viešojo pirkimo sutartimis, sulygtų paslaugų įkainių ekonomiškumu bei jų teisėtumu. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės išlaidos nebuvo būtinos, o ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Nuaras“ sutartų įkainių dydžiai buvo per dideli bei neatitiko rinkos kainų. 

14.6.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kitų argumentų, kurie leistų suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nereiškė abejonių dėl teisėjo šališkumo pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovės abejonės dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo iš esmės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu byloje. Nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. 

15.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Nuaras“ prašo jo netenkinti ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Ieškinio pagrindas nebuvo keičiamas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas reikalavimas yra jos patirtų išlaidų už UAB „Nuaras“ suteiktas gyvūnų globos, priežiūros bei gydymo paslaugas priteisimas iš atsakovės. Vien tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė ne visiškai tikslų teisinį pagrindą – žalos atlyginimą regreso teise reglamentuojančią teisės normą ir civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – negali reikšti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje keitė ieškinio pagrindą.

15.2.                      Šiuo atveju UAB „Nuaras“ gyvūnų laikymo ir gydymo kaina yra UAB „Nuaras“ komercinės veiklos sąnaudos kartu su jos pelnu, kuris padengia šias sąnaudas ir leidžia uždirbti. Atsakovei, kuri turi sumokėti šią kainą, tai yra gyvūno laikymo ir gydymo išlaidos, kurias ji privalo apmokėti. 

15.3.                      Aplinkybė, kad buvo priimtas atsakovei iš dalies nepalankus teismo sprendimas (ieškinys tenkintas iš dalies), nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas siekė surinkti su nagrinėjama byla nesusijusius duomenis apie UAB „Nuaras“ veiklos sąnaudas (tiesiogines išlaidas), tik pagrindžia atsakovės mėginimą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o ne teismo šališkumą. Taigi, nepasiteisinęs atsakovės atstovo mėginimas šioje byloje susirinkti duomenis apie UAB „Nuaras“ veiklos sąnaudas parodo tai, kad teismas užkirto kelią atsakovės atstovo piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17.       Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščius atsakovės procesinių teisių pažeidimus.

18.       Pagal bendrąją taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis.  Pagal CPK 322 straipsnį žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

19.       CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

20.       Teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

21.       Bylai reikšmingais klausimais proceso dalyviai išsamiai ir detaliai pasisakė procesiniuose dokumentuose. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovės prašymas netenkinamas.

Dėl ieškinio pagrindo (ne)pakeitimo

22.       Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnio 1 dalyje. Asmuo, realizuodamas teisę į teisminė gynybą, ieškinyje, be kita ko, turi nurodyti faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio dalyką (reikalavimą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie ieškinio elementai yra esminiai ir leidžia apibrėžti ginčo ribas.

23.       Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis).

24.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nesilaikė ieškinio pagrindo keitimui civiliniame procese keliamų reikalavimų ir civilinę bylą neteisingai išnagrinėjo ne pagal ieškinyje apibrėžtą ieškinio pagrindą. Keičiant regresinio reikalavimo pagrindą į tiesioginės žalos atlyginimą, pasikeičia ir faktinis ieškinio pagrindas, įrodinėjamos faktinės aplinkybės.  

25.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

26.       Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus,  tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo teisiškai kvalifikuotų ginčą (t. y. nurodytų teisinį ieškinio pagrindą). 

27.       Ieškovė ieškinyje aiškiai ir išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą priteisti iš atsakovės žalą, nurodė žalos atsiradimo pagrindą, patirtų išlaidų dydį, pateikė žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus. Iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo) aišku, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti žalą, patirtą vykdant GGAĮ ieškovei tenkančią pareigą užtikrinti iš atsakovės paimtų gyvūnų laikinąją globą ir jų priežiūrą. Ieškovės patirtos išlaidos apskaičiuotos pagal su UAB „Nuaras“ sudarytas sutartis, taikant jose nurodytus įkainius, išvardintos konkrečios sąskaitos, pagal kurias prašoma priteisti patirtą žalą (išlaidas). Ieškovė taip pat tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir nei vieno iš būtinųjų ieškinio elementų (faktinio pagrindo ar dalyko) teisminio bylos nagrinėjimo metu nekeitė.

