Civilinė byla Nr. e2-822-407/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00540-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujamos bankroto administratorės R. P., ir suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Baltic Research“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-780-513/2018, pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujamos bankroto administratorės R. P., prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos plieno sistemos“, akcinė bendrovė „Baltic Research“, V. M., V. L., V. R. ir S. G.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktų ir 3 dalies 1, 2 punktų pagrindais; apriboti buvusiems įmonės vadovams V. M., V. L., V. R. ir S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metams nuo teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo.
2. Bankroto administratorė, grįsdama prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė, kad administratorei R. P. perėmus iš buvusios BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ administratorės UAB „Lexforis“ dokumentus paaiškėjo, jog buvęs paskutinis įmonės vadovas S. G. neperdavė visų įmonės dokumentų. Šių dokumentų neperdavė ir AB „Baltic Research“, kuri vedė buhalterinę apskaitą bei kiti buvę įmonės vadovai V. L., V. M., V. R.. Kadangi UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vadovas S. G. pilnai neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir neperdavė bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų ir turto struktūros.
3. Bankroto administratorė pažymėjo, kad bankroto byla UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ buvo iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) pareiškimą. Nuo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2013 m. lapkričio 15 d.) iki bankroto bylos iškėlimo (2014 m. rugsėjo 22 d.) UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, nes skolos padidėjo daugiau negu 500 000 Lt, o nuosavo kapitalo rodiklis nukrito daugiau negu 1 000 000 Lt. Apie blogėjančią finansinę padėtį žinojo tiek UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ valdymo organai, tiek šios įmonės akcininkė UAB „Baltijos plieno sistemos“, šios bendrovės vienintelė akcininkė AB „Baltic Research“, kuri dar vedė ir UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ buhalterinę apskaitą.
4. Bankroto administratorė nurodė, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ pilnai perėmė UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vykdytą veiklą. Viena iš sąlygų tokiam veiklos perėmimui buvo UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ilgalaikio turto pardavimas, kai pagal 2013 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą atsakovė už 105 893,36 Lt pardavė AB „Baltic Research“ patį vertingiausią ir įmonės veikloje naudojamą ilgalaikį turtą.
5. Papildomai nurodė, kad prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „Baltijos plieno sistemos“ siekė perimti UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ įsipareigojimus pagal sutartis su UAB „Mokilizingas“, taip pat V. L. buvo tiek UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, tiek UAB „Baltijos plieno sistemos“ darbuotojas, taip pat dalis darbuotojų iš UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ perėjo dirbti į UAB „Baltijos plieno sistemos“. Buvo nuslėpti kai kurie kreditoriai, kurie mokėjimus vykdė ne tiesiogiai UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, o UAB „Baltijos plieno sistemos“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų požymių egzistavimą, likusią prašymo dalį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad įmonės veikla pablogėjo 2012 m. pabaigoje – 2013 m., kai iš apyvartos buvo išimta daugiau negu 1 500 000 Lt per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ turto vertė sumažėjo 1 180 214 Lt suma, atitinkamai įsipareigojimai padidėjo 600 378 Lt.
8. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas V. M. 2013 m. lapkričio 15 d. pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2013 m. lapkričio 18 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir teismas sustabdė turto ir pinigų išieškojimą iki nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leido lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. 2014 m. sausio 24 d. nutartimi teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą, tačiau kreditoriai jau tada įrodinėjo, kad įmonė nemoki. 2014 m. kovo 24 d. nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą buvo panaikinta.
9. Teismas nurodė, kad veiklos nuostolingumas nereiškia tyčinio bankroto, tačiau įmonės tuo metu sudaryti sandoriai leidžią daryti išvadą, kad valdymo organai, būdami verslininkai, suprato arba turėjo suprasti, kad bankrotas yra neišvengiamas ir imtis priemonių įmonės ir kreditorių teisėms apsaugoti. Paskutinis vadovas S. G., būdamas atsakingu asmeniu, veikdamas pagal rūpestingo šeimininko standartus, turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įstoti į bylą bendraieškiu, neprieštarauti kreditoriaus prašymui. Kadangi vadovas, žinodamas apie tai, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytas ir įrodytas įmonės nemokumas, vis dėlto kėlė ginčą, nesutikdamas su bankroto bylos iškėlimu jo vadovaujamai įmonei, tai leidžia teigti, kad vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu.
