Byla Nr. 1S-303-898/2024
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. RV-25-2011 (toliau – ir Komisijos nutarimas), panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimtų sprendimų esmė
1. J. D. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme ir 3 677 Eur (100 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis ir J. D. paskirtas laisvės atėmimas 10 metų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. D. subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė – 16 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. (įskaitant 4 metus 7 mėnesius ir 3 dienas). Neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 31 d. yra 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai 12 (dvylika) dienų. 2022 m. sausio 12 d. nuteistasis atliko 2/3 jam paskirtos bausmės.
3. Komisija 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. RV-25-2011 nutarė netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Taip pat numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. sausio mėnesį.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė J. D. skundą dėl Komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog 2017 m. J. D. atsisakė teikti duomenis, reikalingus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. 2019 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko nepakitusi 2020 m. birželio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. liepos 24 d. vertinimų metu, o reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti. Apylinkės teismas pažymėjo, jog šiuo atveju dar nėra pagrindo manyti, kad J. D. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
5. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neobjektyvi, prieštarauja bendriesiems teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams.
5.1. Nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai, nuteistojo elgesiui, neatsižvelgė į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta, ir visiškai prisiima atsakomybę bei turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Pabrėžiama, kad teismo motyvacija dėl darbinės veiklos visiškai neatitinka tikrovės, kadangi ji atsispindi nuteistojo atliekamuose nemokamuose darbuose, be to nurodo, kad yra kreipęsis į Vilniaus kalėjimo administraciją dėl darbo suteikimo, bet gavo atsakymą, kad įdarbintas nebus, nes įkalinimo įstaigoje nėra jokių gamybinių patalpų, kuriose būtų atliekami kokie nors darbai.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose, socialinių įgūdžių mokymuose, socialinės reabilitacijos programose, kitų projektų individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose. Nurodo, kad mokėsi Kybartų pataisos namų suaugusiųjų profesinio mokymo centre ir įgijo suvirinimo elektra profesinės kvalifikacijos specialybę. Taip pat Vilniaus kalėjime mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre ir įgijo batsiuvio, siuvėjo, staliaus – baldžiaus, specialybes. Pabrėžiama, kad nors Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti kalinamus asmenis apmokamu darbu pagal turimas specialybes ir išsilavinimus, tačiau mokymasis prilyginamas darbinei veiklai. Taip pat nurodo, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą. Per vienuolikos metų trukmės bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tik 2 kartus, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo daugiau kaip 9 metai, o skatintas už nepriekaištingą elgesį buvo 10 kartų. 2024 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus kalėjimo direktoriaus E. G. sprendimu Nr. NĮ-25-1249 už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo skirtas paskatinimas bei 2024 m. liepos 17 d. buvo tenkintas nuteistojo prašymas dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), nuteistajam įvykdžius visas rekomendacijas ir atitinkant formaliuosius reikalavimus. Nurodo, kad bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, ir jau daugiau kaip 1 metai ir 7 mėnesiai du kartus per mėnesį po tris paras yra išleidžiamas trumpalaikei išvykai į namus ir iš viso buvo paleistas net 39 kartus.
5.3. Nuteistojo vertinimu, Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, jog jis nepadarė akivaizdžios pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką prieštarauja Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto E. T. išvadai, kurios pagrindu jis buvo pristatytas lygtinio paleidimo komisijai. Nurodoma, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą, kurio patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios, materialios lygtinio paleidimo sąlygos ir nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
5.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos laisvės atėmimo bausmės, atlikimo vietose. Taikant lygtinį paleidimą stiprėja socialiniai ryšiai, motyvacija būti laisvėje. Lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam daryti atitinkamą išvadą, kad jis pradeda gyventi dorą ir sąžiningą gyvenimą, kuris visiškai priešingas praeities gyvenimui bei sumažina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 1S-806-175/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. 1S- 796-658/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-610-870/2016, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatos.