28.       Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

29.       Taigi, vien tai, kad ieškovė nevisiškai tiksliai nurodė ieškinio pavadinimą bei pacitavo CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisės normą, o paruošiamajame dokumente dublike šia norma nesirėmė ir teismo posėdyje nurodė, jog prašo priteisti tiesioginę žalą, nelaikytina ieškinio faktinio pagrindo pakeitimu. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo asmenų pasikeitimo prievolėje pagrindų ir kitų aplinkybių, susijusių su regresinio pobūdžio reikalavimais ir nekeitė faktinio ieškinio pagrindo, nes reikalavimą priteisti žalą kildino iš deliktinės civilinės atsakomybės. Kaip minėta, teismas, kvalifikuodamas teisinį santykį, ginčui taikytiną įstatymą, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, parenka savo nuožiūra ir nuo šalių nuomonės ir (ar) pageidavimų yra nepriklausomas. Taigi, netikslus ieškinio pavadinimas ir netinkamos materialiosios teisės normos nurodymas savaime nėra faktinio ieškinio pagrindo pakeitimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytas ieškinio pagrindo keitimo taisykles.

30.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kitokių faktinių aplinkybių, nei nurodyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, nevertino ir netyrė, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas, kvalifikuodamas teisinį santykį, peržengė ieškinio ribas, yra nepagrįsti.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo ir atsakovės procesinių teisių (ne)pažeidimo

31.       Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).

32.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

33.       Atsakovė teismo šališkumą ir savo procesinių teisių pažeidimus grindžia tuo, kad trečiasis asmuo  UAB „Nuaras“ tinkamai neįvykdė teismo 2021 m. gruodžio 22 d. įpareigojimo pateikti dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, tačiau teismas baudos jam neskyrė, pakartotinai nepareikalavimo įvykdyti įpareigojimą, teismo posėdyje leido trečiojo asmens atstovei neatsakinėti į klausimus, taip išreikšdamas palankumą trečiajam asmeniui, palaikė ieškovės poziciją, o atsakovės prašymus, klausimus ir pastabas ignoravo, atsisakė priimti prašymą skirti ekspertizę. Šiais veiksmais pirmosios instancijos teismas esą pažeidė rugimosi principą, suvaržė atsakovės teisę rinkti įrodymus ir nustatyti realų ieškovės reikalaujamą priteisti žalos dydį.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu atsakovė nušalinimo institutu nesinaudojo ir nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui. Byloje vyko keturi teismo posėdžiai (2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. birželio 16 d.), kuriuose dalyvaujantiems byloje asmenims buvo išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau atsakovės atstovas nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui nepareiškė.

35.       CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis).

36.       CPK 226 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

37.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovo 2022 m. balandžio 12 d. 12 val. 35 min. pateiktus rašytinius paaiškinimus (DOK-9747) atsisakė priimti dėl to, kad jie pateikti prieš pat 2022 m. balandžio 12 d. 13 val. 15 min. vyksiantį teismo posėdį, kiti dalyvaujantys byloje asmenys apie pateiktus naujus procesinius dokumentus nežinojo ir iki teismo posėdžio pradžios neturėjo galimybės su jais susipažinti, todėl naujų rašytinių paaiškinimų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, nauji rašytiniai paaiškinimai prieš pat teismo posėdį buvo teikiami ne pirmą kartą.

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės rašytinių paaiškinimų nepriėmimas neužkirto galimybės atsakovės atstovui paaiškinimus teismo posėdyje išdėstyti žodžiu: atsakovės atstovas tokia galimybe pasinaudojo (2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 37 min. 57 sek. iki 41 min. 17 sek.; nuo 50 min. 20 sek. iki 1 val. 7 min. 50 sek.). Taigi, atsakovės (jos atstovo) teisė teikti paaiškinimus nebuvo suvaržyta.

39.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo, pateikto 2022 m. balandžio 12 d. 12 val. 39 min. (DOK-9748), skirti UAB „Nuaras“ dokumentų, buhalterijos ir finansų ekspertizę už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. netenkino, nes šis prašymas nesusijęs su ginčo dalyku, taip pat pateiktas pavėluotai ir užvilkins bylos nagrinėjimą (2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 50 min. 9 sek. iki 51 min. 15 sek.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių prašymo netenkinimo pagrindų pripažinti formaliais ir reiškiančiais subjektyvų nusistatymą atsakovės atžvilgiu.