10. Teismas sprendė, kad buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai – K. S. buvo sumokėta 32 670 Lt už konsultacines paslaugas tuo metu, kai galiojo nutartis visas įmonės lėšas sąskaitoje ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Taip pat nenaudingas įmonei buvo ir 2013 m. balandžio 23 d. turto dalies už 105 893,36 Lt pardavimas finansinę apskaitą tvarkiusiai AB „Baltic Research“. Sandorio pasekmė – įmonė neteko nenustatytos rinkos vertės turto ir dar mokėjo už parduoto dažymo aparato „Tian 450“, metalo pjovimo staklių, dviejų magnetinių gręžimo mašinų, suvirinimo aparato ir kt. įrenginių bei dviejų transporto priemonių nuomą po 4 375,76 Lt per mėnesį.
11. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog vadovo prašymu 2013 m. gruodžio 5 d. debitorės UAB „Vikstata“ atliktas 309 246,87 Lt mokėjimas skolininkės akcininkei UAB „Baltijos plieno sistemos“ pažeidė įmonės ir jos kreditorių teises, nes taip skolininkė suteikė pirmenybę vienam iš susijusių kreditorių, kai tuo metu turėjo antros eilės pradelstų įsipareigojimų valstybei ir privalomojo socialinio draudimo biudžetui. Įvertinus 2013 m. lapkričio 21 d. debitorės UAB „Liudvinavas“ 577 111,16 Lt skolininkės akcininkei UAB „Baltijos plieno sistemos“ tomis pačiomis sąlygomis pervestą sumą, laikytina, kad šie sandoriai žymiai sumažino įmonės turėtų lėšų masę ir prisidėjo prie įmonės nemokumo didinimo.
12. Teismas nurodė, jog BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ darbuotojų perėjimas iš bankrutavusios įmonės į veikiančią įmonę, kurios veikla (statybos ranga) tokia pati kaip ir bankrutuojančios įmonės, nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ darbuotojus perviliojo ir (arba) dėl jų perėjimo į kitą įmonę BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veikla buvo sustabdyta arba nutrūko ne dėl bankroto bylos iškėlimo. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismui nepateikta.
13. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog paskutinis įmonės vadovas turi ir neperduoda daugiau įmonės dokumentų, byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent S. G. netinkamai vykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą pareigą. Buhalterinę apskaitą vesti buvo pasamdyta AB „Baltic Research“, todėl teigti, kad įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas buvo netinkamas, nėra pagrindo. Nesant dalies buhalterinės apskaitos dokumentų yra sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitą finansinę veiklą, tačiau nagrinėjamu atveju perduotų dokumentų pakako nustatyti įmonės turtą, sudarytus sandorius, įmonės kreditorius ir debitorius, pareikšti ieškinius ir kt.
14. Teismas pažymėjo, jog argumentai apie tai, kad sutartis su užsakovais sudarydavo UAB „Baltijos plieno sistemos“ tam, kad būtų išsaugotos subrangovės BUAB „ PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veiklą, būtų  pagrįsti, jeigu akcininkė įrodytų, kad mokėjimai buvo atlikti į skolininkės sąskaitą, o ne atvirkščiai. Šioje byloje nepateikta įrodymų, kiek konkrečiai lėšų ir pagal kokius sandorius akcininkė sumokėjo BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ir taip prisidėjo prie veiklos išsaugojimo ir finansinės padėties gerinimo, todėl sutiktina su administratorės argumentais, kad iš esmės šie sandoriai buvo nenaudingi.
