Civilinė byla Nr. e2-2603-392/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00944-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27.; 2.6.4.; 3.2.3.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2023 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorius, Vidas Čerkauskas, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui M. I., I. M., atsakovės atstovui G. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Girelės paukštynas ieškinį dėl draudimo išmokų, kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“.
n u s t a t ė :
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Girelės paukštynas pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 528 974,53 Eur draudimo išmoką dėl draudžiamųjų įvykių Girelės paukštyno paukštidėse (tiek dėl nuostolio, susijusio su dėl salmoneliozės užkrečiamosios ligos nugaišusiais paukščiais, tiek dėl nuostolio, susijusio su dėl salmoneliozės užkrečiamosios ligos paskerstais paukščiais), 31 303,70 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų sumą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė dalį reikalaujamos sumos sumokėjo (t. y. sumokėjo 244 273,16 Eur draudimo išmokos bei 29 996,29 Eur procesinių palūkanų), todėl ieškinį palaikė likusios nesumokėtos sumos dalyje.
1.1. Ieškovė nurodė, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikė) nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei UAB Girelės paukštynui (draudėjai) draudimo išmoką pagal Gyvūnų draudimo liudijimą, kuriuo 1 091 805,74 Eur suma buvo apdrausta 200 755 vienetai paukščių (vištų dedeklių) nuo užkrečiamųjų ligų rizikos bei papildomai apdraustos draudžiamųjų įvykių žalos vietos tvarkymo ir utilizavimo išlaidos. Draudimo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. ieškovei priklausančiame paukštyne Kaišiadoryse: 1) paukštidėje Nr. 13 2020 m. liepos 9 d. buvo nustatyta, kad paukščiai užsikrėtę Salmonella gallinarum infekcija. Paukštidėje Nr. 13 paukščių sanitariniai skerdimai įvykdyti 2020 m. liepos 22, 24 ir 26 dienomis; 2) paukštidėje Nr. 14 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo nustatyta, kad paukščiai užsikrėtę Salmonella gallinarum infekcija ir tą pačią dieną (2020 m rugpjūčio 11 d.) įvykdytas paukščių skerdimas; 3) paukštidėje Nr. 9 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nustatyta, kad paukščiai užsikrėtę Salmonella gallinarum infekcija, ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. bei 2020 m. rugsėjo 1 ir 3 dienomis įvykdyti paukštidėje Nr. 9 paukščių sanitariniai skerdimai. Ieškovė pranešė atsakovei apie paukštidėse Nr. 9, 13 ir 14 nustatytus užsikrėtimus bei apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Tarnyba) nurodymą paskersti paukštidėse Nr. 9, 13 ir 14 esančius paukščius. Viso ginčo paukštidėse nugaišo 33 931 vištos, paskersta 60 135 vištos.
1.2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. sausio mėn. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. žalos administravimo byloje Nr. 2433673 priėmė sprendimą nelaikyti draudžiamaisiais įvykiais UAB Girelės paukštyno paukštidėse Nr. 9, 13 ir 14 nustatytų paukščių užsikrėtimų Salmonella gallinarum infekcija, paukščių gaišimų ir skerdimų bei nemokėti draudimo išmokų.
1.3. Bylą nagrinėjant teisme pakartotinai, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo priimto šioje byloje, atsakovė nurodė, kad teisinga pagal draudimo sutarties sąlygas apskaičiuota draudimo išmoka sudaro 244 273,16 Eur ir 2023-09-13 sumokėjo ieškovei 244 273,16 Eur draudimo išmokos bei 29 996,29 Eur procesinių palūkanų sumą (viso 274 269,45 Eur). Tačiau atsakovės pozicija, kad draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama pagal atsakovės paskaičiuotą 5,14 Eur vieno paukščio vertę, o ne pagal rinkos vertę bei, kad draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama tik dėl užkrečiamosios ligos paskerstų, o ne ir dėl nugaišusių paukščių yra nepagrįsta, nes neatitinka draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąlygų.