40.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas reiškė palankumą trečiajam asmeniui. Nustatyta, kad teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino atsakovės triplike suformuluotą prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens UAB „Nuaras“ įrodymus: ieškovės iš atsakovės paimtų ir UAB „Nuaras“ perduotų gyvūnų apskaitos duomenis, įskaitant duomenis apie išlaidas gyvūnams ir jiems atliktas gydymo procedūras. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu pateikė suteiktų paslaugų aktus ir paaiškino, kad duomenis apie gyvūnų sveikatos būklę yra pateikęs Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (DOK-28165). Trečiasis asmuo 2022 m. sausio 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis (DOK-2164). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, trečiasis asmuo vykdė teismo įpareigojimą – pateikė tiek duomenis, susijusius su gyvūnų išlaikymo išlaidomis, tiek išsamius rašytinius paaiškinimus su išlaidų apskaičiavimu. Taigi, nėra pagrindo spręsti apie išankstinį teismo palankumą trečiajam asmeniui ir ieškovei. Be to, įrodymų ir jų pakankamumo vertinimas yra teismo diskrecija (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

41.       2021 m. gruodžio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės atstovo prašymą pripažinti trečiojo asmens UAB „Nuaras“ atsovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2022 m. balandžio 12 d. vykusio posėdžio metu teismas nutarė pakartotinai į teismo posėdį kviesti ir apklausti trečiojo asmens UAB „Nuaras“ atstovą. Trečiojo asmens vadovė dalyvavo 2022 m. kovo 3 d. ir 2022 m. birželio 16 d. teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus, atsakovės atstovas turėjo galimybę užduoti trečiojo asmens atstovei klausimus, į kuriuos ji atsakė. Tai, kad teismas leido trečiojo asmens atstovei neatsakyti į tam tikrus, su bylos nagrinėjimu nesusijusius arba pakartotinai užduodamus klausimus, patikslino atsakovės atstovo užduodamus klausimus, nėra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu ir tai vertinti kaip palankumą trečiajam asmeniui ar rungimosi principo pažeidimą.

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

43.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvieji ar subjektyvieji teisėjo šališkumo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad teismo proceso metu atsakovės teisė teikti (rinkti) įrodymus, duoti paaiškinimus ir įgyvendinti kitas CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises būtų suvaržytos ar apribotos.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės atlyginti žalą

44.       GGAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją (be kitų institucijų) vykdo savivaldybių administracijos.

45.       GGAĮ (2020 m. birželio 29 d. įstatymo XII-3207 redakcija) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir vėlesnėse GGAĮ redakcijose.

46.       Atsakovė kvestionuoja ieškovės teisę reikalauti gyvūnų gydymo, laikymo ir kitų su laikinąja gyvūnų globa susijusių išlaidų atlyginimo, teigdama, kad išlaidas patyrė trečiasis asmuo UAB „Nuaras“, todėl pareiga jas atlyginti tenka atsakovei. Ieškovė, pasirinkusi perduoti gyvūnus globėjui, atlieka tik tarpininkės vaidmenį ir netampa nei gyvūno savininke, nei laikytoja, kuriai tenka pareiga atlyginti gyvūnų laikymo išlaidas. Atsakovės įsitikinimu, savivaldybės administracija (ieškovė) teisę reikalauti išlaidų atlyginimo įgytų tik tuo atveju, jeigu pati paimtus gyvūnus laikytų iki teismo sprendimo konfiskuoti gyvūną priėmimo. Šiuos argumentus atsakovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. eCIK-93/2021.

47.       Nustatyta, kad atsakovei J. N., registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai suteikė teisę laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų.

48.       Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) 2020 m. rugsėjo 10 d. atliko neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos J. N. patikrinimą, 2020 m. rugsėjo 10 d. surašė gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktą Nr. 33GGP-138 (toliau – Aktas). Patikrinimo metu rastas 81 šuo, (tame skaičiuje 5 vados jauniklių). Patikrinimo metu VMVT nustatė, kad laikant gyvūnus buvo pažeidžiami Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, 8, 12, 13, 18, 22, 23.1, 23.2, 23.3, 25, 29, 39, 43, 44, 48, 50, 51, 53, 57, 60, 62 punktai. Akte nurodyta, kad patikrinimo metu patalpose jautėsi stiprus amoniako ir išmatų kvapas, dalyje narvų nebuvo gultų ir vandens, didžiojoje dalyje nebuvo girdyklų, o dalis jų – tuščios, gyvūnų laikymo įranga neatitiko fiziologinių poreikių, augintiniams skirtas plotas buvo per mažas.

