Civilinė byla Nr. 2-245-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00570-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.3; 3.4.3.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Demitransas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Demitransas“ iškelta bankroto byla.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti UAB „Demitransas“ bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad jai iš atsakovės buvo priteista 10 200 Eur dydžio skola. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, pranešė apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė 15 dienų terminą skolai sumokėti arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjos vertinimu, ieškovė yra nemoki, kadangi antstolė Sonata Vaicekauskienė 2020 m. spalio 19 d. patvarkymu grąžino vykdomąjį dokumentą, pateikė išieškojimo negalimumo aktą. Nurodė, kad susitarimas dėl pagalbos tarp atsakovės ir ieškovės negali būti sudarytas dėl vykstančių teisminių procesų, neegzistuoja įstatymo prielaidos kelti bankrotą ne teismo tvarka.

2.       Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą ir duomenų apie įmonės finansinę padėtį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi be kita ko iškėlė UAB „Demitransas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Ad legem“.

4.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė 2020 m. spalio 19 d. surašė išieškojimo iš UAB „Demitransas“ negalimumo aktą, kuriame konstatavo, kad įmonė areštuotino turto neturi, išieškoti skolos kreditorei UAB „Energija“ nėra galimybės. Teismas gavo duomenis iš viešų registrų ir informacinių sistemų, iš kurių matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, įmonėje valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų yra trys darbuotojai. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra užvestų vykdomųjų bylų. Iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad atsakovė neturi areštuotino turto. Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje atsakovei pareikštas reikalavimas 69 000 Eur sumai; ieškovei priteista ir išieškoma suma siekia 12 500 Eur, kreditorei UAB „Baltic transline“ yra priteista ir išieškoma 7 389,40 Eur suma. Atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turėjo turto už 163 647 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 137 342 Eur. Teismas pažymėjo, kad esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovės turtą – 106 066 Eur – sudarė gautinos sumos, todėl sprendė, kad realiai šio turto atsakovė neturi. Teismas darė išvadą, kad atsakovės turtas yra 57 581 Eur.

5.       Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Demitransas“ yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, atsakovės skolos kelis kartus viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, kad tokia UAB „Demitransas“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atsakovė UAB „Demitransas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Energija“ prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Demitransas“ atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

6.1.                      Teisėja nepagrįstai rėmėsi savo pačios nagrinėta civiline byla Nr. e2-1281-343/2020, kurioje sprendimas dar nebuvo priimtas, ir teisėja nepagrįstai įrašė į UAB „Demitransas“ debitą 69 000 Eur sumą. Be to, teismas nepagrįstai į atsakovės turtą pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis neįskaitė 106 066 Eur gautinų sumų dalies ir padarė nepagrįstą išvadą, kad realiai šio turto atsakovė neturi ir kad tokiu atveju atsakovės turtas sudaro 57 581 Eur sumą. Todėl teismo padaryta išvada, kad atsakovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, yra nepagrįsta.

6.2.                      Atsakovės direktoriui A. D. 2020 m. lapkričio 27 d. buvo diagnozuotas 2019-nCoV RNR. Apie tai teismas buvo informuotas dar prieš 2020 m. lapkričio 30 d. vykusį teismo posėdį. Direktorius A. D. nespėjo parengti teismo pareikalautų duomenų apie UAB „Demitransas“ finansinę padėtį. Dokumentus rengė bendrovės finansininkė, tačiau jai reikėjo daugiau laiko ir direktoriaus bendradarbiavimo. Todėl teismas nepagrįstai nagrinėjamos civilinės bylos neatidėjo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

8.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria UAB „Demitransas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės nemokumo vertinimu, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, todėl nesudarė sąlygų atsakovės vadovui parengti ir pateikti teismo reikalautų finansinės apskaitos dokumentų.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

9.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

10.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

11.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

12.       Iš civilinėje byloje esančio atsakovės balanso už 2019 metus matyti, kad bendrovė nurodė turinti turto 163 647 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 137 342 Eur (b. l. 51). Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad, vertinant vien balanse įrašytus duomenis, nėra pagrindo išvadai apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš turimo atsakovės turto net 106 066 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 2019 m. bendrovės balanse nurodyta 106 066 Eur per vienerius metus gautina suma bendrovė faktiškai nedisponuoja, todėl tai nėra realus bendrovės turtas.

13.       Preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

14.       Iš 2019 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto matyti, kad 2019 m. balanse nurodytą 106 066 Eur sumą sudaro 40 954,36 Eur pirkėjų įsiskolinimas, o 65 111,34 Eur – kitas trumpalaikis turtas (b. l. 60), tačiau iš byloje esančios medžiagos nėra aišku, koks tai konkretus turtas, kad teismas galėtų įvertinti jo realumą, ir, kaip teigia atsakovė atskirajame skunde, yra pagrindas įtraukti jį bendrą turto masę. Pažymėtina, kad kilus abejonių dėl balanse pateikiamų duomenų pagrįstumo, būtent atsakovei, siekiančiai įrodyti savo mokumą, kyla pareiga įrodyti ir balanse atvaizduoto turto realumą, tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kas konkrečiai sudaro balanse nurodytą 106 066 Eur vertės turtą, todėl teismas negali jo vertinti kaip realaus.

