Pranešėjas P. Jaržemskis                                                           Civilinė byla Nr. 2A-2025-56/2011

Teisėjas A. Guobys                                                                        Proc. sprendimo kategorijos:75.4.3;

                                                                                               75.8;77.4.2;78.2.1;121.15;121.18;  

                                                                                               121.21

                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

                                                   2011 m. rugpjūčio 8 d.

                                                           Vilnius

                Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

                 kolegijos pirmininko                                       Petro Jaržemskio,

                 kolegijos teisėjų                                              Almos Urbanavičienės,                                  

                                                                                          Henricho Jaglinskio,                              

                 sekretoriaujant                                                 Ilonai Petrovskai,

                 dalyvaujant ieškovui                                        U. V. K.,

                 ieškovo atstovui                                       adv. Viktorui Muravskiui,             

                 atsakovei                                                           A. J. S.,

                 atsakovės atstovui                                    adv.  EvalduiValčiukui

                 teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal   atsakovės  A. J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  2011 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo ieškovo U. V. K. ieškinys ir atsakovės A. J. S. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo buvo patenkinti iš dalies, tretysis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

             Kolegija išnagrinėjusi bylą,

             n u s t a t ė:

             I.Ginčo esmė

           Ieškovas U. V. K. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką su atsakove A. J. S. dėl atsakovės kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 650 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 13 150 Lt kiekvienam vaikui, padalinti santuokoje įgytą turtą – ieškovui priteisti: 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei 2163/54977 dalį neįrengtos palėpės ir  a/m Ford Mondeo, kurio vertė 3000Lt, viso turto bendrai 295548,43Lt sumai, atsakovei priteisti: 1/3 dalį minėto buto ir 1081/54977 dalį palėpės, viso turto už 147 774,21Lt, priteisti iš   ieškovo atsakovei 1000 Lt kompensaciją už 1/3 dalį jam priteisto automobilio vertės.

             Nurodė, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovei pradėjus dirbti užsienio valstybėse, jos dažnai, ilgą laiką, nebūdavo namuose, todėl šeimyniniai santykiai tarp jo ir atsakovės atšalo dėl mažo bendravimo. Pradėjusi dirbti užsienyje atsakovė neatpažįstamai pasikeitė, darbas jai liko pirmoje vietoje. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovui pačiam teko tvarkyti visus šeimos reikalus, rūpintis buitimi ir vaikais. Ieškovo teigimu, jų šeima galutiniai iširo atsakovei A. J. S. 2008 gegužės mėnesį išvykus dirbti į Briuselį, nes nuo to laiko jis su atsakove bendraudavo tik telefonu, o atvykusi į Vilnių, ji gyvendavo pas savo motiną, su juo nebendraudavo.  Santuokos metu šalims gimė dvi dukros M. K. ir S. K., kurios gyvena su ieškovu, ir kurių auklėjimu priežiūra, išlaikymu rūpinasi tik jis, todėl prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su  ieškovu. Kadangi abiejų mergaičių išlaikymui per mėnesį reikalinga 1300 Lt suma, prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą po 650 Lt kiekvienai dukrai per mėnesį, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovės priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, kuris skaičiuojamas nuo 2008 m. gegužės mėnesio. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą ir jo naudai priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto turto ir automobilį dėl to, kad su juo gyvens jo nepilnametės dukros.  Buto pirkimui buvo gautas kreditas ir nors jis gautas atsakovės A. J. S. vardu, tačiau pagal šią sutartį jie yra solidarūs skolininkai, nes sutarties su banku sąlygos nėra modifikuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai kreditorius sutinka keisti kredito sąlygas.

     Atsakovė A. J. S. pateikė priešieškininį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo U. V. K. vaikų išlaikymui po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, automobilį paskirti ieškovui,  o jai priteisti 1 500 Lt kompensaciją, butą  esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje  pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovė prašė nustatyti jai sumokėti ieškovui U. V. K. 48 016,99 Lt kompensaciją nuo  ½ dalies jų santuokos metu išpirkto nekilnojamojo turto.