49.       Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮS-893 „Dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 17 d.; toliau – Taisyklės) 5.3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, įgyvendindama teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų laikymą, organizuoja bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams ar perdavimą gyvūnų globėjams savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Taisyklių 105 punkte nustatyta, kad iš savininkų, nevykdančių gyvūnų laikymo reikalavimų, gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paimti ir perduoti kitam savininkui (ar globėjui) arba nugaišinti. Kol teismas priims sprendimą dėl gyvūno, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus pareigūnas, dalyvaujant VMVT veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam leidimą ir sąlygas laikyti tokius šunis arba laikinajam gyvūnų globėjui (Taisyklių 106 punktas).

50.       Ieškovė, vykdydama jai teisės aktų pavestas funkcijas, iš atsakovės J. N. paėmė 81 netinkamai prižiūrimą gyvūną ir skubiai juos perdavė laikinajai globėjai UAB „Nuaras“. Gyvūnų perdavimas įformintas 2020 m. rugsėjo 10 d. Bepriežiūrių, bešeimininkių bei kitų gyvūnų paėmimo aktu Nr. 2020. 

51.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, patirtas vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas, organizuoti ir užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą (GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis, Taisyklių 5.3, 105, 106 punktai). Tai, kad ieškovė, vykdydama pareigą užtikrinti tinkamą gyvūnų, paimtų iš asmens, kuris jį kankino ar žiauriai su juo elgėsi, priežiūrą, perdavė gyvūnus globoti UAB „Nuaras“, t. y. asmeniui, galinčiam ir sutinkančiam laikinai laikyti (prižiūrėti) gyvūnus, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti, kad atsakovė (gyvūnų savininkė, laikytoja) įvykdytų jai tenkančią įstatyminę pareigą ir atlygintų ieškovės patirtas gyvūnų priežiūros (gydymo, laikymo) išlaidas.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. eCIK-93/2021 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, spręsdama kasacinio skundo priėmimo klausimą, nėra suformulavusi jokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, todėl nagrinėjamu atveju ši atsakovės nurodyta nutartis nėra aktuali.

53.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nepagrįstai nesirėmė Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. e2A-1506-555/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-624-881/2017 suformuota praktika dėl regresinio žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodyta teismų praktika negali būti remiamasi, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

54.       Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-624-881/2017 buvo sprendžiamas ginčas dėl GGAĮ 4 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 15 d.) taikymo bei priverstinai paimtų gyvūnų savininko pareigos laikinajam globėjui atlyginti gyvūnų laikinosios globos išlaidas. Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1506-555/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl savivaldybės administracijos pareigos laikinajam globėjui atlyginti gyvūnų laikinosios globos išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priverstinai paimtų gyvūnų savininkės (ar laikytojos) pareigos atlyginti gyvūnų laikinosios globos išlaidas savivaldybės administracijai, kuri pagal GGAĮ turi pareigą užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą bei tinkamą laikinąją globą. Taigi, bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).

Dėl žalos ir jos dydžio nustatymo

55.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

56.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

57.       Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011, 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

58.       Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A13.-162-660/2021. Taigi, atsakovė yra pripažinta padariusi ANK 346 straipsnio (žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas) 1 ir 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (CPK 182 straipsnio 3 punktas) ir jai paskirtos administracinės nuobaudos su gyvūnų konfiskavimu.

59.       Ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų byloje nėra, tačiau šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista žala bei jos dydžiu.

60.       Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų, patirtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o vertindamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes ginčo dalykas nėra susijęs su ieškovės vykdytų viešųjų pirkimų teisėtumu.

61.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktos sutartys bei sąskaitos nėra nei realiai UAB „Nuaras“ patirtos žalos įrodymai, nei faktinį paimtų gyvūnų gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Ieškovė apmokėjo iš anksto sutartus įkainius, nors turi teisę reikalauti tik žalos atlyginimo regreso teise ir privalo tokį reikalavimą pagrįsti realiais dokumentais, patvirtinančiais UAB „Nuaras“ patirtas išlaidas. Gyvūnų savininkas neprivalo apmokėti tokių išlaidų, kad laikinasis gyvūnų globėjas gautų pelną. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovei civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyti, kokios realios ir neatlygintos išlaidos buvo patirtos dėl laikinajai globai perimtų gyvūnų.

62.       Nustatyta, kad ieškovė, vykdydama GGAĮ 4 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą, 2020 m. rugsėjo 10 d. paėmė iš atsakovės 81 gyvūną ir perdavė juos trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“.

63.       Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Nuaras“ 2020 m. rugsėjo 23 d. viešojo pirkimo būdu sudarė sutartį Nr. S-1024 dėl iš atsakovės paimtų netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo iš jų buvimo vietos (duomenys neskelbtini), ir pagal poreikį šių gyvūnų karantinavimo, laikymo, gydymo, utilizavimo ir kitų reikalingų paslaugų. Sutarties vertė 32 000 Eur su PVM (sutarties Nr. S-1024 1.3, 2.1 punktai).

