Civilinė byla Nr. e2A-261-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01354-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1248-661/2021 pagal ieškovės „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovams R. B. ir A. B. dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Europa Group”.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) (toliau – ir Bankas) ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. B. 434 430 Eur ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo R. B. 434 430 Eur ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp Banko ir UAB „Europa group“ (toliau – ir Bendrovė) 2004 m. spalio 5 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 04-030725-IN (paskutinė redakcija 2011 m. lapkričio 17 d.) (toliau – ir Kredito sutartis), kuria remiantis Bendrovei buvo suteiktas 8 033 000 Eur kreditas. Kredito sutartis dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo nutraukta 2015 m. spalio 1 d., prievolė grąžinti kreditą nebuvo įvykdyta. Bendrovės įsipareigojimų ieškovei pagal Kredito sutartį įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas ir atsakovų laidavimais: R. B. laidavimu pagal 2009 m. kovo 26 d. laidavimo sutartį Nr. 04-030725-LA1 (paskutinė redakcija 2011 m. lapkričio 17 d.) (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 1); A. B. laidavimu pagal 2009 m. kovo 26 d. laidavimo sutartį Nr. 04-030725-LA2 (paskutinė redakcija 2011 m. lapkričio 17 d.) (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 2). Pagal Laidavimo sutartis atsakovai įsipareigojo įvykdyti Bankui Bendrovės neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal Kredito sutartį. Atsakovams buvo siųsti pranešimai ir siūlyta įvykdyti prievoles, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 10 d. Kadangi Bendrovė negrąžino skolos, o atsakovai Laidavimo sutartimis įsipareigojo padengti dalį skolos, skolos dalys, numatytos Laidavimo sutartyse, priteistinos ieškovei iš atsakovų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė Bankui iš atsakovo A. B. 434 430 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 783,50 Eur žyminį mokestį; atmetė atsakovo A. B. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą; priteisė Bankui iš atsakovo R. B. 434 430 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 783,50 Eur žyminį mokestį.

4.       Teismas nustatė, kad Laidavimo sutarčių Bendrųjų dalių 2.1 papunktyje numatyta, kad atsakovai laiduoja už Bendrovę ir įsipareigoja atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu Bendrovė tinkamai neįvykdys visų ar dalies piniginių prievolių pagal Kredito sutartį. Pagal Laidavimo sutarčių Bendrųjų dalių 3.2 papunktį atsakovai atsako Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Bendrovė – už visų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą, neviršijant 434 430 Eur sumos kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu.

5.       Kadangi Bendrovė jai suteikto kredito negrąžino, be to, Bendrovei iškelta bankroto byla, teismas iš atsakovo A. B., kuris sutiko su jo atžvilgiu pareikštu reikalavimu, Bankui priteisė 434 430 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, o atsakovo turimos reikalavimo teisės yra į Rumunijoje registruotą įmonę, užsiimančią viešbučių bei maitinimo paslaugų teikimu, kurios veikla dėl COVID-19 buvo sutrikdyta, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad jis turėtų galimybę artimiausiu metu atsiskaityti su Banku, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju sprendimo išdėstymas neužtikrintų operatyvaus skolos grąžinimo.

7.       Įvertinęs tai, kad Kredito sutartyje nurodyta, jog ji galioja iki tol, kol bus įvykdytos visos Bendrovės prievolės pagal Kredito sutartį (Kredito sutarties Bendrosios dalies 15.1 papunktis), o skola nėra gražinta ir kitos prievolės pagal Kredito sutartį nėra įvykdytos iki šiol, bei tai, kad ši aplinkybė su atsakovu buvo aptarta ir atsakovas Laidavimo sutarties Nr. 1 Specialiojoje dalyje atskirai patvirtino, jog jam yra žinomos visos Kredito sutarties sąlygos, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo R. B. argumentą, kad laiduota buvo už terminuotą prievolę, kurios terminas suėjo 2019 m. vasario 1 d.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas R. B. už Bendrovės įsipareigojimus pagal Kredito sutartį laidavo iš esmės analogiškomis sąlygomis kaip ir atsakovas A. B.. Kadangi Bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų ir jai buvo iškelta bankroto byla, teismas sprendė, kad R. B., kaip ir A. B., remiantis Laidavimo sutarčių nuostatomis, turi padengti dalį paskolos Bankui.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – išdėstyti 434 430 Eur sumos mokėjimą penkerių metų laikotarpiui, kas ketvirtį mokant po 21 721,50 Eur. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Teismas nepagrįstai nevertino skolos susidarymo aplinkybių bei fakto, kad Bendrovė savo įsipareigojimų Bankui neįvykdė būtent dėl atsakovo R. B. nesąžiningų ir tyčinių veiksmų, o ne dėl atsakovo A. B. veiksmų ar neveikimo. Tai, kad atsakovo R. B. veiksmais Bendrovei buvo padaryta didelė žala konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

9.2.                      Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę situaciją ir COVID-19 pandemijos įtaką atsakovo galimybei uždirbti pajamas. Atsakovas buvo pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad jis turi realias galimybes padengti įsiskolinimą per penkerių metų laikotarpį: pirma, atsakovas užsiima viešbučių valdymo ir administravimo verslu; antra, dėl COVID-19 pandemijos turizmo ir apgyvendinimo sektoriaus veikla buvo sutrikdyta (ši aplinkybė visuotinai žinoma, todėl atskirai jos įrodinėti nereikia), veiklos atstatymui reikės papildomo laiko ir lėšų, todėl atsakovui dėl pajamų trūkumo yra sudėtinga Bankui visą skolą grąžinti iškart; trečia, atsakovas turi turto (reikalavimo teisę į Rumunijoje veikiančią bendrovę S.C. Europa Group S.R.L. bendrai 2 355 175 Eur sumai; gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą AB „Medicinos bankui“, kurio bendra vertė 1 650 000 Eur), kuris ateityje galėtų būti panaudotas dalies ar visos skolos padengimui.

9.3.                      Išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, Banko, kuris rinkoje pirmauja pagal sukauptą turtą ir yra finansiškai stipri bendrovė, interesai nenukentėtų, o atsakovas, iš kurio buvo priteista itin didelė suma, išvengtų itin sunkių neigiamų pasekmių, kurios galėtų turėti įtakos visam tolimesniam jo ir jo šeimos gyvenimui.

10.       Ieškovė „Swedbank“, AB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1.                      Į bylą nebuvo pateikta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti apelianto finansinę padėtį – apeliantas nepateikė jo pajamas pagrindžiančių dokumentų, išrašų apie visas turimas sąskaitas kredito įstaigose Lietuvoje ir užsienyje bei pinigų likučius jose, duomenų apie turimą turtą, kreditorių ir debitorių sąrašus, kitų dokumentų.

10.2.                      Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą ateityje. 

10.3.                      Nors apeliantas tvirtina, kad jam priklauso reikalavimo teisė į užsienyje veikiantį juridinį asmenį (kurio veikla stipriai sutrikdyta COVID-19 pandemijos, kaip teigia pats apeliantas), tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas pripažįsta skolą, kad ją mokės ir kad turi tokias galimybes.

10.4.                      Apeliantas nurodo, kad turi vertingo nekilnojamojo turto, kuris įkeistas kredito įstaigai, tačiau neteikia jokių siūlymų – nepardavinėja turto, nesiūlo jo įkeisti Bankui.

10.5.                      Apeliantas nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti jo ketinimų rimtumą ir realumą, iki šiol prievolė nėra vykdoma, o informacija ir dokumentai, kurie patvirtintų apelianto finansines galimybes, neteikiami.

10.6.                      Skunde pateikti samprotavimai apie kito atsakovo veiksmus, kuriais Bendrovei buvo padaryta žala, neturi teisinės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl skundžiamos sprendimo dalies (ne)teisėtumo

12.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, kvestionuojamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo A. B. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma tik šiuo aspektu.

13.       Teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

14.       Visgi tam tikrais atvejais teismui yra numatyta galimybė modifikuoti sprendimo vykdymą, nukeliant sprendimo vykdymo pradžią arba išdėstant jo vykdymą teismo nustatytomis konkrečiomis dalimis. Tokie klausimai yra sureguliuoti CPK 284 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

15.       Aiškindamas minėtą nuostatą, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

16.       Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020; kt.).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti net penkerių metų laikotarpiui, motyvuodamas tuo, kad jis dėl objektyvių su pandemija susijusių priežasčių laikinai neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti iškart, tačiau tai galės padaryti ateityje. Apelianto teigimu, per ateinančius penkerius metus jis galėtų išmokėti visą teismo sprendimu priteistą sumą, o tai patvirtina šios aplinkybės: pirma, jam priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (nors turtas yra įkeistas AB „Medicinos bankas“, tačiau atsakovas tinkamai vykdo įsipareigojimus bankui, todėl nurodytas turtas gali būti panaudotas kaip atsiskaitymo priemonė ateityje); antra, atsakovas turi reikalavimo teises (1 374 466 Eur ir 980 709 Eur) į Rumunijoje veikiančią bendrovę S.C. Europa Group S.R.L.

18.       Vertinant minėto atsakovo prašymo pagrįstumą, visų pirma, pastebėtina, kad atsakovas net neįrodinėjo, jog jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, nors tai yra viena iš įrodinėtinų aplinkybių, prašant išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Apeliantas nei su prašymu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jo turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų iš turto registro įstaigų apie visą jo valdomą ar paskutiniu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas ir panašiai, o tai reiškia, kad apskritai nebuvo įrodyta, jog atsakovas neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti nenukrypstant nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 12, 178 straipsniai). 

19.       Bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, jeigu ir laikytume, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki, yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-178/2016 ir kt.).

20.       Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pagal pateiktus į bylą duomenis, net ir išdėsčius sprendimo vykdymą, atsakovas sugebėtų tinkamai jį įvykdyti ateityje.

21.       Nors atsakovas ir turi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra apsunkintas hipoteka, todėl atsakovas negali juo laisvai disponuoti. Jeigu šis turtas ir būtų parduotas, pirmiausia turėtų būti patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai, todėl tikimybė, kad iš šio turto artimiausiu metu būtų galima atsiskaityti su Banku, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinta kaip nedidelė.

22.       Apeliantas taip pat akcentuoja, kad jis turi reikalavimo teisę (1 374 466 Eur ir 980 709 Eur) į Rumunijoje registruotą bendrovę S.C. Europa Group S.R.L., tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, bent preliminariai patvirtinančių tai, kad skolininkė skolą pripažįsta ir kad turės realias finansines galimybes ateityje ją sumokėti atsakovui. Minėta Rumunijoje registruota bendrovė S.C. Europa Group S.R.L. vykdo viešbučių bei maitinimo paslaugų teikimo veiklą, tačiau, kaip nurodo ir pats atsakovas, dėl COVID-19 pandemijos minėtos įmonės veikla buvo sutrikdyta, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovas artimiausiu metu atgaus bent dalį jo nurodomos skolos.

23.       Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iki šiol nėra atlikęs jokių veiksmų (iki šiol prievolė Bankui nėra vykdoma net iš dalies), kurie galėtų patvirtinti jo ketinimų rimtumą ir realumą.

24.       Minėtų argumentų pagrindu darytina išvada, kad apeliantas nei prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Vien tik atsakovo noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą jo interesams prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovo siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų Banko teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas užtruktų netgi penkerius metus, o tai taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio teismo sprendimo įvykdymo tikslo.

26.       Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su kito atsakovo R. B. veiksmais, kuriais Bendrovei buvo padaryta žala, neturi teisinės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl naujo rašytinio įrodymo

27.       2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo R. B. prašymas priimti naują rašytinį įrodymą – Rumunijos Bukarešto apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą.

28.       Atsižvelgiant į tai, kad minėtas rašytinis įrodymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės, į tai, kad prašyme nėra nurodomos jokios priežastys, kodėl jis nebuvo pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, be to, nepaaiškinama, kokią įtaką šis Rumunijos Bukarešto apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimas gali turėti sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo A. B. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo, jį atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovo A. B. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai        Romualda Janovičienė

Gintaras Pečiulis

Laima Ribokaitė