      Nurodė, kad jos santykiai su ieškovu pradėjo blogėti 2005 m. rugpjūčio mėnesį, kai šeima iš Ispanijos grįžo gyventi į Lietuvą, kur ji dirbo ambasadoje. Nuo tada ieškovas pradėjo priekaištauti dėl to, kad per ją darbe prarado savo klientus, todėl mažai uždirba. Atsakovė buvo priversta ieškoti papildomų uždarbių, kadangi buto pirkimui buvo paimtas kreditas, šio kredito padengimo ir palūkanų išlaidos sudarė maždaug 1500Lt per mėnesį, o  atsakovas prie šių įmokų mokėjimo neprisidėdavo. Paskyrus ją dirbti Briuselyje 2008 metais gegužės mėnesį, dukros dar nebuvo užbaigusios mokslo metų, todėl ji tikėjosi, kad į Briuselį visa šeima atvyks prasidėjus naujiems mokslo metams, tačiau ieškovas vykti gyventi su ja nepanoro. Atsakovės manymu, ji nebuvo kalta dėl santuokos iširimo, nes nepakankamas ieškovo rūpinimasis savo šeimos gerove privertė ją ieškotis papildomo darbo ir dėl to mažiau dėmesio skirti šeimai. Skirtingas ginčo šalių požiūris į šeimyninį gyvenimą, sutuoktinių teises ir pareigas, vaikų auklėjimą negalėjo būti laikomas vieno iš jų kaltės įrodymu. Be to, ieškovas nepilnametes dukras nuteikinėjo prieš motiną, sutrukdė joms pasinaudoti kalbų mokymosi, kultūrinio pažinimo, akiračio plėtimo, visapusiško lavinimosi galimybėms, neleisdamas dukroms gyventi su ja Briuselyje. Atsakovė nesutiko, kad ji nesirūpina savo vaikais, nes dirbdama Briuselyje nuomojasi 3 kambarių butą su  individualiu kiemu, iki mokyklos dukras nuvežtų autobusas, dukroms būtų sudarytos puikios sąlygos gyvenimui ir mokymuisi, o jai grįžus į Vilnių, dukros turėtų geras sąlygas gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį yra paveldėjusi iš motinos, todėl jos nuomone dukrų gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su ja, priteisiant iš  ieškovo po 500 Lt dukrų išlaikymui kiekvieną mėnesį. Atsakovė nesutiko, kad dukrų išlaikymui ieškovas išleidžia po 1300 Lt per mėnesį, nes dalies išlaidų dukrų išlaikymui ieškovas nepagrindė. Atsakovė pilnai išlaikė savo dukras tuo metu, kai jos gyveno pas ją Briuselyje arba Vilniuje. Viso jų dukros Briuselyje yra praleidusios 117 dienų, kartu su ja Lietuvoje - 50 dienų. Be to, atsakovė moka įmokas už butą, kuris nupirktas šeimos reikmių tenkinimui, todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš jos išlaikymo įsiskolinimą nepagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, atsakovė prašė atsižvelgti į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje rinkos vertė pagal 2010 m. balandžio 8 d. turto vertinimo pažymą yra 410 000Lt, o ne 673 000Lt, kaip nurodė ieškovas, nes įvertinti neįrengtos palėpės turto vertintojai negalėjo, kadangi nebuvo paruoštas detalusis planas. Sumažėjus nekilnojamojo turto vertei 39,08 proc., dėl neįrengtos 32,44 m2 palėpės, buto rinkos vertė sudaro 33 322 Lt., o išpirkta buto vertė sudarė 21,66 proc. Ši dalis ir turėjo dalinama tarp ginčo šalių.  Nuo 410 000Lt buto vertės 21,66proc. sudarytų 88 816,31Lt, atitinkamai neįrengtos palėpės 21,66proc. sudarytų 7 217,68Lt. Kadangi kreditą už butą moka ir mokės atsakovė, prašė jai priteisti butą, o ieškovui  priteisti  ½ sumokėtos už butą ir palėpę dalies kompensaciją, kuri sudarytų 44 408,15Lt už butą ir 3 608,84Lt už palėpę - viso 48 016,99Lt. Atsakovė sutiko, kad jai būtų prisiteista ½ automobilio vertės kompensaciją, o ieškovui - automobilis Ford Mondeo, kurio vertė 3000Lt.