6. Atsiliepimų į nuteistojo J. D. skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmetamas.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimui bylos medžiagą bei patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo J. D. skundo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, bei pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis neatitinka visų sąlygų taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Apygardos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje pateiktiems motyvams neprieštarauja bei pažymi, kad minėtos nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, nereiškia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
8. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Taigi, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Be to, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
11. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad J. D. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Kaip matyti iš bylos duomenų J. D. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas šeštą kartą ir nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, visgi Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Komisija 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarime, atsižvelgdama į Socialinio tyrimo išvados duomenis, nustatė, jog nuteistajam būdingas pakankamai aukštas savęs vertinimo lygis, pasitikėjimo savimi bei savo galimybėmis pabrėžimas. Pažymėta, kad yra stebimas nuteistojo gynybiškas požiūris į asmeninius trūkumus, jų analizės bei objektyvaus savivaizdžio stoka. Be to, pastebėta, jog nuteistasis šiuo metu iškylančius sunkumus stengiasi spręsti konstruktyvesniais būdais, tačiau, analizuojant jo ankstesnę patirtį, galima įžvelgti tam tikrų netinkamų problemų sprendimo variantų taikymą (pvz. pasikartojantis finansinės gerovės siekimas nusikaltimų vykdymu; siekimas palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, naudojant draudžiamą pataisos įstaigoje priemonę). Tai Komisijos vertinimu suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą savo elgesio pasekmių numatymą bei orientavimąsi į tuometinių poreikių patenkinimo galimybes. Pažymėta ir tai, kad J. D. neišreiškia bendrai nusikalstamą elgesį palaikančių ar pateisinančių nuostatą, tačiau analizuodamas savo nusikalstamo elgesio patirtį, nėra linkęs akcentuoti savo veiksmais, padarytos galimos žalos plačiąja prasme. Nuteistasis tokius savo veiksmus linkęs aiškinti asmeninių poreikių patenkinimo galimybėmis bei finansinės gerovės užsitikrinimu, kas jam padėjo sukurti asmeninį teigiamą požiūrį į save. Taip pat matyti, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo požiūris į taikomas intervencines priemones išlieka ambivalentiškas, ko pasėkoje pozityvūs mąstymo bei elgesio pokyčiai išlieka riboti.
12. Įvertinęs skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abejonių teigiamais J. D. asmenybės pokyčiais nekyla, tačiau pastebėtina, kad nuteistasis skunde akcentuoja tik jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Skunde teigiama, jog nuteistasis stengiasi keistis, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo kelias profesines kvalifikacijas, palaiko socialinius ryšius su šeima, atsiriboja nuo neigiamos aplinkos. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo pozicija, jog iš tiesų jo elgesys kinta teigiama linkme bei pažymi, kad iš skundžiamos nutarties ir J. D. asmens bylos matyti, jog nuteistasis nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam leidžiama užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – papuošalų gamyba, tačiau iki šiol iš individualios veiklos vykdymo pajamų nėra gavęs. Taip pat J. D. palaiko socialinius ryšius su sutuoktine J. D., dukra, sūnumi, buvusia sugyventine, broliu, skambindamas telefonu bei pasimatymų metu. Nuteistasis 9 kartus buvo paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. J. D. nuo 2023 m. vasario 9 d. sistemingai leidžiamas trumpalaikėms išvykoms, išvykų metu nustatytos tvarkos pažeidimų nefiksuota, į įkalinimo įstaigą grįžta laiku. J. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja tikslinėse intervencinėse priemonėse. Taip pat jis dalyvavo ir baigė 36 valandų trukmės užsiėmimus „Psichologinė savęs analizė grupėje (Socialinė ir psichologinė integracija), dalyvavo įstaigos psichologo vestame įvadiniame intervencinės priemonės „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ užsiėmime bei Socialinės integracijos atstovo vestuose užsiėmimuose tema „Nesmurtinės komunikacijos valdymas. Be kita ko, nuteistasis įgijo suvirinimo elektra, batsiuvio, siuvėjo, staliaus – baldžiaus specialybes. Pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo teigiamus J. D. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pakeitęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis J. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 18 metų, tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jis ir turi platų profesinių kvalifikacijų spektrą, tačiau jam yra būdinga nestabili ir nenuosekli darbinė patirtis, sąlyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose. Be to, dauguma J. D. nusikalstamų veikų yra siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais (tik vienas apkaltinamas nuosprendis nėra susijęs su finansinės naudos gavimu), o tai suponuoja pagrįstą manymą, kad nuteistasis ir toliau gali bandyti užsidirbti iš nusikalstamų veikų darymo.
13. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, jog apsauginių veiksnių, sulaikančių nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra daug, t. y. J. D. patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu, įsidarbinimo galimybę, deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau šiai dienai išlieka vidutinė rizika, kad jis, būdamas laisvėje, gali nesilaikyti pastaruoju metu deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir, vis dėlto – pakartotinai nusikalsti. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytą pirmosios instancijos teismo poziciją bei Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo daryti priešingos išvados bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina, jog tiek apylinkės teismas, tiek Komisijos atstovai, priimdami sprendimą šiame etape netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai J. D. apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos.
14. Akivaizdu, kad šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, J. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė, t. y. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Taip pat 2022 m. sausio 20 d. nuteistajam buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką ir buvo nustatyta, kad J. D. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Socialinio tyrimo 2024 m. liepos 24 d. išvadoje išskirti statiniai, dinaminiai bei apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Prie statinių kriminogeninių veiksnių nurodytas nuteistojo didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, ankstesnės laisvės atėmimo bausmių atlikimo patirtys taip pat pažymėta, jog nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Taip pat nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. nurodyta, kad nuteistasis stokoja darbinės patirties, objektyvaus savivaizdžio, mąstymo lankstumo, nepakankamai įvertina savo elgesio pasekmes. Taip pat pažymėta, jog nustatytas smurtinio elgesio atvejis, esant alkoholio vartojimui, ankstesnis narkotinių medžiagų vartojimas, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosociolaus elgesio raiškos, orientavimasis į asmeninės naudos ir galimybių siekimą, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytus apsauginius kriminogeninius veiksnius bei padarė išvadą, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje J. D. taikyti lygtinį paleidimą yra netikslinga, t. y. teismo įsitikinimu, nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir su šiuo vertinimu, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apibūdina konkretų nuteistąjį bei leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl jo elgesio, todėl šiuo atveju sutiktina su Komisijos bei pirmos instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog J. D. deda pastangas keisti savo elgesį, tačiau kaip matyti iš Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties, šio pokyčio neužtenka tam, kad nuteistajam galima būtų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir skundo argumentai neleidžia apygardos teismui daryti priešingą išvadą.
15. Nuteistojo vertinimu, Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, jog jis nepadarė akivaizdžios pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką prieštarauja Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto E. T. Socialinio tyrimo išvadai, kurios pagrindu jis buvo pristatytas lygtinio paleidimo komisijai. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apibūdina konkretų nuteistąjį bei leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl jo elgesio, tačiau joje esančius duomenis vertina ir sprendimą priima lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, todėl šiuo atveju sutiktina su Komisijos bei žemesniojo teismo pateiktu vertinimu, jog J. D. deda pastangas keisti savo elgesį, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šio pokyčio neužtenka tam, kad nuteistajam galima būtų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir skundo argumentai neleidžia apygardos teismui daryti priešingą išvadą. Be kita ko, teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas beveik vienbalsiai (3 nariai balsavo „Prieš“, 1 narys balsavo „Už“. Tokios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
16. Nuteistasis skunde tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą, neatsižvelgė į bendruosius teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus pricipus bei į EŽTT praktiką. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl nuteistojo skunde gausiai nurodomų teismų sprendimų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimais, pažymėtina, kad teismų sprendimuose dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų yra vertinami individualūs asmenys ir jų situacijos, todėl tokie skundo argumentai, apygardos teismo vertinimu, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nešalina.
17. Kaip jau paminėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, apygardos teismo įsitikinimu, vis dar nesudaro realaus pagrindo manyti, kad lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Pažymėtina, jog nuteistojo veiksmai turėtų būti nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau aktyvūs, nuoseklūs bei disciplinuoti, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti nuteistuoju.
18. Apibendrinant visus argumentus, pažymėtina, jog skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo J. D. skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo J. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Jurgita Kolyčienė