15.       Dar daugiau, 2019 m. balanso duomenimis, minėtas 106 066 Eur vertės turtas yra apskaitytas balanso eilutėje „Per vienus metus gautinos sumos“, kurioje turi būti įrašomos visos skolos įmonei, gautinos per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, neatsižvelgiant į skolos pobūdį ir šaltinius (2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodinės rekomendacijos, 20 punktas). Byloje nėra duomenų, kad bendrovė per 2020 m. būtų atgavusi balanse nurodytą 106 066 Eur sumą, aktualių finansinių duomenų, inter alia finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 20 straipsnio 2 dalis) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui atsakovė nepateikė, taigi aplinkybių, kad yra pagrindas balanse nurodytą 106 066 Eur vertės turtą laikyti realiu bendrovės turtu ir įtraukti jį į bendro turto masę, neįrodė. Todėl atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog 106 066 Eur vertės turto atsakovė neturi, yra vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

16.       Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 18 d. išankstinių mokėjimų tiekėjams sąrašo matyti, kad atsakovė yra atlikusi išankstinius mokėjimus 20 296,88 Eur (b. l. 86). Nors ši suma (iš minėtos 106 066 Eur sumos) galėtų būti laikoma realiu bendrovės turtu, tačiau ji neturi esminės reikšmės vertinant atsakovės mokumą, kadangi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė yra gavusi išankstinių mokėjimų 93 026 Eur sumai ir turi 58 750 Eur įsipareigojimų kitiems kreditoriams (b. l. 82, 83), taigi 2020 m. lapkričio 18 d. jos finansiniai įsipareigojimai siekė 151 776 Eur, lyginant su 2019 m. balanso duomenimis, įsipareigojimai išaugo. Nustačius, kad realus atsakovės turimas turtas sudaro 77 877,88 Eur (163 647 Eur – 106 066 Eur + 20 296,88 Eur), o atsakovės turimi įsipareigojimai kreditoriams yra 151 776 Eur, konstatuotina, jog atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokios įmonės apibrėžimą.

17.       Pastebėtina, kad atsakovės 2019 metų balanse fiksuojamos 37 465 Eur vertės atsargos. Atsakovė nėra pateikusi paaiškinimų / įrodymų apie apskaitoje registruotas atsargas (jų savikainas, likutines arba realizavimo vertes), todėl jų realumas taip pat yra abejotinas. Be to, mokestinių metų balanse atsispindi 2019 m. gruodžio 31 d. duomenys. Įvertinus, kad tai yra atsakovės trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą, tikėtina, jog, nustatant bendrovės turto vertę praėjus beveik metams, šių atsargų bendrovėje nėra arba jų sudėtis (vertė) yra iš esmės pasikeitusi.

18.       Aplinkybę, kad bendrovė neturi turto, patvirtina ir byloje esantis 2020 m. spalio 19 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo (b. l. 11) ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2020 m. spalio 19 d. išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 13), kuriame pažymėta, jog UAB „Demitransas“ neturi nekilnojamojo turto, automobilių, banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, todėl konstatuota, kad išieškoti UAB „Energija“ skolos nėra galimybių.

19.       Nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus: įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti ir kt. Šių veiksmų tikslas – išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo, gyvybingumo vertinimu. Remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad įrodymų rinkimo ir įrodinėjimo pareigą, paneigiant bendrą proceso rungtyniškumo principą, turi tik teismas. Pareigą įrodinėti UAB „Demitransas“ nemokumą turi ieškovė, o paneigti šiuos argumentus – atsakovė, kuriai tenka procesinė pareiga teikti aktualius finansinius dokumentus.

20.       Juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, inter alia (taip pat) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, aktualius finansinių ataskaitų rinkinius ir kitus dokumentus, kurie gali būti svarbūs nemokumo bylos iškėlimui. Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Demitransas“ iškėlimo buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, kuri UAB „Demitransas“ direktoriui A. D. buvo įteikta 2020 m. spalio 29 d. (b. l. 74), taigi jau iki 2020 m. lapkričio 6 d. darbo dienos pabaigos vadovas turėjo pateikti atsakovės finansinius dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdė. 2020 m. lapkričio 12 d. teisėjos rezoliucija buvo tenkintas atsakovės atstovo prašymas pratęsti terminą teismo reikalautiems dokumentams pateikti iki 2020 m. lapkričio 24 d. (10 dienų) (b. l. 78), tačiau iki šios dienos teismui buvo pateikti ne visi reikalauti dokumentai. Nepaisant to, kad bylai nagrinėti buvo paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, tačiau atsakovės ir (ar) jos atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje neužkerta kelio išnagrinėti civilinę bylą. Taigi atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad atsakovo vadovui 2020 m. lapkričio 27 d. buvo diagnozuotas 2019-nCoV RNR, neturi jokios reikšmės bylos nagrinėjimui, kadangi visus dokumentus atsakovo vadovas buvo įpareigotas pateikti dar iki 2020 m. lapkričio 24 d.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualių finansinių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, jog UAB „Demitransas“ yra moki, atsakovė nepateikė ir su atskiruoju skundu, kurį teikė 2020 m. gruodžio 11 d., taip pat nepasinaudojo ir CPK 42 straipsnyje nustatyta teise teikti rašytinius paaiškinimus.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Iš 2020 m. spalio 19 d. išieškojimo negalimumo akto matyti, kad bendrovės sąskaitose nėra piniginių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti padėtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis