Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-744/2018

(Nr. 1A-413-744/2017)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26645-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.2.6; 2.1.7.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.3    (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei ir Ingai Grigaitienei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

               teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, skirtas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d.). Nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiosios D. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir priteista jos naudai iš M. K. 628 Eur turtinei žalai atlyginti. Patenkintas AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl 593,85 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteista jos naudai iš M. K. 593,85 Eur turtinei žalai atlyginti. Šio civilinio ieškovo civilinio ieškinio dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesta. Draudimo bendrovės „Ergo“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista jai iš M. K. 250,87 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. M. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. 21.15 val. iki 2016 m. birželio 7 d. 7.20 val., sugadinęs vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, pasikėsino pagrobti prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį I. D. priklausantį automobilį „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014 metų gamybos, 13 000 eurų vertės, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio užkurti nepavyko.
2. Be to, M. K. nuteistas ir už tai, kad pagrobė automobilį, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 17 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 7.55 val., iš neaptvertos teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė šalia namo stovėjusį D. K. priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 2010 metų gamybos, 26000 Eur vertės, kuriame buvo treji veidrodiniai akiniai nuo saulės: „Mochino“, 100 Eur vertės, „Michael Kors“ 100 Eur vertės ir „Michael Kors“ 180 Eur vertės,  juodos - baltos spalvos skėtis, 20 Eur vertės, veliūrinio audinio alyvinės spalvos rulonas, 160 Eur vertės, viso pagrobė didelės vertės D. K. priklausančio svetimo turto už 26 560 eurų.
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje bylą nutraukti; pakeisti nuosprendžio dalį dėl automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 189 straipsnio 2 dalį. Taip pat skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę ir, subendrinus nuosprendžius, įskaityti visus sulaikymus ir suėmimus į bausmės laiką. Be to, prašo pripažinti nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
1. Skunde nurodo, kad dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistasis pasikėsino pagrobti šį automobilį. Pažymi, kad nuosprendį teismas grindė abejotinos įrodomosios reikšmės duomenimis, kurie tiesiogiai neįrodo, kad būtent M. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis yra apgadintas, tai yra į buvo įsilaužta, tačiau pastarasis nei pagrobtas, nei užvestas, nei kaip nors kitaip pajudintas iš vietos nebuvo.
2. Gynėjas nurodo, kad teismas M. K. kaltę grindė nekategoriška, o tik tikėtina odorologine specialisto išvada, kad automobilyje nuimti kvapai, anot šuns reakcijos, tikėtina yra M. K., o taip pat mobiliojo ryšio tinklo operatoriaus duomenimis, kad nuteistojo M. K. mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio celės, esančios daugiau kaip 1,4 kilometro atstumu nuo įvykio vietos, o daugiau jokių duomenų byloje nėra. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis sugadino automobilio „BMW 535“ durų spynelę, be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, nei kuo, nei kaip automobilio durelių spynelė buvo sugadinta, nusikaltimo įrankis nesurastas, pirštų ar kitokių antspaudų nerasta, nėra batų pėdsakų ir panašiai, nėra nei trasologinės, nei daktiloskopinės išvadų, nei daiktinių įrodymų, kad būtent M. K. sugadino automobilio „BMW 535“ durų spynelę, todėl teismas darė nepagrįstą išvadą dėl M. K. kaltės. Akcentuoja ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtų bandoma užvesti automobilio variklį.
3. Apeliantas nurodo, kad byloje esanti specialisto išvada Nr. 140-(5767)-IS1-2048 tik tikėtina, o ne kategoriška, todėl kelia pagrįstų abejonių. Nors teismas teigia, kad šunys biodetektoriai galimai atpažino M. K. kvapą, tačiau tuo pačiu pasakytina, kad galimai ir neatpažino, nes „galimai“ gali būti ir kito asmens kvapas. Tvirtina, kad šių duomenų byloje niekas nepatvirtina, nes daugiau duomenų, kad minėtoje vietoje buvo M. K., ir jis, sugadinęs durelių spynelę, kėsinosi pagrobti automobilį „BMW 535“, byloje nėra. Taip pat abejones kelia kvapo paėmimo ir specialisto tyrimo atlikimo laikas.
