LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Č.“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankas Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei DK PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čelta“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

2.       Prašymas atnaujinti minėtos civilinės bylos procesą buvo grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl turto vertinimo ataskaitos, t. y. kad turto vertinimas buvo atliktas netinkamai, siekiant suklaidinti / apgauti kredito gavėją. 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

4.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja daug kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, siekiamas tikslas yra iš esmės tapatūs prašymams, kuriuos jau buvo atsisakyta priimti ankstesniais teismų procesiniais sprendimais kitose bylose dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja remiasi tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, neteisingai nustatyta verte, o ne naujai paaiškėjusiomis esminės reikšmės turinčiomis aplinkybėmis, apie kurias pareiškėjai anksčiau nebuvo žinoma, todėl teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

III.       Atskirojo skundo argumentai

5.       Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Bylą apeliacinės instancijos teisme prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas argumentais jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodęs, kad prašymas laikomas pakartotiniu, nors teismai nėra vertinę 2008 m sausio 31d. UAB „Verslavita“ pateiktos vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 teisingumo, nėra pasisakę dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui.

7.       2021 m. rugpjūčio 20 d. teisme buvo gauti papildomi paaiškinimai, kuriuose, papildant atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teigiama, kad esminė aplinkybė procesui atnaujinti yra UAB „Verslavita“ nesivadovaujant teisės aktais parengta turto vertinimo ataskaita.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

9.       Pareiškėja po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomus paaiškinimus.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad išsprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą, jo papildyti naujais reikalavimais ar pakeisti bylos nagrinėjimo ribas negalima (CPK 306 straipsnio 1 dalis, 312 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), be to, kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas vertinamas pagal pareiškėjo procesiniame dokumente, kurio pagrindu byla buvo inicijuota, suformuotą pagrindą ir dalyką, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kadangi pareiškėja šiuo atveju papildomais paaiškinimai praplečia atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, kas remiantis įstatymu nėra leidžiama, pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11.       Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka jį motyvuodama būtinybe teisme apklausti liudytoją.

12.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

13.       Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga mano, kad šiuo atveju byloje pakanka duomenų skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina. Apeliantei taip pat išaiškinama, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas ir ginčas (ar egzistuoja pagrindai atnaujinti procesą) iš esmės nesprendžiamas, todėl apeliantės argumentai dėl poreikio apklausti liudytojus nelaikytini sudarančiais pagrindą prašymą tenkinti

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 374 straipsnio pagrindu.

15.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Pareiškėja nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

16.       Susipažinus su pareiškėjos UAB „Čelta“ pateiktu prašymu atnaujinti procesą matyti, kad prašymas grindžiamas aplinkybe, kad bylą išnagrinėję teismai neįvertino, jog nebuvo nustatytas pagrindinis kredito sutarties parametras – nebuvo parengta teisės aktų reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja UAB „Čelta“ jau ne kartą teikė teismui prašymus atnaujinti procesą, kuriuos grindė tapačiomis aplinkybėmis, o teismai ne kartą vertino šias aplinkybes jų naujumo aspektu ir nelaikė jų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir teismo įvertintos jos anksčiau teiktuose prašymuose atnaujinti procesą.

17.       CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Susipažinus su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą, matyti, kad ji nenurodė jokių naujų, teismų dar nenagrinėtų faktinių aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu.

18.       Apeliantė nurodė, kad teismas nesuprato ginčo esmės. UAB „Čelta“ atskirajame skunde nurodė, kad ginčas yra dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o bylos esmė yra tai, kad turto vertinimo ataskaita, kuria bankas rėmėsi vykdydamas finansavimą, buvo netinkama (parengta ne pagal įstatymą). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, todėl teismas neturėjo bylos nagrinėti (apklausti liudytojus ir kt.) ir neturėjo pasisakyti dėl ginčo esmės (kredito sutarties pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia dėl prašyme nurodytų argumentų), o turėjo tik patikrinti, ar UAB „Čelta“ pateiktas prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo patikrinti, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.

19.       Kaip jau minėta UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis dėl UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos neatitikimo turto vertinimą reglamentuojančiam įstatymui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai UAB „Čelta“ 2021 m. balandžio 19 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu.

20.       Teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Agnė Tikniūtė