15. Teismo nurodė, kad 38 mėnesius lizinguoto turto (automobilių) bei telefono numerių perkėlimas (nebaigtų vykdyti sutarčių) iš faktiškai nemokios BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorei UAB „Baltijos plieno sistemos“ sumažino bankrutuojančios įmonės bendrą turto masę, nes įmonė neteko turto, už perimtas sutartis nebuvo atlyginta, be to, vienam iš kreditorių buvo suteikta pirmenybė atsiskaityti ne pagal ĮBĮ nustatytas taisykles.
16. Teismas pažymėjo, kad AB „Baltic Research“ sudarė 1 300 000 Lt paskolos sutartį su UAB „Baltijos plieno sistemos“ tam, kad ši tiesiogiai sumokėtų paskolą BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ arba jos kreditoriams, su sąlyga, kad  BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ laiduos visu savo turtu. 2013 m. gegužės 30 d. buvo patvirtintas sutartinis maksimalus įkeitimas, pagal kurį BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ įkeitė UAB „Baltijos plieno sistemos“ 1 000 000 Lt lėšas banko sąskaitose, nors prievolės dydis buvo tik 600 000 Lt. Visi šie nustatyti faktai įrodo, kad skolininkė laidavo ne tik pagal savo prievolę, bet ir už susijusio asmens prievolę pagal paskolos sutartį, todėl sutartinio įkeitimo sandoris nebuvo naudingas skolininkei ir jos kreditoriams, nes nepagrįstai padidino skolininkės įsipareigojimą.
17. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, kokia įmonės padėtis buvo konkrečiais periodais, kai vadovavo skirtingi vadovai. Faktas, kad buvęs vadovas prieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo ir netapo bendraieškiu, pats savaime nėra pagrindas taikyti veiklos apribojimus. Taip pat byloje neįrodyta, kad po bankroto bylos iškėlimo S. G. buvusiai bankroto administratorei UAB „Lexforis“ perdavė ne visus dokumentus, kuriais disponavo. Nurodytais motyvais, nesant akivaizdžių aplaidumo ir nerūpestingumo įrodymų, tenkinti administratorės prašymą taikyti juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimo, nėra pagrindo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Suinteresuotas asmuo AB „Baltic Research“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymą dėl tyčinio bankroto atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas padarė išvadą, kad piniginių lėšų pervedimai iš UAB „Vikstata“ ir UAB „Liudvinavas“ į UAB „Baltijos plieno sistemos“ yra neteisėti ir pažeidė BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bei jos kreditorių teises. Apeliantas ne kartą procese atkreipė dėmesį, kad aplinkybės dėl šių piniginių mokėjimų negali ir negalėjo būti vertinamos šioje byloje, teismas neturėjo teisės dėl jų padaryti jokių išvadų, kadangi šiuo metu dėl tų pačių aplinkybių yra nagrinėjamos atskiros civilinės bylos. Šiai dienai nėra įsiteisėjusio sprendimo dėl aukščiau paminėtų mokėjimų. Nagrinėjamose bylose yra pateikti įrodymai, jog UAB „Baltijos plieno sistemos“ gautas iš UAB „Vikstata“ ir UAB „Liudvinavas“ lėšas pervedė BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditoriams, įskaitant darbuotojus. Todėl teismo išvados apie sumažintą įmonės turto masę neatitinka tikrovės.
2. Teismas nepagrįstai siaurai vertino sąsajumo su įmonės komercine veikla sąvoką. K. S. yra bankroto administratorius. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tuo laikotarpiu, kai buvo atsiskaitoma su K. S., buvo inicijuotas UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ restruktūrizavimo procesas. Jo pagrindinis tikslas – įmonės ūkinės veiklos atkūrimas ir stabilizavimas. Apeliantės žiniomis, K. S. teikė konsultacijas šiame procese. Todėl visiškai akivaizdu, kad įmonės išlaidos tam yra neabejotinai susijusios su įmonės veikla, priešingai negu teigia teismas, įmonės vadovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu leisti sudaryti tokius sandorius.