4. Dėl fiksuoto M. K. mobilaus ryšio telefono vietos gynėjas nurodo, kad tiksli M. K. mobiliojo ryšio telefono buvimo vieta byloje nenustatyta, o iš 2017 m. liepos 11 d. Šiaulių apskrities VPK vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl išeinančių skambučių išklotinės analizės matyti, kad M. K. naudoto mobiliojo ryšio aparato prisijungimas fiksuotas 1457 m. atstumu nuo įvykio vietos esančios stotelės, į kurio veikimo zoną gali patekti įvykio vietos adresas - (duomenys neskelbtini) (2 t., b. 1. 27). Gynėjo nuomone, tai taip pat yra tik prielaida, kadangi stotelė fiksuoja prisijungimus spinduliu, o ne konkrečiai vietą ir tokie duomenys patvirtina tik tai, kad priskiriamas aparatas buvo stotelės veikimo zonoje, nes atstumai veikimo zonos taip pat yra netikslūs ir neobjektyvūs, todėl tuo vadovautis taip pat negalima.
5. Nurodo, kad teismas iš esmės šiuos duomenis patvirtino, atmesdamas M. K. ir jo draugės parodymus, nes, teismo tvirtinimu, jie neva negali tiksliai pasakyti su kuo buvo ir kur, tačiau, netikslius ir neobjektyvius duomenis nepatvirtinančius kaltės laiko neginčytinu įrodymu, kas yra nepagrįsta in dubio pro reo principo aspektu.
6. Gynėjas teigia, kad nesant kitų tas pačias aplinkybes patvirtinančių duomenų, neabejotinų išvadų apie asmens kaltumą neleidžia daryti dėl kelių priežasčių - rezultatai gali būti tik netiesioginiu įrodymu, nes remiantis specialisto išvada, surašyta atlikus odorologinį tyrimą, gali būti nustatinėjama ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė - asmens kaltumas, o tik tarpinis faktas, kad asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje, tačiau ir šis tarpinis faktas gali būti laikomas nustatytu tik tuo atveju, kai nerealia galima laikyti tikimybę, kad asmens kvapo pavyzdys nusikalstamos veikos padarymo vietoje atsirado ne dėl to, kad tas asmuo toje vietoje buvo, o kitais būdais, pavyzdžiui, į nusikalstamos veikos padarymo vietą kitiems asmenims atsinešus traukiamo atsakomybėn asmens kvapo turinčius objektus ar panašiai. Tvirtina, kad apkaltinamajam nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną netiesioginį įrodymą. Visiškai tas pats, advokato teigimu, galioja ir prisijungimui prie mobiliojo ryšio celės, kadangi ne asmuo prisijungia prie celės, o kilnojamas daiktas, kuriuo gali naudotis bet kas. Atsižvelgdamas į tai, gynėjas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. K. pasikėsino pagrobti automobilį „BMW 535“, todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas.
7. Gynėjo teigimu, dėl to, kad nebuvo nustatyta, kokiais įrankiais buvo išlaužta automobilio „BMW X5“ durų spynelė, o pas M. K. nebuvo rasti spynelės išlaužimo įrankiai, teigti, kad tai padarė M. K., nėra jokio pagrindo, nes tai galėjo padaryti ir kiti asmenys, ką nuteistasis ir nurodė, o jis tik vairavo jam atvarytą automobilį. Pasak gynėjo, įvykio aplinkybės patvirtina tai, nes nuvairavus automobilį į miško masyvą, M. K. jame miegojo, o jei jis būtų įsilaužęs į automobilį, tai būtų buvę surasti ir įsilaužimo įrankiai.
8. Nurodo ir tai, kad sulaikymo metu pas nuteistąjį buvo rastas užvedimo raktas, kuriuo automobilis užsiveda, o automobilis taip pat užsiveda ir nukentėjusiosios raktu, kas, pasak gynėjo, leidžia daryti išvadą, kad raktas arba buvo rastas, arba pagamintas, todėl M. K. automobilį vairavo nepažeisdamas automobilio detalių, programų ar kitokių priemonių, kas įrodo, jog jis valdė nusikalstamu būdu kitų asmenų įgytą daiktą. Tokie veiksmai, pasak gynėjo, atitinka BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nuteistojo veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.
9. Gynėjo nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymi, kad M. K. sukūrė šeimą, jam gimę sūnus, tai yra jis yra saistomas tvirtai socialiniais  ryšiais, turi problemų su sveikata. Nurodo ir tai, kad teismas turi spręsti klausimą dėl jo ginamojo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo, kadangi jis iš esmės pripažino padaręs nusikaltimą, tai yra vairavęs nusikalstamu būdu įgytą turtą – automobilį „BMW X5“.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pateikė teismui prašymą patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, liečiančias pasikėsinto pagrobti automobilio ,,BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metus, taip pat kaltinime nurodant, jog buvo pasikėsinta pagrobti didelės vertės svetimą turtą.

               Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajai I. D. priklausantį automobilį, o, be to, jo veiksmai dėl nukentėjusiajai D. K. priklausančio automobilio pagrobimo turėjo būti perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 189 straipsnio 2 dalį, kaip nusikalstamu būdu kitų asmenų įgyto didelės vertės turto valdymas (naudojimas). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentų kontekste konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, teisingai įvertino ir ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remiantis priėmė pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį. Nuteistojo M. K. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais ir teisme ištirtais bylos duomenimis, tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis.
7. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis taisyklėmis. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų ir tiesiogiai ištirtų duomenų visumą, o toks teismo sprendimas laikomas teisingu ir pagrįstu. Įrodymų vertinimas yra teismo priimančio baigiamąjį aktą prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, jokiu būdu nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, vadovaujantis BPK nuostatomis, nesukuria pagrindo manyti, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį buvo šališkas, tokiu būdu šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai yra įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
9. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad aptarto teisinio reguliavimo apylinkės teismas nesilaikė, pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistojo M. K. kaltė dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajai I. D. priklausantį automobilį ginčijama tvirtinant, kad byloje, išskyrus odorologinio tyrimo rezultatus, nėra surinkta jokių kitų M. K. kaltę pagrindžiančių ir odorologinio tyrimo išvadą patvirtinančių įrodymų.
10. Odorologinio kvapų tyrimo išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti duomenų šaltiniai. Pagal teismų praktiką odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252/2005, Nr. 2K-511/2005, Nr. 2K-183/2006, Nr. 2K-798/2006, 2K-55-699/2017). Tačiau bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Dėl šių aplinkybių bet koks reikšmingas bylai faktas gali būti laikomas nustatytu tik tada, kai, be odorologinį tyrimą atlikus surašytos specialisto išvados, tas faktas patvirtinamas ir kitais būdais gautais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008). Be to, pažymėtina, kad sprendžiant odorologinio tyrimo rezultatų patikimumo klausimą būtina atsižvelgti bei vertinti ir kvapo pavyzdžių paėmimo ir saugojimo aplinkybes. Visi tyrimo proceso veiksmų atlikimo metu paimami objektai turi būti tinkamai nurodomi to veiksmo atlikimo protokole ir, esant galimybei, užfiksuojami protokolo prieduose (nuotraukose, įrašuose, laikmenose ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-40/2014).
11. Apeliaciniu skundu kvapo pavyzdžių paėmimo ir saugojimo aplinkybės bei pati odorologinio tyrimo procedūra nebuvo ginčijama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių kvapo pavyzdžių paėmimo ir saugojimo pažeidimų, nukrypimų nuo patvirtintos metodikos, todėl plačiau apie tai nepasisako. Iš 2017 m. balandžio 10 d. odorologinio tyrimo (specialisto) išvados Nr. 140-(5767)-1S1-2048 matyti, jog tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo kairės pusės odinės sėdynės sėdimos dalies yra M. K. kvapas (1 t., 81-83 b. l.). Svarbu tai, kad du iš trijų šunų biodetektorių savo signalinėmis pozomis pažymėjo etaloninį kvapo objektą (lyginamąjį kvapo pavyzdį, paimtą iš M. K.) ir tyrimo eigoje reagavo į tiriamąjį kvapo pėdsaką, paimtą įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o šuo biodetektorius Farah signaline poza pažymėjo etaloninį kvapo objektą ir tyrimo metu žymėjo tiriamąjį kvapo pėdsaką, tai yra visi trys tyrime dalyvavę šunys biodetektoriai  reagavo į tiriamąjį kvapo pėdsaką, paimtą įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 82 b. l.), kas leidžia daryti išvadą, kad yra labai didelė tikimybė, kad kvapo pėdsake, paimtame iš automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo kairės pusės odinės sėdynės sėdimos dalies, yra M. K. kvapas.
12. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, odorologinio tyrimo išvada yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai I. D. priklausantį automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tai, kad M. K. įvykdė šią nusikalstamą veiką, patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl M. K. naudojamo judriojo ryšio telefono buvimo vietos bei skambučių. Atlikus 2016 m. rugpjūčio 17 d. prie vogto automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikyto M. K. policijos pareigūnams pateikto mobilaus ryšio telefono „Blackbery 9380“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 197-198 b. l.), IMEI kontrolę, nustatyta, kad šiame mobilaus ryšio telefone nuo 2016 m. vasario 22 d. buvo naudojamas mobilaus ryšio abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (2 t. 4 b. l.). Iš 2017 m. liepos 11 d. Šiaulių apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl išeinančių skambučių išklotinės analizės matyti, kad atlikus M. K. naudoto judriojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizę, nustatyta, jog M. K. naudotas judriojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 7 d. naktį, nuo 02:02:37 val., buvo prisijungęs prie telekomunikacijos operatorių bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra 1457 metrų atstumu nuo įvykio vietos, į kurio veikimo zoną gali patekti ir adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., 27 b. l.). Ši aplinkybė įrodo, kad nuteistasis M. K. naktį iš 2016 m. birželio 6 d. į 2016 m. birželio 7 d., tai yra tuo metu, kai buvo pasikėsinta pagrobti nukentėjusiajai I. D. priklausantį automobilį, buvo Š., palyginus netoli vietos, kur stovėjo automobilis. Beje, aplinkybę, kad prieš tai nurodytą naktį buvo Š., teisme patvirtino ir pats nuteistasis M. K.. Ir nors pirmosios instancijos teisme nuteistojo draugė L. K., siekdama patvirtinti M. K. parodymus apie 2016 m. birželio 7 d. naktinę kelionę į Š., nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji kartu su nuteistuoju vežė draugę A. į Š., ten jos laukė apie 2 valandas ir į namus grįžo apie 4 val. ryto, tačiau ši liudytoja negalėjo nurodyti tikslių „A.“ anketinių duomenų, jos gyvenamosios ar buvimo vietos, taip pat kitų aplinkybių, kurios padėtų nustatyti šio asmens tapatybę ir buvimo vietą, nors, kaip teisme tvirtino, su ja bendrauja 16-17 metų (2 t., 183-184 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad liudytojos L. K. parodymų apie jos ir M. K. važiavimą į Š. 2016 m. birželio 7 d. naktį, negalima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais (nesant duomenų apie „A.“ asmenybę), taip pat į tai, kad liudytoja L. K. yra kaltinamojo M. K. sugyventinė ir todėl yra suinteresuota bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais ir juos atmetė kaip nepatikimus (BPK 20 straipsnio 4-5 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus duomenis (odorologinio tyrimo išvadą ir duomenis, patvirtinančius, jog nuteistasis M. K. tuo metu, kai buvo įsibrauta į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo Š., netoli įvykio vietos), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, jog M. K. buvo įsibrovęs į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino jį pagrobti.
14. Tai, kad M. K. tikslas buvo pagrobti minėtą automobilį, o ne, pavyzdžiui, kokius nors ten buvusius daiktus, patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Iš 2016 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apžiūrėtas pasikėsintas pagrobti automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prie automobilio kairės pusės, ties priekinėmis automobilio durelėmis, ant žemės yra kairės pusės priekinių durelių spynelės plastikinė apdailos detalė su laužimo įrankio pėdsakais. Ant automobilio kairės pusės priekinių durelių spynelės matomi apgadinimo - laužimo pėdsakai, spynelės vidaus rakinimo mechanizmas sugadintas. Automobilio salone kairėje pusėje prie kairės pusės priekinių durelių po priekine panele yra plastikinė dėžutė pradarytu dangteliu, joje matoma laidų jungtis (1 t., 17-24 b. l.). Šios įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės ir tai, kad automobilyje įsibrovimo į jį metu nebuvo jokių vertingų daiktų, o taip pat tai, kad M. K. kvapas buvo rastas ant vairuotojo sėdynės (o ne kitose automobilio salono vietose), leidžia konstatuoti, jog įsibrovimo tikslas buvo pagrobti automobilį. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. D. duoti parodymai, kurie buvo paskelbti BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad po įsibrovimo į jos automobilį jį apžiūrėjęs meistras pasakė, kad automobilio elektronika yra išderinta, buvo jungtasi prie vagių kompiuterio, automobilis jau buvo paruoštas pavogti (1 t., 34 b. l.).
15. Bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kuriame nurodė, kad automobilis, kurį buvo pasikėsinta pagrobti iš I. D., yra pagamintas 2007 metais, o ne 2014 metais, kaip buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Be to, prokuroras, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pasikėsinta pagrobti automobilį, kurio vertė 13 000 eurų (didesnė nei 250 MGL), prašė kaltinime nurodyti kvalifikuojantį požymį, kad buvo pasikėsinta pagrobti didelės vertės turtą (BPK 256 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atlikus įrodymų tyrimą, buvo nustatyta, kad buvo pasikėsinta pagrobti nukentėjusiajai I. D. priklausantį automobilį ,,BMW 530 XD“, 2007 metų gamybos (1 t., 30, 50 b. l.), o ne automobilį „BMW 535“, 2014 metų gamybos, kaip nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Taip pat buvo nustatyta, kad tokios modifikacijos automobilio ,,BMW 530 XD“, 2007 metų gamybos, vertė 2016 metų birželio mėnesį buvo 11 720 Eur (VšĮ „E.“ informacija), o ne 13 000 Eur, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pasikėsinto pagrobti nukentėjusiajai I. D. priklausančio automobilio ,,BMW“ vertę galimai rėmėsi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji šį automobilį pirko už 45 000 litų (13 000 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji I. D. šį automobilį pirko 2014 metais, tai yra prieš pusantrų metų, todėl, savaime suprantama, jis nuvertėjo ir, nesant jokių įrodymų apie šio automobilio vertę 2016 metų birželio mėnesį, vadovautinasi anksčiau minėta VšĮ „E.“ informacija. Kadangi skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad M. K. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai I. D. priklausantį automobilį „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014 metų gamybos, 13000 eurų vertės, nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 dalies pagrindu, jo aprašomoje dalyje nurodant kitas faktines aplinkybes, kad M. K. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. 21.15 val. iki 2016 m. birželio 7 d. 7.20 val., sugadinęs vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, pasikėsino pagrobti prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį I. D. priklausantį automobilį ,,BMW 530 XD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2007 metų gamybos, 11 720 Eur vertės, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio užkurti nepavyko. Toks kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme galimas, kadangi nuteistasis ir kiti proceso dalyviai apie tokį kaltinime nurodytą faktinių aplinkybių pakeitimą nustatyta tvarka buvo informuoti (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys, 324 straipsnio 6 dalis). Pakeitus M. K. inkriminuotos veikos faktines aplinkybes (tame tarpe ir pasikėsinto pagrobti automobilio vertę), jos kvalifikacija nesikeičia, nes M. K. pasikėsino pagrobti didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis) svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jo užkurti nepavyko.
16. Iš apeliacinio skundo matyti, kad juo prašoma nuteistojo M. K. nusikalstamus veiksmus dėl D. K. priklausančio automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobimo perkvalifikuoti į kitų asmenų nusikalstamu būdu įgyto turto valdymą (naudojimąsi), tai yra pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes, pasak apelianto, neįrodyta, kad M. K. pagrobė šį automobilį ir nepaneigta jo teisme nurodyta versija, kad šį automobilį jam perdavė pažįstamas asmuo, kurio vardas E., o nuteistasis šį automobilį tik nuvairavo į vietą, kur jis ir buvo sulaikytas.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
18. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Įstatymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Nuo vagystės ši nusikalstama veika pirmiausia skiriasi objektyviaisiais požymiais. Šios veikos atveju kaltininkas turto nepagrobia, nes turtas jau anksčiau būna pagrobtas, užvaldytas ar pasisavintas, o kaltininkas prie to niekaip neprisidėjo (nebendrininkavo padarant nusikalstamą veiką).
19. Išnagrinėjęs bylą ir skundžiamą teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tai yra kaltinime nurodytu laiku pagrobė D. K. priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 2010 metų gamybos, 26 000 Eur vertės.