64.       Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Nuaras“, 2021 m. sausio 7 d. viešojo pirkimo būdu sudarė sutartį Nr. S-22 (toliau – sutartis Nr. S-22) dėl 76 šunų laikinosios globos – laikymo paslaugos, kuri apima gyvūnų laikymo, gydymo, karantinavimo, ženklinimo, eutanazijos, utilizavimo, pervežimo (jeigu prireiktų) ir kitų reikalingų paslaugų (sutarties Nr. S-22 1.3 punktas). Sutarties Nr. S-22 vertė neturi viršyti 30 000 Eur (su PVM), o per vieną kalendorinį mėnesį – 8 000 Eur (su PVM) sumos. Ieškovė už trečiojo asmens suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti pagal šios sutarties priede Nr. 2 nurodytus įkainius (sutarties Nr. S-22 2.2 punktas).

65.       Šių sutarčių pagrindu trečiasis asmuo išrašė, o ieškovė apmokėjo šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02993 –19 384,90 Eur (suteiktos paslaugos: gyvūnų karantinavimas (1 126 paros), laikymas (474 vnt.), ženklinimas (51 vnt.), gydymas (12 vnt.), dehelmintizacija (43 vnt.), atvykimas į gyvūnų paėmimo vietą (5 vnt.); 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12 615,10 Eur (suteiktų paslaugų aprašymas: už suteiktas netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo ir laikymo paslaugas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal sutartį Nr. S-1024); 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03081 – 7 997,62 Eur (suteiktų paslaugų aprašymas: laikymas 1 836 paros); 2021 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03111 – 7 997,62 Eur (suteiktų paslaugų aprašymas: laikymas 1 836 paros); 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03118 – 7 997,62 Eur (suteiktų paslaugų aprašymas: laikymas 1 836 paros); 2021 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą – 1 934,06 Eur (suteiktų paslaugų aprašymas: laikymas 444 paros). Sutarties šalys taip pat pasirašė suteiktų paslaugų perdavimo priėmimo aktus Nr. 10, 12, 01, 02, 03.

66.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš atsakovės 2020 m. rugsėjo 10 d. paimtas 81 gyvūnas buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“ ir iki teismo nutarimo konfiskuoti gyvūnus įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.) visi gyvūnai, išskyrus nugaišusius po paėmimo, buvo karantinuojami, laikomi ir laikinai globojami UAB „Nuaras“ beveik septynis mėnesius. Pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas viešojo pirkimo sutartis, vienos paros gyvūno karantinavimo (laikymo izoliuoto (atskirai) nuo kitų gyvūnų) kaina 9,68 Eur be PVM. Trečiasis asmuo paaiškino, kad gyvūnai UAB „Nuaras“ buvo karantinuojami pirmąsias keturiolika parų nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d., vienas gyvūnas po 6 parų karantinavimo nugaišo, kiti 80 gyvūnų karantinuoti po 14 parų, tai sudaro 1 120 parų, bendra visų gyvūnų karantinavimo trukmė sudaro 1 126 paras. Toks parų skaičius nurodytas ir ieškovei išrašytoje 2020 m. spalio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 02993, taikant sutartyje nurodytą įkainį. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. gyvūnai buvo laikomi įprastomis sąlygomis. Už gyvūnų laikymą nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (6 dienos) taikytas sutartyje nustatytas 5,85 Eur įkainis be PVM, kitais laikotarpiais taikyti mažesni nei sutartyse nustatyti įkainiai. Trečiasis asmuo paaiškino, kad PVM sąskaitas faktūras už gyvūnų laikymo paslaugas išrašė, taikydamas mažesnius už nustatytus sutartyje įkainius arba už mažesnį nei faktiškai laikytų gyvūnų skaičių dėl sudėtingos ieškovės finansinės padėties. Ieškovė trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras už gyvūnų karantinavimo ir laikymo paslaugas yra apmokėjusi. Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu gyvūnai nebuvo faktiškai pervežti, karantinuoti ir laikyti trečiojo asmens UAB „Nuaras“ žinioje.

67.       Taigi, nėra pagrindo prieti prie išvados, kad šių išlaidų ieškovė faktiškai nepatyrė ir (ar) jų nepagrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos ieškovės patirtos išlaidos, įvertinus faktiškai iš atsakovės GGAĮ pagrindu paimtų gyvūnų skaičių, jų pervežimui ir laikymui reikalingas sąnaudas (tinkamų patalpų užtikrinimas, dezinfekavimas, valymas, gyvūnų maitinimas, higienos užtikrinimas, laiko, žmogiškųjų išteklių sąnaudos) yra protingos, pagrįstos ir racionalios.

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kitų ieškovės prašomų priteisti išlaidų, susijusių su gyvūnų priežiūra (gydymas, dehelmintizacija (nukirminimas), ženklinimas), pobūdį, neturi pagrindo sutikti su atsakovės su apeliacinio skundo argumentais dėl suteiktų paslaugų ir išlaidų nepagrįstumo.

69.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A13.-162-660/2021 nustatyta, kad dauguma iš atsakovės 2020 m. rugsėjo 10 d. paimtų gyvūnų turėjo įvairių odos, ausų, dantų ir kitokio pobūdžio ligų, taip pat endo ir ektoparazitų, dviem gyvūnams nustatyti balso stygų pažeidimai. Atsakovės vardu Augintinių registre registruota 16 šunų, dalis paženklinta mikroschemomis. Duomenų apie privalomą augintinių vakcinaciją atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į įsiteisėjusiame nutarime nustatytas aplinkybes, apeliacinės insatncijos teismui nekyla abejonių dėl būtinybės suteikti iš atsakovės paimtiems gyvūnams gydymo, dehelmintizacijos ir ženklinimo paslaugas. 

70.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (išrašai iš gyvūnų ligos istorijos, atliktų tyrimų rezultatų duomenys, sąskaitos už veterinarines paslaugas, mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad gyvūnams buvo suteiktos įvairaus pobūdžio veterinarinės (gydymo) paslaugos, tačiau į 2020 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02993 įtraukta tik 12 vienetų gydymo paslaugų ir 43 gyvūnų dehelmintizacija, taikant sutartyje nustatytus įkainius. Trečiasis asmuo paaiškino, kad į minėtą sąskaitą įtrauktas mažų šuniukų, kurie turėjo labai daug virškinamojo trakto parazitų, dėl šios priežasties išsivystė stipri organizmo intoksikacija, gydymas, jiems buvo leidžiamos lašelinės infuzijos, duodami pašaro papildai (nurodyti devynių gydytų šuniukų identifikaciniai numeriai; pateiktas 2021 m. sausio 15 d. raštas (atsakymas) VMVT tarnybai) ir trys gydymo procedūros, atliktos prancūzų buldogo patelei (nurodytas identifikavimo numeris, pateiktas išrašas iš gyvūno sveikatos istorijos, išlaidas pagrindžiantys dokumentai). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad faktiškai visiems gyvūnams buvo atliktos vienokios ar kitokios veterinarinės procedūros, o dehelmintizacija atlikta visiems gyvūnams, kuriems ją buvo galima atlikti pagal amžių, tačiau ieškovė neturėjo pakankamai lėšų sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl akte Nr. 10 nurodytas mažesnis kiekis paslaugų nei buvo faktiškai suteikta (DOK-2164). Gyvūnų paženklinimo faktą (51 gyvūnas) patvirtina trečiojo asmens UAB „Nuaras“ 2021 m. balandžio 8 d. VMVT pateiktas raštas, kuriame nurodyti visų gyvūnų identifikaciniai mikroschemų ženklai.

71.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog ieškovė nedetalizavo, o trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kuriems gyvūnams pagal 2020 m. spalio 31 d. sąskaitą buvo atlikta dehelmintizacija (nukirminimas), gydymas ir ženklinimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-290/2021 nustačius, kad paimti šunys turėjo parazitų ir kitų sveikatos sutrikimų, buvo nesuženklinti, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės prašomų priteisti nuostolių pagrįstumu.

72.       Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė galėjo pasirinkti bet kurį kitą pelno nesiekiančią gyvūnų globos organizaciją, nepagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad koks nors kitas fizinis ar juridinis asmuo būtų pareiškęs norą užtikrinti iš atsakovės paimto 81 gyvūno priežiūrą, apimančią gyvūnų laikymą, gydymą ir kitas būtinas su priežiūra susijusias paslaugas, iki bus išspręstas gyvūnų konfiskavimo ir (ar) grąžinimo savininkei klausimas, ir turėtų tinkamas sąlygas tokią priežiūrą užtikrinti. Ieškovės skelbiamos apklausos būdu vykdytuose viešuosiuose pirkimuose dėl netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo ir laikymo paslaugų teikimo kiti subjektai (išskyrus UAB „Nuaras“) nedalyvavo ir nepateikė pasiūlymų teikti paslaugas mažesnėmis kainomis.