1.4. Ieškovė draudimo sutarties sudarymo metu neturėjo ir negalėjo turėti ketinimų paukščius apdrausti tik nuo dalies neigiamų pasekmių (paukščių skerdimo), kurias gali sukelti paukščių užsikrėtimas užkrečiamąja liga. Ieškovė tokios draudimo sutarties, kuria būtų draudžiama tik dalis su užkrečiamosiomis ligomis susijusios rizikos, būtų apskritai nesudariusi ir nemokėjusi atsakovei didesnės draudimo įmokos. Draudimo liudijimu paukščiai buvo draudžiami rinkos verte. Draudimo liudijimo galiojimo metu ieškovė atsakovei siųsdavo atnaujintą informaciją tiek apie apdraustų UAB Girelės paukštyno paukščių kiekį, tiek ir apie apdraustų paukščių rinkos vertę, kadangi draudimo liudijimo 7.2 p. ir 7.3 p. buvo numatyta, jog gyvūnai yra draudžiami periodiškai deklaruojant jų vertę paskutinei kalendorinio mėnesio dienai.
1.5. Atsakovės rengtų draudimo liudijimui taikytinų draudimo taisyklių II dalies 8.5.1 p. ir 8.5.2 p. nuostatos numato draudimo išmokos skaičiavimą pagal apdraustų gyvūnų rinkos vertę. Tarp šalių 2020 m. spalio 26 d. buvo sudarytas priedas prie draudimo liudijimo, kuris patvirtina, kad pagal ieškovės atsakovei deklaruotą apdraustų UAB Girelės paukštyno paukščiu kiekį ir rinkos vertes atsakovė perskaičiavo draudimo įmoką, numatant ieškovei turimą sumokėti papildomą draudimo įmokos sumą. Pagal atsakovės patvirtintą priedą 2020 m. birželį vienos vištos dedeklės rinkos vertė buvo 8 Eur. 2020 m. liepą vienos vištos dedeklės rinkos vertė buvo 6,33 Eur, o 2020 m. rugpjūtį vienos vištos dedeklės rinkos vertė buvo 7,63 Eur, kai 2020 m. rugsėjį vienos vištos dedeklės rinkos vertė dar pakilo ir buvo 9,04 Eur.
2. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad:
2.1. Draudimo išmoka turi būti skaičiuojama pagal paskaičiuotą maksimalią 5,14 Eur vieno paukščio rinkos vertę. Apdrausto paukščio vertė, pagal kurią turėtų būti skaičiuojamos draudimo išmokos, turėtų būti apskaičiuojama imant draudimo liudijime nurodytą draudimo sumą (718 696 Eur vištų vertė draudimo sutarties atnaujinimo metu + 313 110 Eur galimas maksimalus vertės padidėjimas) ir ją padalijant iš draudimo liudijime nurodyto apdraustų paukščių skaičiaus (200 755), buvusio draudimo sutarties sudarymo metu. Atsakovės vertinimu šalys labai aiškiai susitarė dėl apdraustų paukščių vertės padidėjimo ribų - 313 110 Eur. Taigi, maksimali galima vienos vištos draudimo suma sudaro 5,14 Eur (718 696 Eur + 313 110 Eur / 200 755).
2.2. Be to, draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama tik dėl užkrečiamosios ligos paskerstų ar sunaikintų, o ne nugaišusių paukščių, kaip tai nurodyta draudimo taisyklių II dalies 4.19 p., nes draudimo apsauga neapima vištų kritimo (gaišimo). Vadovaudamasi tokia pozicija, atsakovė paskaičiavo ir sumokėjo sumažintą 244 273,16 Eur draudimo išmoką bei 29 996,29 Eur procesinių palūkanų.
Ieškinys tenkintinas
3. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Gyvūnų draudimo sutartį, kurią patvirtina liudijimas Serija LD Nr. 121066809. Draudimo laikotarpis nuo 2019-09-27 iki 2020-09-26. Draudimo sutarties sudėtinė dalis yra Gyvūnų draudimo taisyklės Nr. 10 (2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04). Ginčo draudimo sutartimi paukščiai buvo apdrausti rinkos verte. Draudimo liudijime yra nurodoma bendra draudimo suma – 1 091 805,74 Eur, kurią sudaro 718 696 Eur vištų rinkos vertė draudimo sutarties atnaujinimo momentu ir 313 110 Eur galimas jų vertės padidėjimas. Bendras apdraustų paukščių skaičius - 200 753 (Draudimo sąlygų 1.1. p. 1 eilutė). Draudimo liudijimu apdraustos vištos dedeklės. Draudžiamieji įvykiai: ugnis, vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas po įsibrovimo, piktavališkas gyvūno sunaikinimas, žuvimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtinės jėgos, išorinis poveikis, užkrečiamosios ligos, pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos.