20. Nuteistasis M. K. ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobimo neigė ir tvirtino, kad šį automobilį tik parvairavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ,,E.“ prašymu, nes šis asmuo jam už šią paslaugą buvo pažadėjęs atlygį. Kur ,,E.“ gyvena, kokie jo kontaktiniai duomenys nuteistasis nurodyti negalėjo, tvirtino, kad su juo susipažino per bendrą pažįstamą ,,S.“. Pasak nuteistojo, jis ,,E.“ („E.“) automobilyje ,,Nissan“ jo laukė Š. prie geltonų plytų daugiabučio, kitoje pusėje buvo nuosavi namai, ,,E.“ prie jo privažiavo baltu automobiliu ,,BMW X5“, iš jo išlipo, o jis (M. K.) įsėdo į šį automobilį, jam ,,E.“ liepė važiuoti link P., jis važiavo paskui ,,E.“, kol atsidūrė P., po to ,,E.“ pasuko link miškų, link S., sustojęs jam liepė susirasti kokią nors vietą miške ir pralaukti naktį, jis (M. K.) pavažiavo keletą metrų į miško gilumą ir sustojo, pasnaudęs automobilyje jį užgesino ir ištraukė užvedimo raktelį, kurį įsidėjo į kišenę, užvedimo spynelė nebuvo sugadinta, automobilyje prabuvo vienas, kol jį sulaikė pareigūnai. Pasak nuteistojo, jis tokio automobilio pavogti nesugebėtų, net jei ir norėtų. Pripažino tik tai, kad automobilį vairavo (2 t., 41- 42, 170 - 171 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 17 d. vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta automobilio radimo vietos, esančios 191 kelio 13 km link S. miško, K. seniūnijoje, P. rajone, ir paties automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrint automobilį, buvo nustatyta, kad apgadinta vairuotojo durelių rankenėlė ir atrakinimo mechanizmas (1 t., 118-121 b. l.). Iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija, jog pagrobtasis automobilis ,,BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi P. rajone, netoli S. kaimo esančiame miške. Nuvykus į nurodytą vietą, buvo pastebėtas stovintis automobilis ,,BMW X5“. Priėjus prie automobilio ir atidarius jo dureles, surastas ant galinės sėdynės sėdintis M. K., kuris buvo sulaikytas (2 t., 1 b. l.). Tai įvyko apie 15.10 val. (2 t., 36 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad M. K. su savimi turėjo „BMW X5“ automobilio užvedimo raktą, apvyniotą izoliacija. 2016 m. rugpjūčio 17 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole, matyti, kad M. K. pateikė „BMW X5“ raktelį, juodos spalvos, apvyniotą izoliacija (1 t., 197-198 b. l.). Minėtu rakteliu buvo galima įjungti (užvesti) automobilį „BMW X5“. 2016 m. rugpjūčio 18 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota M. K. pateikto automobilio raktelio apžiūra: šiuo rakteliu užsikuria automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklis. Nukentėjusiosios pateiktais rakteliais automobilio variklis taip pat užsikuria (1 t., 199-201 b. l.).
21. Išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad automobilis ,,BMW X5“ buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, tai yra pagrobiant prieš nukentėjusiosios valią. Į automobilį buvo patekta apgadinant vairuotojo durelių rankenėlę ir atrakinimo mechanizmą. Ir nors nuteistasis viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu tvirtino, kad vogtą automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nenustatyto asmens prašymu tik parvarė (vairavo), tačiau jo nevogė, šie nuteistojo parodymai paneigti kitais byloje nustatytais duomenimis. Visų pirma, M. K. buvo rastas pagrobtame automobilyje ,,BMW X5“, praėjus labai trumpam laiko tarpui po šio automobilio vagystės (tą pačią dieną, apie 15.10 val.). Pas M. K. buvo rastas automobilio „BMW“ raktelis (1 t., 197-198 b. l.), kuriuo užsiveda pagrobtojo automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai ne pagrobtojo automobilio „BMW“ užvedimo raktelis, kadangi abu originalius pagrobtojo automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius po vagystės policijos pareigūnams pateikė nukentėjusioji D. K. (1 t., 91-94 b. l.). Darytina išvada, kad pas M. K. rastas automobilio „BMW“ raktelis buvo nenustatytu būdu pritaikytas užvesti pagrobtąjį automobilį „BMW“. Svarbu ir tai, kad M. K. policijos pareigūnams pateiktas „BMW“ raktelis buvo ne pagrobtojo automobilio „BMW X5“ užvedimo spynelėje (kas būtų logiška, jei M. K. būtų paprašyta tik pavairuoti šį automobilį ir pasaugoti), o pas patį M. K.. Taip pat svarbu ir tai, kad M. K. automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobimo metu buvo Š., tai yra mieste, iš kurio buvo pagrobtas šis automobilis (tą patvirtino ir pats M. K.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo M. K. parodymais, kad jis automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevogė, o jį tik vairavo, paprašytas iš pažįstamo asmens, kurio vardas „E.“, ir šiuos parodymus atmetė kaip nepatikimus, kadangi M. K. nenurodė asmens, vardu „E.“, anketinių duomenų, jo buvimo vietos, kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti šį asmenį ir apklausti, tuo patikrinant šią nuteistojo versiją (BPK 20 straipsnio 4-5 dalys). Svarbi ir ta aplinkybė, kad byloje yra duomenų, jog nuteistasis M. K. policijai yra gerai žinomas kaip asmuo, kuris užsiima prabangių automobilių vagystėmis Lietuvoje ir užsienyje (2 t., 2 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ esančios informacijos matyti, kad 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme M. K. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taip pat dėl automobilio vagystės, o M. K. turėjo šio automobilio užvedimo raktą, nors nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad raktas yra ne nuo jos automobilio. Be to, V. M. K. taip pat buvo teistas už vogto automobilio vairavimą (2 t., 91 b. l.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo parodymai, kad jis nedalyvavo pagrobiant automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija.