73.       Atsakovė, siekdama sumažinti gyvūnų laikymo išlaidas, nesikreipė į ieškovę su siūlymu perduoti gyvūnus kitiems subjektams, sutinkantiems ir turintiems tinkamas sąlygas užtikrinti reikiamą gyvūnų priežiūrą neatlygintinai ar mažesnėmis kainomis. Trečiojo asmens vadovė teismo posėdyje nurodė, kad siūlė atsakovei duoti sutikimą padovanoti dalį gyvūnų iki bus priimtas sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, taip mažinant išlaidas, pati žodžiu ir raštu dėl to kreipėsi į atsakovę atstovaujančią advokatų kontorą, tačiau jokie veiksmai ir sprendimai šiuo klausimu iš atsakovės ir jos atstovų pusės nebuvo atlikti. Taigi, atsakovė neatliko jokių veiksmų dėl gyvūnų priežiūros išlaidų sumažinimo ir nepateikė įrodymų, kad gyvūnų priežiūros paslaugos galėjo būti suteiktos už mažesnes kainas.

74.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad gyvūnų savininkas neprivalo sumokėti tokios išlaidų sumos, jog laikinasis gyvūnų globėjas gautų pelną, pažymi, kad nei GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, nei kiti įstatymai neriboja gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atsakomybės, taip pat neįpareigoja savivaldybės administracijos gyvūnų globą perduoti tik ne pelno siekiančioms organizacijoms. Nagrinėjamu atveju netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo, laikymo ir kitos gyvūnų gerovei užtikrinti būtinos paslaugos buvo teikiamos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, nustatančias konkrečių paslaugų įkainius, kurių ekonomiškumu ir racionalumu abejoti nėra pagrindo. Tuo metu ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių ir kilo pareiga atsiskaityti už gyvūnų paėmimą bei jų laikinąją globą, pagal sudarytas sutartis Nr. S-1165 ir Nr. S-1024. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens sutartų įkainių dydžiai būtų per dideli ar neatitiktų rinkos kainų (CPK 178 straipsnis).

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, siekiant užtikrinti paimtų gyvūnų gerovę ir apsaugą, šias išlaidas ieškovė realiai patyrė, jų dydis, įvertinus perimtų gyvūnų fiziologinę būklę, jų skaičių, karatinavimo ir laikymo laikotarpį yra protingo dydžio. Gyvūnai buvo perduoti laikinajam globėjui, galinčiam ir turinčiam sąlygas užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas.

76.       Ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovė, būdama gyvūnų savininke (laikytoja), neužtikrino jų gerovės, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus, todėl ieškovė, vykdydama įstatymuose nurodytas pareigas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, privalėjo paimti gyvūnus ir užtikrinti tinkamą gyvūnų laikinąją globą (laikymą) bei dėl to patyrė nuostolius.

77.       Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir padarytos žalos ieškovei ir yra visos būtinos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

78.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės gyvūnų išlaikymo išlaidų, patirtų iki viešojo pirkimo sutarties Nr. S-1024 pasirašymo (2020 m rugsėjo 23 d.), nelaikė pagrįstais nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė, akcentuodamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą ir ieškinį dalyje dėl 420 Eur (be PVM) išlaidų už gyvūnų paėmimą ir 10 125,28 Eur (be PVM) už jų karantinavimą (80 gyvūnų – 13 parų, vieno – 6 paras) atmetė.

79.       Nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Nuaras“ 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl „Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos paslaugų Kauno rajone pirkimas“, vykdyto skelbiamos apklausos būdu, sutartį Nr. S-1165, sutarties vertė 58 080 Eur su PVM (DOK-21503 priedas Nr. 1; (duomenys neskelbtini)).

80.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. skubiai atsiradus neplanuotam poreikiui užtikrinti tinkamą iš atsakovės paimto 81 gyvūno laikinąją globą (laikymą), anksčiau sudarytos viešojo pirkimo sutarties likusi pinigų dalis įvykdyti GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatytoms pareigoms buvo nepakankama, nepaisant to, ieškovė privalėjo nedelsiant imtis veiksmų ir užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais.

81.       Ieškovė skubiai inicijavo naują viešąjį pirkimą, vykdytą skelbiamos apklausos būdu, ir 2020 m. rugsėjo 23 d. su UAB „Nuaras“ sudarė sutartį Nr. S-1024. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad ieškovė, leisdama UAB „Nuaras“ suteikti paslaugas neįvykdžiusi pirkimo procedūrų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, tačiau apsiribojo tik perkančiosios organizacijos (ieškovės) vertinimu ir rekomendacija (esant poreikiui) apsvarstyti galimybę skelbti naują pirkimą.