         Tretysis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad atsakovė A. J. S. savo vardu pasirašė dvi kredito sutartis: 2004-09-09 Kredito sutartį Nr. BP1020040249 ir 2009-04-09 Kredito limito be pasalūnų su periodiniais mokėjimais sutartį. Pagal pirmą kredito sutartį skolos likutis 2010-08-13d. sudarė 68111,96EUR, pagal antrą kredito sutartį - 2000Lt kredito limitas, kuris nėra panaudotas. Bankas neprieštaravo, kad atsakovė toliau vykdytų skolinius įsipareigojimus pagal pirmą kredito sutartį, o ieškovas toliau solidariai atsakytų Bankui, dėl antros kredito sutarties Bankas neprieštaravo, kad skolinius įsipareigojimus vykdytų atsakovė A.J. S.

          Išvadą teikianti institucija, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje trijų kambarių bute, kuris nuosavybė teise priklauso atsakovei A. J. S. Jų nepilnametės dukros M. K. ir S. K. gyvena ieškovu. Abi nepilnametės dukros pareiškė, kad jos norėtų gyventi su tėvu. Išvadoje neprieštaraujama, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su  tėvu.

         II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

          Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies. Santuoka, įregistruota 2002 m. liepos 19 d. Vilniaus m. CM skyriuje (įrašo Nr.1499) tarp U. V. K. ir A. J. S. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės,  po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokos metu turėtas pavardes; Nepilnamečių dukrų M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu U. V. K.; Iš A. J. S., dukrų  M. K. ir S. K., išlaikymui priteista po 500Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2010-03-05) iki dukrų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą atmestas; Santuokos metu įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas padalintas sekančiai: U. V. K. ir A. J. S., lygiomis dalimis priteista po  ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 410 000Lt, po 1622/54977 dalį neįrengtos pastogės adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendra vertė 33322,64Lt.; U. V. K., priteista a/m FORD MONDEO v/n DER442 3000Lt vertės; Iš U. V. K., atsakovės A. J. S. naudai priteista ½ priteistos automobilio vertės - 1500Lt kompensacija; Iš A. J. S., valstybės naudai priteista 1071 Lt  žyminio mokesčio ir 40,54Lt  pašto išlaidų; Iš  A. J. S., ieškovo U. V. K. naudai priteista  dalis -  500Lt už advokato paslaugas ir dalis - 232,87Lt už procesinių dokumentų įteikimą; Iš U. V. K. į valstybės biudžetą priteista 40,54Lt pašto išlaidų.

        Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, į kiekvieno iš jų pareigas vienas kito atžvilgiu, nepilnamečių vaikų auklėjimą, buities reikalų tvarkymą, skirtingų interesų, t.y dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Spręsdamas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatytmo klausimą, teismas konstatavo, kad atsakovei gyvenant ir dirbant užsienyje (Briuselyje),  nuo 2008 metų,  nepilnametės dukros M. ir S. K. gyveno kartu su ieškovu U. V. K., todėl įvertinęs į bylą pateiktą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, bei teismo posėdžio metu išreikštą nepilnamečių dukrų valią, teismas sprendė, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su  ieškovu, sudariusių vaikams geras gyvenimo, mokymosi ir poilsio sąlygas. Teismo vertinimu pasikeitus aplinkybėms (atsakovei A. J. S., sugrįžus gyventi į Lietuvą ar kt.), atsakovė gali kreiptis į teismą dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos pakeitimo. Nustačius nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu iš atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, bei įvertinus ieškovo darbo užmokestį per mėnesį, kuris sudarė 2500 Lt, tai, kad jis vienas rūpinasi vaikais bei atsakovės pajamas, kurios per mėnesį sudarė 2 800 Lt atlyginimas ir 4050 Lt kompensacija už darbą užsienyje (6 850 Lt), bei atsižvelgus į tai, kad ji viena moka banko paskolą už buto kreditą Danske Bank A/S Lietuvos filialui,  iš atsakovės kiekvienai dukrai buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu ieškovas nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą – 10 280 Lt, nes bylos duomenimis buvo nustatyta, kad atsakovė nevengė pareigos išlaikyti savo vaikus, o ieškovas neįrodė, jog kreipėsi į atsakovę prašydamas prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaaiškino, kodėl nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės, jei nuo jos išvykimo dirbti į Briuselį, 2008 m. gegužės mėnesio ji neskyrė lėšų nepilnamečių dukrų išlaikymui. Teismas įvertinęs šalių reikalavimą padalinti santuokoje įsigytą turtą padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas priteisti jai visą butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 410 000 Lt, nepagrįstas, nes patenkinus atsakovės reikalavimą priteisti jai butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas neturėtų nuosavybės teisėmis būsto Vilniaus m., nes butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra santuokoje įgytas turtas. Tuo tarpu ieškovas U. V. K., yra laiduotojas pagal būsto kreditavimo sutartį ir solidariai atsako kreditoriui. Be to, atsakovė prašydama priteisti jai vienintelį šeimos būstą, neišreiškė savo nuomonės dėl uzufrukto teisės nustatymo ( teisės ieškovui U.V. K., su kuriuo gyvena jų nepilnamečiai vaikai, naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu). Spręsdamas ieškovo prašymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, teismas konstatavo, kad trijų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamasis plotas sudaro 62,41kv.m. Teismo vertinimu, padalinus butą tarp šalių lygiomis dalimis, yra pagrindas ir visos galimybės nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką ir ieškovui U. V. K., su kuriuo nustatyta nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta, paskirti naudojimuisi 2 kambarius šiame bute.  Teismas įvertinęs tai, kad atsakovės vardu sudaryta kredito sutartis ir ji viena grąžina kreditą, banko palūkanas bei atsižvelgęs į tai, kad šalys nesutiko pakeisti kredito sutarties sąlygų ir nesusitarė kokiu būdu ieškovas prisidės prie banko kredito grąžinimo nutraukus tarp jų santuoką ir padalinus santuokoje įgytą turtą, teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti ieškovo prašymą nėra pagrindo. Kadangi tarp šalių nekilo ginčas dėl automobilio Ford Mondeo, v/n DER442, registruoto ieškovo vardu, teismas automobilį priteisė ieškovui, o atsakovei kompensaciją už ½ dalį automobilio – 1500 Lt (CK 3.60 str. 2 d., 3 d., 3.27 str., 3.49 str. 2 d., 3.123 str. 1 d., CPK 93 str., 97 str.).

            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė A. J. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje dėl 500 Lt dydžio išlaikymo nepilnametėms dukroms ir ieškinį šioje dalyje atmesti; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir patenkinti  priešieškinio reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove bei priteisti iš ieškovo po 500 Lt kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ginčo šalims padalintas po ½ dalį ir pripažinti atsakovės nuosavybės teises į butą, įpareigojant ją sumokėti ieškovui 48 016,99 Lt kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

            Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu ir vadovavosi tuo metu buvusia faktine situacija – motinos darbu užsienyje, nes atsakovės darbo laikas Briuselyje baigiasi, ji rūpinasi nepilnametėmis dukromis, jų laisvalaikiu ir mokslu. Tarp motinos ir vaikų yra glaudus ryšys. Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbo užsienyje metu motina buvo septynis kartus parvykusi į Lietuvą ir abi dukros septynis kartus lankėsi pas motiną, į Briuselį dar vieną kartą viena buvo atvykusi vyresnioji dukra M. K., todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su atsakove. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės po 500 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai nuo ieškinio padavimo dienos, nes teisė į išlaikymą atsiranda tada, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, tuo tarpu atsakovė visą laiką, tame tarpe ir bylos nagrinėjimo metu, teikė išlaikymą savo vaikams, ieškovas bylos nagrinėjimo metu šią aplinkybę taip pat pripažino. Be to ir teismas skundžiamame sprendime irgi pripažino, kad atsakovė viena moka kreditą už butą ir nors gyvena užsienyje, tačiau bendrauja ir teikia išlaikymą nepilnametėms dukroms, todėl išlaikymas nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteistas nepagrįstai ir turėtų būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisdamas išlaikymą teismas neatsižvelgė į tai, kad kompensacija už darbą užsienyje nėra atsakovės darbo užmokesčio dalis. Ji mokama siekiant sudaryti sąlygas diplomatui pragyventi užsienyje. Pasibaigus kadencijai atsakovė grįš į Lietuvą, dirbs užsienio reikalų ministerijoje ir gaus vidutiniškai 2 800 Lt atlyginimą iš kurio sumokėjus išlaikymą abiems dukroms 1 000 Lt ir privalomąją kredito dalį apie 1 600 Lt atsakovei asmeninių poreikių tenkinimui liks apie 200 Lt. Tokiu būdu priteisiant nurodyto dydžio išlaikymą abiems vaikams teismas visiškai ignoravo atsakovės teisėtus lūkesčius ir pažeidė nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovei neišgalint sumokėti kredito įmokos už būstą gali susiklostyti situacija, kad butas bus parduotas iš varžytinių ir vaikai liks be gyvenamosios vietos. Teismas netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovui priteisė ½ dalį buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o visas iš kredito sutarties kylančias prievoles paliko tik atsakovei. Padalindamas butą teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek atsakovė, tiek jos atstovas, ne kartą derėjosi su kreditoriumi dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau ieškovui atsisakius keisti kredito sutarties sąlygas, kreditorius įvertinęs atsakovės finansinę padėtį nesiryžo atsisakyti laidavimo, visą finansinę naštą susijusią su kredito grąžinimu palikdamas atsakovei. Teismas padalindamas butą taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovei neišgalint sumokėti kredito įmokų, ieškovas būtų priverstas sumokėti likusią kredito dalį ir įgytų reikalavimo teisę į atsakovę, o atsakovė sumokėjusi visą kreditą jokių reikalavimo teisių neįgytų, tokiu būdu ieškovas atsidūrė žymiai palankesnėje situacijoje, o atsakovės padėtis be pagrindo buvo apsunkinta. Atsisakydamas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl turto padalinimo teismas rėmėsi, tuo, kad atsakovė neišreikškė savo nuomonės dėl uzufrukto teisės nustatymo, tačiau liko neįvertina aplinkybė, kad atsakovės priešieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakove, todėl jos siūlymas nustatyti uzufrukto teisę ieškovui būtų prieštaravęs siekiui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovės nuomone, atsižvelgus į tai, kad didžioji kredito dalis liko neišmokėta, dalinant turtą buvo privalu atsižvelgti į tai, kad dalintina tik ta buto dalis, kuri yra išpirkta, o likusi dalis priteistina buvusiam sutuoktiniui, kuris vykdo prievoles pagal kredito sutartį. Kadangi didžioji buto dalis atitektų atsakovei, iš jos ieškovui turėjo būti priteista kompensaciją už ½ dalį dalintino buto – 44 408,15 Lt ir ½ dalį neįrengtos palėpės – 3 608,84 Lt, viso 48 016,99 Lt. Atsakovė vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 314 straipsniu prašo priimti naujus įrodymus: atsakovės keliones į Lietuvą bei nepilnamečių dukrų keliones į Briuselį patvirtinančius dokumentus (CK 3.117 str., 3.118 str., 3.174 str., 3.194 str.)

        Ieškovas U. V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

          Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į ieškovo pastangas siekiant užtikrinti tinkamą vaikų vystymąsi ir auklėjimą, jiems sudarytas sąlygas, bei vaikų norą, todėl pagrįstai nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su juo. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus apie vaikų reikmes ir jiems teiktino išlaikymo dydį ir pagrįstai iš atsakovės priteisė po 500 Lt kiekvienai dukrai teiktiną išlaikymą. Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji moka kredito įmokas bankui, todėl negali teikti nurodyto išlaikymo dydžio, nes įmokų mokėjimas bankui nelaikytinas išlaikymo vaikams teikimu. Atsakovė išlaikymą vaikams teikė tik epizodiškai ir jis buvo susijęs su dukrų maitinimu ir laisvalaikio praleidimu, tuo tarpu dukros nuolat gyveno su ieškovu, kuris be vaikų poreikiams skirtų išlaidų taip pat mokėjo komunalines paslaugas už būstą, pirko vaikams maistą, drabužius, rūpinosi jų sveikata, mokslu ir laisvalaikiu. Atsakovės reikalavimas priteisti ieškovui kompensaciją už butą neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė siekia atimti iš ieškovo jo vienintelį nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, nors gavęs kompensaciją ieškovas ir toliau liktų bendraskoliu ir atsakovei nevykdant prievolių bankui, turėtų jas vykdyti. Kadangi atsakovė nepagrįstai reikalauja priimti naujus įrodymus, prašo teismo jų nepriimti (CK  3.117 str. 1 d., 3.174 str. 2 d., 3.192 str. 1.2 d., 6.9 str.).

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos  teismas išnagrinėjęs  bei įvertinęs  bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad yra faktinis  ir teisinis pagrindas pakeisti  skundžiamąjį  2011 m. kovo 2 d. teismo sprendimą ir patenkinti atsakovės priešieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo  dukterims priteisimo bei santuokinio turto padalinimo.

            Spręsdamas dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų iš apeliantės prašymų, apeliacinės instancijos teismas  vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio nuostatomis dėl teismo vaidmens nagrinėjant šeimos bylas.

Apeliacinės instancijos  teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2 dalimi išsiaiškino galimybes dėl šalių sutaikymo. 

Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės pasisakymo  matyti, kad santuoka iširo ne dėl sutuoktinių neištikimybės bei nesutarimų, o dėl negalėjimo rasti kompromiso dėl vaikų auklėjimo krypties.

Dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe padalinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su  pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tarp ginčo šalių padalintas santuokoje įgytas  nekilnojamasis turtas – butas  (duomenys neskelbtini), Vilniuje,  ir sutinka su apeliantės  argumentais dėl minėto turto padalinimo.

Bylos medžiaga įrodo (CPK 177 str.), kad  ginčo butą sutuoktiniai  įgijo už atsakovės  A. J. S. gautą 78 197,00 Lt Eurų paskolą pagal 2004 m. rugsėjo 9 d. Kredito  sutartį Nr. BP 1020040249 (T2., b.l. 40).

          Šios kredito sutarties atžvilgiu atsakovė yra skolininkė, o ieškovas  - laiduotojas. Šalims nutraukiant santuoką, nesutarus dėl  prievolinio įsipareigojimo kreditoriui, ginčo šalių prievolės pagl kredito sutartį išliko nepakitusios, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas, padalindamas  ginčo šalių butą, neatsižvelgė į  Civilinio kodekso 3.118 straipsnio  nuostatas.

            Atsakovė į bylą pateikė įrodymus  (CPK 177 str., 178 str.) patvirtinančius, kad  santuokos pabaigoje už banko  kreditą įgyto bei grąžinto bankui kredito sumą sudaro 88 816,31 Lt sumą, todėl atsižvelgiant  į Civilinio kodekso 3.117 straipsnio  1 dalies nuostatą tai, kad likusią kredito dalį sumokėti tenka atsakovei pagal kredito sutartį, vadovaujantis  Civilinio kodekso 3.118 straipsnio nuostata, kad tuo  atveju, jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas  nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalintino turto visuma yra mažintina šių prievolės (skolų) suma.

             Šiuo atveju ieškovas realiai nevykdo  atsakovo prievolių pagal kredito sutartį, o  pasikeitus situacijai bei  ieškovui atsiradus  pareigai prievoles įvykdyti kaip laiduotojui (CK 6.76 str.) ieškovo teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.83 str. 1 d.).

              Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei nuosavybėn priteistinas  butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o iš atsakovės ieškovui priteistina 48 016,99 Lt kompensacija už atsakovei atitenkančią buto dalį natūra.

              Dėl vaikų gyvenamosios vietos  nustatymo.

              Apeliacinės instancijos teismui ieškovas teikė paaiškinimą, kad  jis su dukromis išsikėlė  iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir gyvena išnuomotame bute.

              Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų (CPK 177 str., 197 str., 314 str.) – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. K-135, kuriuo A. J. S. nuo 2011 m. liepos 25 d. atšaukta iš Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ir paskirta į pareigas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje.

              Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių dukrų gyvenamoji vieta buvo teismo nustatyta su ieškovu.

              Pirmos instancijos teisme apklausus M. K. gim. 1998 m. ir S. K. gim. 2000 m., jos nurodė, kad myli tėvus vienodai, tačiau dėl motinos darbo pobūdžio ir gyvenimo skyrium linkusios gyventi su tėvu.

             Šiuo atveju ieškovas su dukromis išsikėlė iš vaikų priprastos gyvenamosios vietos. Kiekvienam individui nuosavybės  teisė sukuria saugumo pojūtį. Tai  būdinga ir vaikams. Šio emocinio pojūčio praradimas  gali veikti  tiek M. K. įžengusią į paauglystės amžių, tiek S. K. neigiamai, kaip ir nutrūkę santykiai su kitais bendraamžiais buvusioje gyvenamojoje vietoje. Be to, vaikų, o ypatingai moteriškos lyties raidos ypatumai leidžia spręsti, kad tiek M. K., tiek ir S. K. gyvenimas su motina labiau atitinka dukrų poreikius, nei gyvenimas  su tėvu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 1.5 str.).

                Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

                Tarp šalių nėra ginčo, jog  dukroms M. ir S. K. reikalingas po 1000 Lt išlaikymas  per mėnesį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo gaunamą mėnesinį darbo užmokestį sprendžia, kad  ieškovas yra pajėgus  sumokėti dukroms po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 str.), todėl nurodyto dydžio išlaikymą priteisia iš ieškovo iki dukrų pilnametystės.

     Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu tarp šalių paskirstytinos  bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str.), atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus bei atsakovei atidėtų žyminio mokesčio sumų sumokėjimą, o Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu priteistinos išlaidos  advokato pagalbai atlyginti.

    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,

     n u t a r ė:

     Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  2011 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

     Sprendimo dalį, kuria nepilnamečių  dukrų M. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu U. V. K., priteista iš A. J. S. dukrų išlaikymui po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, U. V. K. ir A. J. S. priteista lygiomis dalimis po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 410 000 Lt, po 1622/54977 dalys neįrengtos pastogės,  adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios  bendra vertė 33 322,64 Lt, priteista iš A. J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1071, 00 Lt žyminio mokesčio  ir 40,54 Lt pašto išlaidų, priteista iš A. J. S., U. V. K. naudai 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai  bei 232,87 Lt už procesinių dokumentų  įteikimą – panaikinti.

    Patenkinti atsakovės A. J. S. apliacinį skundą.

    Nepilnamečių dukrų  M. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. J. S.

     Priteisti iš U. V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) dukterų M. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K. gim. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt  per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2010-03-05) iki dukrų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka. Tvarkyti  išlaikymą uzufrukto teise pavesti motinai A. J. S.

     Paskirti A. J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 410 000 Lt ir neįrengtą pastogę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 33 322,64 Lt.

   Priteisti iš A. J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) U. V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 48 016, 00 Lt  piniginę kompensaciją už A. J. S.  tenkančią  buto dalį natūra.

   Priteisti iš U. V. K., A. J. S. 833 Lt žyminio mokesčio  išlaidų ir 1089 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.

   Priteisti iš U. V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8 759,76 Lt žyminio mokesčio  bei 232,87 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

   Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

        Kolegijos pirmininkas                                                                           Petras Jaržemskis

        Teisėjos                                                                                                  Alma Urbanavičienė

                                                                                                            Henrichas Jaglinskis