22. Ši M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nuteistojo padarytus veiksmus vertinti apelianto siūlomu būdu - kaip nusikalstamu būdu gauto turto naudojimą (BK 189 straipsnio 2 dalis), o tuo pačiu ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje dėl D. K. priklausančio automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas abejotinais įrodymais ir prielaidomis.
23. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti nuteistajam M. K. paskirtą bausmę, o subendrinus atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes įskaityti į paskirtą galutinę bausmę M. K. suėmimo laikotarpius.
24. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54straipsnio2dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).
25. Susipažinusi su bausmės skyrimo motyvais ir paskirta bausme teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmę už atskirus nusikaltimus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, nusikaltimais padarytos žalos dydį, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nuteistajam bausmė parinkta tinkamai. Nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu.  Nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną sunkų ir padarė vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nuosavybei, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis turi 10 klasių išsilavinimą, jis nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Taigi nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis baustas administracine tvarka, nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas ne kartą teistas ir už tos pačios rūšies nusikaltimus, taip pat teistas ir užsienio valstybėse (2 t., 84-93, 99-106 b. l.). Nors praeityje M. K. atžvilgiu ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas ir skiriamos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis M. K. savo gyvenimo būdo nekeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jo atžvilgiu paskyrus už atskiras nusikalstamas veikas tik realias laisvės atėmimo bausmes, artimas baudžiamajame įstatyme numatytam šių bausmių vidurkiams, kurios subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – jas iš dalies sudedant. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad M. K. sukūrė šeimą, jam gimė sūnus, turi sveikatos problemų, tai pat nesudaro pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. sveiktos būklė (trauminė galvos smegenų liga) nesutrukdė jam daryti naujus nusikaltimus, už kuriuos ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.
26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad juo už atskirus nusikaltimus paskirta bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 64 straipsniu nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). M. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už du nusikaltimus, kuriuos įvykdė laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. 21.15 val. iki 2016 m. birželio 7 d. 7.20 val. ir 2016 m. rugpjūčio 17 d., tai yra iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, todėl skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos taikant BK 64 straipsnio nuostatas.
27. Tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, bendrinimo keistinas, prie griežtesnės, - skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Pridedant prie skundžiamo nuosprendžio paskirtos bausmės tik ketvirtadalį 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, be anksčiau nurodytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo M. K. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad nėra gautas prokuroro skundas, todėl nuteistojo M. K. teisinė padėtis negali būti sunkinama. Nors apeliacinių skundų dėl nuteistajam M. K. paskirtų bausmių subendrinimo pagrindo negauta, tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, nuosprendžio netikslumai (trūkumai) turi būti pašalinti, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-628/2017 ir kt.), tuo labiau, kad apeliaciniu skundu prašoma į bausmės laiką įskaityti visus sulaikymus ir suėmimus į bausmės laiką. Šiuo atveju, subendrinus skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

               nuteistojo M. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

               Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį:

               jo aprašomojoje dalyje nurodyti, kad M. K. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. 21.15 val. iki 2016 m. birželio 7 d. 7.20 val., sugadinęs vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, pasikėsino pagrobti prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį I. D. priklausantį automobilį ,,BMW 530 XD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2007 metų gamybos, 11 720 Eur vertės, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio užkurti nepavyko;

               panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė;

               vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirtą ir subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.

               Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                             Ernesta Montvidienė

                                                                                                                                          Alfredas Vilbikas

                                                                                                                                          Laisvydas Zederštremas