82.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė privalėjo nedelsiant užtikrinti 81 gyvūno tinkamą priežiūrą, užkirsdama kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, Viešųjų pirkimų taryba neįpareigojo perkančiosios organizacijos (ieškovės) nutraukti pirkimo procedūrų, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo, nesikreipė, apsiribodama vertinimu bei rekomendacija, trečiojo asmens iki viešojo pirkimo sutarties Nr. S-1024 ieškovei suteiktos paslaugos (gyvūnų paėmimo išlaidos ir karantinavimas) buvo būtinos ir realiai suteiktos, daro išvadą, jog nustatyti VPĮ formalūs pažeidimai nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas už paslaugas, suteiktas iki sutarties Nr. S-1024 sudarymo, ir neatleidžia atsakovės nuo įstatyminės pareigos atlyginti išlaidas, kurių atsiradimą lėmė jos neteisėti veiksmai – žiaurus elgesys su gyvūnais.

83.       Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl išlaidų, patirtų iki sutarties Nr. S-1024 sudarymo, keistina, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai.

Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

84.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis).

85.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui išlaidas už suteiktas buhalterines paslaugas, nes trečiasis asmuo į civilinę bylą teikė tik pavyzdines sąskaitas faktūras, kurios yra nesusijusios su šia byla, todėl atsakovė neturi pagrindo šias išlaidas atlyginti.

86.       Nustatyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė išreikalauti iš UAB „Nuaras“ visus turimus atsakovės gyvūnų apskaitos dokumentus, įskaitant duomenis apie išlaidas gyvūnams ir jiems atliktas gydymo procedūras (DOK-25344), 2021 m. gruodžio 22 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė prašė išreikalauti iš trečiojo asmens gyvūnų korteles. Taigi, trečiasis asmuo buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus pagal atsakovės atstovo iniciatyvą.

87.       Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus papildomus įrodymus, daro išvadą, kad pateiktų duomenų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo dokumentų) surinkimas atitinka papildomų apskaitos darbų pobūdį ir laikytinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Rinkdamas atsakovės prašomus pateikti įrodymus, susijusius su iš atsakovės GGAĮ pagrindu paimtų gyvūnų priežiūra, trečiasis asmuo patyrė papildomų išlaidų ir pateikė išlaidų dydį pagrindžiančius duomenis. Patirtų išlaidų dydis protingumo ir teisingumo kriterijams neprieštarauja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės trečiojo asmens naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

88.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nustatydamas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nepagrįstai nepripažino ieškovės teisės į išlaidų, patirtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, atlyginimo ir nepagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas keičiamas, ieškinį tenkinant visiškai.

89.       Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

90.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

91.       Bylą laimėjo ieškovė, todėl ieškovė ir trečiasis asmuo, veikęs ieškovės pusėje, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

92.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 936 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidos.

93.       Trečiasis asmuo, veikęs ieškovės pusėje, pirmosios instancijos teisme patyrė 1 415,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 300 Eur kitų išlaidų, susijusių su rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimu, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiamos 1 715,70 Eur bylinėjimosi išlaidos.

94.       Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). 

95.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, yra pagrindas valstybei iš atsakovės priteisti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

96.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškė ieškinį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prašydama priteisti iš atsakovės 57 926,92 Eur žalą, todėl už ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 1 094 Eur. Valstybei iš atsakovės priteisiamas 1 094 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės valstybei taip pat priteisiamos 28,83 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

97.       Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti.

98.       Trečiasis asmuo, veikiantis ieškovės pusėje, UAB „Nuaras“ pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovės 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (DOK-4831). Į bylą pateikti duomenys patvirtina trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir sumokėjimo faktą, teisinių paslaugų išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui, veikusiam ieškovės pusėje, iš atsakovės priteisiamos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

99.       Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 926,92 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 92 centus) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 57 926,92 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 92 centus) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188756386).

Priteisti iš atsakovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 715,70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiolika eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nuaras“ (juridinio asmens kodas 134051084).

Priteisti iš atsakovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 094 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 28,83 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 83 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“

Priteisti iš atsakovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nuaras“ (juridinio asmens kodas 134051084).

Teisėjos                                                                                            Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                            Vilija Mikuckienė

                                                                                                                 Neringa Švedienė