Civilinė byla Nr. e2S-1725-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00001-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-716-308/2022 pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms V. K. ir R. K. bei trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. K. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių V. K. ir R. K. patikslintą priešieškinį ieškovei V. P. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       R. K. 2022 m. sausio 3 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi statiniais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., tvarką. R. K. nuosavybės teise priklausantį turtą 2022 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo V. P., tokiu būdu byloje ieškovas R. K. buvo pakeistas ieškove V. P.. Pastaroji, 2022 m. spalio 11 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, byloje prašo atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovėmis R. K. ir V. K. bendrai valdomus nekilnojamuosius turto objektus ieškovei tampant viso nekilnojamojo turto vienintele savininke, o atsakovėms priteisiant pinigines kompensacijas.

2.       Atsakovės R. K. ir V. K. patikslintu priešieškiniu prašo iš dalies atidalinti statinius iš bendros dalinės nuosavybės atsakovių nurodytu būdu ieškovei priteisiant kompensaciją, o taip pat nustatyti bendrasavininkėms R. K., V. K. ir V. P. naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovių pateiktą planą.

3.       Atsakovės savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2022 m. rugsėjo 26 d. Alytaus apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti V. P. iki ginčo byloje išsprendimo, užimti statiniuose R. K. jai perleistas nuosavybės dalis: 153/800 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis pastato – kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153/800 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Atsakovės nurodė, kad nuosavybės dalis, kurias V. P. įgijo iš R. K., tiesiogiai valdė, naudojo ir disponavo tik R. K. ir V. K. (bei iki mirties K. K. – R. sutuoktinis, V. tėvas, V. P. brolis). Būtent dėl šių dalių valdymo ir yra pareikštas ieškinys, kad būtų nustatyta konkreti naudojimosi tvarka. Ginčo objektui šiuo atveju nėra pagrindo skirti administratorių. R. K. ir V. K. nekelia grėsmės turtui, jos pareiškusios byloje savo poziciją, patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo natūra atidalinti iš bendros nuosavybės su V. P.. Pastaroji sodyboje negyvena, atvyksta tik laisvalaikiu, niekada nesinaudojo tais ūkiniais statiniais, kuriuose įgijo nuosavybės dalis iš R. K.. Anot atsakovių, nepaskyrus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi V. P. agresyvūs veiksmai braunantis į atsakovių naudojamą gyvenamojo namo dalį (buvo sugadinta įėjimo durų spyna), neaiškiais tikslais aktyvus siekimas patekti į ūkinius pastatus, kur yra tik atsakovių turtas, gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, turtinę žalą. Atsakovių nuomone, V. P. prašomos skirti laikinosios apsaugos priemonės nesukels jokių neigiamų pasekmių, nes sodyboje ji turi jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančią namo dalį, ūkinius pastatus, jai nėra jokios būtinybės užiminėti R. K. ir V. K. visą laiką naudojamų ūkinių statinių.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė atsakovių 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismo vertinimu, atsakovės skubotai ir nepagrįstai siekia apriboti dabartinės ieškovės V. P. teisę naudotis jai priklausančia nuosavybės dalimi. Anot teismo, atsakovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nedarys jokios įtakos įgyvendinant atsakovėms galimai palankų teismo sprendimą, t. y., patenkinus priešieškinį, nebūtų jokių teisinių kliūčių įgyvendinti tokį galimai atsakovėms palankų sprendimą – ieškovė privalėtų fiziškai užleisti visas jai nepriklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., kurių visumą atsakovės laiko savo namais. Tačiau kol kas, kol nėra atitinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo, ieškovė galiojančių sandorių pagrindu turi jai priklausančias nuosavybės dalis statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., atitinkamai teisę juos valdyti, naudotis ir disponuoti. Teismas įsitikinęs, kad prašymo tenkinimo atveju tokia teismo nutartis būtų visiškai neteisėta, nes būtų paneigta nuosavybės teisės esmė, tai prilygtų ieškovės turimos naudojimosi ir valdymo teisės apribojimui be jokio teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagrįstai tikisi, jog teismas pripažins jos šiuo metu turimas daiktines teises. Tai, kad atsakovėms nepatogu ir jos nenori leisti naudotis patalpomis ieškovei, kuriose atsakovės ilgą laiką, buvusio savininko R. K. sutikimu, laiko savo daiktus, atsakovių manymas, kad ieškovei nėra jokios būtinybės užiminėti R. K. ir V. K. visą laiką (faktiškai ir istoriškai) naudojamus ūkinius statinius, manymas, kad jai turi pakakti tiek nuosavybės, kiek ji turėjo iki 2022 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovės bandymo įgyvendinti jos turimas įstatymų ginamas valdymo ir naudojimo daiktines teises įvardijimas agresyviais veiksmais, teismo vertinimu, nėra sąžininga atsakovių pozicija, kuri prilygsta nuosavybės negerbimui ir negali būti laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atsakovės R. K. ir V. K. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismo teisėjas yra šališkas ir palaiko V. P. pusę. Iš skundžiamos nutarties motyvų leidžia suprasti, kad atsakovių lūkesčiai nepagrįsti ir laikini dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės, nepripažįsta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos ir, kad neįmanoma nenustačius tokios tvarkos racionaliai ir protingai visiems naudotis visais statiniais;

1.2.                      Tai, kad V. P., apeidama civilinio proceso procedūras, siekia jėga užimti visus statinius, kuriuose įgijo tam tikras nuosavybės dalis iš R. K., įrodo bandymas įsibrauti į R. K. gyvenamąsias patalpas bei R. K. policijos įstaigoms pateiktas skundas. Šios aplinkybės atsakoves baugina, kelia joms nerimą.