4. Ieškovei priklausančiame Kaišiadoryse esančiame paukštyne Nacionalinio maisto veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimais buvo nustatyti apdraustų paukščių užsikrėtimai salmoneliozės (Salmonella gallinarum) infekcija: (i) 2020-07-09 tyrimo protokolu nustatyti užsikrėtimai Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 13; (ii) 2020-08-07 tyrimo protokolu nustatyti užsikrėtimai Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 14; (iii) 2020-07-10 tyrimo protokolu ir 2020-08-11 tyrimo protokolu buvo nustatyti užsikrėtimai Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 9.
5. Ieškovė pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) apie Girelės paukštyno paukštidėse Nr. 9, Nr. 13 ir Nr. 14 pastebėtus vištų dedeklių kritimus (gaišimus) bei nustatytus užsikrėtimus salmoneliozės (Salmonella gallinarum) infekcija. VMVT nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų paskersti užsikrėtę paukštidžių Nr. 9, Nr. 13 ir Nr. 14 vištų dedeklių pulkai, taip pat nurodė ieškovei, kad yra reikalinga atlikti paukštidžių valymą ir dezinfekciją.
6. Apie šiuos įvykius atsakovė informuota. Dėl apdraustų paukščių užsikrėtimo salmoneliozės (Salmonella gallinarum) užkrečiamąja liga bei gavus VMVT nurodymus dėl paukščių skerdimo, buvo atlikti Girelės paukštyno paukštidžių Nr. 9, Nr. 13 ir Nr. 14 paukščių sanitariniai skerdimai. Apdraustiems paukščiams užsikrėtus salmoneliozės (Salmonella gallinarum) užkrečiamąja liga dėl nugaišusių paukščių ir paskerstų paukščių ieškovės patirtas nuostolis sudaro viso 661 218,16 Eur.
7. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. žalos administravimo byloje Nr. 2433673 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, jog įvykiai, susiję su UAB Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 13, paukštidėje Nr. 14 ir paukštidėje Nr. 9 nustatytais užsikrėtimais Salmonella gallinarum infekcija ir jos sąlygotais paukščių gaišimais ir skerdimais, nelaikytini draudžiamaisiais ir draudimo išmoka dėl šių įvykių nebus mokama.
8. Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 528 974,53 Eur draudimo išmoką dėl draudžiamųjų įvykių Girelės paukštyno paukštidėse, 31 303,70 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
9. Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė laikydamas įvykį nedraudiminiu, draudimo taisyklių 4.1.9 p. pagrindu, kur nurodyta, kad „Užkrečiamosios ligos – tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones, konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai“, nes VMVT rašte nurodyta rekomendacija paskresti užkrečiamąja liga sergantį gyvūną negali būti laikoma nurodymu jį priverstinai paskersti.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB Girelės paukštyno apeliacinį skundą, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino Draudimo taisyklių 4.1.9 papunktį ir draudžiamojo įvykio sąvoką, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad, šiuo atveju ieškovės gyvūnams susirgus užkrečiama liga ir Tarnybai rekomendavus juos paskersti bei atlikti kitus ligos plitimo prevencijos veiksmus nėra laikytini draudiminiu įvykiu. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje teismų liko neįvertintas žalos dydžio pagrįstumo klausimas, bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
12. Byla nagrinėjant iš naujo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės draudimo išmoką dėl draudžiamųjų įvykių Girelės paukštyno paukštidėse (tiek dėl nuostolio, susijusio su dėl užkrečiamosios ligos nugaišusiais paukščiais, tiek dėl nuostolio, susijusio su dėl užkrečiamosios ligos paskerstais paukščiais, kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl draudimo apsaugos apimties
13. Atsakovė sumokėjusi dalį ieškovės reikalaujamos draudimo išmokos už dėl užkrečiamos ligos paskerstus paukščius, nesutinka su ieškovės reikalavimu mokėti už dėl užkrečiamos ligos nugaišusius paukščius. Tokią savo poziciją grindžia draudimo taisyklių 4.1.9. p., kuriame numatyta, kad „Užkrečiamosios ligos - tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones, konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai“. Todėl teigia, kad draudžiamojo įvykio sudėtis neapima gyvūnų (vištų) kritimo (gaišimo) dėl užkrečiamųjų ligų ar kitokių neigiamų pasekmių.
14. Teismas tokią atsakovės poziciją vertina kritiškai. Šalių sudarytoje draudimo sutartyje draudžiamaisiais įvykiais nurodyti: ugnis, vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas po įsibrovimo, piktavališkas gyvūno sunaikinimas, žuvimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtinės jėgos, išorinis poveikis, užkrečiamosios ligos, pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos. Iš to matyti, kad ieškovė neabejotinai siekė gauti apsaugą nuo plataus spektro užkrečiamųjų ligų. Be to ir nagrinėdamas šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju draudimo sutarties tikslas buvo apsaugoti ieškovę nuo galimos rizikos dėl jos turimų gyvūnų galimo užsikrėtimo užkrečiamosiomis ligomis.
15. Draudimo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad nebūtų paneigta draudimo sutarties esmė ir paskirtis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo.
16. Kaip matyti iš nagrinėjamai sutarčiai taikytinų draudimo taisyklių 4.4 p. Draudžiamasis įvykis gyvūnų bandų ar komplekso draudimo atveju yra gyvūnų gaišimai, žuvimai, sunaikinimai ar priverstiniai paskerdimai dėl apdraustų rizikų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. – 4.1.9. punktus), nurodytų draudimo sutartyje per sutarties galiojimo laikotarpį ar kalendorinį mėnesį. Minėtose taisyklių 4.1.1. – 4.1.9. p. apie gyvūnų netektis dėl ligų kalba 4.1.6., 4.1.9 ir 4.1.10. p. ir tik 4.1.9 p. apibrėžtyje dėl nesuprantamų priežasčių nenurodyta gyvūnų nugaišimo apsauga, nors to paties punkto paskesniuose sakiniuose gyvūnų nugaišimas minimas. Atsakovė jokių įtikinamų paaiškinimų dėl tokios siauresnės 4.1.9 p. formuluotės teismui nepateikė.
17. Tačiau dėl užkrečiamosios ligos gali staiga nugaišti, žūti didelė dalis ar net visi apdrausti paukščiai. Jei sutikti su atsakovės pozicija, tai reikštų, kad dėl užkrečiamosios ligos staigiai nugaišus, visiems apdraustiems gyvūnams, atsakovė būtų laikoma šių gyvūnų net nedraudusi.
18. Tam, kad draudėjas galėtų paskersti užkrečiamąja liga užsikrėtusius gyvūnus, atliekant laboratorinius tyrimus turi būti nustatytas paukščių užsikrėtimas užkrečiamąja liga bei turi būti kreipiamasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Be to, draudėjas turi informuoti draudiką apie nustatytus užsikrėtimus ir planuojamą gyvūnų skerdimą, vadovautis draudiko nurodymais, susijusiais su draudžiamuoju įvykiu bei galimos žalos sumažinimu, kaip tai numato CK 6.1012 str. ir 6.1013 str. 1 d. nuostatos. Kol bus atlikti paminėti veiksmai dalis ar visi apdraustieji paukščiai gali nugaišti dėl užkrečiamosios ligos dar nespėjus jų paskersti, kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju.
19. Draudimo įstatymo 92 str. 3 d., draudikui nustatyta pareiga užtikrinti, kad draudimo taisyklių sąlygos neprieštarautų teisės aktų nuostatoms ir (ar) nepažeistų vartotojų (t .y. draudėjų) teisių ir interesų. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina contra proferentem taisyklė, nes neaiškių draudimo taisyklių nuostatų aiškinimo riziką turi prisiimti draudikas. Darytina išvada, kad pritarus atsakovės pateiktam draudimo taisyklių 4.1.9 p. aiškinimui, didžiule dalimi išnyktų draudiminė apsauga. Tai reiškia, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovės nuostolius ne tik dėl nuostolio, susijusio dėl užkrečiamosios ligos paskerstais paukščiais bet ir dėl nuostolio, susijusio su dėl užkrečiamosios ligos nugaišusiais paukščiais.
Dėl draudimo apsaugos dydžio
20. Atsakovė teigia, kad ji suteikė draudimo apsaugą 200 753 vištoms rinkos verte. Draudimo suma 1 091 805,74 Eur. Į šią sumą įeina ir 313 110 Eur dydžio maksimalus paukščių vertės padidėjimas bei 60 000 Eur papildomos tvarkymo išlaidos. Kitaip tariant maksimali draudimo suma gaunama taip: 200 753 x 3,58 Eur (vienos vištos vertė ) + 313 110 Eur (maksimalus vištos vertės padidėjimas) + 60 000 Eur (tvarkymas). Tai reiškia, kad maksimali išmoka už vieną vištą yra 5,14 Eur ((718 696 Eur + 313 110 Eur) / 200 753).
21. Ieškovė nurodo, kad paukščiai (jų banda) buvo draudžiami rinkos verte, kuri nuolat, kaip ir paukščių skaičius, kito. Kadangi ji teikė atsakovei deklaracijas apie turimų paukščių skaičių ir vertę, o atsakovė jas priėmė ir pripažino, draudimo išmoka turi būti mokama pagal realią deklaruotą konkretaus paukščio vertę. Reikalaujama suma neviršija nei bendros draudimo sumos, nei galimo paukščių vertės padidėjimo.
22. Su tokia ieškovės pozicija sutiktina. Paukščiai buvo apdrausti rinkos verte, tai aiškiai užfiksuota draudimo liudijime. Dėl fakto, jog vištų skaičius ir vertė draudimo apsaugos egzistavimo metu kito, ginčo nėra. Atsakovė pati antspaudu ir parašu patvirtino 2020-10-26 priedą prie draudimo liudijimo, kuriuo patvirtino ieškovės deklaruotą paukščių vertę kiekvieno ginčo laikotarpio mėnesio pabaigoje ir paskaičiavo papildomą draudimo įmoką. Šiame priede nurodyta, kad vidutinė paukščių draudimo suma paskaičiuota pagal draudėjo pateiktas deklaracijas. Tai reiškia, kad atsakovė apdraudė paukščius rinkos verte, kuri ieškovės buvo deklaruota, o atsakovės neginčijamai patvirtinta (DOK-15749 priedai). Todėl ieškovei priklausanti draudimo išmoka skaičiuotina pagal šalių patvirtintame 2020-10-26 priede prie draudimo liudijimo nurodytą žalos atsiradimo momentu buvusią kiekvieno paukščio vertę.
Dėl priteistinos sumos
23. Ieškovė pateikė detalų patirto nuostolio ir priteistinos draudimo išmokos skaičiavimą. Dėl jo ginčo byloje nėra. Ginčo paukštidėse nugaišo 33 931 vištos, paskersta 60 135 vištos, viso 94 066 vištos.
24. Dėl paukščių Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 9 užsikrėtimo Salmonella gallinarum ir to sąlygoto paukščių gaišimo bei skerdimo / sunaikinimo ieškovės patirtas nuostolis sudaro 220 689,02 Eur, o už skerdienos pardavimą ieškovė gavo 1 809,15 Eur (be PVM). Draudimo išmoka dėl įvykio Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 9, išskaičiavus gautas pajamas už skerdieną bei pritaikius 20 proc. besąlyginę išskaitą, sudaro 175 103,90 Eur.
25. Dėl paukščių Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 13 užsikrėtimo Salmonella gallinarum ir to sąlygoto paukščių gaišimo bei skerdimo / sunaikinimo ieškovės patirtas nuostolis sudaro 283 393,97 Eur, o už skerdienos pardavimą ieškovė gavo 3 093,32 Eur (be PVM). Draudimo išmoka dėl įvykio Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 13, išskaičiavus gautas pajamas už skerdieną bei pritaikius 20 proc. besąlyginę išskaitą, sudaro 224 240,52 Eur.