3. Įmonės procesinė pozicija bankroto bylos inicijavimo stadijoje, t. y. vien tai, kad įmonė nesutiko su kreditoriaus pareiškimu iškelti bankroto bylą, negali būti tyčinio bankroto pagrindu. Byloje nenustatyta ir teismas nenustatinėjo, kad pastaroji procesinė pozicija kaip nors sumažino įmonės mokumą, turtą ar galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
4. UAB „Baltijos plieno sistemos“ perėmė skolinius įsipareigojimus ir tai leido BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ toliau faktiškai naudotis automobiliais. Taigi šis skolos perėmimas niekaip nelėmė ir neturėjo įtakos įmonės nemokumui. Duomenų, kad koks nors kitas kreditorius būtų norėjęs perimti skolinius įsipareigojimus, byloje nėra, todėl nėra pagrindo išvadoms apie pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimą.
19. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė R. P. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį pakeisti: papildomai pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, įmonės valdymo organui netinkamai vykdžius pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus; ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu dėl sąmoningo jau nemokios įmonės padėtį pabloginusio 773 800 Lt piniginių lėšų pervedimo į UAB „Baltijos plieno sistemos“ sąskaitą; ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, UAB „Baltijos plieno sistemos“ perėmus  UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veiklą; apriboti buvusiems įmonės vadovams V. M., V. L., V. R. ir S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas; iš nutarties pašalinti pirmosios instancijos teismo išvadas: 1) „buvęs vadovas S. G. teigia, kad perdavė visus dokumentus bankroto administratorei UAB „Lexforis“ ir pretenzijų jam nebuvo pateikta. Įrodymų, kad paskutinis įmonės vadovas turi ir neperduoda daugiau įmonės dokumentų, byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent S. G. netinkamai vykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą pareigą“; 2) „nagrinėjamu atveju perduotų dokumentų pakako nustatyti įmonės turtą, sudarytus sandorius, įmonės kreditorius ir debitorius, pareikšti ieškinius ir kt.“; 3) „bankroto administratorės teiginiai, kad 2014 m. vasarą iš užsakovių AB Peab Sverige ir AB „Panevėžio keliai“ gautų lėšų didžiąją dalį BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ nukreipė į UAB „Baltijos plieno sistemos“ neįrodyti, nenustatyta, kokia suma ir kada buvo gauta, kokiu pavedimu ir kada piniginės lėšos buvo pervestos akcininkei, todėl šie argumentais atmestini, kaip nepagrįsti“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismo išvada iš esmės yra grindžiama prielaida – jei nėra tiesioginių įrodymų, kad neperduoti dokumentai yra S. G. žinioje, vadinasi jis tinkamai įvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą pareigą ir tiek pirmajam administratoriui, tiek administratorei R. P. perdavė visus įmonės dokumentus. Į bylą buvo pateikti 2016 m. spalio 28 d. priėmimo-perdavimo aktai tarp R. P. ir UAB „Lexforis“, 2014 m.  spalio 17 d. bylų perdavimo-priėmimo aktai. Nė viename iš šių aktų nėra nurodyta, kad tarp perduotų dokumentų būtų buvę administratorės R. P. įvardyti trūkstami dokumentai. 
2. Per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. UAB
   „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kaip apmokėjimą „pagal sąskaitas
   į UAB „Baltijos plieno sistemos“ pervedus 166 300,00 Lt, o kaip „paskolos ar lėšų grąžinimą“ – 607 500,00 Lt buvo dar labiau pabloginta jau nemokios įmonės turtinė padėtis, pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.
3. Po 2014 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo buvo siekiama kaip įmanoma ilgiau pasinaudoti galimybe pakankamai laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ banko sąskaitoje, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs įmonės turto bei pinigų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.
4. Lėšų išmokėjimo vienintelei akcininkei UAB „Baltijos plieno sistemos“ tendencija ir laikotarpis rodo aiškias pastangas iš nemokios įmonės atgauti kaip įmanoma daugiau lėšų, iš anksto numanant, kad labai greitu metu gali baigti galioti 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi byloje Nr. B2-1688-112/2013 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bus iškelta bankroto byla.
5. Teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, jog 2014 m.  rugpjūčio 11 d. pradelstų UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ finansinių įsipareigojimų suma, neįtraukus darbo užmokesčio skolos, sudarė net 3 056 909,18 Lt. Be to, daugelis kreditorių buvo pradėję priverstinio skolų išieškojimo procesus, pateikę raginimus, pretenzijas ir pan. Todėl byloje buvo akivaizdžiai įrodyta, kad UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado žymiai anksčiau ir pagal numatytas atsiskaitymo eiles yra pirmesnės eilės nei UAB „Baltijos plieno sistemos“ reikalavimas.
6. UAB “Baltijos plieno sistemos” ir UAB “PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS” buvo susijusios įmonės, faktiškai jos veikė vienoje ir toje pačioje vietoje, todėl buvę UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ darbuotojai faktiškai net nepajuto perėjimo į UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir jų nereikėjo niekur pervilioti. Šie darbuotojai buvo atleisti savo noru, nesiregistravo darbo biržoje ir neieškojo naujo darbo kitomis priemonėmis, tiesiog baigė dirbti UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, kitą dieną pradėjo dirbti UAB „Baltijos plieno sistemos“. Šios įmonės realiai galėjo kontroliuoti ir kontroliavo viena kitą, o jų vardu veikę fiziniai asmenys turėjo galimybę laisvai nuspręsti, kurios įmonės vardu bus sudaromos sutartys su tiekėjais, užsakovais, kaip bus paskirstomi finansiniai srautai.
7. Nagrinėjamoje byloje buvo pakankamai įrodymų tam, kad bent jau paskutiniajam UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vadovui S. G. būtų apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Be to, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas teisių apribojimo buvusiems UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vadovams pagrindus, nepagrįstai susikoncentravo tik į vadovų pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bei perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo vykdymą, tačiau visiškai neanalizavo kitų veiksmų, kuriuos V. M., V. L., V. R. ir S. G. atliko. 
8. V. L. išrašė ir pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią visas UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ilgalaikis materialusis turtas be jokio vertinimo už 105 893,36  Eur buvo parduotas AB „Baltic research“. V. L. buvo tas asmuo, kuris vienu metu dirbo ir UAB „Baltijos plieno sistemos“, ir UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, kuris naudojosi tokia padėtimi veikdamas prieš UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ interesus ir įmonei nebuvo lojalus. V. R. ir V. L. būnant UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vadovais, K. S. už neaiškios kilmės paslaugas UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ sumokėjo didžiąją dalį lėšų, t. y. 25 410 Lt. Šiuos mokėjimus ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pabloginusius įmonės turtinę padėtį, kadangi toks sandoris nebuvo susijęs su UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ūkine komercine veikla, nurodyta įmonės steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų registre. 
20. Suinteresuotas asmuo AB „Baltic Research“ pateikė atsiliepimą į BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorės R. P. atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Tokia aplinkybė kaip dokumentų perdavimas įmonės bankroto administratoriui objektyviai negali būti bankroto, juo labiau – tyčinio – priežastimi. Dokumentų perdavimas yra bankroto pasekmė, veiksmas, atliekamas teismui iškėlus bankroto bylą. Objektyviai neįmanomas joks priežastinis ryšys tarp dokumentų ĮBĮ nustatyta tvarka perdavimo iškėlus įmonei bankroto bylą ir įmonės privedimo prie bankroto tyčia.
2. Kaip šiame procese ne kartą akcentavo AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“, 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. mokėjimai buvo atlikti ne tik šioms įmonėms, bet ir visai eilei kitų kreditorių. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad vien 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 30 d., kai BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ grąžino dalį skolos UAB „Baltijos plieno sistemos“, BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kitiems kreditoriams, įskaitant darbo užmokestį, pervedė daugiau negu 131 003 Lt. Analogiškai 2014 m. rugpjūčio  4 d. - 2014 m. rugpjūčio 29 d. kitiems kreditoriams, įskaitant darbuotojus, buvo pervesta daugiau nei 373 107 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė teigdama buvus mokėjimų eiliškumo pažeidimą byloje niekada neįrodinėjo šios aplinkybės, neteikė duomenų apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, skolų sumas bei terminus. Todėl byloje teismas padarė teisingą išvadą, jog pastaroji aplinkybė dėl eiliškumo pažeidimo yra neįrodyta.
3. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ neperėmė nė vienos BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vykdytos veiklos sutarties. Niekuo neparemti apelianto pasvarstymai apie tai, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ kontroliavo BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ galimybes gauti užsakymus, skirstė finansinius srautus, sprendė, su kokiais tiekėjais, užsakovais BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sudarys sutartis ir pan.
4. Visiškai nepagrįsti apeliantės pasvarstymai, kad pasiruošimą turėjusiam įvykti veiklos perėmimui patvirtina 2013 m. balandžio 23 d. tarp AB „Baltic Research“ ir BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ sudarytas įrangos pirkimo sandoris. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių parduotos įrangos vertinimų, todėl neaišku, kuo apeliantė grindžia savo teiginį apie „vertingiausios įrangos“ pardavimą. Pardavimo metu AB „Baltic Research“ nebuvo UAB „Baltijos plieno sistemos“ akcininke, įmonių nesiejo jokie ryšiai. Įrangos pardavimo tikslas buvo apyvartinių lėšų gavimas, nes tuo metu įmonė dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmų buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais.
21. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė R. P. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens AB „Baltic Research“ atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ debitorius UAB „Vikstata“ už atliktus darbus atsiskaitė ne tiesiogiai su rangovu UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, bet pagal UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vadovo prašymą į UAB „Baltijos plieno sistemos“ (tuo metu – UAB „PMK Group“) sąskaitą pervedė 309 246,87 Lt.  Lygiai taip pat buvo pasielgta su piniginėmis lėšomis, priklausančiomis „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, kurias už atliktus darbus turėjo sumokėti UAB „Liudvinavas“ – 577 111,16 Lt.
2. Mokėjimų laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-809-112/2014 UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu buvo paskirtas ne K. S., o A. R.. Be to, nurodytu mokėjimų laikotarpiu teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonės lėšas buvo leista naudoti tik ūkinei – komercinei veiklai, tuo tarpu konsultacijos, susijusios su bankroto ar restruktūrizavimo procesu, tikrai negali būti laikomos komercine veikla. Be to, didžioji dalis mokėjimų K. S. (21 780 Lt) buvo atlikta tuomet, kai UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ jau buvo nemoki – 2014 m. gegužės 1 d. – 2014 m. rugpjūčio 8 d.
3. S. G. išreikštas nesutikimas su VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškiniu buvo viena iš priežasčių tam, kad būtų laimėta laiko ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ suspėtų iš UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ perimti likusį neperimtą turtą. Dėl šių priežasčių 2014 m. rugsėjo 1 d. atsiliepime išdėstytas tuometinio vadovo nesutikimas su ieškiniu yra akivaizdus IBĮ 8 straipsnio pareigos nevykdymas.
4. 2013 m. balandžio 23 d. buvo parduotas pats vertingiausias ir kai UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veikloje naudotas ilgalaikis turtas – dažymo aparatas, metalo pjovimo staklės, kt. Turto pardavimas aiškiai panašus į fiktyvų sandorį, atliktą siekiant apsisaugoti nuo galimų kai UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių pretenzijų, kadangi AB „Baltic Research“ neužsiėmė jokia gamybine veikla, o jau kitą dieną sudarė nuomos sutartį, pagal kurią UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ visą parduotą turtą išsinuomojo už 4 375,76 Eur per mėnesį.