1.3.                      Siekiant užtikrinti, kad byloje ginčas dėl naudojimosi bendru turtu, dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės pagal pareikštą priešieškinį būtų sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne kitomis drastiškomis priemonėmis, kad būtų užtikrintas sprendimo įvykdymas priešieškinio tenkinimo atveju, byloje skirtinos laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašo atsakovės.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė V. P. prašo atmesti atskirąjį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1.                      Atsakovės atskirajame skunde perrašė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies tekstą, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl skundžiama nutartis yra „neteisėta, nepagrįsta ir naikintina“, todėl atskirasis skundas vien dėl šios priežasties negali būti tenkintas;

2.2.                      Atsakovės kiekviename savo procesiniame veiksme ir dokumente bylą nagrinėjančiam teisėjui mėgina daryti spaudimą, aiškindamos, kad teisėjas šališkas ir palaiko ieškovės poziciją. Tačiau šį klausimą (dėl teisėjo nušalinimo) jau yra išsprendęs tiek pats teisėjas, tiek ir Alytaus apylinkės teismo pirmininkė. Nepaisant to, tai niekaip nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumu, dėl ko atskirasis skundas negali būti tenkintas;

2.3.                      Kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktas ir atsakovių atstovės policijai pateiktas pareiškimas dėl neva šališkų ne tik šią bylą nagrinėjančio teisėjo, bet ir dėl visos apskrities policijos komisariato pareigūnų užsakomųjų veiksmų. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina nei to, kad bylą nagrinėjančio teismo šališkumo, nei ieškovės agresyvių veiksmų, dėl kurių viena iš atsakovių jaustųsi nesaugiai ar jai kiltų grėsmė;

2.4.                      Ieškovei V. P. galiojančių ir neginčijamų notarine tvarka patvirtintų sandorių pagrindu priklauso apie 80 procentų viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu atsakovei R. K. šio nekilnojamojo turto priklauso vos apie 10 procentų. Atsakovė netgi teisiškai nežino, kurioje nekilnojamojo turto dalyje yra jai priklausanti dalis. Dėl to bet kokie atsakovių siekiai ieškovei uždrausti naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl ko tokie siekiai negali būti ginami.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Prieš tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia procesinius klausimus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Apeliantės su atskiruoju skundu pateikė skundo policijos įstaigoms nuorašus ir jų išsiuntimą patvirtinančius du pašto kvitus. Tačiau CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovių pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jų teikiami dokumentai nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi jie patvirtina tik tai, kad atsakovė R. K. įgyvendino savo procesinę teisę skųsti policijos pareigūnų veiksmus. Be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Dėl to šie įrodymai nepriimami.

Dėl teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, šališkumo

11.       Apeliantės tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teisėjas, kadangi akivaizdžiai palaiko V. P. pusę, t. y. iš skundžiamos nutarties motyvų leidžia suprasti, kad atsakovių lūkesčiai nepagrįsti ir laikini dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės, nepripažįsta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos ir, kad neįmanoma nenustačius tokios tvarkos racionaliai ir protingai visiems naudotis visais statiniais.

12.       Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 12 straipsniai). Tačiau sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos žmogaus teisių teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. EŽTT 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

13.       Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008), asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas. Tuo tarpu apeliantės R. K. ir V. K. jokių konkrečių tam prieštaraujančių įrodymų nagrinėjamu atveju nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantės teisėjo šališkumą iš esmės sieja su bylą nagrinėjančio teisėjo priimtais procesiniais sprendimais bei nagrinėjant bylą atliktais procesiniais veiksmais. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas atliko ar atsisakė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus arba priėmė tam tikrus procesinius sprendimus, pati savaime nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas kurio nors byloje dalyvaujančio asmens atžvilgiu. Be to, jei teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, tai taip pat negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14.       Pirmosios instancijos teismas atsakovių prašymo netenkino, konstatavęs, kad atsakovės neįrodė sprendimo neįvykdymo grėsmės, t. y., anot teismo, atsakovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nedarys jokios įtakos įgyvendinant atsakovėms galimai palankų teismo sprendimą – patenkinus priešieškinį nebūtų jokių teisinių kliūčių įgyvendinti galimai atsakovėms palankų sprendimą, kadangi ieškovė privalėtų fiziškai užleisti visas jai nepriklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

15.       Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir kurios gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į procesiniame dokumente pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus šaliai, pareiškusiai reikalavimus, palankų sprendimą, t. y. patenkinus jos pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16.       Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad neuždraudus V. P. iki ginčo byloje išsprendimo, užimti R. K. jai perleistas nuosavybės dalis, būsimo, galbūt atsakovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu byloje būtų priimtas atsakovėms palankus teismo sprendimas, ieškovė privalėtų fiziškai užleisti visas jai nepriklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Tuo tarpu šiuo metu neegzistuoja joks teisinis pagrindas drausti ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Juolab, kad atsakovės nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, susijusių su grėsme, kad ieškovė gali vengti vykdyti byloje priimtą teismo sprendimą. Tuo tarpu atsakovių argumentai, kad neva V. P. siekia jėga užimti visus statinius, kuriuose įgijo tam tikras nuosavybės dalis iš R. K., nesudaro pagrindo spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje. Pažymėtina, kad ieškovė, įsigijusi nuosavybės teises į tam tikrą dalį turto, nesant jokių galiojančių disponavimo juo ribojimų, savo teises turi teisę įgyvendinti savo nuožiūra. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti apskųstą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas