N U T A R T I S
(S)
2010 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, susipažinusi su S.
P., atstovaujančio J. P. pagal Kupiškio rajono notarų
biuro 2010-11-11 išduotą įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini),
skundu,
n u s t a t ė:
S. P., atstovaujantis J. P. pagal Kupiškio rajono notarų biuro 2010-11-11 išduotą
įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys
neskelbtini),
2010-11-22 paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo įpareigoti Nacionalinę žemės
tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti iš naujo jo 2010-07-27 prašymą
Skundą atsisakytina priimti.
Vadovaujantis ABTĮ
3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės
viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostata,
kiekvienas
suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į
teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas. Teismas gali nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės
akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio
santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2
punktais, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių
administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių
subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar
pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Bylos
dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas siekia gauti valstybinės žemės sklypo
valdytojo sutikimą iki 2 m sumažinti rekonstruojamo ūkinio pastato atstumą nuo
valstybinės žemės sklypo ribos.
Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1812 patvirtinto Statybos
techninio reglamento STR 1.01-07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo
pastaboje nustatyta, kad minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardintų pastatų,
t.y. gyvenamojo (vieno, dviejų butų) namo, pagalbinio ūkio paskirties pastato,
šiltnamio, sodo namo ir kitų negyvenamųjų pastatų, iki kaimynų sklypo ribos
turi būti 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba
blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos
reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas.
Analogiškos nuostatos buvo išdėstytos ir iki 2010-09-30 galiojusiame Statybos
techniniame reglamente STR 1.01-07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintame
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184.
Nagrinėjamu
atveju valstybinės žemės sklypo patikėtinio teises pagal Žemės įstatymo 7 str.
1 d. 1 p. įgyvendina Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant
į tai, byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
atstovo Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010-08-17 raštas „Dėl prašymo
nagrinėjimo“ Nr. V5-199, laikytinas valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančios
institucijos (patikėtinio) atsisakymas duoti sutikimą sumažinti rekonstruojamo
ūkinio pastato atstumą nuo valstybinės žemės sklypo ribos. Taigi, Nacionalinė
žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama teritorinio padalinio,
nagrinėjamu atveju veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, gindama
valstybės nuosavybės teises į žemę. Todėl tarp pareiškėjo ir Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kilęs ginčas yra civilinio teisinio
pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio
proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija
2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 konstatavo, kad „civilinės
teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis
teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti
sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu
atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo
priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo
ginčyti“.
Dėl nurodytų priežasčių bei atsižvelgiant į
suformuotą teisminę praktiką, S. P., atstovaujančio J. P. pagal įgaliojimą, skundą atsisakytina priimti, kaip
nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu
pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Teisėja,
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies
1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r ė:
atsisakyti priimti S. P., atstovaujančio J. P. pagal Kupiškio rajono notarų biuro 2010-11-11 išduotą įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), skundą, kaip nenagrinėtiną teismų.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2010-11-22 sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Dėl nutarties per 7 dienas
nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį
teismą.
Teisėja
Ina Kirkutienė