26. Dėl paukščių Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 14 užsikrėtimo Salmonella gallinarum ir to sąlygoto paukščių gaišimo bei skerdimo / sunaikinimo ieškovės patirtas nuostolis sudaro 162 973,09 Eur, o už skerdienos pardavimą ieškovė gavo 935,45 Eur (be PVM). Draudimo išmoka dėl įvykio Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 14, išskaičiavus gautas pajamas už skerdieną bei pritaikius 20 proc. besąlyginę išskaitą, sudaro 129 630,11 Eur.
27. Ieškovė 2023-08-14 paaiškinimuose pateikė į bylą detalias išmokos skaičiavimo lenteles. Iš jų matyti, kad dėl apdraustų paukščių užsikrėtimo salmonelioze priteistina draudimo išmoka yra 528 974,53 Eur. Į teismo klausimus atsakovės atstovas nurodė, jog klaidų skaičiavimuose nenustatyta. Reiškia ginčo dėl išmokos skaičiavimo aritmetinio teisingumo byloje nėra.
28. Priteistina draudimo išmoka neviršija 1 091 805,74 Eur draudimo sumos, ir į ją įeinančio 313 110 Eur dydžio maksimalaus paukščių vertės padidėjimo.
29. Atsakovė taipogi privalo sumokėti 6.210 str. 2 d. numatytas 6 proc. dydžio metines ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo dienos, kai draudikas priėmė įvykio, kuris pripažintinas draudžiamuoju, tyrimo aktą, iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, t. y. už 360 d. nuo 2020-08-31 sprendimo iki 2021-08-26. Viso 31 303,70 Eur
30. Atsakovė, po Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties šioje byloje priėmimo, sumokėjo ieškovei 274 269,45 Eur (244 273,16 Eur draudiminę išmoką ir 29 996,29 Eur palūkanų) sumą. Iš tenkintino reikalavimo atėmus šias sumas ieškovei priteistina 284 701,37 Eur draudiminė išmoka ir 1 307,41 Eur palūkanų.
31. Ieškovei taip pat priteistinos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 284 701,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-09-01 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus ieškovei priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo UAB „Girelės paukštynas“ priteisti 4 840 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 193,60 Eur (su PVM) kitas būtinąsias išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu, 24,22 Eur išlaidas duomenims iš Registrų centro gauti ir 1 000 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2 419,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 96,78 Eur kitas būtinąsias išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir 5 177 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; 1 977,62 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 82,24 Eur kitas būtinąsias išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir 5 177 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį už pateiktą kasacinį skundą, patirtas bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme; 4 029,30 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 187,31 Eur (su PVM) išlaidas, susijusias su biuro išlaidomis, patirtas bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme.
33. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Todėl ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškovei priteistina (su PVM) 1 951,49 Eur už ieškinio, 1 149,98 Eur už dubliko rengimą ir 326,7 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Taip pat ieškovei priteistina 2 419,75 Eur už apeliacinio skundo ir 1 977,62 Eur už kasacinio skundo rengimą. Už atstovavimą ir dokumentų rengimą pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant antrą kartą ieškovė prašo priteisti 4 029,30 Eur. Teismo vertinimu tokia suma yra neatitinkanti atstovų darbo sąnaudų, nes buvo būtina tik apibendrinti jau žinomas ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose fiksuotas aplinkybes, be to už pirminio ieškinio ir dubliko rengimą buvo sumokėta net mažesnė suma, todėl prašoma priteisti suma už atstovavimą ir dokumentų rengimą bylą nagrinėjant antrą kartą mažintina iki teismo vertinimu adekvačios 1 500 Eur sumos. Viso ieškovei priteistina 9 325,54 Eur advokatų pagalbai apmokėti. Ieškovei taip pat priteistina 11 354 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 24,22 Eur išlaidų duomenims iš Registrų centro gauti.
34. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės UAB Girelės paukštynas prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir nutarta atidėti 4 177 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys aptenkintas, ši suma valstybei priteisiama iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti UAB „Girelės paukštynas“ (kodas 158902846) iš AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) 284 701,37 Eur draudiminę išmoką ir 1 307,41 Eur palūkanų, 6 proc dydžio procesines palūkanas už priteistą 284 701,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-09-01 iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 20 703,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 4 177 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja s Virginijus Kairevičius