5. Įsipareigojimų mobiliojo ryšio operatoriui perėmimas negali būti vertinamas kaip UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ turto masės sumažinimas, tačiau tai yra vienas iš akivaizdžių UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veiklos perkėlimo į UAB „Baltijos plieno sistemos“ požymių. Tuo tarpu teisių ir pareigų pagal 2011 m. birželio 23 d. finansinio lizingo sutartis perkėlimas UAB „Baltijos plieno sistemos“ akivaizdžiai sumažino UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ turto masę. Byloje nebuvo duomenų, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“, kuri perėmė lizingo sutarčių vykdymą, būtų kompensavusi UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ šios sumokėtos lizingo įmokas. UAB „Baltijos plieno sistemos“ perėmusi teises ir pareigas pagal lizingo sutartis įgijo galimybę įsigyti (ir įsigijo) du 3 metų senumo automobilius „VW Caddy“, už kuriuos UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ lizingo įmokų forma buvo sumokėta faktiškai 80 proc. kainos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindais

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).
24. Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo kontekste.
25. Atsakovės nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, kurioje atsakovės nemokumas įvertintas pagal 2013 m. balanso duomenis bei atsakovės pateiktus 2014 m. rugpjūčio 31 d. finansinius duomenis (turtas sudarė 2 826 207,00 Lt, o skolos 3 320 340,00 Lt; nuostoliai sudarė 570 022,00 Lt). Taigi, aplinkybės, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ buvo nemoki nagrinėjamojoje byloje, nereikia įrodinėti, nes tai jau yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ debitorė (skolininkė) UAB „Vikstata“ už atliktus darbus 2013 m. gruodžio 5 d. atsiskaitė ne tiesiogiai su UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, bet pagal UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vadovo prašymą į UAB „Baltijos plieno sistemos“ sąskaitą pervedė 309 246,87 Lt. 2013 m. lapkričio 21 d. tokį patį mokėjimą atliko ir debitorė UAB „Liudvinavas“, pervesdama 577 111,16 Lt lėšas į UAB „Baltijos plieno sistemos“ sąskaitą.
27. Pažymėtina, kad įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
28. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonei esant nemokiai buvo išimta dalis įmonės turto, t. y. dalis gautinų lėšų buvo nukreipta į kito susijusio juridinio asmens sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės AB „Baltic Research“ skundo argumentus, kad negalima remtis aplinkybėmis dėl atliktų piniginių mokėjimų į UAB „Baltijos plieno sistemos“ sąskaitą, kadangi yra nagrinėjamos kitos civilinės bylos dėl tų pačių aplinkybių, kuriose yra pateikti įrodymai, jog UAB „Baltijos plieno sistemos“ gautas iš UAB „Vikstata“ ir UAB „Liudvinavas“ lėšas pervedė BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditoriams, įskaitant darbuotojus. Teismo vertinimu, ši aplinkybė (įrodymai) nėra teisiškai reikšmingi, kadangi įmonei esant faktiškai nemokia, valdymo organai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai iškėlus bylą, jos proceso metu iš įmonės turto, įskaitant ir ginčijamas lėšas, turėjo būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai ir apmokamos administravimo išlaidos, o ne savo nuožiūra atliekami mokėjimai BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ iš kito asmens sąskaitos.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai – K. S. buvo sumokėta 32 670 Lt už konsultacines paslaugas tuo metu, kai galiojo nutartis visas įmonės lėšas sąskaitoje ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
30. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad K. S. nebuvo teismo paskirtas UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ restruktūrizavimo administratoriumi bei nutartis dėl UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta bei klausimas dėl restruktūrizavimo iškėlimo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kurį pirmosios instancijos teismas išsprendė bei neiškėlė UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ restruktūrizavimo bylos. Atliktų mokėjimų K. S. laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei, kurios pagrindu įmonės lėšas buvo leista naudoti tik ūkinei-komercinei veiklai.
31. Pagal tai spręstina, kad iš UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ūkinės-komercinės veiklos lėšų sumokėjus fiziniam asmeniui 32 670,00 Lt iš esmės buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis, be to buvo pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nustatyti įpareigojimai. AB „Baltic Research“ atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai vertino įmonės ūkinės-komercinės veiklos sąvoką. Pažymėtina, kad ūkinė-komercinė veikla paprastai suprantama kaip įmonės tiesioginė veikla, kuria siekiama gauti pelno. Atsižvelgiant į tai, lėšų mokėjimas asmeniui, kuris niekaip nėra susijęs su įmonės vykdoma veikla ir/ar nėra paskirtas padėti spręsti įmonės nemokumo klausimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali būti laikomas ūkiniais-komerciniais tikslais atliktu mokėjimu. Be to, apeliantė AB „Baltic Research“ neįvardijo, kokias konkrečias paslaugas suteikė K. S. UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“.
32. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ prie bankroto buvo privesta tyčinės veiksmais – netinkami valdant įmonę ir sudarant įmonei nuostolingus sandorius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl kitų tyčinio bankroto požymių

33. Bankroto administratorė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto tyčiniu tuo pagrindu, kad įmonės veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos plieno sistemos“, be to įmonės bankrotas nepripažintas tyčiniu – neperdavus bankroto administratorei visų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas administratorės skundo argumentus laiko nepagrįstais.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas pats savaime neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Tačiau priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-381/2015).
35. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos  apygardos teismo 2014 m., rugsėjo 22 d. nutartimi  buvo nustatyta  S. G.,  kaip atsakovės vadovui, pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Klaipėdos apygardos teismas išdavė 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą dėl S. G.,  kaip vadovo, pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Administratorė nurodė, jog minėtas vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstolei ir teismui nėra sugrąžintas kaip įvykdytas.
36. Byloje nesant duomenų apie vykdomojo rašto neįvykdymo priežastis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad dalis BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ dokumentų buvo tyčia paslėpti ar prarasti.
37. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
38. Byloje nustatyta, jog UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir iki bankroto bylos iškėlimo UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vykdė metalinių, stambiagabaritinių ir sunkiasvorių metalinių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo veiklą. UAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ darbų užsakovė arba UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ buvo UAB „Baltijos plieno sistemos“ subrangovė. Taigi, UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vykdė iš esmės tokią pačią arba labai panašią statybos rangos veiklą, todėl darbai pagal rangos sutartis galėjo būti skirstomi tarp šių dviejų įmonių.
39. Iš bylos duomenų matyti, kad 19 darbuotojų iš UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ į UAB „Baltijos plieno sistemos“ perėjo dirbti tik po bankroto bylos iškėlimo, todėl darbuotojų perėjimas iš bankrutavusios įmonės į veikiančią įmonę, kurios veikla (statybos ranga) tokia pati kaip ir bankrutuojančios įmonės, nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Baltijos plieno sistemos“ darbuotojus perviliojo (nėra priežastinio ryšio tarp įmonės darbuotojų išėjimo (galimo perviliojimo) ir įmonės privedimo prie bankroto). Be to, UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ lizinguojamų automobilių (jų sutarčių perdavimas) negali būti laikomas įmonės nebaigtų sutarčių vykdymo perėmimu, kadangi įmonei neturint pajamų mokėti lizingo įmokas, bet kokiu atveju įmonė nebūtų turėjusi galimybės įsigyti automobilių (juos išsipirkti), todėl perleidimas laikytinas neišvengiamu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prezumpcijos egzistavimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog atskirųjų skundų argumentų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį dėl BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra pagrindo.
41. Kiti atsakovės atstovės ir suinteresuoto asmens atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
42. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė R. P. prašo priteisti 4 199,77 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad už atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuri buvo panaikinta, surašymą patyrė 1 837,40 Eur. Už atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties ir už atsiliepimo į suinteresuoto asmens AB „Baltic Research“ atskirąjį skundą iš viso patyrė 2 362,37 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netenkinus BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties, pastaroji įgijo teisę tik į bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į suinteresuoto asmens AB „Baltic Research“ atskirąjį skundą, taip pat į išlaidas, kurios susidarė pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 699,85 Eur (1 837,40 + 862,45) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, laikytina, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų mažinti.
44. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Baltic Research“, j. a. k. 300547588, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, j. a. k. 300030548, 2 699,85 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Vigintas Višinskis